Projektas
2025 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 58 straipsnio162 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16
2Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kuris mokestiniais metais pradeda tenkinti reikalavimus, nustatytus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 163 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį šis juridinis asmuo pradėjo tenkinti Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte nustatytus reikalavimus.
Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį).
Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį.
Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumos, o kai investuojama Vilniuje, nebesiekia 30 milijonų eurų sumos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) tais mokestiniais metais juridinis asmuo nebetenkina nors vieno kito reikalavimo, nurodyto Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte, lengvata tą mokestinį laikotarpį netaikoma ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – 30 milijonų eurų sumą ir (arba) pradedami tenkinti visi kiti Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punktų reikalavimai.
Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma 20 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo pasiekta 20 milijonų eurų investicijų suma, o kai investuojama Vilniuje, 30 milijonų eurų investicijų suma, ir juridinis asmuo tenkina visus kitus reikalavimus, nurodytus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.“
2. Pakeisti 58 straipsnio 163 dalį ir ją išdėstyti taip: „16 3 .
Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kuris mokestiniais metais pradeda tenkinti reikalavimus, nustatytus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte, o jo privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 110 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 162 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta ir šis juridinis asmuo pradėjo tenkinti visus kitus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte nustatytus reikalavimus.
Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį).
Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą dydį.
Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma sumažėja ir nebesiekia 110 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) tais mokestiniais metais juridinis asmuo nebetenkina nors vieno kito reikalavimo, nurodyto Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte, lengvata tą mokestinį laikotarpį netaikoma ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 110 milijonų eurų ir (arba) pradedami tenkinti visi kiti Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punktų reikalavimai.
Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma 20 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo pasiekta 110 milijonų eurų investicijų suma ir juridinis asmuo tenkina visus kitus reikalavimus, nurodytus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte . Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka ir Europos Komisijos išduoto leidimo teikti valstybės pagalbą sąlygomis.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.2
. Šis įstatymas yra taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.3
. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 162 ir 163 straipsnių nuostatos dėl lengvatos taikymo 20 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo pasiekta 20 milijonų eurų investicijų suma, o kai investuojama Vilniuje, 30 milijonų eurų investicijų suma, ir juridinis asmuo tenkina visus kitus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte arba 20 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo pasiekta 110 milijonų eurų investicijų suma ir juridinis asmuo tenkina visus kitus reikalavimus, nurodytus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte taikomos naujai pasirašytoms stambaus projekto investicijų sutartims. įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte taikomos naujai pasirašytoms stambaus projekto investicijų sutartims.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 2, 12, 13, 131 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO2 SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 132 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 1, 2, 23 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
9, 131 , 23, 37, 42 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 27 IR 272 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13, 131 straipsnių ir ketvirtojo
2
skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2,
įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 131 , 23, 37, 42 ir 45
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa): -
nuostatas, numatančias auginti Lietuvos ekonomiką ir stiprinti viešųjų finansų sistemą. Skatinti ekonomiką transformuojančius vietos ir užsienio investuotojų projektus. Vykdyti aktyvią investicijų ir darbo vietų kūrimo politiką. Mažinti administracinę ir teisinio reguliavimo naštą investuotojams. Ypač daug dėmesio skirti tolygiai regionų plėtrai. Užtikrinti, kad Lietuvos tradicinė apdirbamoji pramonė galėtų atnaujinti savo gamybos potencialą pasitelkdama valstybės garantuojamas finansines ir teisines paramos priemones; -
