Projektas
2
2025 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 221 dalimi:
„22 1 . Gynybos ir saugumo pramonės projektas –
karinės įrangos, nurodytos Bendrajame karinės įrangos sąraše, taip pat ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams, nurodytų Vyriausybės tvirtinamame sąraše, ar jų komponentų gamybos investicijų projektas, dėl kurio šio įstatymo nustatyta tvarka tarp investuotojo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaroma investicijų sutartis ir kurį įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni negu šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio rodikliai.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „
24. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis –
ne ilgesnis kaip 20 metų laikotarpis nuo stambaus projekto įgyvendinimo termino pabaigos, per kurį toliau vykdomi stambaus projekto investicijų sutartyje numatyti įsipareigojimai.“
Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „9 ) investuojama į priemones, skirtas gynybos ir saugumo pramonei.“
1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9
) infrastruktūra iki investicinio žemės sklypo, įskaitant Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą, atitinkančio Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis žemės sklypas vystomas Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka
;“.
2. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13 ) laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos šio įstatymo 157 straipsnio 3, 4 dalyse, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 9 dalyje numatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos;“.
3. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:14
) Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugų ir susijusios veiklos, ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių šio įstatymo nustatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės , jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaromos investicijų sutartys ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio kriterijai.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įvertinusi privačių investicijų projektu sukuriamų naujų darbo vietų skaičių, privačių kapitalo investicijų dydį, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų dalį, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas privačių investicijų projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, privačių investicijų projekto įgyvendinimo vietą, privačių investicijų projekto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą ir priima sprendimą dėl privačių investicijų projekto naudingumo, kuriuo remiantis teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą.
4. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 15 punktu:15 ) dėl investicijų į gynybos ir saugumo pramonę sudaromos gynybos ir saugumo pramonės projektų investicijų sutartys.
131 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 131 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Užsienietis, kuris atvyksta dirbti pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytoje sukurti darbo vietoje, gali pradėti dirbti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu pateikimo dienos. Šis užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.“
2. Pakeisti 131 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kreipiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba pas užsienietį, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytu pagrindu, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu arba gali kreiptis vienas iš pilnamečių šeimos narių ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos narys, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas šioje dalyje nustatytu pagrindu, turi teisę dirbti ir yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Jeigu šeimos narys dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad šeimos narys atitinka Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 132 straipsniu: „13
Gynybos ir saugumo pramonės projekto statuso suteikimas ir gynybos ir saugumo pramonės projektams taikomos specialios verslo ir investavimo sąlygos
1. Gynybos ir saugumo pramonės projekto statusas suteikiamas, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:1 ) tarp investuotojo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaroma investicijų sutartis;2
) yra gauta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išvada, kad projektu siekiama gaminti karinę įrangą, nurodytą Bendrajame karinės įrangos sąraše, ar (ir) ginkluotę, karinę techniką, kitą įrangą ar (ir) technologijas, svarbias prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams, nurodytiems Vyriausybės tvirtinamame sąraše, ar jų komponentus;3 ) yra įvertinta investuotojo atitiktis nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka ;4 ) investuotojas įsipareigoja pasiekti ne mažesnius negu šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytus privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio rodiklius.5
) yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl investicijų projekto pripažinimo užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
2. Gynybos ir saugumo pramonės projekto statusas suteikiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Investicijų projektui nuo gynybos ir saugumo pramonės projekto statuso suteikimo momento taikomos šio įstatymo 157 straipsnio 3, 4, 6 dalies 1 ir 2 punktuose, ir 9 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos.
4. Gynybos ir saugumo pramonės projekto investicijų sutartis nesudaroma, jeigu ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų bei šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nurodytų reikalavimų.5
. Gynybos ir saugumo pramonės projektas įtraukiamas į gynybos ir saugumo pramonės projektų sąrašą. Gynybos ir saugumo pramonės projektai išbraukiami iš gynybos ir saugumo pramonės projektų sąrašo pasibaigus gynybos ir saugumo pramonės projekto įgyvendinimo terminui arba nutraukus gynybos ir saugumo pramonės projekto investicijų sutartį, jeigu ji nutraukiama anksčiau, negu pasibaigia gynybos ir saugumo pramonės projekto įgyvendinimo terminas. Gynybos ir saugumo pramonės projektų įtraukimo į gynybos ir saugumo pramonės projektų sąrašą, išbraukimo iš šio sąrašo ir gynybos ir saugumo pramonės projektų sąrašo viešinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
2 skirsnio pakeitimas
2 skirsnį ir jį išdėstyti taip: „
2
15
1. Paraiška dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas,
Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat šio įstatymo 157 straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambaus projekto investicijų sutartyje nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti taikomos Vyriausybės nustatyta tvarka. Investuotojo prašymai dėl stambaus projekto investicijų sutarčių keitimo, kai prašoma pratęsti šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytą terminą, teikiami, nagrinėjami ir sprendimai priimami šio įstatymo 157 straipsnio 22 dalyje nustatyta tvarka.
2 . Investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo. Paraiškos formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos šios sąlygos:1 ) planuojamas investicijų projektas atitinka stambaus projekto kriterijus, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;2 ) investuotojas yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus įgyvendinti stambų projektą ir įvykdyti stambaus projekto investicijų sutartį;3 ) investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarčiai įvykdyti;4
) investicijų projektas yra įvertintas ne mažesniu kaip Vyriausybės nustatytu minimaliu investicijų projekto kvalifikaciniu balu, apskaičiuotu vertinant sukurtų naujų darbo vietų skaičių, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų procentą nuo visų naujų darbo vietų skaičiaus, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Valstybės duomenų agentūros skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas stambus projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, bendrą eksporto dalį procentais, stambaus projekto įgyvendinimo vietą, stambaus projekto įtaką ilgalaikei Lietuvos Respublikos ūkio plėtrai, konkurencingumui ir visuomenės gerovės didinimui.4
. Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 3 dalyje ir 6 dalyje nurodytų sąlygų vertinimą, teikia informaciją ir konsultuoja investuotoją stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo ir vykdymo klausimais.
