Projektas
TURIZMO ĮSTATYMO NR. viii-667 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 21, 24, 28, 31, 33, 35, 36, 40 ir 43 straipsnių pakeitimo
2025 m. d. Nr.
.5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Informacijos teikimo formas, kurios naudojamos sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį fiziškai dalyvaujant kelionių organizatoriui arba kelionių pardavimo agentui ir keliautojui ar nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu būdu), tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartines sąlygas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“
1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5
) ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti;“.
2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) kai jis organizuoja keliones užsakomaisiais skrydžiais, pasibaigus atitinkamam mėnesiui, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės mėnesio dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti įplaukų lentelę, kurios formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;“.
3. Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų įpareigojimų;“.
2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų sprendimui priimti būtinų dokumentų gavimo iki 12 mėnesių sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus keliautojams, pateikia tai pagrindžiančius dokumentus ir jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas kelionių organizatoriaus prašymu pratęsiamas ne daugiau kaip vieną kartą iki 6 mėnesių. Naują prašymą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą kelionių organizatorius gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagal šios dalies nuostatas panaikinimo.“
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų, arba kai įstatymų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais kelionių organizatorius Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tvarkytojui Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo.“
2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„
2. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo bent vienos iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą:“.
3. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų sprendimui priimti būtinų dokumentų gavimo panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus keliautojams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (ar) kredito įstaigos suteikiama finansine garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo būti išduotas Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominėje erdvėje įsisteigusios kredito įstaigos ar draudimo įmonės.2
. Kelionių organizatorius privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (ar) kredito įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba kredito įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalaujamą pagrįstą sumą keliautojų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (ar) kredito įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.3
. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (ar) kredito įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai.
4. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Vietinio turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų.2
. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 50 000 eurų. Kai tokią veiklą vykdo kelionių organizatorius, kurio paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamos mažesnės negu 1 000 000 eurų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 20 000 eurų.
3. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:1 ) prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, nustatyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje;2 ) 200 000 eurų, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;3
) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;4 ) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis.
4. Vyriausybės įgaliota institucija tikrina, ar kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šio straipsnio nuostatas.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje, kelionių organizatorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į draudimo įmonę ar kredito įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Draudimo įmonė ar kredito įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi dienos priima sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi į draudimo įmonę ar kredito įstaigą dienos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus.
2. Kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų keliautojams nuo jo kreipimosi į draudimo įmonę ar kredito įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo dienos iki patikslinto prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai.“
1. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
2. Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą bent dėl vienos iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties ir (ar) kredito įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu:“.2
. Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Prievolių įvykdymo laidavimo draudimo išmoka arba finansinėje garantijoje nustatyta suma mokama laikantis šių terminų:1
) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (ar) kredito įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą keliautojo grąžinimui, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol keliautojas grąžinamas, išmoka nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos; šiuo atveju dokumentus ir su jais susijusią informaciją draudimo įmonei ir (ar) kredito įstaigai Vyriausybės įgaliota institucija pateikia nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos;2
) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (ar) kredito įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą kitiems šiame straipsnyje nurodytiems nuostoliams kompensuoti, išmoka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.“
3. Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Draudimo įmonė laidavimo draudimo išmokos ir (ar) kredito įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos turi teisę nemokėti, kai turėtus nuostolius visiškai kompensuoja kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas arba trečiasis asmuo, arba sumažinti laidavimo draudimo išmoką proporcingai kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo arba trečiojo asmens atlygintų nuostolių sumos dydžiui. Trečiajam asmeniui, atlyginusiam nuostolius, pereina reikalavimo teisė į laidavimo draudimo išmoką ar jos dalį Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Asmuo, norintis vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos kelionių pardavimo agento deklaraciją, kurioje patvirtina, kad atitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimą, pateikia pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, jeigu jie nėra pateikti Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tvarkytojui (išskyrus fizinius asmenis), arba ūkinės veiklos pradžios balansą, parengtą vadovaujantis Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymu, jeigu kelionių pardavimo agentas nevykdė veiklos. Kelionių pardavimo agentas veiklą gali vykdyti kitą dieną nuo kelionių pardavimo agento deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo kelionių pardavimo agento deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo dienos.“
2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 110 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių pardavimo agento veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių pardavimo agento ataskaita);“.