nuostatas, numatančias sudaryti lygiavertes sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vienodomis sąlygomis aptarnauti ir užsienio, ir nacionalinius investuotojus, investuojančius žaliojo koridoriaus stambiems investiciniams projektams sąlygomis;
nuostatas, numatančias peržiūrėti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ funkcijas ir užtikrinti joms atlikti reikiamą finansavimą;
nuostatas, numatančias stambiems vietos ir užsienio investicijų projektams paskirti konkrečius asmenis, kurie užtikrins sėkmingą projektų priežiūrą, koordinavimą, kuo spartesnį ir sklandesnį vietos ir užsienio investuotojų stambių projektų įgyvendinimą ir institucijų veiksmų koordinavimą; -
nuostatas, numatančias gerinti žaliojo koridoriaus stambiems gamybiniams projektams sąlygas, priartinant jas prie šiuo metu daug geresnių gynybos pramonės projektams taikomų sąlygų;
nuostatas, numatančias nustatyti procedūras, kad žemės paskirties pakeitimo ir kiti sklypo parengimo statyboms klausimai būtų sprendžiami supaprastinta tvarka;
nuostatas, numatančias spartinti ir supaprastinti investuotojų įsikūrimo, pramoninių teritorijų planavimo, kitų reikalingų leidimų išdavimo procedūras socialiai reikšmingiems verslo projektams: aukštos pridėtinės vertės gamybai, žaliosios ekonomikos investicijoms; -
nuostatas, atsižvelgiant į tarptautinę konkurenciją dėl vietos ir užsienio investicijų, numatančias siekti, kad verslo finansavimo priemonės savo sąlygomis nenusileistų šalims konkurentėms ir atitiktų gerąsias pasaulines investicijų paskatų praktikas;
nuostatas, numatančias konsoliduoti valstybės valdomus laisvus žemės sklypus ir išpirkti reikalingus privačius sklypus, kad būtų užtikrinta pakankama tokių sklypų pasiūla investuotojams;
nuostatas, numatančias padėti savivaldos institucijoms ir įstaigoms išvystyti aukštos pridėtinės vertės investicijų projektams įgyvendinti reikalingą sklypų infrastruktūrą. Remti ir tokių projektų parengimą, ir sklypų infrastruktūros darbus; -
nuostatas, numatančias supaprastinti investicinių sklypų suteikimo tvarką stambius investicinius gamybos projektus įgyvendinančioms įmonėms. Gerinti prijungimo prie elektros tinklų sąlygas, optimizuoti šio prijungimo procedūrų trukmę;
nuostatas, numatančias kryptingai vystyti laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) ir kitas pramonines teritorijas, užtikrindami išvystytų sklypų pasiūlą ir galimybes pasiūlyti investuotojams aktualius sprendimus.
Įstatymų projektai taip pat parengti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 26 d. pasitarimo Nr. 11 protokolą, kuriame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pavedama įvertinti poreikį parengti teisės aktų, nustatančių investavimo sąlygas, projektus, sudarančius palankesnes sąlygas gynybos pramonės srityje veikiančių subjektų veiklai pramoninėse teritorijose, taip pat sudarančius sąlygas mažinti perteklinius ūkinės veiklos vykdymui taikomus reikalavimus ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 1.8.4 veiksmą „Priimti Investicijų įstatymo, Žemės įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus ir įtvirtinti specialiąsias sąlygas ekonomiką transformuojantiems stambaus projekto statusą turintiems projektams, priartinant jas prie šiuo metu geresnių gynybos pramonės projektams taikomų sąlygų (kiek tai neprieštarauja ES teisės aktams), kad su žemės naudojimo paskirties keitimu, kitais sklypo paruošimo statyboms ir statybų vykdymo procesais susiję sprendimai taptų paprastesni ir operatyvesni, taip pat peržiūrėti nuostatas dėl įsikūrimo bei nustatytų procedūrų siekiant pradėti verslo projektus ir atsisakyti perteklinių reikalavimų“.
Vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas, ir ypač į gynybos pramonę, įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje ekonomikos politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros ir transformacijos, užtikrina šalies ekonomikos produktyvumo augimą. Konkurencinė aplinka dėl pažangios gamybos investicijų pritraukimo ir išlaikymo auga. Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys tiek vietos, tiek užsienio investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo. Vienas iš pagrindinių kriterijų, renkantis vietą užsienio ir vietos gamybos investicijoms Lietuvos regionuose yra gerai išvystyta infrastruktūra, taip pat greiti sprendimai ir galimybės sparčiau pradėti bei plėsti veiklą.
Kaip parodė pastarieji viešojoje erdvėje plačiai aptarti įvykiai, Lietuvos teisiniame reguliavime, susijusiame su stambių ir valstybei svarbių projektų įgyvendinimu ir investicijų pritraukimu, vis dar egzistuoja daugybė teisinių ir administracinių kliūčių. Šios kliūtys lemia tiek užsienio, tiek vietos investuotojų sprendimus savo veiklos vykdymui rinktis kitas valstybes. Akivaizdu, jog Lietuvoje procesai, susiję su žemės įsigijimu, paskirties keitimu, infrastruktūros plėtra, statybų leidimų gavimu bei valstybės institucijų bendradarbiavimu, yra pernelyg ilgi ir sudėtingi.