5. Stambaus projekto investicijų sutartyje turi būti nustatyta:1 ) stambaus projekto įgyvendinimo rodikliai, stambaus projekto investicijų sutarties dalykas ir įgyvendinimo vieta;2 ) investuotojo įsipareigojimai dėl investicijų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;3 ) investuotojo įsipareigojimai dėl numatomų sukurti naujų darbo vietų ir (ar) darbo užmokesčio dydžio, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;4
) stambaus projekto įgyvendinimo metu numatomos taikyti šio įstatymo 157 straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos bei valstybės pagalbos teikimo sąlygos;5 ) stambaus projekto įgyvendinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu 10 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos, ir stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos terminas;6 ) stambaus projekto investicijų sutarties nutraukimo pagrindai, tvarka ir teisinės pasekmės;7 ) investuotojo įsipareigojimai dėl investuotojo atsiskaitymo už stambaus projekto įgyvendinimo rodiklius tvarkos ir terminų;8 ) stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;9 ) kitos stambaus projekto investicijų sutarties šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė.6
. Stambaus projekto investicijų sutartis nesudaroma, jeigu ji neatitinka viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ir (ar) sveikatos interesų.
7. Už stambaus projekto investicijų sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą investuotojas atsako stambaus projekto investicijų sutartyje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Kai investuotojas dėl savo kaltės pažeidžia šio straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte numatytus įsipareigojimus, tai laikoma esminiu stambaus projekto investicijų sutarties pažeidimu ir Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo priežastis, mastą ir investuotojo kaltę, turi teisę vienašališkai nutraukti stambaus projekto investicijų sutartį.8
. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip investuotojas vykdo stambaus projekto investicijų sutarties sąlygas. Stambaus projekto investicijų sutarties priežiūra atliekama visą stambaus projekto investicijų sutarties galiojimo laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka.9
. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į stambaus projekto įgyvendinimo vietą, teikti investuotojui, viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti su stambaus projekto investicijų sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, būtinus atliekant stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Vyriausybės įgaliota institucija. Šie privalomieji nurodymai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.10
. Savivaldybės skatinamos rengti, keisti ar koreguoti savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti sprendinius, reikalingus stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, ne anksčiau kaip kitais biudžetiniais metais po stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo gali būti skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai, kuri suprantama taip, kaip savivaldybės infrastruktūra, apibrėžta Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, plėtoti. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato ekonomikos ir inovacijų ministras. Ši dotacija neskiriama tais atvejais, kai stambus projektas įgyvendinamas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.
15
1. Šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 10 dalį, nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jeigu dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje. Šiame straipsnyje nustatytos sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą dienos iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 9 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šio straipsnio 3, 4 dalyse, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 9
dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos nuo laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso gavimo dienos. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo.
2Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu.
Šio valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorė yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kai tokiam teritorijų planavimo dokumentui taikoma Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Teritorijų planavimo dokumentų rengėjus pasirenka planavimo organizatorius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba stambų projektą įgyvendinantis subjektas, suderinęs šį pasirinkimą su planavimo organizatoriumi.
Tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumentų rengėjus pasirenka stambų projektą įgyvendinantis subjektas, teritorijų planavimo dokumentų rengimas finansuojamas iš šio subjekto lėšų. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jeigu ji nutraukiama anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis.
Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Vyriausybė.2
1. Šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytas penkerių metų terminas išimtinėmis aplinkybėmis gali būti pratęstas iki dvejų metų. Išimtinėmis aplinkybėmis, investuotojui įrodžius, jog dėl jų buvimo jis negali laikytis pagal šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalį prisiimtų įsipareigojimų ar pagal šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalį prisiimtų įsipareigojimų vykdymas atsiradus šioms aplinkybėms tampa sudėtingesnis, laikoma:1 ) valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų nustatytų funkcijų dėl investuotojo nevykdymas laiku;2 ) embargas, nepaprastosios padėties ar karo padėties įvedimas, ekstremaliosios situacijos paskelbimas;3
) kitos, negu numatytos šios dalies 1 punkte, aplinkybės, nepriklausančios nuo investuotojo valios ir atitinkančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.22
. Investuotojas, atsiradus šio straipsnio 21 dalies 1–3 punktuose nurodytoms išimtinėms aplinkybėms, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos gali pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai motyvuotą prašymą dėl šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodyto termino pratęsimo, kartu pateikdamas prašymą pagrindžiančius dokumentus, jeigu tokie dokumentai galimi. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų (jeigu tokie dokumentai galimi) gavimo dienos įvertinęs, kad investuotojas pateiktame prašyme pagrindė išimtinių aplinkybių buvimą, priima sprendimą dėl stambaus projekto investicijų sutarties keitimo ir konkretaus termino, kuris būtinas šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytiems įsipareigojimams įgyvendinti, nustatymo.
3. Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti arba laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingas administracines paslaugas suteikia ir administracinius sprendimus (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktuose yra nustatyti trumpesni terminai. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą ar administracinio sprendimo
(išskyrus administracinės procedūros atlikimą) priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Šioje dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir administracinių sprendimų priėmimo terminas netaikomas:1 ) visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms;2 ) patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms;3 ) stambiam projektui įgyvendinti ar laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms;4
) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytoms procedūroms;5 ) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo ir pakeitimo procedūroms;6 ) prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) nagrinėjimo terminams.
4. Stambių projektų įgyvendinimo bei laisvosios ekonominės zonos įmonių vykdomos veiklos sąlygos, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, taikomos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. 5 .
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas trejiems metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus.
Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui.
Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.6
7. Stambiems projektams įgyvendinti ir (ar) laisvosios ekonominės zonos įmonių veiklai laisvojoje ekonominėje zonoje vykdyti taikomos šios nuostatos, susijusios su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu:1
) žemės sklypams, kurie investuotojui nepriklauso nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra jo valdomi investuotojo arba laisvosios ekonominės zonos įmonės, servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingi stambiems projektams įgyvendinti ar veiklai laisvojoje ekonominėje zonoje vykdyti, nustatomi administraciniu aktu Žemės įstatymo nustatyta tvarka arba kitais įstatymuose nustatytais pagrindais. Žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio nuostoliai, patiriami dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto servituto, atlyginami Žemės įstatyme nustatyta tvarka;2
) stambiam projektui įgyvendinti ar veiklai laisvojoje ekonominėje zonoje vykdyti reikalingos kadastrinių matavimų procedūros gali būti atliekamos pagal rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendinius. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje ir Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami, o dėl tokio atsisakymo registruoti kadastro duomenis atsiradę stambų projektą įgyvendinančio investuotojo ar laisvosios ekonominės zonos įmonės nuostoliai neatlyginami;
3 ) stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami investuotojui be aukciono Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį dėl investuotojo kaltės anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas, stambiam projektui įgyvendinti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama.
