P rojektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti Įstatymo priedėlio III dalies 15 skyriaus pirmojo skirsnio antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „ Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat įstatymu nustato principinę kariuomenės struktūrą, ribinius karių, pulkininkų, jūrų kapitonų , generolų ir admirolų skaičius.“
Pakeisti Įstatymo priedėlio III dalies 18 skyriaus dešimtąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu svarsto Valstybės gynimo taryba. Valstybės gynimo tarybai pritarus, principinę kariuomenės struktūrą Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul
, 20, 38, 47, 54, 60
aiškinamasis raštas1 . Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, kuriamus naujus karinius vienetus, kylantį vidutinį darbo užmokestį, krašto apsaugos sistema susiduria su personalo trūkumu (tiek jo pritraukimu, tiek išlaikymu tarnyboje), todėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 101 , 20, 38, 47, 54, 60 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo, Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma tobulinti karių tarnybos ir tarnybos apmokėjimo sąlygas.
Įstatymo projekto tikslai:
1. siekiant pagerinti profesinės karo tarnybos karių tarnybos ir tarnybos apmokėjimo sąlygas: 1.1 . didinti profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo koeficientus, nustatyti naujus tarnybinio atlyginimo priedus ;
1.2 . pakeisti studijų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – Akademija) finansavimo nuostatas; 1.3 . nustatyti galimybę kariams, sukakusiems išleidimo į atsargą amžių, pratęsti profesinę karo tarybą; 1.4 . ilginti perkėlimo į dimisiją amžių;
2. tikslinti nuostatas, susijusias su tvirtinamos principinės kariuomenės struktūros turiniu. Siekiant suderinti nuostatas dėl principinės kariuomenės struktūros, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
Įstatymų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento (direktorius plk. Algimantas Misiūnas, tel. +370 706 80 570, el. p. [email protected] ) Karinio personalo politikos skyriaus (viršininkas plk. ltn. Deimantas Čyžius, tel. +370 706 80 044, el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas mjr. Tomas Račius, tel. +370 706 80 612, el. p. [email protected] , Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. +370 706 80 545, el. p. [email protected] ) Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. +370 706 80 563, el.
) patarėja Jurgita Banytė, tel. +370 706 80 446, el. p. [email protected] ,
Finansų ir biudžeto departamento (direktorius Gintaras Markevičius, tel. +370 706 80 400, el. p. [email protected] ) Finansų politikos skyriaus vedėja Greta Borkienė, tel. +370 706 82 012, el. p. [email protected] .
3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai1 . Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 (toliau – Įstatymas)
10 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimui teikiama tvirtinti principinė kariuomenės struktūra, ribinis karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), skaičius.
Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 111 punkte numatyta, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teikiama informacija apie tarnaujančių (dirbančių) karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), skaičius.
2. Įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad tvirtinant ribinius karių skaičius nurodomas ribinis kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius.
Identiškas reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 15 skyriuje.
3. Įstatymo 20 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta, kad Akademijoje studijuojama valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose studijų vietose.
4. Įstatymas nenumato galimybės pratęsti profesinės karo tarnybos kario, sukakusio Įstatymo 45 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytą amžių, profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį.
5. Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytas išleidimo į dimisiją amžius.
6. Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 1 punkte priedas už atsakomybę nenustatytas divizijos vadui ir vyriausiajam puskarininkiui, kaip nustatyta kitiems vadams ir vyriausiesiems puskarininkiams.7
. Vadovaujantis Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 2 punktu, už Įstatymo 2 priede nustatytas profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, taip pat ir tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu bei baziniu kariniu rengimu mokomuosiuose batalionuose (instruktoriams), gali būti mokamas tik vienas šio Įstatymo 2 priede nustatytas priedas.8 .