Vienas iš esminių iššūkių yra tai, kad net ir valstybei strategiškai svarbūs investiciniai projektai susiduria su dideliu teisiniu neapibrėžtumu, ilga procedūrų trukme, sudėtingu procesų derinimu su atitinkamomis institucijomis. Niekam nėra paslaptis, kad Lietuvoje trūksta didelių išvystytų pramonės projektų įgyvendinimui tinkančių sklypų, todėl stambūs projektai dažnai yra įgyvendinami iš pradžių tam nepritaikytuose sklypuose – sklypams nėra paruošti tinkami teritorijų planavimo dokumentai, nėra suformuota vientisa teritorija, nenumatyta tinkama žemės naudojimo paskirtis ir būdas, trūksta būtinosios infrastruktūros. Todėl sklypų išvystymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, esmingai vėlinantis stambių projektų įgyvendinimą.
Pavyzdžiui, praktika rodo, kad sklypo paskirties ir būdo pakeitimas ir sklypo suformavimas bendrąja tvarka (pvz. savivaldybės bendrojo plano keitimas arba valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento patvirtinimas) gali trukti iki 12 mėnesių, o pasiruošimas statyboms, t. y. statybos leidimo gavimas, viso techninio darbo projekto parengimas ir ekspertizė stambiems projektams gali trukti ir iki 24 mėnesių. Kitaip tariant, pagrindiniai teisiniai procesai iki realios statybų pradžios gali trukti iki 3 metų.
Dėl šių priežasčių investicijų pritraukimas tampa neefektyvus, o Lietuva praranda konkurencinį pranašumą kitų valstybių, kuriose tokie procesai vyksta sklandžiau ir greičiau, atžvilgiu. Pastarųjų metų įvykiai Lietuvoje parodė, kad būtina sistemingai supaprastinti investuotojų pritraukimo procesus, teritorijų, reikalingų valstybei svarbiems projektams, planavimą, statybos leidimų išdavimo ir infrastruktūros plėtros procedūras. Tai svarbu ne tik siekiant pritraukti užsienio investuotojus, bet ir užtikrinti, kad vietos verslai turėtų galimybę efektyviai plėsti savo veiklą, taip prisidedant prie šalies ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinimo.
Atitinkamai, šiais Įstatymų projektais siekiama: 1) sutrumpinti investiciniams projektams skirtų teritorijų planavimo ir paėmimo visuomenės poreikiams procedūras; 2) supaprastinti statybos leidimų išdavimo procedūras; 3) užtikrinti greitesnį infrastruktūros sukūrimą strategiškai svarbiems projektams; 4) sudaryti sąlygas efektyvesniam investuotojų ir savivaldos bei nacionalinių institucijų bendradarbiavimui; 5) užtikrinti efektyvų stambių projektų koordinavimą, priskiriant koordinavimo funkcijas VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Dabartinis reguliavimas nepakankamai aiškiai apibrėžia stambių projektų koordinavimo mechanizmą, todėl kyla administracinių procedūrų valdymo ir tarpinstitucinio koordinavimo iššūkių.
Suteikus VšĮ „Investuok Lietuvoje“ koordinatoriaus funkcijas, būtų galima pagerinti procesų valdymą ir sudaryti sąlygas sklandesniam šių problemų sprendimui.
Šių pakeitimų įgyvendinimas leis sukurti skaidresnę, investuotojams palankesnę ir efektyvesnę teisinę aplinką, kuri padės Lietuvai sėkmingiau konkuruoti dėl strateginių investicijų tarptautinėje rinkoje ir skatins aukštos pridėtinės vertės verslų plėtrą šalies viduje. Taip pat, įsigaliojus 2024 m. sausio 1 d. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, kuriais buvo panaikintas 611 straipsnis ir kitos susijusios nuostatos, reglamentuojančios sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams procesą, atitinkamai tikslinamos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 131 straipsnio 6 ir 9 dalys, išbraukiant nuostatas, kurios nebėra praktiškai taikomos.
projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Dėl gynybos ir saugumo pramonės projektams taikomų sąlygų siūlymus ir teisės aktų projektų nuostatas pateikė Krašto apsaugos ministerijos specialistai.
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Investicijų įstatymo 131
straipsnio 6 ir 9 dalyse numatoma specialioji investavimo sąlyga, kai užsieniečiams, atvykstantiems dirbti pagal investicijų sutartį, ir jų šeimos nariams nėra taikomi reikalavimai dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (t. y., numatyta išimtis, nors pats užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams procesas nuo 2025 m. sausio 1 d. nebeegzistuoja).