7. Nuostatos, susijusios su stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimu:1
) nustatydama ir paskirstydama valstybės finansuojamų profesinio mokymo ir studijų vietų, taip pat studijų stipendijų skaičių, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti reikalingo preliminaraus specialistų skaičiaus, kvalifikacijos ir išsilavinimo;2
) siekdama užtikrinti stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų poreikį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus stambiems projektams įgyvendinti reikalingos darbo jėgos poreikius per kuo trumpesnį terminą peržiūri stambiems projektams įgyvendinti reikalingus profesinius standartus ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančias formaliojo profesinio mokymo programas ir (ar) jų modulius ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja jų atnaujinimą arba rengimą;3
) bedarbiams ar užimtiems asmenims iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – fondai) bendrai skiriama lėšų suma, įskaitant pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims iš fondų bendrai skiriamą lėšų sumą, negali viršyti 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti.8
. Investuotojui pelno mokesčio lengvatos taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.9
. Stambus projektas Vyriausybės nutarimu gali būti pripažintas užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Motyvuotą siūlymą dėl stambaus projekto pripažinimo užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius Vyriausybei teikia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, gavusi Krašto apsaugos ministerijos motyvuotą pritarimą. Stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, kitiems stambiems projektams ir laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančioms zonos įmonėms taikomos ir kitos, šiame straipsnyje nenumatytos, specialios investavimo ir verslo sąlygos, kai šios specialios sąlygos nustatytos Statybos įstatyme, Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme.158
straipsnis.
1. Viešojo administravimo subjektai, pagal kompetenciją priimdami administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su stambių projektų įgyvendinimu, bendradarbiauja tarpusavyje ir su investuotojais, keičiasi reikalinga informacija ir užtikrina administracinių sprendimų priėmimą ir administracinių paslaugų teikimą nustatytais terminais.
2. Stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – koordinatorius).
3. Koordinatorius atlieka šias funkcijas:1
) bendradarbiauja su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, organizuoja investuotojų susitikimus su viešojo administravimo subjektais, viešojo administravimo subjektams teikia ir (ar) iš viešojo administravimo subjektų gauna informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu;2 ) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
4. Koordinatorius turi teisę gauti stambiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir informaciją iš viešojo administravimo subjektų, investuotojų, registrų informacinių sistemų bei valstybės informacinių sistemų.5
. Tarpinstitucinio pobūdžio klausimams, susijusiems su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu, spręsti sudaromas konsultacinis komitetas (toliau – komitetas). Komiteto sudarymo ir jo darbo tvarką nustato Vyriausybė. Į komiteto posėdžius kviečiami viešojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai priskirtais klausimais organizuojamas komiteto posėdis, atstovai. Komitetą techniškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota institucija.
6. Komitetas atlieka šias funkcijas:1 ) pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) koordinatoriaus pateiktą informaciją svarsto tarpinstitucinio pobūdžio klausimus, susijusius su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu;2
) teikia rekomendacijas viešojo administravimo subjektams klausimais, susijusiais su stambiems projektams skirtų administracinių paslaugų teikimu ir administracinių sprendimų priėmimu;3 ) atlieka kitas komitetui teisės aktų priskirtas funkcijas.
7. Koordinatorius viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, raštu teikia pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo (toliau – pasiūlymai). Koordinatoriaus pasiūlymai viešojo administravimo subjektams neprivalomi. Pasiūlymai teikiami šiais atvejais:1
) kai viešojo administravimo subjektas nesilaiko terminų, nurodytų šio įstatymo 157 straipsnio 3 dalyje, ir (ar) vilkina administracinės paslaugos suteikimą ar administracinio sprendimo, reikalingo stambiems projektams įgyvendinti, priėmimą;2 ) kai viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidžia šio įstatymo ar kitų teisės aktų, taikomų stambiems projektams įgyvendinti, reikalavimus.
8. Viešojo administravimo subjektai nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo gavimo, privalo pranešti koordinatoriui apie tai, kokių priemonių ir per kokį terminą imsis siekdami atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus.9
. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia. Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo.
