Projektas
SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 2, 5, 9, 10, 14, 17, 21, 24, 25, 27 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 2 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 47 .
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.“
Pakeisti 5 straipsnio 4 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „ a ) su valstybės ar savivaldybių įsteigtose ar nustatytose saugomose teritorijose, „Natura 2000“ tinklo teritorijose esančios žemės savininkais ir valdytojais ir apie kurių sudarymą Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruotas juridinis faktas, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje;“.
1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) Nauji sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, esami rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas (namas). Sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio žemės sklypo dalyje, nesuformuotoje kaip atskiras žemės sklypas ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams, nes sodybą dalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje) ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams).“
2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) Ne sodyboje – pievose ir ganyklose – leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo. Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų. Kiti stoginių statybos reikalavimai (stoginės matmenys, forma, medžiagos, iš kurių ji statoma, mažiausias pievų ar ganyklų plotas, kuriame statoma stoginė) nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, jeigu nėra patvirtintų individualių draustinio nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose).“
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Juridinis faktas apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registruojamas Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje, nustatyta privati saugoma vietovė registruojama Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje. Jeigu nustatoma privati saugoma vietovė:1 ) patenka į prioritetinių plotų, kuriuose siūloma nustatyti privačias saugomas vietoves, sąrašą, juridinį faktą apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje teikia ir registravimo išlaidas apmoka Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba;2
) nepatenka į prioritetinių plotų, kuriuose siūloma nustatyti privačias saugomas vietoves, sąrašą, juridinį faktą apie apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės registruoti Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje teikia ir registravimo išlaidas apmoka žemės savininkas. “
1. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) Leidžiama sodybos pastatų ir inžinerinių statinių statyba sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas (namas). Sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio žemės sklypo dalyje, nesuformuotoje kaip atskiras žemės sklypas ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atstatomas istorines dvaro sodybas, kurių statiniai (registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą dalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams).“
2. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) Ne sodyboje – pievose ir ganyklose – leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo. Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų. Kiti stoginių statybos reikalavimai (stoginės matmenys, forma, medžiagos, iš kurių ji statoma, mažiausias pievų ar ganyklų plotas, kuriame statoma stoginė) nustatomi valstybinio parko nuostatuose.“
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Siekiant išsaugoti genetinius medynus, esančius valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose ar savivaldybių draustiniuose, valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos teritorijų draustiniuose, atskiros saugomos teritorijos (genetiniai sklypai) nesteigiamos (-i). Valstybinė miškų tarnyba patvirtina tokių genetinių medynų, esančių valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose ar savivaldybių draustiniuose, valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos teritorijų draustiniuose, sąrašą, kurio pagrindu informacija apie juos kaupiama Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje , apsaugos priemonės numatomos atitinkamų saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) nuostatuose.“7
straipsnis.
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Siekiant užtikrinti, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, taip pat kad būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Pakrantės apsaugos juosta gali sutapti su paviršinių vandens telkinių apsaugos zona. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatomos Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinėje sistemoje registruotiems paviršiniams vandens telkiniams, taip pat Kuršių marių rytinei pakrantei nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio molo iki Skirvytės upės žiočių. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos prie rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių, taip pat jūrų uosto teritorijoje ir rezervinėse teritorijose, kurių ribas nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 24 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „
17. Siekiant apsaugoti draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebėsenos teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose, nepriskirtose „Natura 2000“ tinklui, esančias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines ir saugomų rūšių buveines, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas tvirtina šių buveinių plotus ir jie registruojami Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Saugomų teritorijų registras – tai Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus rinkiniai.
2. Saugomų teritorijų registro objektai:1 ) rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, privačios saugomos vietovės;2 ) „Natura 2000“ tinklo teritorijos;3 ) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai.
3. Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų apie saugomas teritorijas,
„Natura 2000“ tinklo teritorijas, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotus, įskaitant jų erdvinius duomenis,
rinkiniai . Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų rinkinius sudarantys duomenys detalizuojami šio registro informacinės sistemos nuostatuose.
4. Saugomų teritorijų registro informacinės sistemos valdytoja ir joje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Aplinkos ministerija.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti objektai Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje registruojami
pagal registravimo sąlygas, nustatytas Saugomų teritorijų registro informacinės sistemos nuostatuose.
6. Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši. Šios informacinės sistemos duomenys teikiami laikantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB
(Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnyje apibrėžtų asmens duomenų tvarkymo principų ir 6 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus.
7. Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys atveriami pakartotinai naudoti, išskyrus asmens duomenis ir duomenis, susijusius su visuomenės ir viešuoju saugumu.
8. Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje objektai registruojami, duomenys teikiami ir kiti su duomenų tvarkymu šioje informacinėje sistemoje susiję veiksmai atliekami neatlygintinai.“
Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 4 dalies 14 punktą.
1. Pakeisti 32 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas);“.
2. Pakeisti 32 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;“.
3. Pakeisti 32 straipsnio 9 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5
) atidalijama žemės sklypo dalis, kurioje yra Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruotas teisėtai (iki 2001 m. gruodžio 4 d.) pastatytas antras sublokuotas ar nesublokuotas gyvenamasis namas;“.
4. Pakeisti 32 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui
kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;“.
5. Pakeisti 32 straipsnio 10 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) atidalijama žemės sklypo dalis, kurioje yra Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruotas teisėtai (iki 2001 m. gruodžio 4 d.) pastatytas antras sublokuotas ar nesublokuotas gyvenamasis namas;“.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
DĖL
GYVŪNŲ GEROVĖS ir apsaugos ĮSTATYMO
2, 7,
projektų tikslai ir uždaviniai
valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuriuo įtvirtintas naujas valstybės informacinių išteklių valdysenos, valdymo ir tvarkymo modelis. Naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu
iš esmės pakeista registro sąvoka, registrą apibrėžiant kaip duomenų rinkinį, kuriam nustatomos specialios registravimo sąlygos; be to, minėtame įstatyme neliko kadastro sąvokos. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. įsteigtų registrų ir kadastrų veiklą nustatančių įstatymų pakeitimo projektus, o informacinių sistemų valdytojai turi pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus reikalavimus pertvarkyti registrų (kadastrų) veiklą.
Gyvūnų augintinių registro steigimo teisiniai pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme,
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro
teritorijų įstatyme. Šiuose įstatymuose įtvirtinti minėtų registro ir kadastrų steigimo teisiniai pagrindai neatitinka nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis, objektai registruojami ne registruose ar kadastruose, o registro informacinėse sistemose .
Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 7, 10 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – GGAĮ projektas),
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 11, 13 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas (toliau – MĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 9, 10, 14, 17, 21, 24, 25, 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – STĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) , kurių tikslas – sudaryti teisinį pagrindą pertvarkyti Gyvūnų augintinių registro, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro veiklą pagal naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus reikalavimus.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai GGAĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės (vadovas – Algirdas Klimavičius, mob. +370 686 17 295, el. p. [email protected] , vyresnioji patarėja – Lina Čaplikaitė-Denisovienė, mob. +370 615 54 788, el. p. [email protected] ) patarėja Aleksandra Voicechovska (mob. +370 696 94 356, el. p. [email protected] ).
MĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Kadastro ir e rdvinių duomenų politikos grupės (vadovė – Aušra Kalantaitė, mob. +370 669 52 682, el. p. [email protected] , vyresnioji patarėja – Jurgita Milieškaitė, mob. +370 620 53 766,
[email protected] ) patarėja Renata Tracevičienė (mob. +370
, el. p. [email protected] ).
STĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės ( vadovas – Algirdas Klimavičius, mob. +370 686 17 295, el. p. [email protected] , vyresnysis patarėjas – Džiugas Anuškevičius, tel. +370 695 60 686, el. p. [email protected] ) patarėja Sigutė Ališauskienė (mob. +370 620 17 561 , el. p. [email protected] ).
3Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad katės, šunys, šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis, ir kiti gyvūnai augintiniai gali būti ženklinami mikroschemomis ir visi jie registruojami Gyvūnų augintinių registre; 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Gyvūnų augintinių registro valdytoja – Aplinkos ministerija, tvarkytoją (tvarkytojus) skiria Vyriausybė, 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Gyvūnų augintinių registro duomenys yra teikiami savivaldybių administracijoms neatlygintinai, o kitiems asmenims – įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka .
G aliojančio Miškų įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje,
yra vartojamas
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro pavadinimas, o
9 dalies 3 punkte ir 10 dalies 2 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte
Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Saugomų teritorijų įstatymo 10, 17, 24, 25 ir 27 straipsniuose yra vartojamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, 9 ir 14 straipsniuose – Kultūros vertybių registro ir Ūkinių gyvūnų registro, 5, 10, 32 straipsniuose – Nekilnojamojo turto registro, o 21 straipsnyje – Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro pavadinimai.
Minėto įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, „Natura 2000“ tinklo teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai, taip pat privačios saugomos vietovės, jame tvarkomi duomenys apie nurodytose teritorijose saugomas gamtos vertybes, privačiose saugomose vietovėse nustatytas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir
(ar) tvarkymo priemones, nustatyta, kad šio kadastro valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kadastro duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai.