Investicijų įstatymo 157 straipsnyje yra įtvirtintos tam tikros specialios investavimo ir verslo sąlygos,
pavyzdžiui, užsieniečių įdarbinimo lengvatos, specialios žemės naudojimo sąlygos, darbo jėgos, reikalingos stambiam projektui rengimo sąlygos ir pan., taikomos stambiems projektams. Investicijų įstatyme numatyta, jog specialiojo investavimo ir verslo sąlyga – administracinių paslaugų suteikimas ir individualių administracinių aktų priėmimas prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, taikoma ne tik stambiam projektui, bet ir LEZ įmonei. Papildomai Investicijų įstatyme nurodoma, jog stambiems projektams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, gali būti taikomos ir kitos, šiame straipsnyje nenumatytos, specialios investavimo ir verslo sąlygos, kai šios sąlygos yra numatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Investicijų įstatymo 13 straipsnyje taip pat yra labai aiškiai nurodyti subjektai, galintys vystyti investicinius žemės sklypus bei įrengti, tvarkyti infrastruktūrą iki šio žemės sklypo. Tokiais subjektais laikoma valstybė ir (ar) savivaldybė.
Investicijų įstatymo 157 straipsnio 7 d. 3 p. numato, kad stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami investuotojui be aukciono Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Investicijų įstatymo 158 straipsnis numato, kad stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atliekanti šias funkcijas: organizuoja Investicijų įstatymo 156 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų sąlygų vertinimą, konsultuoja investuotoją stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo ir vykdymo klausimais, bendradarbiauja su viešojo administravimo subjektais teikiančiais administracines paslaugas ir priimančius administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, organizuoja investuotojų susitikimus su viešojo administravimo subjektais, šiems subjektams teikia konsultacijas bei pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo.
Investicijų įstatymo 13 straipsnio
įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija vykdo investicijų projektų, susijusių su juridinio asmens steigimu, plėtra, veiklos įvairinimu ar esminiu pakeitimu, koordinavimą, informacijos teikimą, taip pat investicijų projektų, kuriems lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšas, įgyvendinimo kontrolę, teikia konsultacijas tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo į šalies gamybos ir paslaugų sektorius klausimais ir informaciją apie investicijų aplinką Lietuvos ūkio subjektams ir užsienio investuotojams .
Žemės įstatymo 2 straipsnio 51
dalis ir 131 straipsnis numato, kad į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą gali būti įtraukiami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie nėra miestų ir miestelių teritorijose. Be to, remiantis Žemės įstatymo 131 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, prie tokių žemės sklypų turi būti įrengtas ir (ar) sutvarkytas valstybinės ar vietinės reikšmės kelias ir (ar) kita inžinerinė savivaldybės infrastruktūra. Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus perduoti savivaldybėms laikinai neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais
. Remiantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 61 dalies nuostatomis, specialiosios paskirties projektas – tai žemės valdos projektas, kuris gali būti rengiamas tik stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje. Rengiant specialiosios paskirties projektą yra keičiama valstybinės žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, jei šis sklypas reikalingas minėtam stambiam projektui įgyvendinti. Tačiau, pagal Žemės įstatymo 45 straipsnį, remiantis šiuo specialiosios paskirties projektu, žemė ir joje esantis privatus nekilnojamasis turtas negali būti paimti visuomenės poreikiams. Be to, Žemės įstatyme numatytos tam tikros specialiosios paskirties projektų rengimo taisyklės – nurodytas specialiosios paskirties projekto rengimo iniciatorius – Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir organizatorius (37
straipsnio 111 dalis) bei finansuotojas ( 42 straipsnio 7 dalis) – stambų projektą, Vyriausybės nutarimu pripažintą užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinantis subjektas . Taip pat Žemės įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas specialiosios paskirties projekto rengėjui turėti kvalifikacijos pažymėjimą rengti karinės infrastruktūros projektus.
Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Teritorijų planavimo įstatymas netaikomas teritorijoms, kurioms rengiami specialiosios paskirties projektai stambiems projektams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti, taip pat 4 straipsnyje įtvirtinta, kad neurbanizuotos ir neurbanizuojamos teritorijos, kurioms parengti specialiosios paskirties projektai, vystomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, tiek, kiek jie neprieštarauja specialiosios paskirties projektų sprendiniams.