10. Viešojo administravimo subjektai privalo pateikti koordinatoriui informaciją apie koordinatoriaus pateiktų pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo įvykdymą.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2025 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos i nvesticijų įstatymo 157 straipsnio nuostatos taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo visiems stambiems projektams bei laisvosios ekonominės zonos įmonėms, nepaisant to, ar stambaus projekto bei laisvosios ekonominės zonos įmonės statusas bus suteiktas prieš ar po šio įstatymo įsigaliojimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 2, 12, 13, 131 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO2 SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 132 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 1, 2, 23 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
9, 131 , 23, 37, 42 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 27 IR 272 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13, 131 straipsnių ir ketvirtojo
2
skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2,
įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 131 , 23, 37, 42 ir 45
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa): -
nuostatas, numatančias auginti Lietuvos ekonomiką ir stiprinti viešųjų finansų sistemą. Skatinti ekonomiką transformuojančius vietos ir užsienio investuotojų projektus. Vykdyti aktyvią investicijų ir darbo vietų kūrimo politiką. Mažinti administracinę ir teisinio reguliavimo naštą investuotojams. Ypač daug dėmesio skirti tolygiai regionų plėtrai. Užtikrinti, kad Lietuvos tradicinė apdirbamoji pramonė galėtų atnaujinti savo gamybos potencialą pasitelkdama valstybės garantuojamas finansines ir teisines paramos priemones; -
nuostatas, numatančias sudaryti lygiavertes sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vienodomis sąlygomis aptarnauti ir užsienio, ir nacionalinius investuotojus, investuojančius žaliojo koridoriaus stambiems investiciniams projektams sąlygomis;
nuostatas, numatančias peržiūrėti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ funkcijas ir užtikrinti joms atlikti reikiamą finansavimą;
nuostatas, numatančias stambiems vietos ir užsienio investicijų projektams paskirti konkrečius asmenis, kurie užtikrins sėkmingą projektų priežiūrą, koordinavimą, kuo spartesnį ir sklandesnį vietos ir užsienio investuotojų stambių projektų įgyvendinimą ir institucijų veiksmų koordinavimą; -
nuostatas, numatančias gerinti žaliojo koridoriaus stambiems gamybiniams projektams sąlygas, priartinant jas prie šiuo metu daug geresnių gynybos pramonės projektams taikomų sąlygų;
nuostatas, numatančias nustatyti procedūras, kad žemės paskirties pakeitimo ir kiti sklypo parengimo statyboms klausimai būtų sprendžiami supaprastinta tvarka;
nuostatas, numatančias spartinti ir supaprastinti investuotojų įsikūrimo, pramoninių teritorijų planavimo, kitų reikalingų leidimų išdavimo procedūras socialiai reikšmingiems verslo projektams: aukštos pridėtinės vertės gamybai, žaliosios ekonomikos investicijoms; -
nuostatas, atsižvelgiant į tarptautinę konkurenciją dėl vietos ir užsienio investicijų, numatančias siekti, kad verslo finansavimo priemonės savo sąlygomis nenusileistų šalims konkurentėms ir atitiktų gerąsias pasaulines investicijų paskatų praktikas;
nuostatas, numatančias konsoliduoti valstybės valdomus laisvus žemės sklypus ir išpirkti reikalingus privačius sklypus, kad būtų užtikrinta pakankama tokių sklypų pasiūla investuotojams;
nuostatas, numatančias padėti savivaldos institucijoms ir įstaigoms išvystyti aukštos pridėtinės vertės investicijų projektams įgyvendinti reikalingą sklypų infrastruktūrą. Remti ir tokių projektų parengimą, ir sklypų infrastruktūros darbus; -
nuostatas, numatančias supaprastinti investicinių sklypų suteikimo tvarką stambius investicinius gamybos projektus įgyvendinančioms įmonėms. Gerinti prijungimo prie elektros tinklų sąlygas, optimizuoti šio prijungimo procedūrų trukmę;
nuostatas, numatančias kryptingai vystyti laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) ir kitas pramonines teritorijas, užtikrindami išvystytų sklypų pasiūlą ir galimybes pasiūlyti investuotojams aktualius sprendimus.
Įstatymų projektai taip pat parengti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 26 d. pasitarimo Nr. 11 protokolą, kuriame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pavedama įvertinti poreikį parengti teisės aktų, nustatančių investavimo sąlygas, projektus, sudarančius palankesnes sąlygas gynybos pramonės srityje veikiančių subjektų veiklai pramoninėse teritorijose, taip pat sudarančius sąlygas mažinti perteklinius ūkinės veiklos vykdymui taikomus reikalavimus ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 1.8.4 veiksmą „Priimti Investicijų įstatymo, Žemės įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus ir įtvirtinti specialiąsias sąlygas ekonomiką transformuojantiems stambaus projekto statusą turintiems projektams, priartinant jas prie šiuo metu geresnių gynybos pramonės projektams taikomų sąlygų (kiek tai neprieštarauja ES teisės aktams), kad su žemės naudojimo paskirties keitimu, kitais sklypo paruošimo statyboms ir statybų vykdymo procesais susiję sprendimai taptų paprastesni ir operatyvesni, taip pat peržiūrėti nuostatas dėl įsikūrimo bei nustatytų procedūrų siekiant pradėti verslo projektus ir atsisakyti perteklinių reikalavimų“.
Vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas, ir ypač į gynybos pramonę, įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje ekonomikos politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros ir transformacijos, užtikrina šalies ekonomikos produktyvumo augimą. Konkurencinė aplinka dėl pažangios gamybos investicijų pritraukimo ir išlaikymo auga. Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys tiek vietos, tiek užsienio investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo. Vienas iš pagrindinių kriterijų, renkantis vietą užsienio ir vietos gamybos investicijoms Lietuvos regionuose yra gerai išvystyta infrastruktūra, taip pat greiti sprendimai ir galimybės sparčiau pradėti bei plėsti veiklą.
Kaip parodė pastarieji viešojoje erdvėje plačiai aptarti įvykiai, Lietuvos teisiniame reguliavime, susijusiame su stambių ir valstybei svarbių projektų įgyvendinimu ir investicijų pritraukimu, vis dar egzistuoja daugybė teisinių ir administracinių kliūčių. Šios kliūtys lemia tiek užsienio, tiek vietos investuotojų sprendimus savo veiklos vykdymui rinktis kitas valstybes. Akivaizdu, jog Lietuvoje procesai, susiję su žemės įsigijimu, paskirties keitimu, infrastruktūros plėtra, statybų leidimų gavimu bei valstybės institucijų bendradarbiavimu, yra pernelyg ilgi ir sudėtingi.
Vienas iš esminių iššūkių yra tai, kad net ir valstybei strategiškai svarbūs investiciniai projektai susiduria su dideliu teisiniu neapibrėžtumu, ilga procedūrų trukme, sudėtingu procesų derinimu su atitinkamomis institucijomis. Niekam nėra paslaptis, kad Lietuvoje trūksta didelių išvystytų pramonės projektų įgyvendinimui tinkančių sklypų, todėl stambūs projektai dažnai yra įgyvendinami iš pradžių tam nepritaikytuose sklypuose – sklypams nėra paruošti tinkami teritorijų planavimo dokumentai, nėra suformuota vientisa teritorija, nenumatyta tinkama žemės naudojimo paskirtis ir būdas, trūksta būtinosios infrastruktūros. Todėl sklypų išvystymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, esmingai vėlinantis stambių projektų įgyvendinimą.
Pavyzdžiui, praktika rodo, kad sklypo paskirties ir būdo pakeitimas ir sklypo suformavimas bendrąja tvarka (pvz. savivaldybės bendrojo plano keitimas arba valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento patvirtinimas) gali trukti iki 12 mėnesių, o pasiruošimas statyboms, t. y. statybos leidimo gavimas, viso techninio darbo projekto parengimas ir ekspertizė stambiems projektams gali trukti ir iki 24 mėnesių. Kitaip tariant, pagrindiniai teisiniai procesai iki realios statybų pradžios gali trukti iki 3 metų.