Įstatymo 1 priede yra nustatyti profesinės karo tarnybos karių atlyginimų koeficientai. Šiuo metu galiojantys koeficientai buvo nustatyti 2022 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. XIV-1179 ir įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. Koeficientai nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėjo 5,5 procento, 2022–2025 m. laikotarpiu koeficientai padidinti 19 procentų, t. y. vidutiniškai kasmet didėjo 4,75 procento (2022 m. – 8 procentais, 2023 m. – nebuvo didinama, 2024 m. – 5,5 procento ir 2025 m. – 5,5 procento). Tačiau vertinant šalies statistinius rodiklius 2022–2025 m. laikotarpiu šalyje stebimas spartus darbo užmokesčio augimo tempas, kasmet vidutiniškai apie 11,13 procento (2022 m. – 13,3
procento, 2023 m. – 12,6 procento, 2024 m. – 10,2 procento ir 2025 m. prognozuojamas rodiklis – 8,4 procento), todėl karių tarnybinis atlyginimas nėra pakankamas, kad galėtų amortizuoti bendrą šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą. Šiuo metu nustatyti tarnybinio atlyginimo dydžiai nemotyvuoja karių tęsti tarnybos, krinta kario profesijos paklausa ir patrauklumas darbo rinkoje.
9. Įstatymo 2 priede yra nustatytas profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomų pareigų, susijusių su ypatinga specifika ir užduočių, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės , sąrašas bei priedų dydžiai.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama1 .
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Siekiant taikyti tą patį reglamentavimą, keičiama Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata, atsisakant ribinį Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių nustatyti Įstatymu (Seimui tvirtinant principinę kariuomenės struktūrą).2
. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretais suteikia tik vyresniųjų karininkų – pulkininkų ir jūrų kapitonų laipsnius, Įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 7 punkto pakeitimu atsisakoma tvirtinant ribinius karių skaičius nustatyti ribinį kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų skaičių ir reglamentuoti tik vyresniųjų karininkų – pulkininkų ir jūrų kapitonų ribinį skaičių. Pulkininkų leitenantų, komandorų, majorų ir komandorų leitenantų skaičius būtų reguliuojamas krašto apsaugos ministro įsakymais.3 .
Atsižvelgiant į poreikį stiprinti šalies gynybą didinant jaunimo įsitraukimą į profesinę karo tarnybą, neapribojant asmenų galimybės rinktis studijas Akademijoje dėl asmenų finansinių galimybių, išnaudotos valstybės suteiktos nemokamo mokslo galimybės, Įstatymo 20 straipsnio 13 dalies pakeitimu siekiama gausinti Akademijoje studijuojančių kariūnų skaičių numatant, kad kariūnų, kurie iki studijų Akademijoje daugiau kaip pusę tos pačios arba aukštesnės pakopos studijų programos kreditų yra įgiję valstybės biudžeto lėšomis, studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje apmokami iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ši siūloma įtvirtinti nuostata nebūtų taikoma asmenims, kurie vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra išsiųsti studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Taip pat siūloma nustatyti Krašto apsaugos ministerijai teisę apmokėti asmenų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, įskaitant tuos, kurie iki studijų Akademijoje jau yra daugiau kaip pusę tos pačios arba aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgiję valstybės biudžeto lėšomis, studijų, karinio rengimo ir neformalaus švietimo Akademijoje kainą arba jos dalį iš patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Išleidžiant į atsargą santykinai jaunus karius, neišnaudojamos profesinės karo tarnybos karių kompetencijos, kartu neracionaliai panaudojamos valstybės lėšos, skirtos profesinės karo tarnybos karių kariniam rengimui ir kvalifikacijai kelti. Siekiant išlaikyti patyrusius profesinės karo tarnybos karius, sukakusius išleidimo į atsargą amžių, tarnyboje ir taip užtikrinti tinkamą Lietuvos kariuomenės vienetų karinio personalo sukomplektavimą, siūloma Įstatymą papildyti 461 straipsniu – nustatyti galimybę pratęsti profesinės karo tarnybos karių, sukakusių išleidimo į atsargą amžių, išskyrus karo kapelionus, kurie į atsargą išleidžiami sukakę 65 metus,
tarnybą iki 4 metų. Profesinės karo tarnybos pratęsimo tvarką siūloma pavesti nustatyti krašto apsaugos ministrui. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, atitinkamai tikslintinas Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas, reglamentuojantis sutarties nutraukimo pagrindus sukakus išleidimo į atsargą amžiui.