Pelno mokesčio įstatymo nustatyta, kad 58 straipsnio162 ir 163 dalyse nustatyta lengvata, be kita ko, taikoma tik tuo atveju, jei stambaus projekto investicijų sutartis su juridiniu asmeniu, kuris įgyvendina stambų projektą, sudaryta iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat šiose dalyse įtvirtinta nuostata, kad nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos.
Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada žemė yra neprivatizuojama, į šį sąrašą neįtraukiant rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų. Statybų įstatymo 27 straipsnio 151
dalyje yra numatyta išimtine visuomenės informavimo apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą tvarka, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius , įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.
Papildomai Statybos įstatyme (27 straipsnio 34 dalies 2 punkte) numatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento gali būti pradėti statyti statiniai, skirti tik stambiems projektams, kurie Vyriausybės nutarimu yra pripažinti užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.
Atlikus įstatymų projektais numatomus procesų pakeitimus, terminas iki realios statybos gynybos ir saugumo pramonės projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, trumpėtų iš esmės – sklypo suformavimo, paskirties ir būdo pakeitimas neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose galėtų būti atliekami patvirtinant specialiosios paskirties projektą (praktikoje toks procesas gali trukti apie 3 mėnesius).
Visiems kitiems stambiems projektams (išskyrus gynybos pramonės) reikalingi teritorijų planavimo dokumentai galės būti rengiami valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarka, kuri įstatymų pakeitimais yra supaprastinama ir greitinama. Be to, statybos darbai gynybos ir saugumo pramonės projektams galėtų vykti be statybos leidimo, PAV procesą atliekant lygiagrečiai statybos darbams ir užbaigiant iki statybų pabaigos, o kitiems stambiems projektams (išskyrus gynybos pramonės) bei LEZ įmonėms, statybos galėtų prasidėti iš karto po pranešimo apie statybos pradžią paskelbimo ir galėtų vykti etapais.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13, 131 straipsnių ir ketvirtojo2 skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Investicijų įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti: Pakeitus Investicijų įstatymo 131 straipsnio 6 ir 9 dalis, bus suderintas teisinis reglamentavimas su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais, įsigaliojusiais 2025 m. sausio 1 d., kuriais nebeliko užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams vertinimo proceso.
Investicijų įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad Investicijų įstatymo 157 straipsnyje numatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos, išskyrus šio straipsnio 5,
projektui, tačiau ir LEZ įmonėms. Investicijų įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, jog Investicijų įstatymo 157 straipsnio 9 dalyje nurodytos kitos specialios investavimo ir verslo sąlygos, įtvirtintos Statybos įstatyme, Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, gali būti taikomos visiems stambiems projektams, bei LEZ įmonėms, vėliau specialiuosiuose įstatymuose detalizuojant lengvatų taikymo ribas.
Investicijų įstatymo projekte taip pat siūloma įtvirtinti, jog investicinius žemės sklypus vystyti, įskaitant infrastruktūros įrengimą, sutvarkymą iki investicinių žemės sklypų, gali ne tik valstybė ir (ar) savivaldybės, bet ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šiais Investicijų įstatymo pakeitimais būtų ne tik spartinamas ir supaprastinamas investuotojų įsikūrimas, pramoninių teritorijų planavimas, bet ir įgyvendintas Vyriausybės programos 46 punkte nurodytas tikslas – kryptingai vystyti LEZ ir kitas pramonines teritorijas, užtikrinant išvystytų sklypų pasiūlą ir galimybes pasiūlyti investuotojams aktualius sprendimus.