3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Kai paaiškėja, kad kelionių pardavimo agentas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, arba kai įstatymų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais kelionių pardavimo agentas Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tvarkytojui Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių pardavimo agentą apie jo teisės teikti kelionių pardavimo paslaugas panaikinimą, jeigu kelionių pardavimo agentas per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo.“
4. Papildyti 19 straipsnio 6 dalį 4 punktu: „4
) kuris yra fizinis asmuo – miršta, o kelionių pardavimo agentas – juridinis asmuo – likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais;“.
5. Papildyti 19 straipsnio 6 dalį 5 punktu: „5 ) nesilaiko šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų.“
1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą ir (ar) kredito įstaigos suteiktą finansinę garantiją pagal šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“
2. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 110 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklos priežiūrai atlikti (toliau – turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ataskaita);“.
3. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Kai paaiškėja, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, arba kai įstatymų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tvarkytojui Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie jo teisės vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklą panaikinimą, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina nurodytų trūkumų. Kai paaiškėja, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie jo teisės vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklą panaikinimą, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina nurodytų trūkumų. Vyriausybės įgaliota institucija gali turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo motyvuotu prašymu pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir ne daugiau kaip vieną kartą.“
4. Papildyti 21 straipsnio 6 dalį 5 punktu: „5 ) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas – fizinis asmuo – miršta, o turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas – juridinis asmuo – likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais.“
1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (ar) kredito įstaigos suteikiama finansine garantija.“
2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (ar) kredito įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba kredito įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalaujamą pagrįstą sumą keliautojų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (ar) kredito įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nevykdys šio straipsnio 5 dalyje nustatytų prievolių.“
3. Pakeisti 24 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „3
. Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą bent dėl vienos iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties ir (ar) kredito įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu:“.
4. Pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (ar) kredito įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai.“
Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Kelionių pardavimo agentui, kuris parduoda kelionių organizatoriaus, neatitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, organizuotas turistines keliones, mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso 6.748, 6.7521 , 6.7541 straipsniuose, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, II skyriaus trečiajame skirsnyje ir 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai, išskyrus atvejus, kai kelionių pardavimo agentas pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai dokumentus, patvirtinančius, laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Turizmo informacijos centras privalo naudoti turizmo informacijos ženklą („i“ raidė žalios spalvos stačiakampyje, užrašas „Turizmo informacija“) ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.
2. Turizmo informacijos centras atlieka šias funkcijas:1 ) įgyvendina žinomumo ir patrauklumo didinimo priemones, skatinančias atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą vienos arba kelių savivaldybių teritorijose;2 ) užtikrina efektyvią turizmo informacijos sklaidą vienos arba kelių savivaldybių teritorijose – informuoja keliautojus, turistus, lankytojus ir verslo subjektus apie turizmo paslaugas, turizmo išteklius, viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą;3
) nustato svarbiausius spręstinus vienos arba kelių savivaldybių teritorijose turizmo sektoriaus uždavinius, rengia įžvalgas, atlieka aktualių užsienio turizmo rinkų analizę, turizmo stebėseną ir stebėsenos metu surinktų duomenų analizę, teikia informaciją valstybės institucijoms, įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms;4 ) įgyvendina vienos arba kelių savivaldybių teritorijose strateginiuose planavimo dokumentuose numatytas priemones, siekdamas užtikrinti turizmo paslaugų ir turizmo išteklių plėtrą;5 ) atlieka kitas funkcijas, susijusias su konkrečios savivaldybės, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu, atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra vienos arba kelių savivaldybių teritorijose.“3
. Turizmo informacijos centras bendradarbiauja su šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytu Vyriausybės įgaliotu viešuoju juridiniu asmeniu ir teikia jam informaciją apie vienos arba kelių savivaldybių teritorijose teikiamas turizmo paslaugas, turizmo išteklius ir lankytojų skaičių.