Be to, Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 14 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą tvarko Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
teigiamų rezultatų laukiama GGAĮ projektas Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi, objektai registruojami registro informacinėse sistemose (ne registruose ar kadastruose). Atsižvelgiant į tai,
projektu siūloma Gyvūnų augintinių registrą pertvarkyti į Gyvūnų augintinių registro informacinę sistemą. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus skiria informacinės sistemos valdytojas; taip pat informacinės sistemos valdytojas, remdamasis minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tvirtina informacinės sistemos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, GGAĮ projektu siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dalyvavimo steigiant Gyvūnų augintinių registrą, tvirtinant šio registro informacinės sistemos nuostatus, skiriant informacinės sistemos ir joje tvarkomų duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus.
Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį registro kūrimas apima įstatymo rengimą, kuriame nurodomas registrą sudarantis duomenų rinkinys ar duomenų rinkiniai, registro
informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas, nustatomi asmens duomenų teikimo apribojimai, jeigu tokių esama, taip pat objektų registravimo pagrindai ir sąlygos bei kitos su tuo susijusios nuostatos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, GGAĮ projektu siūloma nustatyti, kad Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie objektus
šeškus, kitus gyvūnus augintinius, paženklintus mikroschemomis,
savininkus, veisėjus .
Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos valdytoja ir joje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja siūloma paskirti Aplinkos ministeriją. Gyvūnai augintiniai Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje būtų registruojami neatlygintinai, taip pat neatlygintinai būtų teikiami šioje informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys ir atliekami kiti su duomenų tvarkymu susiję veiksmai. Neatlygintinas registravimas, duomenų teikimas ir kiti su duomenų tvarkymu susiję veiksmai svarbūs siekiant paženklinti ir įregistruoti visus gyvūnų augintinius, laikomus Lietuvoje, ir taip užtikrinti jų atsekamumą, gerovę ir apsaugą, siekiant sumažinti bešeimininkių gyvūnų populiaciją. Pažymėtina ir tai, kad Gyvūnų augintinių registras 2024 m. už duomenų teikimą gavo vos 240,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tokia suma neturi įtakos Gyvūnų augintinių registro veiklos užtikrinimui ar tobulinimui, GGAĮ projekte siūloma registro informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis teikti neatlygintinai.
Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta registro informacinės sistemos objekto registravimo sąvoka, apimančia objekto įregistravimą registro informacinėje sistemoje, išregistravimą iš jos ar objekto duomenų pakeitimą joje ir kt., t. y. apimančia daugiau veiksmų, GGAĮ projektu siūloma atsisakyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje vartojamos gyvūno registravimo sąvokos.
GGAĮ projektu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 ir 10 straipsniuose Gyvūnų augintinių registro pavadinimas pakeistas į šio registro informacinę sistemą, pagal loginę seką sukeisti vietomis žodžiai „registravimas ir ženklinimas“, kai pirmiau gyvūnas augintinis ženklinamas mikroschema ir tik po jo vykdomas registravimas. Gyvūnų augintinių registras, kuris yra svarbus 7 straipsnyje reguliuojamų visuomeninių santykiu aspektas, įtrauktas į antrojo skirsnio ir 7 straipsnio pavadinimus.
MĮ projektas MĮ projekto tikslas
Respublikos miškų valstybės kadastrą pertvarkyti į Miškų registro informacinę sistemą, kurioje būtų tvarkomi duomenų rinkiniai apie miško žemės taksacinius sklypus, įskaitant jų erdvinius duomenis, ir jų registravimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, M iškų registro informacinėje sistemoje miško žemės taksaciniai sklypai būtų įregistruojami ir jų duomenys pakeičiami per 20 darbo dienų nuo jų nustatymo ir
(arba) patvirtinimo. Siekiant aiškumo , MĮ p rojekte apibrėžiamas naujas terminas „ miško žemės taksacinis sklypas “. Miškų registro informacinės sistemos valdytoja MĮ projektu siūloma paskirti Aplinkos ministeriją, kuri būtų ir šioje sistemoje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja. Atsižvelgiant į šias siūlomas nuostatas, MĮ projektu siūloma, kaip perteklinės, atsisakyti Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos nuostatos, kad Aplinkos ministerija organizuoja
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymą . Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsniuose minimas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras MĮ projektu keičiamas į Miškų registro informacinę sistemą, o Nekilnojamojo turto registras - į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (22 straipsnio 4 dalis) reguliuoja registro steigimą įstatymu, MĮ projektu siūloma patikslinti Miškų įstatymo III skyriaus pavadinimą - vietoje Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nurodant Miškų registrą.