Dėl šių priežasčių investicijų pritraukimas tampa neefektyvus, o Lietuva praranda konkurencinį pranašumą kitų valstybių, kuriose tokie procesai vyksta sklandžiau ir greičiau, atžvilgiu. Pastarųjų metų įvykiai Lietuvoje parodė, kad būtina sistemingai supaprastinti investuotojų pritraukimo procesus, teritorijų, reikalingų valstybei svarbiems projektams, planavimą, statybos leidimų išdavimo ir infrastruktūros plėtros procedūras. Tai svarbu ne tik siekiant pritraukti užsienio investuotojus, bet ir užtikrinti, kad vietos verslai turėtų galimybę efektyviai plėsti savo veiklą, taip prisidedant prie šalies ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinimo.
Atitinkamai, šiais Įstatymų projektais siekiama: 1) sutrumpinti investiciniams projektams skirtų teritorijų planavimo ir paėmimo visuomenės poreikiams procedūras; 2) supaprastinti statybos leidimų išdavimo procedūras; 3) užtikrinti greitesnį infrastruktūros sukūrimą strategiškai svarbiems projektams; 4) sudaryti sąlygas efektyvesniam investuotojų ir savivaldos bei nacionalinių institucijų bendradarbiavimui; 5) užtikrinti efektyvų stambių projektų koordinavimą, priskiriant koordinavimo funkcijas VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Dabartinis reguliavimas nepakankamai aiškiai apibrėžia stambių projektų koordinavimo mechanizmą, todėl kyla administracinių procedūrų valdymo ir tarpinstitucinio koordinavimo iššūkių.
Suteikus VšĮ „Investuok Lietuvoje“ koordinatoriaus funkcijas, būtų galima pagerinti procesų valdymą ir sudaryti sąlygas sklandesniam šių problemų sprendimui.
Šių pakeitimų įgyvendinimas leis sukurti skaidresnę, investuotojams palankesnę ir efektyvesnę teisinę aplinką, kuri padės Lietuvai sėkmingiau konkuruoti dėl strateginių investicijų tarptautinėje rinkoje ir skatins aukštos pridėtinės vertės verslų plėtrą šalies viduje. Taip pat, įsigaliojus 2024 m. sausio 1 d. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, kuriais buvo panaikintas 611 straipsnis ir kitos susijusios nuostatos, reglamentuojančios sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams procesą, atitinkamai tikslinamos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 131 straipsnio 6 ir 9 dalys, išbraukiant nuostatas, kurios nebėra praktiškai taikomos.
projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Dėl gynybos ir saugumo pramonės projektams taikomų sąlygų siūlymus ir teisės aktų projektų nuostatas pateikė Krašto apsaugos ministerijos specialistai.
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Investicijų įstatymo 131
straipsnio 6 ir 9 dalyse numatoma specialioji investavimo sąlyga, kai užsieniečiams, atvykstantiems dirbti pagal investicijų sutartį, ir jų šeimos nariams nėra taikomi reikalavimai dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (t. y., numatyta išimtis, nors pats užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams procesas nuo 2025 m. sausio 1 d. nebeegzistuoja).
Investicijų įstatymo 157 straipsnyje yra įtvirtintos tam tikros specialios investavimo ir verslo sąlygos,
pavyzdžiui, užsieniečių įdarbinimo lengvatos, specialios žemės naudojimo sąlygos, darbo jėgos, reikalingos stambiam projektui rengimo sąlygos ir pan., taikomos stambiems projektams. Investicijų įstatyme numatyta, jog specialiojo investavimo ir verslo sąlyga – administracinių paslaugų suteikimas ir individualių administracinių aktų priėmimas prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, taikoma ne tik stambiam projektui, bet ir LEZ įmonei. Papildomai Investicijų įstatyme nurodoma, jog stambiems projektams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, gali būti taikomos ir kitos, šiame straipsnyje nenumatytos, specialios investavimo ir verslo sąlygos, kai šios sąlygos yra numatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Investicijų įstatymo 13 straipsnyje taip pat yra labai aiškiai nurodyti subjektai, galintys vystyti investicinius žemės sklypus bei įrengti, tvarkyti infrastruktūrą iki šio žemės sklypo. Tokiais subjektais laikoma valstybė ir (ar) savivaldybė.
Investicijų įstatymo 157 straipsnio 7 d. 3 p. numato, kad stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami investuotojui be aukciono Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Investicijų įstatymo 158 straipsnis numato, kad stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atliekanti šias funkcijas: organizuoja Investicijų įstatymo 156 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų sąlygų vertinimą, konsultuoja investuotoją stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo ir vykdymo klausimais, bendradarbiauja su viešojo administravimo subjektais teikiančiais administracines paslaugas ir priimančius administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, organizuoja investuotojų susitikimus su viešojo administravimo subjektais, šiems subjektams teikia konsultacijas bei pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo.
Investicijų įstatymo 13 straipsnio
įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija vykdo investicijų projektų, susijusių su juridinio asmens steigimu, plėtra, veiklos įvairinimu ar esminiu pakeitimu, koordinavimą, informacijos teikimą, taip pat investicijų projektų, kuriems lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšas, įgyvendinimo kontrolę, teikia konsultacijas tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo į šalies gamybos ir paslaugų sektorius klausimais ir informaciją apie investicijų aplinką Lietuvos ūkio subjektams ir užsienio investuotojams .
Žemės įstatymo 2 straipsnio 51
dalis ir 131 straipsnis numato, kad į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą gali būti įtraukiami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie nėra miestų ir miestelių teritorijose. Be to, remiantis Žemės įstatymo 131 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, prie tokių žemės sklypų turi būti įrengtas ir (ar) sutvarkytas valstybinės ar vietinės reikšmės kelias ir (ar) kita inžinerinė savivaldybės infrastruktūra. Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus perduoti savivaldybėms laikinai neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais
. Remiantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 61 dalies nuostatomis, specialiosios paskirties projektas – tai žemės valdos projektas, kuris gali būti rengiamas tik stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje. Rengiant specialiosios paskirties projektą yra keičiama valstybinės žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, jei šis sklypas reikalingas minėtam stambiam projektui įgyvendinti. Tačiau, pagal Žemės įstatymo 45 straipsnį, remiantis šiuo specialiosios paskirties projektu, žemė ir joje esantis privatus nekilnojamasis turtas negali būti paimti visuomenės poreikiams. Be to, Žemės įstatyme numatytos tam tikros specialiosios paskirties projektų rengimo taisyklės – nurodytas specialiosios paskirties projekto rengimo iniciatorius – Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir organizatorius (37
straipsnio 111 dalis) bei finansuotojas ( 42 straipsnio 7 dalis) – stambų projektą, Vyriausybės nutarimu pripažintą užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinantis subjektas . Taip pat Žemės įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas specialiosios paskirties projekto rengėjui turėti kvalifikacijos pažymėjimą rengti karinės infrastruktūros projektus.
Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Teritorijų planavimo įstatymas netaikomas teritorijoms, kurioms rengiami specialiosios paskirties projektai stambiems projektams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti, taip pat 4 straipsnyje įtvirtinta, kad neurbanizuotos ir neurbanizuojamos teritorijos, kurioms parengti specialiosios paskirties projektai, vystomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, tiek, kiek jie neprieštarauja specialiosios paskirties projektų sprendiniams.
Pelno mokesčio įstatymo nustatyta, kad 58 straipsnio162 ir 163 dalyse nustatyta lengvata, be kita ko, taikoma tik tuo atveju, jei stambaus projekto investicijų sutartis su juridiniu asmeniu, kuris įgyvendina stambų projektą, sudaryta iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat šiose dalyse įtvirtinta nuostata, kad nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos.
Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada žemė yra neprivatizuojama, į šį sąrašą neįtraukiant rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų. Statybų įstatymo 27 straipsnio 151
dalyje yra numatyta išimtine visuomenės informavimo apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą tvarka, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius , įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.
Papildomai Statybos įstatyme (27 straipsnio 34 dalies 2 punkte) numatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento gali būti pradėti statyti statiniai, skirti tik stambiems projektams, kurie Vyriausybės nutarimu yra pripažinti užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.
Atlikus įstatymų projektais numatomus procesų pakeitimus, terminas iki realios statybos gynybos ir saugumo pramonės projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, trumpėtų iš esmės – sklypo suformavimo, paskirties ir būdo pakeitimas neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose galėtų būti atliekami patvirtinant specialiosios paskirties projektą (praktikoje toks procesas gali trukti apie 3 mėnesius).
Visiems kitiems stambiems projektams (išskyrus gynybos pramonės) reikalingi teritorijų planavimo dokumentai galės būti rengiami valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarka, kuri įstatymų pakeitimais yra supaprastinama ir greitinama. Be to, statybos darbai gynybos ir saugumo pramonės projektams galėtų vykti be statybos leidimo, PAV procesą atliekant lygiagrečiai statybos darbams ir užbaigiant iki statybų pabaigos, o kitiems stambiems projektams (išskyrus gynybos pramonės) bei LEZ įmonėms, statybos galėtų prasidėti iš karto po pranešimo apie statybos pradžią paskelbimo ir galėtų vykti etapais.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13, 131 straipsnių ir ketvirtojo2 skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Investicijų įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti: Pakeitus Investicijų įstatymo 131 straipsnio 6 ir 9 dalis, bus suderintas teisinis reglamentavimas su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais, įsigaliojusiais 2025 m. sausio 1 d., kuriais nebeliko užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams vertinimo proceso.
Investicijų įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad Investicijų įstatymo 157 straipsnyje numatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos, išskyrus šio straipsnio 5,
projektui, tačiau ir LEZ įmonėms. Investicijų įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, jog Investicijų įstatymo 157 straipsnio 9 dalyje nurodytos kitos specialios investavimo ir verslo sąlygos, įtvirtintos Statybos įstatyme, Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, gali būti taikomos visiems stambiems projektams, bei LEZ įmonėms, vėliau specialiuosiuose įstatymuose detalizuojant lengvatų taikymo ribas.
Investicijų įstatymo projekte taip pat siūloma įtvirtinti, jog investicinius žemės sklypus vystyti, įskaitant infrastruktūros įrengimą, sutvarkymą iki investicinių žemės sklypų, gali ne tik valstybė ir (ar) savivaldybės, bet ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šiais Investicijų įstatymo pakeitimais būtų ne tik spartinamas ir supaprastinamas investuotojų įsikūrimas, pramoninių teritorijų planavimas, bet ir įgyvendintas Vyriausybės programos 46 punkte nurodytas tikslas – kryptingai vystyti LEZ ir kitas pramonines teritorijas, užtikrinant išvystytų sklypų pasiūlą ir galimybes pasiūlyti investuotojams aktualius sprendimus.
Taip pat siūloma išplėsti VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ funkcijas, suteikiant jai teisinį pagrindą koordinuoti
stambių projektų įgyvendinimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad VšĮ
„Investuok Lietuvoje“, vykdydama koordinavimo funkcijas, turėtų teisę gauti iš
viešojo administravimo subjektų, investuotojų, valstybės registrų ir duomenų bazių valdytojų reikalingą informaciją ir dokumentus, susijusius su stambiais projektais. Tokia informacija būtų naudojama siekiant užtikrinti greitesnį sprendimų priėmimą ir efektyvų investuotojų aptarnavimą. Atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos parengtus siūlymus, Investicijų įstatymo projekte yra sukuriama nauja gynybos ir saugumo pramonės projekto
sąvoka. Toks pakeitimas yra reikalingas, siekiant gerinti investicines sąlygas ne tik stambiems gynybos pramonės subjektams, tačiau ir mažesnės apimties investicijų projektams, kurie gamintų Lietuvos kariuomenei svarbią produkciją. Pagal pateikiamą siūlymą, gynybos ir saugumo pramonės
projekto statusas galėtų būti suteikiamas, kai yra gauta Krašto apsaugos ministerijos išvada, kurioje pagrindžiama, kad investicijų projektu bus gaminama karinė įranga, ginkluotė, karinė technika ir kita įranga ar technologijos, svarbios prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams, taip pat kad investuotojas nekelia rizikų ar grėsmių nacionalinio saugumo interesams ir tokie projektai Vyriausybės nutarimu būtų pripažinti užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius . Papildomai investicijų projektu turėtų būti įsipareigojama pasiekti ne mažesnius negu šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytus privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio rodiklius. Projektams, atitinkantiems visas paminėtas sąlygas, galiotų tam tikros stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos, nurodytos
157 straipsnio 3, 4 dalyse, 6 dalies 1,
projektas bei Žemės įstatymo projektas, numatant, kad gynybos ir saugumo pramonės projektams būtų taikomi statybų proceso supaprastinimai (analogiški LEZ įmonėms) ir galimybė rengti specialiosios paskirties projektus.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 13¹, 23, 37, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
Žemės įstatymo projekte siūloma pakoreguoti rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų reguliavimą, aiškiai nustatant, kad į tokių sklypų sąrašą gali būti įtraukiami visi valstybinės žemės sklypai, nepriklausomai nuo jų lokacijos. Tačiau, jei būtų siekiama rezervuoti sklypus urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, būtų keliama papildoma sąlyga – tokie žemės sklypai gali būti rezervuojami tik tais atvejais, kai pagal savivaldybės lygmens (ar vietos lygmens, jei jis parengtas) bendrojo plano sprendinius, veiklos, dėl kurių rezervuojamas žemės sklypas, galimos.