Taip pat siūloma išplėsti VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ funkcijas, suteikiant jai teisinį pagrindą koordinuoti
stambių projektų įgyvendinimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad VšĮ
„Investuok Lietuvoje“, vykdydama koordinavimo funkcijas, turėtų teisę gauti iš
viešojo administravimo subjektų, investuotojų, valstybės registrų ir duomenų bazių valdytojų reikalingą informaciją ir dokumentus, susijusius su stambiais projektais. Tokia informacija būtų naudojama siekiant užtikrinti greitesnį sprendimų priėmimą ir efektyvų investuotojų aptarnavimą. Atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos parengtus siūlymus, Investicijų įstatymo projekte yra sukuriama nauja gynybos ir saugumo pramonės projekto
sąvoka. Toks pakeitimas yra reikalingas, siekiant gerinti investicines sąlygas ne tik stambiems gynybos pramonės subjektams, tačiau ir mažesnės apimties investicijų projektams, kurie gamintų Lietuvos kariuomenei svarbią produkciją. Pagal pateikiamą siūlymą, gynybos ir saugumo pramonės
projekto statusas galėtų būti suteikiamas, kai yra gauta Krašto apsaugos ministerijos išvada, kurioje pagrindžiama, kad investicijų projektu bus gaminama karinė įranga, ginkluotė, karinė technika ir kita įranga ar technologijos, svarbios prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams, taip pat kad investuotojas nekelia rizikų ar grėsmių nacionalinio saugumo interesams ir tokie projektai Vyriausybės nutarimu būtų pripažinti užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius . Papildomai investicijų projektu turėtų būti įsipareigojama pasiekti ne mažesnius negu šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytus privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio rodiklius. Projektams, atitinkantiems visas paminėtas sąlygas, galiotų tam tikros stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos, nurodytos
157 straipsnio 3, 4 dalyse, 6 dalies 1,
projektas bei Žemės įstatymo projektas, numatant, kad gynybos ir saugumo pramonės projektams būtų taikomi statybų proceso supaprastinimai (analogiški LEZ įmonėms) ir galimybė rengti specialiosios paskirties projektus.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 13¹, 23, 37, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
Žemės įstatymo projekte siūloma pakoreguoti rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų reguliavimą, aiškiai nustatant, kad į tokių sklypų sąrašą gali būti įtraukiami visi valstybinės žemės sklypai, nepriklausomai nuo jų lokacijos. Tačiau, jei būtų siekiama rezervuoti sklypus urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, būtų keliama papildoma sąlyga – tokie žemės sklypai gali būti rezervuojami tik tais atvejais, kai pagal savivaldybės lygmens (ar vietos lygmens, jei jis parengtas) bendrojo plano sprendinius, veiklos, dėl kurių rezervuojamas žemės sklypas, galimos.
Taip pat siūloma numatyti, jog sklypai gali būti įtraukti į šį sąrašą net ir tais atvejais, kai iki jų dar nėra įrengta ar sutvarkyta inžinerinė savivaldybės infrastruktūra, jei tokios infrastruktūros įrengimas yra numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kadangi siūloma leisti į sąrašą įtraukti bet kurioje teritorijoje esančius sklypus, rekomenduojama nustatyti, kad visus rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise valdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT). Tuo atveju, jeigu šie sklypai jau buvo perduoti patikėjimo teise valdyti savivaldybėms, jie turi būti grąžinami NŽT
Taip pat Žemės įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, jog rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai gali būti laikinai neatlygintinai perduoti valdyti ne tik savivaldybėms, bet ir kitoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, kurios vystytų trūkstamą infrastruktūrą. Be to, Žemės įstatymo projekte numatyta, jog žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami kai ši žemė ne tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, bet ir pagal specialiosios paskirties projektą (tenkinant viešąjį interesą) yra reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti.
Žemės įstatyme taip pat numatoma, kad keičiant rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų paskirtį ir būdą tam tikrais atvejais bus galima teritorijų planavimo dokumentus rengti mutatis mutandis taikant Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad keičiasi specialiosios paskirties projekto sąvoka, būtina adaptuoti ir susijusias taisykles, numatytas Žemės įstatyme. Visų pirma, Žemės įstatymo projekte išplečiamas subjektų, galinčių organizuoti ir finansuoti tokių projektų rengimą, sąrašas. Pažymėtina, kad siūlomi Žemės įstatymo pakeitimai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas investiciniams projektams, didinti jų įgyvendinimo lankstumą ir užtikrinti aiškesnį teisinį reguliavimą, prisidedantį prie efektyvesnio valstybinės žemės valdymo ir naudojimo.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo projekte siūloma išplėsti specialiosios paskirties projekto sąvoką, praplečiant atvejų, kuomet toks projektas gali būti rengiamas sąrašą, atitinkamai, Teritorijų planavimo įstatymo projektu turi būti atliekami tam tikri redakcinio pobūdžio keitimai. Projektais taip pat yra trumpinami valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso terminai, pakeičiant įstatyme nustatytas darbo dienas į dienas ir susipažinimo su parengtu dokumentu terminas nuo 2 mėnesių iki 1 mėnesio. Šiais pakeitimais siekiama supaprastinti valstybei svarbių teritorijų žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo procesą, kai jis būtų atliekamas urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 272 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Statybos įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti: Atsižvelgiant į projekto derinimo metu gautas Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų pastabas, yra tobulinamas Statybos įstatymo projektas, jame numatant skirtingus proceso palengvinimus stambiems projektams ir gynybos ir saugumo pramonės projektams, pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, ir visiems kitiems stambiems projektams bei laisvosios ekonominės zonos įmonėms.