5. Dėl galimybės pratęsti profesinės karo tarnybos karių, sukakusių išleidimo į atsargą amžių,
tarnybą iki 4 metų (Įstatymo papildymas 461 straipsniu) siūloma ilginti ir amžių, kuriam esant kariai perkeliami į dimisiją. Nustatant amžių, kuriam esant kariai perkeliami į dimisiją, Įstatymo 47 straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad tiek profesinės karo tarnybos kariai, tiek atsargos kariai, kaip ir kariai savanoriai, į dimisiją perkeliami sukakę ne 60 metų, o 65 metus, taip didinant rezervo karo prievolininkų skaičių. Atsargos kariai nuo išleidimo į atsargą dienos, iki sukaks perkėlimo į dimisiją amžių, bus skiriami į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir atliks tarnybą rezerve Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka.6
. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. sausio 28 d. buvo įsteigta Lietuvos kariuomenės divizija ir paskirtas vadas, Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimu siūloma divizijos vadui nustatyti 0,27 BD priedą už atsakomybę, divizijos vyriausiajam puskarininkiui – 0,16 BD per mėnesį, siekiant atlyginti karių patiriamą didelį darbo krūvį, įtampą ir ženkliai išaugusią atsakomybę.
7. Atsižvelgiant į tai, kad funkcija – tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu – yra nuolatinio pobūdžio ir nesusijusi
su ypatinga pareigų specifika, taip pat į tai, kad kariui, kuriam priskirta šuns priežiūra, taip pat gali būti pavesta vykdyti pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, siekiant, kad priedas už tarnybinio šuns priežiūrą būtų mokamas nepertraukiamai, įskaitant ir laikotarpius, kai profesinės karo tarnybos karys dalyvauja lauko pratybose kareivinių režimu ir pan., siūloma nesieti šio priedo mokėjimo su ypatinga pareigų specifika ir papildant Įstatymo 60 straipsnio 4 dalį 31 punktu numatyti, kad profesinės karo tarnybos kariams, prižiūrintiems priskirtą tarnybinį šunį ne tarnybos metu, būtų mokamas 0,21 bazinio dydžio priedas per mėnesį.
Atskira priedo mokėjimo tvarka nebūtų rengiama, priedas būtų mokamas nuo karinio vieneto vado įsakymu kariui priskirto tarnybinio šuns dienos.
8. Bazinis karinis rengimas yra svarbiausia privalomosios pradinės karo tarnybos karių karinio rengimo dalis, kurios metu ugdomos kario savybės, mokoma karinės disciplinos ir drausmės, taip pat karybos dalykų (judėti ir veikti mūšio lauke, taikliai šaudyti, komunikuoti mūšio aplinkoje ir t. t.). Šios užduoties vykdymas iš profesinės karo tarnybos karių reikalauja kruopštaus pasiruošimo, nuolatinės priežiūros ir komunikavimo su kitais kariais, profesionalumo ir didžiulės atsakomybės. Be to,
kariui, vedančiam bazinį karinį rengimą, kuris reikalauja nuolatinio įsitraukimo į karių vykdomas bazinio karinio rengimo veiklas, taip pat gali būti pavesta vykdyti ir kitas užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės (dalyvavimas lauko pratybose kareivinių režimu). Siekiant, kad priedas už bazinį karinį rengimą būtų mokamas nepriklausomai nuo kitų užduočių, nustatytų Įstatymo 2 priede, siūloma nesieti šio priedo mokėjimo su ypatinga pareigų specifika ir papildant Įstatymo 60 straipsnio 4 dalį 41 punktu numatyti, kad profesinės karo tarnybos kariams, vedantiems bazinį karinį rengimą, būtų mokamas 0,11 bazinio dydžio priedas per mėnesį.
Priedo skyrimo sąlygas ir tvarką nustatys Lietuvos kariuomenės vadas.9
. Įstatymo 1 priedo pakeitimais siūloma nustatyti didesnius profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo koeficientus. Atsižvelgiant į tai, kad 2022–2024 m. šalies mastu buvo stebimas spartus darbo užmokesčio augimo tempas (remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje pateikta informacija, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis (augimas)
), siūlomas tarnybinio atlyginimo koeficientų didinimas siejamas su Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiais bei siekiu užtikrinti orų ir šalies darbo rinkoje konkurencingą karių atlyginimą, kurio augimas leistų suderinti karių atlyginimą su šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencijomis.