Taip pat siūloma numatyti, jog sklypai gali būti įtraukti į šį sąrašą net ir tais atvejais, kai iki jų dar nėra įrengta ar sutvarkyta inžinerinė savivaldybės infrastruktūra, jei tokios infrastruktūros įrengimas yra numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kadangi siūloma leisti į sąrašą įtraukti bet kurioje teritorijoje esančius sklypus, rekomenduojama nustatyti, kad visus rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise valdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT). Tuo atveju, jeigu šie sklypai jau buvo perduoti patikėjimo teise valdyti savivaldybėms, jie turi būti grąžinami NŽT
Taip pat Žemės įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, jog rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai gali būti laikinai neatlygintinai perduoti valdyti ne tik savivaldybėms, bet ir kitoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, kurios vystytų trūkstamą infrastruktūrą. Be to, Žemės įstatymo projekte numatyta, jog žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami kai ši žemė ne tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, bet ir pagal specialiosios paskirties projektą (tenkinant viešąjį interesą) yra reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti.
Žemės įstatyme taip pat numatoma, kad keičiant rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų paskirtį ir būdą tam tikrais atvejais bus galima teritorijų planavimo dokumentus rengti mutatis mutandis taikant Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad keičiasi specialiosios paskirties projekto sąvoka, būtina adaptuoti ir susijusias taisykles, numatytas Žemės įstatyme. Visų pirma, Žemės įstatymo projekte išplečiamas subjektų, galinčių organizuoti ir finansuoti tokių projektų rengimą, sąrašas. Pažymėtina, kad siūlomi Žemės įstatymo pakeitimai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas investiciniams projektams, didinti jų įgyvendinimo lankstumą ir užtikrinti aiškesnį teisinį reguliavimą, prisidedantį prie efektyvesnio valstybinės žemės valdymo ir naudojimo.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo projekte siūloma išplėsti specialiosios paskirties projekto sąvoką, praplečiant atvejų, kuomet toks projektas gali būti rengiamas sąrašą, atitinkamai, Teritorijų planavimo įstatymo projektu turi būti atliekami tam tikri redakcinio pobūdžio keitimai. Projektais taip pat yra trumpinami valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso terminai, pakeičiant įstatyme nustatytas darbo dienas į dienas ir susipažinimo su parengtu dokumentu terminas nuo 2 mėnesių iki 1 mėnesio. Šiais pakeitimais siekiama supaprastinti valstybei svarbių teritorijų žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo procesą, kai jis būtų atliekamas urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 272 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Statybos įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti: Atsižvelgiant į projekto derinimo metu gautas Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų pastabas, yra tobulinamas Statybos įstatymo projektas, jame numatant skirtingus proceso palengvinimus stambiems projektams ir gynybos ir saugumo pramonės projektams, pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, ir visiems kitiems stambiems projektams bei laisvosios ekonominės zonos įmonėms.
Stambiems projektams ir gynybos ir saugumo pramonės projektams , kurie pripažįstami užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, statybos procesas būtų vykdomas tokia tvarka:
užbaigimo metu. Kitiems stambiems projektams ir LEZ įmonėms statybos procesas būtų vykdomas tokia tvarka:
dokumentai - PAV atranka ar išvada, techninio darbo projektas ar jo dalis, techninio darbo projekto ar jo dalies ekspertizė, statybos dalyvių kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai;
· statybos darbai leidžiami atlikti etapais, pasirengus dalį techninio darbo projekto ir atlikus tos dalies ekspertizę. Šie pakeitimai leistų supaprastinti statybos procesus stambiems projektams ir LEZ įmonėms bet tuo pačiu būtų geriau užtikrinamos visuomenės informavimo apie statybos procesą teisės, taip pat realus statybos procesas turėtų prasidėti tik po to, kai atlikta PAV atranka arba gauta PAV išvada, išskyrus svarbiausius gynybos pramonės projektus.
Papildomai pažymėtina ir tai, kad statybos visais atvejais būtų vykdomos sklypuose, kuriems parengti teritorijų planavimo dokumentai, numatantys galimybę toje teritorijoje vystyti pramonės veiklą.
Priėmus Statybos įstatymo projekte siūlomus pakeitimus bus sudarytos palankesnės sąlygos stambių projektų įgyvendinimui, užtikrinamas greitesnis statybos procesas, mažinamos biurokratinės kliūtys, sudaromas aiškesnis ir efektyvesnis visuomenės informavimas, kartu išlaikoma visuomenės teisė susipažinti su vykdomų statybų informacija bei užtikrinamas strateginių investicijų ir LEZ plėtros skatinimas.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Pelno mokesčio įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
Pelno mokesčio įstatymo projekte siūloma pratęsti lengvatos taikymą neapsiribojant stambaus projekto investicijų sutartimis, kurios sudarytos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma 20 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo pasiekta 20 milijonų eurų investicijų suma, o kai investuojama Vilniuje,
reikalavimus, nurodytus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte.