Stambiems projektams ir gynybos ir saugumo pramonės projektams , kurie pripažįstami užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, statybos procesas būtų vykdomas tokia tvarka:
užbaigimo metu. Kitiems stambiems projektams ir LEZ įmonėms statybos procesas būtų vykdomas tokia tvarka:
dokumentai - PAV atranka ar išvada, techninio darbo projektas ar jo dalis, techninio darbo projekto ar jo dalies ekspertizė, statybos dalyvių kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai;
· statybos darbai leidžiami atlikti etapais, pasirengus dalį techninio darbo projekto ir atlikus tos dalies ekspertizę. Šie pakeitimai leistų supaprastinti statybos procesus stambiems projektams ir LEZ įmonėms bet tuo pačiu būtų geriau užtikrinamos visuomenės informavimo apie statybos procesą teisės, taip pat realus statybos procesas turėtų prasidėti tik po to, kai atlikta PAV atranka arba gauta PAV išvada, išskyrus svarbiausius gynybos pramonės projektus.
Papildomai pažymėtina ir tai, kad statybos visais atvejais būtų vykdomos sklypuose, kuriems parengti teritorijų planavimo dokumentai, numatantys galimybę toje teritorijoje vystyti pramonės veiklą.
Priėmus Statybos įstatymo projekte siūlomus pakeitimus bus sudarytos palankesnės sąlygos stambių projektų įgyvendinimui, užtikrinamas greitesnis statybos procesas, mažinamos biurokratinės kliūtys, sudaromas aiškesnis ir efektyvesnis visuomenės informavimas, kartu išlaikoma visuomenės teisė susipažinti su vykdomų statybų informacija bei užtikrinamas strateginių investicijų ir LEZ plėtros skatinimas.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Pelno mokesčio įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
Pelno mokesčio įstatymo projekte siūloma pratęsti lengvatos taikymą neapsiribojant stambaus projekto investicijų sutartimis, kurios sudarytos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma 20 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo pasiekta 20 milijonų eurų investicijų suma, o kai investuojama Vilniuje,
reikalavimus, nurodytus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte.
Be to, 2023 m. birželio 23 d. buvo patvirtintas Komisijos Reglamentas (ES) 2023/1315 kuriuo iš dalies pakeičiamas bendrasis bendrosios išimties reglamentas (GBER). Šiuo pakeitimu buvo pakeistas GBER 4 straipsnio 1 dalies a punktas apibrėžiantis regioninės investicinės pagalbos pranešimo ribas investicijoms, kurių tinkamos finansuoti išlaidos yra 110 mln. EUR arba didesnės. Ankstesnėje GBER redakcijoje pranešimo riba buvo 100 mln. Eur tinkamoms finansuoti išlaidoms. 2023 m. birželio 23 GBER pakeitimu buvo pakelta pranešimo riba nuo 100 mln. Eur iki 110 mln. Eur. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus yra tikslinama ir Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 163 dalis.
Pažymėtina, kad pelno mokesčio lengvata lemia dideles investicijas ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, spartesnį tokių investicijų projektų įgyvendinimą. Skaičiuojama, kad vienas pagal pasirašytas stambaus projekto investicijų sutartis vykdomas projektas vidutiniškai sukurs 272 darbo vietas, kurių vidutinis darbo užmokestis siekia 2 994 Eur arba 1,4 karto daugiau nei šalies apdirbamosios gamybos vidurkis.
Vidutinė projekto investicija į ilgalaikį turtą siekia daugiau nei 88 mln. Eur. Stambūs projektai reikšmingai prisideda prie šalies BVP augimo. Viena pilnai įgyvendinto stambaus projekto darbo vieta sukurs 2,49 karto daugiau pridėtinės vertės nei šalies apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkis. Vieno stambaus projekto indėlis į šalyje sukurtos pridėtinės vertės augimą vidutiniškai sieks papildomus 18,9 mln. Eur. per metus. Pilnai įgyvendintas stambus projektas vidutiniškai lems 3,75 mln. Eur biudžeto pajamų iš darbo santykių mokesčių per vienerius metus (darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų bei gyventojų pajamų mokesčių). Tiek pat darbuotojų įsidarbinusių vidutinėje Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėje, kuriai netaikoma pelno mokesčio lengvata, lemtų 2,76 mln. Eur darbo santykių mokesčių pajamų bei 0,28 mln. Eur pelno mokesčio pajamų.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Žemės reformos įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti : Siūloma papildyti baigtinį sąrašą atvejų, kada žemė neprivatizuojama, numatant, kad į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą įtrauktų žemės sklypų patikėjimo teisė turi būti išlaikoma valstybės institucijose.
