2025 m. d. Nr.
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei:1 ) neviršijančiai 1 mln. eurų, taikomas 22 procento mokesčio tarifas;2 ) viršijančiai 1 mln. eurų, tačiau neviršijančiai 3 mln. eurų, taikomas 27 procento mokesčio tarifas;3 ) viršijančiai 3 mln. eurų, tačiau neviršijančiai 5 mln. eurų, taikomas 32 procento mokesčio tarifas;4 ) viršijančiai 5 mln. eurų, taikomas 37 procentų mokesčio tarifas.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį įsigalioja 2026 m. balandžio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
ir uždaviniai. Rusijos Federacijos atvira karinė agresija prieš Ukrainą ne tik pakeitė Europos žemėlapį, bet ir iškėlė didžiausius saugumo iššūkius nuo Šaltojo karo laikų. Lietuvai, esančiai tiesiai prie agresorės sienų, tai reiškia nuolatinę, daugialypę ir nuolat kintančią grėsmę, veikiančią kiekvieną valstybės ir visuomenės sritį. Lietuva, suvokdama grėsmės rimtumą, ėmėsi ryžtingų ir nuoseklių veiksmų. Svarbiausia – gynybinių pajėgumų stiprinimo. Tai ne tik investicijos į modernią ginkluotę ir infrastruktūrą, bet ir ambicingas įsipareigojimas gynybai skirti vis didesnę BVP dalį, siekiant tapti vienu iš NATO lyderių.
Lietuva planuoja nustatyti, kad į Valstybės gynybos fondą būtų surenkamos valstybės biudžeto pajamos, gautos iš saugumo įnašo, iš pelno mokesčio, iš gyventojų pajamų mokesčio, iš akcizų nealkoholiniams saldintiems gėrimams bei iš nekilnojamojo turto mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesas yra prioritetinis, būtina didinti įplaukas į valstybės biudžetą.
Vadovaujantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos per 2024 m. buvo 241,8 mln. Eur (i š antžeminių lošimo vietų 71,2 mln. Eur; iš nuotolinių lošimų 170,6 mln. Eur.) ir tai yra 14,9 procentų (arba 19,6 mln. Eur) daugiau, lyginant su 2023 metais.
Per 2024 m. į Lietuvos biudžetą surinkta beveik 73,9 mln. Eur loterijų ir lošimų mokesčio, kurį sumokėjo didžiųjų loterijų organizatoriai (26,1 mln Eur) ir azartinių lošimų organizatoriai ( 47,8 mln Eur). 2024 m. gruodžio 31 d. azartinius lošimus organizavo 12 uždarųjų akcinių bendrovių (žiūrėti lentelė Nr.1).
Lentelė Nr.1
Stalo lošimus, lošimus A kategorijos lošimo automatais, lošimus B kategorijos lošimo automatais, lošimus totalizatoriumi ir lažybas organizavusių bendrovių 2024 m. veiklos rodikliai Eil. Ataskaitinis Už dalyvavimą Išmokėjimai Rezultatas iš Bendrovių / Lošimo Nr. laikotarpis lošime įmokėta (laimėjimų lošimų veikos lošimo vietų įrenginių suma išmokėjimas, (bendrosios skaičius skaičius žetonų keitimas į lošimų pajamos) pinigus) Viso per 2024 m.
919 8 bendrovės 3945 Viso per 2023 m.
708 9 bendrovės 4135 Pokytis procentais -5 -5 -3,4 Nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių 2024 m. veiklos rodikliai Eil. Ataskaitinis Už dalyvavimą Išmokėti Rezultatas iš Bendrovių Bendrųjų Nr.
laikotarpis lošime įmokėta laimėjimai lošimų veikos skaičius lošimo suma (bendrosios pajamų lošimų pajamos) pokytis, lyginant su 2023 m. Viso per 2024 m.
494 10 bendrovių 14,9 Viso per 2023 m.
133
Lietuvoje azartinių lošimų veikla yra iš esmės „garantuoto pelno verslo modelis“. Tai reiškia, kad rizika šioje industrijoje, palyginti su daugeliu kitų verslo šakų, yra santykinai maža, o pelnas – stabilus ir didelis. Tokia padėtis įpareigoja lošimų organizatorius prisiimti didesnę socialinę atsakomybę, todėl dalies jų pelno nukreipimas į nacionalinį saugumą yra puikus būdas kompensuoti galimą neigiamą lošimų poveikį visuomenei (lošimų priklausomybė, skolos, socialinės problemos) ir padidinti šio sektoriaus visuomeninę vertę.
Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio
Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama nustatyti progresinius azartinių lošimų mokesčius su skirtingais tarifais, priklausomai nuo mokesčio bazės dydžio (22%, 27%, 32%, 37%). Tai sudarys galimybę į valstybės biudžetą surinktas papildomas lėšas skirti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
Šiuo metu organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 22 procentų mokesčio tarifas. Taikomas vienodas 22% mokesčio tarifas organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio, reiškia, kad didelės ir pelningos įmonės moka tokį patį procentą kaip ir mažiau pelningos.
Progresinis apmokestinimas leistų įgyvendinti teisingesnį apmokestinimo principą, kuomet didesnes pajamas gaunančios įmonės prisideda prie valstybės biudžeto didesne dalimi. Tai atitinka visuotinai pripažintą principą, kad pajėgesni subjektai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už valstybės gerovę.
Nors tikslus papildomų pajamų dydis priklausys nuo konkretaus bendrovių pelno, tačiau akivaizdu, kad didesni tarifai didesnėms pajamoms generuotų reikšmingą papildomą valstybės biudžeto finansavimą. Pastebėtina, kad Europos šalyse taikomos įvairios mokestinės sistemos azartiniams lošimams. Pvz.: Jungtinėje Karalystėje yra taikomas progresinis lošimų mokestį (angl.
Remote Gaming Duty ), kurio tarifas didėja priklausomai nuo pajamų didėjimo: 15% iki 2,7 mln., sekantiems 1,9 mln. 20%, sekantiems 3,2 mln. 30%, sekantiems 6,8 mln. 40%, o toliau 50%. Austrijoje kazino operatoriams taikomas progresinis mokesčių tarifas, kuris svyruoja nuo 35% iki 80% nuo statymų sumos. Tai reiškia, kad kuo didesnės operatoriaus pajamos, tuo aukštesnis taikomas mokesčio tarifas.
Prancūzijoje sausumos kazino taikoma progresinė mokesčių sistema, pagrįsta bendromis lošimų pajamomis (GGR). Tai reiškia, kad didesnės pajamos lemia aukštesnį mokesčio tarifą. Portugalijoje internetiniams kazino ir bingą žaidimams taikoma progresinė mokesčių sistema pagrįsta bendromis lošimų pajamomis (GGR). Tai reiškia, kad operatoriai su didesnėmis pajamomis moka proporcingai didesnius mokesčius.
Lietuvos perėjimas prie tokio modelio atitiktų pažangią tarptautinę praktiką.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatyme (5 str.) nustatyta, kad organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 18 procentų mokesčio tarifas, o organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 22 procentų mokesčio tarifas.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siekiama organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus nustatyti diferencijuotus mokesčius su skirtingais tarifais, priklausomai nuo mokesčio bazės dydžio (22%, 27%, 32%, 37%).
Progresinis apmokestinimas leistų įgyvendinti teisingesnį apmokestinimo principą, kuomet didesnes pajamas gaunančios bendrovės prisideda prie valstybės biudžeto didesne dalimi. Tai atitinka visuotinai pripažintą principą, kad pajėgesni subjektai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už valstybės gerovę.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymas gali skatinti šešėlinės veiklos augimą, tačiau tai nėra neišvengiamas reiškinys, jei tuo pat metu įdiegiamos tinkamos prevencinės priemonės. Ta čiau Lietuvoje yra pakankamos teisinės, techninės ir institucinės priežiūros priemonės, leidžiančios efektyviai kontroliuoti šešėlinę lošimų veiklą, jei būtų įvesti progresiniai mokesčiai.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą. Kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Įstatymo projekto įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Priėmus Įstatymą reikės keisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. V-290 „Dėl loterijų ir lošimų mokesčio deklaracijų formų bei jų pildymo taisyklių patvirtinimo“.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Priėmus Įstatymo projektą, numatomas valstybės biudžeto pajamų padidėjimas.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai „azartiniai lošimai“, „ lošimų mokesčio tarifas“ .
Nėra. Teikia Seimo nariai