P rojektas
2025 m. d. Nr.
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 11 dalį.
Pakeisti antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“.
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Atskirų rūšių gyvūnai privalo būti ženklinami ir registruojami pagal gyvūnų ženklinimą ir registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.2
. Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir duomenų pateikimą Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos tvarkytojui ir (ar) šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems veterinarijos gydytojams ir (ar) asmenims, taip pat už pateiktų duomenų teisingumą, atsako jų laikytojas ar savininkas.
3. Kiti gyvūnai augintiniai gali būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje.
4. Gyvūnų augintinių registro objektai yra katės, šunys, šeškai, kiti gyvūnai augintiniai, paženklinti mikroschemomis. Gyvūnų augintinių registro
informacinėje sistemoje jos objektai registruojami pagal registravimo sąlygas, nustatytas Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos nuostatuose.
5. Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie objektus, jų ženklinimą ir registravimą, jų laikytojus ir (ar) savininkus, veisėjus. Gyvūnų augintinių registrą sudarantys duomenų rinkiniai detalizuojami šio registro informacinės sistemos nuostatuose.
6. Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos valdytoja ir joje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja – Aplinkos ministerija.
7. Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje objektai registruojami, duomenys teikiami, su duomenų tvarkymu susiję veiksmai atliekami neatlygintinai.8
. Gyvūnus augintinius ženklina, jų duomenis, jų laikytojų ir (ar) savininkų asmens duomenis Gyvūnų augintinių registro informacinei sistemai teikia, už pateiktų duomenų teisingumą atsako veterinarijos gydytojai, turintys veterinarijos praktikos licenciją. Kates, šunis ir šeškus taip pat ženklina, jų duomenis, jų laikytojų ir (ar) savininkų asmens duomenis Gyvūnų augintinių registro informacinei sistemai teikia, už pateiktų duomenų teisingumą atsako asmenys, baigę kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir jų duomenų teikimo Gyvūnų augintinių registro informacinei sistemai mokymus ir turintys tai patvirtinantį dokumentą.9
. Kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir duomenų teikimo Gyvūnų augintinių registro informacinei sistemai mokymus turi teisę organizuoti mokslo ir studijų institucijos, vykdančios aukštojo mokslo studijas ar su studijomis susijusią veiklą ir mokslinius tyrimus, eksperimentinę veiklą žemės ūkio mokslų srityje veterinarijos ir (arba) gyvūnų mokslų kryptyse. Šios institucijos privalo parengtą ne trumpesnę kaip 8 akademinių valandų mokymų programą suderinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.10
. Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši. Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos duomenys teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnyje apibrėžtų asmens duomenų tvarkymo principų, 6 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus.11
. Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys atveriami pakartotinai naudoti, išskyrus asmens duomenis, duomenis, sudarančius juridinio asmens konfidencialią informaciją ar galinčius atskleisti jo komercinę (verslo) paslaptį. “
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Gyvūnų augintinių veisėjai teikia duomenis apie savo veiklą Gyvūnų augintinių registro informacinei sistemai.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 2 d.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2027 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
GYVŪNŲ GEROVĖS ir apsaugos ĮSTATYMO
2, 7,
projektų tikslai ir uždaviniai
valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuriuo įtvirtintas naujas valstybės informacinių išteklių valdysenos, valdymo ir tvarkymo modelis. Naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu
iš esmės pakeista registro sąvoka, registrą apibrėžiant kaip duomenų rinkinį, kuriam nustatomos specialios registravimo sąlygos; be to, minėtame įstatyme neliko kadastro sąvokos. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. įsteigtų registrų ir kadastrų veiklą nustatančių įstatymų pakeitimo projektus, o informacinių sistemų valdytojai turi pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus reikalavimus pertvarkyti registrų (kadastrų) veiklą.
Gyvūnų augintinių registro steigimo teisiniai pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme,
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro
teritorijų įstatyme. Šiuose įstatymuose įtvirtinti minėtų registro ir kadastrų steigimo teisiniai pagrindai neatitinka nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis, objektai registruojami ne registruose ar kadastruose, o registro informacinėse sistemose .
Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 7, 10 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – GGAĮ projektas),
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 11, 13 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas (toliau – MĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 9, 10, 14, 17, 21, 24, 25, 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – STĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) , kurių tikslas – sudaryti teisinį pagrindą pertvarkyti Gyvūnų augintinių registro, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro veiklą pagal naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus reikalavimus.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai GGAĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės (vadovas – Algirdas Klimavičius, mob. +370 686 17 295, el. p. [email protected] , vyresnioji patarėja – Lina Čaplikaitė-Denisovienė, mob. +370 615 54 788, el. p. [email protected] ) patarėja Aleksandra Voicechovska (mob. +370 696 94 356, el. p. [email protected] ).
MĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Kadastro ir e rdvinių duomenų politikos grupės (vadovė – Aušra Kalantaitė, mob. +370 669 52 682, el. p. [email protected] , vyresnioji patarėja – Jurgita Milieškaitė, mob. +370 620 53 766,
[email protected] ) patarėja Renata Tracevičienė (mob. +370
, el. p. [email protected] ).
STĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės ( vadovas – Algirdas Klimavičius, mob. +370 686 17 295, el. p. [email protected] , vyresnysis patarėjas – Džiugas Anuškevičius, tel. +370 695 60 686, el. p. [email protected] ) patarėja Sigutė Ališauskienė (mob. +370 620 17 561 , el. p. [email protected] ).
3Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad katės, šunys, šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis, ir kiti gyvūnai augintiniai gali būti ženklinami mikroschemomis ir visi jie registruojami Gyvūnų augintinių registre; 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Gyvūnų augintinių registro valdytoja – Aplinkos ministerija, tvarkytoją (tvarkytojus) skiria Vyriausybė, 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Gyvūnų augintinių registro duomenys yra teikiami savivaldybių administracijoms neatlygintinai, o kitiems asmenims – įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka .
G aliojančio Miškų įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje,
yra vartojamas
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro pavadinimas, o
9 dalies 3 punkte ir 10 dalies 2 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte
Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Saugomų teritorijų įstatymo 10, 17, 24, 25 ir 27 straipsniuose yra vartojamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, 9 ir 14 straipsniuose – Kultūros vertybių registro ir Ūkinių gyvūnų registro, 5, 10, 32 straipsniuose – Nekilnojamojo turto registro, o 21 straipsnyje – Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro pavadinimai.
Minėto įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, „Natura 2000“ tinklo teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai, taip pat privačios saugomos vietovės, jame tvarkomi duomenys apie nurodytose teritorijose saugomas gamtos vertybes, privačiose saugomose vietovėse nustatytas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir
(ar) tvarkymo priemones, nustatyta, kad šio kadastro valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kadastro duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai.
Be to, Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 14 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą tvarko Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
teigiamų rezultatų laukiama GGAĮ projektas Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi, objektai registruojami registro informacinėse sistemose (ne registruose ar kadastruose). Atsižvelgiant į tai,
projektu siūloma Gyvūnų augintinių registrą pertvarkyti į Gyvūnų augintinių registro informacinę sistemą. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus skiria informacinės sistemos valdytojas; taip pat informacinės sistemos valdytojas, remdamasis minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tvirtina informacinės sistemos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, GGAĮ projektu siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dalyvavimo steigiant Gyvūnų augintinių registrą, tvirtinant šio registro informacinės sistemos nuostatus, skiriant informacinės sistemos ir joje tvarkomų duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus.
Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį registro kūrimas apima įstatymo rengimą, kuriame nurodomas registrą sudarantis duomenų rinkinys ar duomenų rinkiniai, registro
informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas, nustatomi asmens duomenų teikimo apribojimai, jeigu tokių esama, taip pat objektų registravimo pagrindai ir sąlygos bei kitos su tuo susijusios nuostatos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, GGAĮ projektu siūloma nustatyti, kad Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie objektus
šeškus, kitus gyvūnus augintinius, paženklintus mikroschemomis,
savininkus, veisėjus .
Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos valdytoja ir joje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja siūloma paskirti Aplinkos ministeriją. Gyvūnai augintiniai Gyvūnų augintinių registro informacinėje sistemoje būtų registruojami neatlygintinai, taip pat neatlygintinai būtų teikiami šioje informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys ir atliekami kiti su duomenų tvarkymu susiję veiksmai. Neatlygintinas registravimas, duomenų teikimas ir kiti su duomenų tvarkymu susiję veiksmai svarbūs siekiant paženklinti ir įregistruoti visus gyvūnų augintinius, laikomus Lietuvoje, ir taip užtikrinti jų atsekamumą, gerovę ir apsaugą, siekiant sumažinti bešeimininkių gyvūnų populiaciją. Pažymėtina ir tai, kad Gyvūnų augintinių registras 2024 m. už duomenų teikimą gavo vos 240,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tokia suma neturi įtakos Gyvūnų augintinių registro veiklos užtikrinimui ar tobulinimui, GGAĮ projekte siūloma registro informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis teikti neatlygintinai.
Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta registro informacinės sistemos objekto registravimo sąvoka, apimančia objekto įregistravimą registro informacinėje sistemoje, išregistravimą iš jos ar objekto duomenų pakeitimą joje ir kt., t. y. apimančia daugiau veiksmų, GGAĮ projektu siūloma atsisakyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje vartojamos gyvūno registravimo sąvokos.
GGAĮ projektu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 ir 10 straipsniuose Gyvūnų augintinių registro pavadinimas pakeistas į šio registro informacinę sistemą, pagal loginę seką sukeisti vietomis žodžiai „registravimas ir ženklinimas“, kai pirmiau gyvūnas augintinis ženklinamas mikroschema ir tik po jo vykdomas registravimas. Gyvūnų augintinių registras, kuris yra svarbus 7 straipsnyje reguliuojamų visuomeninių santykiu aspektas, įtrauktas į antrojo skirsnio ir 7 straipsnio pavadinimus.
MĮ projektas MĮ projekto tikslas
Respublikos miškų valstybės kadastrą pertvarkyti į Miškų registro informacinę sistemą, kurioje būtų tvarkomi duomenų rinkiniai apie miško žemės taksacinius sklypus, įskaitant jų erdvinius duomenis, ir jų registravimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, M iškų registro informacinėje sistemoje miško žemės taksaciniai sklypai būtų įregistruojami ir jų duomenys pakeičiami per 20 darbo dienų nuo jų nustatymo ir
(arba) patvirtinimo. Siekiant aiškumo , MĮ p rojekte apibrėžiamas naujas terminas „ miško žemės taksacinis sklypas “. Miškų registro informacinės sistemos valdytoja MĮ projektu siūloma paskirti Aplinkos ministeriją, kuri būtų ir šioje sistemoje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja. Atsižvelgiant į šias siūlomas nuostatas, MĮ projektu siūloma, kaip perteklinės, atsisakyti Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos nuostatos, kad Aplinkos ministerija organizuoja
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymą . Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsniuose minimas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras MĮ projektu keičiamas į Miškų registro informacinę sistemą, o Nekilnojamojo turto registras - į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (22 straipsnio 4 dalis) reguliuoja registro steigimą įstatymu, MĮ projektu siūloma patikslinti Miškų įstatymo III skyriaus pavadinimą - vietoje Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nurodant Miškų registrą.
Atsižvelgiant į tai, kad yra poreikis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro funkcionalumus patobulinti jau artimiausiu metu, MĮ projektu siūloma
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą pertvarkyti į Miškų registro informacinę sistemą iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kiti MĮ_projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Šis terminas siejamas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu.
STĮ projektas Siekiant suderinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas siūloma įstatymo straipsniuose minimus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą
pakeisti į Saugomų teritorijų registro informacinę sistemą, Nekilnojamojo turto registrą į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą, Kultūros vertybių registrą į Kultūros paveldo registro informacinę sistemą, Ūkinių gyvūnų registrą į Ūkinių gyvūnų registro informacinę sistemą, o Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą į Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių registro informacinę sistemą.