Įvertinus numatomus ekonomi nės situacijos pokyčius (remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje pateikta informacija, projektuojamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio 2025 m. pokytis – 8,4 procento, 2026 m. – 6,8 procento) , siūloma nuo 2025 m. liepos 1 d. karių tarnybinių atlyginimų koeficientus didinti 7 procentais.
Šie pakeitimai 2025 m. būtų įgyvendinami perskirsčius Krašto apsaugos ministerijai skirtus valstybės biudžeto asignavimus tarp ekonominės klasifikacijos straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šį perskirstymą suderinus su Finansų ministerija.
Toks profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo augimas leistų didinti profesinės karo tarnybos patrauklumą, karių motyvaciją, padėtų pritraukti naujus ir išlaikyti esamus karius profesinėje karo tarnyboje, taip užtikrinant reikiamą karinio personalo skaičių dabartiniams ir naujiems kariniams vienetams sukomplektuoti bei nustatytai parengčiai išlaikyti.10
. Įstatymo 2 priede numatyto profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomų pareigų, susijusių su ypatinga specifika, ir užduočių, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, sąrašo keitimą lėmė poreikis vykdyti papildomas veiklas, atsiradusias reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją valstybėje, ir nepakankamas apmokėjimas už jų vykdymą, kuris turi įtakos karinių vienetų personalo sukomplektavimui.
Siekiant tinkamai įvertinti ir atlyginti už karių vykdomas pareigas ir užduotis, siūloma pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašą papildyti:1
) Specialiosios žvalgybos ir karinis rengimasis joms, nustatant 0,27–0,32 bazinio dydžio priedą. Žvalgybos pareigoms vykdyti reikalingas ypatingas psichologinis pasirengimas bei analitinis mąstymas ir profesiniai įgūdžiai, leidžiantys rinkti informaciją, interpretuoti duomenis ir daryti išvadas. Užduotims vykdyti kariai turi mokėti kelias kalbas, atitikti aukščiausius patikimumo reikalavimus, praeiti ilgą pasirengimo ir profesinio tobulinimo procesą.2
) Tiesioginis Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimas, ginkluotės valdymas ir kontroliavimas kovinio budėjimo metu, nustatant 0,11–0,21 bazinio dydžio priedą. Šių pareigų vykdymas apima nuolatinį ir tęstinį stebėjimą, pasiruošimą ir kovos veiksmų valdymą oro erdvėje. Sprendimai, kurie vykdomi kovinio budėjimo metu, privalo būti priimti labai greitai ir reikalauja didžiulės atsakomybės bei tinkamo psichologinio pasiruošimo. Kovinio budėjimo metu kariai turi būti ypač susikoncentravę ir dėmesingi, nedelsdami reaguoti į įvairias situacijas.
Taip pat Įstatymo pakeitimu siekiama padidinti priedo už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms maksimalų koeficiento dydį nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio. Kariams, tarnaujantiems
Specialiųjų operacijų pajėgose, keliami aukščiausi patikimumo, sveikatos ir fiziniai reikalavimai. Kariai privalo praeiti ilgas ir sudėtingas atrankas, pati tarnyba reikalauja ypatingo psichologinio ir fizinio pasiruošimo bei ištvermės. Didesnis priedas leistų pritraukti naują ir išlaikyti esamą personalą, nes Specialiųjų operacijų pajėgų karių parengimas kainuoja daugiau nei jau parengto personalo išlaikymas.