Be to, 2023 m. birželio 23 d. buvo patvirtintas Komisijos Reglamentas (ES) 2023/1315 kuriuo iš dalies pakeičiamas bendrasis bendrosios išimties reglamentas (GBER). Šiuo pakeitimu buvo pakeistas GBER 4 straipsnio 1 dalies a punktas apibrėžiantis regioninės investicinės pagalbos pranešimo ribas investicijoms, kurių tinkamos finansuoti išlaidos yra 110 mln. EUR arba didesnės. Ankstesnėje GBER redakcijoje pranešimo riba buvo 100 mln. Eur tinkamoms finansuoti išlaidoms. 2023 m. birželio 23 GBER pakeitimu buvo pakelta pranešimo riba nuo 100 mln. Eur iki 110 mln. Eur. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus yra tikslinama ir Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 163 dalis.
Pažymėtina, kad pelno mokesčio lengvata lemia dideles investicijas ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, spartesnį tokių investicijų projektų įgyvendinimą. Skaičiuojama, kad vienas pagal pasirašytas stambaus projekto investicijų sutartis vykdomas projektas vidutiniškai sukurs 272 darbo vietas, kurių vidutinis darbo užmokestis siekia 2 994 Eur arba 1,4 karto daugiau nei šalies apdirbamosios gamybos vidurkis.
Vidutinė projekto investicija į ilgalaikį turtą siekia daugiau nei 88 mln. Eur. Stambūs projektai reikšmingai prisideda prie šalies BVP augimo. Viena pilnai įgyvendinto stambaus projekto darbo vieta sukurs 2,49 karto daugiau pridėtinės vertės nei šalies apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkis. Vieno stambaus projekto indėlis į šalyje sukurtos pridėtinės vertės augimą vidutiniškai sieks papildomus 18,9 mln. Eur. per metus. Pilnai įgyvendintas stambus projektas vidutiniškai lems 3,75 mln. Eur biudžeto pajamų iš darbo santykių mokesčių per vienerius metus (darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų bei gyventojų pajamų mokesčių). Tiek pat darbuotojų įsidarbinusių vidutinėje Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėje, kuriai netaikoma pelno mokesčio lengvata, lemtų 2,76 mln. Eur darbo santykių mokesčių pajamų bei 0,28 mln. Eur pelno mokesčio pajamų.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Žemės reformos įstatymo projektas) nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti : Siūloma papildyti baigtinį sąrašą atvejų, kada žemė neprivatizuojama, numatant, kad į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą įtrauktų žemės sklypų patikėjimo teisė turi būti išlaikoma valstybės institucijose.
Šiuo Žemės reformos įstatymo projektu užtikrinama, kad rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai nebus privatizuojami ir išliks prieinami investicinių projektų įgyvendinimui.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija nenumatomas.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys palankias sąlygas didelės pridėtinės vertės projektų įgyvendinimui Lietuvoje ir ženkliai pagerins investicinę Lietuvos Respublikos aplinką. Sukurtas verslui draugiškas reguliavimas skatins naujų darbo vietų kūrimą ir verslo plėtrą, kartu sustiprins Lietuvos Respublikos konkurencinę poziciją Europos Sąjungoje stambių projektų kontekste. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimas skatins tiek užsienio, tiek vietinio kapitalo investicijas, o stambiems projektams bei LEZ įmonėms bus sudarytos sąlygos greičiau atlikti visas žemės sklypo paruošimo statyboms procedūras, taip pat anksčiau pradėti projektui reikalingų statinių statybas. Taip pat
planuojama, kad Įstatymų projektais siūlomos nustatyti lengvatos padėtų pritraukti užsienio ginkluotės gamintojų investicijas į Lietuvą vykdant pramoninį bendradarbiavimą, taip pat suteiktų papildomas paskatas įmonių, gavusių skatinamojo poveikio priemones, investicijoms. Atsižvelgiant į ribotą gynybos produktų rinką, kai galutiniais naudos gavėjais yra tik valstybių ginkluotosios pajėgos, gynybos subjektų plėtra yra ribojama kariuomenių realiais poreikiais gynybos produktams, stambių užsienio gamintojų investicijų ar technologijų perdavimo galimybėmis, kurios neretai reguliuojamos valstybiniu lygiu. Todėl numatomas teisinis reguliavimas neturėtų tapti pagrindu nedarniam ūkinės komercinė veiklos planavimui.
Viena iš galimybių užsienio investuotojui įgyvendinti pramoninį bendradarbiavimą yra investavimas Lietuvoje. 2024 m. duomenimis buvo pasirašyta 1 pramoninio bendradarbiavimo sutartis, kai užsienio gamintojas pasitelkė 1 Lietuvos įmonę. Taip pat pažymėtina, kad Nacionaliniam plėtros bankui ILTE 2024 m. 250 mln. eurų išplėtus finansavimą, skirtą gynybos sektoriaus įmonėms, finansų įstaiga sulaukė 11 užsienio bei Lietuvos investuotojų paraiškų, iš kurių kol kas finansavimo sutartys pasirašytos su 4.
Todėl įvertinant gynybos srities specifiškumą ir užsienio gamintojų galimybes bei jų pasirengimą perkelti technologijas į Lietuvą, subjektų kiekis, kurie galės pasinaudoti šiuo teisiniu reglamentavimu, nebus masinis.
projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų bei atitinka lietuvių kalbos normas. Terminai pateikti svarstyti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir bus aprobuoti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus iki 2025 birželio 30 d. reikės:
1) Pakeisti Specialiosios paskirties projektų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2024 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-219/4-364 „Dėl specialiosios paskirties projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas;
2) Pakeisti Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo, rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. D1-302/4-485 „Dėl investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimo, rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ;
3) Pakeisti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 4-886 „Dėl 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-06-03 „Gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką“ aprašo patvirtinimo“;
4) Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 313 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 154 , 155 , 156 straipsnių ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 ir163 dalių nuostatų įgyvendinimo“;
5) Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“;
7) Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir ministrų, vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, susijusios su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ priskiriamomis naujomis koordinatoriaus funkcijomis, įskaitant papildomų darbuotojų samdymą, infrastruktūros plėtrą ir administracinių išteklių stiprinimą. Šių lėšų poreikis yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, todėl finansavimas bus užtikrintas teisės aktų nustatyta tvarka.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Krašto apsaugos ministerijos specialistų vertinimai ir išvados.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „stambus projektas“, „specialiosios paskirties projektas“, „rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas“ „ laisvosios ekonominės zonos įmonė “.
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.