Šiuo Žemės reformos įstatymo projektu užtikrinama, kad rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai nebus privatizuojami ir išliks prieinami investicinių projektų įgyvendinimui.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija nenumatomas.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys palankias sąlygas didelės pridėtinės vertės projektų įgyvendinimui Lietuvoje ir ženkliai pagerins investicinę Lietuvos Respublikos aplinką. Sukurtas verslui draugiškas reguliavimas skatins naujų darbo vietų kūrimą ir verslo plėtrą, kartu sustiprins Lietuvos Respublikos konkurencinę poziciją Europos Sąjungoje stambių projektų kontekste. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimas skatins tiek užsienio, tiek vietinio kapitalo investicijas, o stambiems projektams bei LEZ įmonėms bus sudarytos sąlygos greičiau atlikti visas žemės sklypo paruošimo statyboms procedūras, taip pat anksčiau pradėti projektui reikalingų statinių statybas. Taip pat
planuojama, kad Įstatymų projektais siūlomos nustatyti lengvatos padėtų pritraukti užsienio ginkluotės gamintojų investicijas į Lietuvą vykdant pramoninį bendradarbiavimą, taip pat suteiktų papildomas paskatas įmonių, gavusių skatinamojo poveikio priemones, investicijoms. Atsižvelgiant į ribotą gynybos produktų rinką, kai galutiniais naudos gavėjais yra tik valstybių ginkluotosios pajėgos, gynybos subjektų plėtra yra ribojama kariuomenių realiais poreikiais gynybos produktams, stambių užsienio gamintojų investicijų ar technologijų perdavimo galimybėmis, kurios neretai reguliuojamos valstybiniu lygiu. Todėl numatomas teisinis reguliavimas neturėtų tapti pagrindu nedarniam ūkinės komercinė veiklos planavimui.
Viena iš galimybių užsienio investuotojui įgyvendinti pramoninį bendradarbiavimą yra investavimas Lietuvoje. 2024 m. duomenimis buvo pasirašyta 1 pramoninio bendradarbiavimo sutartis, kai užsienio gamintojas pasitelkė 1 Lietuvos įmonę. Taip pat pažymėtina, kad Nacionaliniam plėtros bankui ILTE 2024 m. 250 mln. eurų išplėtus finansavimą, skirtą gynybos sektoriaus įmonėms, finansų įstaiga sulaukė 11 užsienio bei Lietuvos investuotojų paraiškų, iš kurių kol kas finansavimo sutartys pasirašytos su 4.
Todėl įvertinant gynybos srities specifiškumą ir užsienio gamintojų galimybes bei jų pasirengimą perkelti technologijas į Lietuvą, subjektų kiekis, kurie galės pasinaudoti šiuo teisiniu reglamentavimu, nebus masinis.
projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų bei atitinka lietuvių kalbos normas. Terminai pateikti svarstyti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir bus aprobuoti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus iki 2025 birželio 30 d. reikės:
1) Pakeisti Specialiosios paskirties projektų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2024 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-219/4-364 „Dėl specialiosios paskirties projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas;
2) Pakeisti Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo, rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. D1-302/4-485 „Dėl investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo, rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ;
3) Pakeisti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 4-886 „Dėl 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-06-03 „Gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką“ aprašo patvirtinimo“;
4) Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 313 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 154 , 155 , 156 straipsnių ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 ir163 dalių nuostatų įgyvendinimo“;
5) Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“;
7) Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir ministrų, vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, susijusios su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ priskiriamomis naujomis koordinatoriaus funkcijomis, įskaitant papildomų darbuotojų samdymą, infrastruktūros plėtrą ir administracinių išteklių stiprinimą. Šių lėšų poreikis yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, todėl finansavimas bus užtikrintas teisės aktų nustatyta tvarka.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Krašto apsaugos ministerijos specialistų vertinimai ir išvados.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „stambus projektas“, „specialiosios paskirties projektas“, „rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas“ „ laisvosios ekonominės zonos įmonė “.
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.