Atsižvelgiant į tai, kad yra poreikis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro funkcionalumus patobulinti jau artimiausiu metu, MĮ projektu siūloma
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą pertvarkyti į Miškų registro informacinę sistemą iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kiti MĮ_projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Šis terminas siejamas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu.
STĮ projektas Siekiant suderinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas siūloma įstatymo straipsniuose minimus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą
pakeisti į Saugomų teritorijų registro informacinę sistemą, Nekilnojamojo turto registrą į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą, Kultūros vertybių registrą į Kultūros paveldo registro informacinę sistemą, Ūkinių gyvūnų registrą į Ūkinių gyvūnų registro informacinę sistemą, o Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą į Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinę sistemą.
Siūloma patikslinti Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnį. Pakeisti šio straipsnio pavadinimą nustatant, kad jis reglamentuoja Saugomų teritorijų registrą ir Saugomų teritorijų registro informacinę sistemą. Siūloma šiame straipsnyje nustatyti, kad Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie saugomas teritorijas,
„Natura 2000“ tinklo teritorijas ir Europos Bendrijos svarbos natūralių
buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotus, įskaitant jų erdvinius duomenis, šiuos duomenų rinkinius sudarantys duomenys detalizuojami šio registro informacinės sistemos nuostatuose , šios informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoją yra Aplinkos ministerija. Siūloma ištaisyti techninę klaidą ir Saugomų teritorijų duomenis papildyti kompleksiniais kraštovaizdžio paveldo objektais, nes įsigaliojus Saugomų teritorijų įstatymo naujai redakcijai nuo 2024 m. liepos 1 d. buvo nustatyta nauja paveldo objektų rūšis – kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo objektai, bet duomenų apie šiuos objektus rinkimas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre nebuvo nustatytas.
Įgyvendinant Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
dalies nuostatas, kurios nustato, kad informacinės sistemos valdytojas skiria ir informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus, ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus, siūloma Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 14 punktą pripažinti netekusiu galios.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Kadangi teisinis reguliavimas Įstatymų projektais nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas.
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus Įstatymų projektus, bus užtikrintas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybės informacinių išteklių valdymą ir
(ar) tvarkymą, suderinamumas su V
alstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai neturės.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
MĮ projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
įstatymų
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
teisės aktų projektai: 1.1. Vyriausybės nutarimų projektai: 1.1.1. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr.
patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios ; 1.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 906 „Dėl Atlyginimo už Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų, kadastro informacijos ir (arba) kadastrui pateiktų dokumentų kopijų teikimą dydžių sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 1.2. Aplinkos ministro įsakymų projektai: 1.2.1. Dėl Miškų registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo; 1.2.2.
Dėl Atlyginimo už Miškų registro objektų registravimą, šio registro duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus dydžių sąrašo patvirtinimo;
projektą ir STĮ projektą, iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės būti parengti šie teisės aktų projektai: 2.1. Vyriausybės nutarimų projektai: 2.1.1.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1326 „Dėl Gyvūnų augintinių registro reorganizavimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 2.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nr. 1100 „D ėl Atlyginimo už Gyvūnų augintinių registro duomenų, registro informacijos ir (arba) registrui pateiktų dokumentų kopijų teikimą dydžių sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 2.1.3. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 2.2.
Aplinkos ministro įsakymų projektai:
2.2.1. Dėl Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo ; 2.2.2. Dėl Saugomų teritorijų registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo;
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti , ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomoms Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės .
Gyvūnų augintinių registro informacinė sistema ir Saugomų teritorijų registro informacinė sistema bus finansuojamos iš Aplinkos ministerijos asignavimų, kurie šiuo metu skiriami Gyvūnų augintinių registrui ir
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrui tvarkyti. Miškų registro informacinė sistema bus finansuojama lėšomis, gautomis už objektų registravimą, šios informacinės sistemos duomenų teikimą ir kitų su duomenų tvarkymu Miškų registro informacinėje sistemoje susijusių veiksmų atlikimą, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis GGAĮ projekto reikšminiai žodžiai:
gyvūnų gerovė, šunų ir kačių gerovė, informacijos sistema . MĮ projekto reikšminiai žodžiai: n atūralus miškas , miškų grupės , miško plotas , informacijos sistema , informacijos laikymas ir paieška , dalijimasis duomenimis, erdviniai duomenys . STĮ projekto reikšminiai žodžiai: saugoma teritorija, informacijos sistema .
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.