Siūloma patikslinti Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnį. Pakeisti šio straipsnio pavadinimą nustatant, kad jis reglamentuoja Saugomų teritorijų registrą ir Saugomų teritorijų registro informacinę sistemą. Siūloma šiame straipsnyje nustatyti, kad Saugomų teritorijų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie saugomas teritorijas,
„Natura 2000“ tinklo teritorijas ir Europos Bendrijos svarbos natūralių
buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotus, įskaitant jų erdvinius duomenis, šiuos duomenų rinkinius sudarantys duomenys detalizuojami šio registro informacinės sistemos nuostatuose , šios informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoją yra Aplinkos ministerija. Siūloma ištaisyti techninę klaidą ir Saugomų teritorijų duomenis papildyti kompleksiniais kraštovaizdžio paveldo objektais, nes įsigaliojus Saugomų teritorijų įstatymo naujai redakcijai nuo 2024 m. liepos 1 d. buvo nustatyta nauja paveldo objektų rūšis – kompleksiniai kraštovaizdžio paveldo objektai, bet duomenų apie šiuos objektus rinkimas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre nebuvo nustatytas.
Įgyvendinant Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
dalies nuostatas, kurios nustato, kad informacinės sistemos valdytojas skiria ir informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus, ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus, siūloma Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 14 punktą pripažinti netekusiu galios.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Kadangi teisinis reguliavimas Įstatymų projektais nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas.
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus Įstatymų projektus, bus užtikrintas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybės informacinių išteklių valdymą ir
(ar) tvarkymą, suderinamumas su V
alstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai neturės.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
MĮ projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
įstatymų
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
teisės aktų projektai: 1.1. Vyriausybės nutarimų projektai: 1.1.1. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr.
patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios ; 1.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 906 „Dėl Atlyginimo už Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų, kadastro informacijos ir (arba) kadastrui pateiktų dokumentų kopijų teikimą dydžių sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 1.2. Aplinkos ministro įsakymų projektai: 1.2.1. Dėl Miškų registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo; 1.2.2.
Dėl Atlyginimo už Miškų registro objektų registravimą, šio registro duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus dydžių sąrašo patvirtinimo;
projektą ir STĮ projektą, iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės būti parengti šie teisės aktų projektai: 2.1. Vyriausybės nutarimų projektai: 2.1.1.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1326 „Dėl Gyvūnų augintinių registro reorganizavimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 2.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nr. 1100 „D ėl Atlyginimo už Gyvūnų augintinių registro duomenų, registro informacijos ir (arba) registrui pateiktų dokumentų kopijų teikimą dydžių sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 2.1.3. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 2.2.
Aplinkos ministro įsakymų projektai:
2.2.1. Dėl Gyvūnų augintinių registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo ; 2.2.2. Dėl Saugomų teritorijų registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo;
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti , ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomoms Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės .
Gyvūnų augintinių registro informacinė sistema ir Saugomų teritorijų registro informacinė sistema bus finansuojamos iš Aplinkos ministerijos asignavimų, kurie šiuo metu skiriami Gyvūnų augintinių registrui ir
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrui tvarkyti. Miškų registro informacinė sistema bus finansuojama lėšomis, gautomis už objektų registravimą, šios informacinės sistemos duomenų teikimą ir kitų su duomenų tvarkymu Miškų registro informacinėje sistemoje susijusių veiksmų atlikimą, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis GGAĮ projekto reikšminiai žodžiai:
gyvūnų gerovė, šunų ir kačių gerovė, informacijos sistema . MĮ projekto reikšminiai žodžiai: n atūralus miškas , miškų grupės , miško plotas , informacijos sistema , informacijos laikymas ir paieška , dalijimasis duomenimis, erdviniai duomenys . STĮ projekto reikšminiai žodžiai: saugoma teritorija, informacijos sistema .
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.