Užduočių, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, sąrašą siūloma papildyti:1 ) Budėjimas taikos meto užduočių vykdymo pajėgose, nustatant 0,11 bazinio dydžio priedą. Kariai skiriami budėti ne tik greitojo reagavimo pajėgose, bet ir taikos meto užduočių vykdymo pajėgose, kurio metu kariai privalo greitai reaguoti į grėsmes šalies suverenitetui
bei teikti pagalbą kitoms valstybės institucijoms.2 ) Tarnybinių užduočių vykdymas ne trumpiau nei 5 tarnybos dienas kitoje tarnybos vietovėje Lietuvos Respublikoje, nustatant 0,11 bazinio dydžio priedą. Išaugus užduočių (karinis rengimas, priimančiosios šalies parama ir kt.) skaičiui ir atsižvelgiant į personalo (pvz., instruktorių, maitinimo specialistų) trūkumą, profesinės karo tarnybos kariai, esant tarnybiniam būtinumui ir poreikiui, gali būti laikinai siunčiami vykdyti funkcijų į kitas tarnybos vietas, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas mokymo, logistinės paramos ar kitų užduočių vykdymas. Tokiu atveju kariai atskiriami nuo šeimų, gyvenamosios vietos ir nuo įprastos dienotvarkės. 5 dienų ir didesnė trukmė siūloma dėl fiziologinio žmogaus poreikio atsistatyti ir pailsėti.
Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujant lauko pratybose kareivinių režimu kariams reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, ypač vykdant kompleksines, sudėtingas užduotis, nepriklausančias nuo paros laiko, visada yra didesnė rizika jų sveikatai, kariai gyvena ir maitinasi lauko sąlygomis, būna atskirti nuo šeimos ir kitų buitinių patogumų, apribojant išvykimą iš nustatytos teritorijos, priedo už lauko pratybas kareivinių režimu dydį siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio. Priedo padidinimas leistų labiau motyvuoti taktiniuose kariniuose vienetuose tarnaujančius profesinės karo tarnybos karius bei skatintų naujai priimamus karius rinktis tarnybą šiuose vienetuose.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teikiamu Įstatymo projektu teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės, Įstatymo projektu nesiekiama reglamentuoti iki šiol nereglamentuotų santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.
Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma.6
. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas nenumato įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Į statymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės.10
. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai
1. Krašto apsaugos ministras turės priimti: 1.1 .
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. V-1179 „Dėl Priėmimo į profesinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo ir jos pratęsimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą; 1.2 . Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V-968 „Dėl Priėmimo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygų ir kariūnų siuntimo studijuoti kitose Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose atrankos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
2. Lietuvos kariuomenės vadas turės priimti: 2.1
. Lietuvos kariuomenės vado 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-1169 „Dėl Pareigybių susijusių su ypatinga specifika, kurias vykdantiems profesinės karo tarnybos kariams mokamas priedas, sąrašo, Priedų už pareigas, susijusias su ypatinga specifika, dydžių ir priedų už pareigas, susijusias su ypatinga specifika, skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą; 2.2 . Priedo už bazinį karinį rengimą skyrimo sąlygų ir tvarkos nustatymo tvarkos aprašą.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tobulinimo 2025 m. būtų įgyvendinami iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, perskirsčius juos tarp ekonominės klasifikacijos straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šį perskirstymą suderinus Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Nuo 2025 m. nuo liepos 1 d. siūlomų pakeitimų įgyvendinimas pareikalaus apie 18,2 mln. Eur, iš jų:1 ) 14,3 mln. Eur tarnybinio atlyginimo koeficientams didinti 7 proc.;2 ) 3,9 mln. Eur priedų sistemos pakeitimams įgyvendinti. 2026 m. šių pakeitimų įgyvendinimas pareikalautų apie 36,6 mln. Eur, 2027 m. - apie 37,9 mln. Eur, 2028 m. – 38,9 mln. Eur.
Įstatymo projektu siūlomam 20 straipsnio pakeitimui įgyvendinti per metus gali prireikti apie 0,03 mln. Eur (metinė universitetinių studijų ir karinio rengimo kaina 6 756 Eur/kariūnui, tokiam kariūno rengimui numatomos 5 vietos). Vėlesniais laikotarpiais siūlomų pakeitimų įgyvendinimo poveikis Krašto apsaugos ministerijai skiriamiems asignavimams priklausys nuo tarnybos užduočių atlikimo dažnumo ir trukmės, galimų gavėjų skaičiaus ir garantijų taikymo apimčių.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Tarnybinis atlyginimas“, „išmoka“, „operacinės pajėgos“, „priedas“, „ribinis skaičius“, „bazinis dydis“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.