301 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 301 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Pasibaigus turizmo informacijos centro vadovo penkerių metų kadencijai, jis mero arba, kai turizmo informacijos centras yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra kelios savivaldybės, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu gali būti be konkurso skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai: turizmo informacijos centro – biudžetinės įstaigos – vadovu – vadovas, kurio eitos penkerių metų kadencijos kiekvienų metų veikla buvo įvertinta kaip viršijanti lūkesčius arba atitinkanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – labai gerai arba gerai), o turizmo informacijos centro – viešosios įstaigos – vadovu – vadovas, kurio pirmosios kadencijos laikotarpiu turizmo informacijos centras pasiekė visus jam iškeltus veiklos tikslus. Sprendimas dėl turizmo informacijos centro vadovo skyrimo be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos.“
2. Pakeisti 301 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki turizmo informacijos centro vadovo kadencijos pabaigos, meras arba, kai turizmo informacijos centras yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra kelios savivaldybės, visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia konkursą turizmo informacijos centro vadovo pareigoms eiti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, kai turizmo informacijos centro vadovas antrajai penkerių metų kadencijai paskiriamas be konkurso.“
3. Pakeisti 301 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Jeigu konkurso metu pretendentas eiti turizmo informacijos centro vadovo pareigas nebuvo atrinktas, meras arba, kai turizmo informacijos centras yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra kelios savivaldybės, visuotinis dalininkų susirinkimas gali paskirti laikinai eiti šias pareigas iki kadencijos pabaigos turizmo informacijos centro vadovo pareigas ėjusį ar kitą asmenį, iki konkurso būdu bus paskirtas naujas turizmo informacijos centro vadovas, bet ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Asmuo, paskirtas laikinai eiti turizmo informacijos centro vadovo pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta šio straipsnio 8 dalyje.“
4. Pakeisti 301 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Paaiškėjus, kad turizmo informacijos centro vadovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, meras arba, kai turizmo informacijos centras yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra kelios savivaldybės, visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą nutraukti su turizmo informacijos centro vadovu sudarytą darbo sutartį.“
Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą. Minimalus klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikuojamo objekto (toliau – klasifikuojamas objektas) kambarių (numerių) ar aikštelių skaičius – ne mažiau kaip 5 kambariai (numeriai) ar aikštelės.“
Pakeisti 33 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) pripažinti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą tinkamais ir išduoti tų pačių klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų ir kokybės lygio apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ta pačia galiojimo pabaigos data neatlikus klasifikuojamo objekto apžiūros tais atvejais, kai apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu pasikeičia apgyvendinimo paslaugų teikėjas, ir nuo apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 2 metai;“.
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, registrų informacinių sistemų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijoms atlikti;“.
1. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6
) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendinimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugą, apgyvendinimo paslaugų kokybės lygį (žvaigždučių skaičių), klasifikuojamo objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo numerį ir jo galiojimo datą, bendrą klasifikuojamo objekto kambarių (numerių) ar aikštelių ir vietų skaičių;“.
2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7
) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendinimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugą, neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, licencijos numerį, bendrą neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto kambarių (numerių) ar aikštelių ir vietų skaičių.“
Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 81 punktu: „81 ) įgyvendina konferencijų organizavimą Lietuvos Respublikoje skatinančias veiklas;“.
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Nacionalinė turizmo informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti, vertinti keliautojų ir turistų asmens duomenis ir turizmo išteklių duomenis, informaciją, dokumentus, taip pat teikti su jais susijusias viešąsias paslaugas. Nacionalinės turizmo informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d.2
. Ekonomikos ir inovacijų ministras ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimai, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai iki 2025 m. spalio 31 d., yra laikomi tinkamais iki jų galiojimo termino pabaigos.
4. Prašymai, skundai, pranešimai, deklaracijos, ataskaitos, įplaukų lentelės, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai iki 2025 m. spalio 31 d., nagrinėjami (-os) pagal iki 2025 m. spalio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatas.5
. Sprendimas nutraukti su turizmo informacijos centro vadovu iki 2025 m. spalio 31 d. sudarytą darbo sutartį priimamas pagal iki 2025 m. spalio 31 d. galiojusias Turizmo įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 21, 24, 28, 30, 301 , 31, 33, 35, 36, 40 ir 43
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 21, 24, 28, 30, 301 ,
ir43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant tinkamai įgyvendinti Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos,
kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV–54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 89 punktą („sustiprinsime agentūrą „Keliauk Lietuvoje“, numatydami jai Lietuvos konferencijų biuro funkcijas ir reikalingą finansavimą“) , pakeisti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą ir įgalioti viešąją įstaigą „Keliauk Lietuvoje“ (toliau – Viešoji įstaiga) atlikti naują papildomą funkciją – įgyvendinti konferencijų organizavimą Lietuvos Respublikoje skatinančias veiklas .
Taip pat, siekiant sustiprinti keliautojų (vartotojų) teisių apsaugą
, siūloma nustatyti vienodas rinkos sąlygas kelionių organizatoriams bei vienodą visų kelionių organizatorių atsakomybę keliautojams, suvienodinti kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo pažymėjimo panaikinimo atvejus, susiaurinti subjektų, galinčių išduoti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, sąrašą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus patarėja, laikinai atliekanti vedėjo funkcijas, Jurgita Kačėnaitė.3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Turizmo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad informacijos teikimo formas, kurios naudojamos sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį fiziškai dalyvaujant kelionių organizatoriui arba kelionių pardavimo agentui ir keliautojui ar nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu būdu), tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.
Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad kai keliones organizuoja išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, jis privalo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti. Atitinkamai to paties straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietinio turizmo kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai turi pateikti kelionių organizatoriaus ataskaitą.
Tarp Turizmo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų, kai stabdomas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas, nurodyti ir šie: kai kelionių organizatorius raštu praneša kreditoriams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, ir kai Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius negali vykdyti įsipareigojimų keliautojams pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis.
Turizmo įstatymo 12 straipsnyje ir kai kuriuose kituose straipsniuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (ar) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija.
Turizmo įstatymo 13 straipsnyje nustatyti kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžiai. Turizmo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo, pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklos priežiūrai atlikti.
Turizmo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad kelionių pardavimo agentas, parduodantis kelionių organizatoriaus, neatitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, organizuotas turistines keliones, privalo laikytis Civilinio kodekso 6.748, 6.7521 , 6.7541 straipsniuose, II skyriaus trečiajame skirsnyje ir 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai kelionių pardavimo agentas pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai dokumentus, patvirtinančius šioje dalyje nurodyto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, atitinkantį atitinkamai šiame įstatyme ar įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus reikalavimus.
Turizmo įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kokią informaciją Vyriausybės įgaliota institucija privalo skelbti savo interneto svetainėje.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Galiojančio Turizmo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad organizuotos turistinės kelionės sutarties standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, o Turizmo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad informacijos teikimo formas, kurios naudojamos sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį, tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad ir informacijos teikimo formas tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija.
Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti, kad visų rūšių kelionių organizatorius privalo ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti. Kelionių organizatorių ataskaitų teikimo terminą siūlome pailginti, siekiant, kad ataskaitose būtų teikiami tikslesni (kokybiškesni) duomenys. Ataskaitų pateikimo terminas labai artimas mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos pateikimo terminui (nustatyta iki mėnesio 25 dienos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio nuostatas). Kelionių organizatorių ataskaitų pateikimo terminas priklausomai nuo šventinių dienų varijuoja tarp 28 ir 29 dienos, todėl dažnai nespėjama pateikti kokybiškesnių (tikslesnių) finansinių duomenų. Tokie atvejai matomi, kai lyginami Registrui centrui pateikti duomenys metinėse finansinėse ataskaitose ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktose ataskaitose už praėjusius ataskaitinius metus. Todėl šiuo keitimu ataskaitos pateikimo terminą siūloma pailginti 10 darbo dienų.
Įstatymo projektu Turizmo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis ir 1
papildomos pa siūlymu, kad kai kelionių organizatorius paprašo sustabdyti arba panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jis būtų sustabdomas arba panaikinamas ne iš karto, o per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų sprendimui priimti būtinų dokumentų gavimo. Taip siekiama tinkamai įsitikinti, kad kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus keliautojams ir turistams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos bankas prižiūri finansų įstaigų, kurios verčiasi licencinių finansinių paslaugų teikimu, veiklą. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas finansinių paslaugų sąrašas, tačiau pažymėtina, kad ne visos jame esančios finansinės paslaugos yra licencinės. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bankas yra atsakingas ne už visų finansines paslaugas teikiančių finansų įstaigų ar kitų teikėjų priežiūrą, ir siekiant sustiprinti keliautojų ir turistų apsaugą bei apsisaugoti nuo Europos Sąjungos šalyse veikiančių nelicencijuotų ir Lietuvoje nenotifikuotų finansų įstaigų (pvz., draudimo brokerių), taip pat nuo trečiosiose šalyse veikiančių draudimo įmonių ir kredito įstaigų, nuo apgaulingų prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų pateikimo (su tuo jau yra susidūrusi Vyriausybės įgaliota institucija), bei siekiant užtikrinti tinkamą 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
(ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB , (toliau – Kelionių direktyva) įgyvendinimą, Įstatymo projektu siūloma susiaurinti prievolių įvykdymo užtikrinimo teikėjų sąrašą (jas teikti galės tik kredito įstaigos). Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog prievolių įvykdymo užtikrinimas gali būti išduotas tik Lietuvos Respublikoje, kitoje ES valstybėje narėje ar EEE įsisteigusios kredito įstaigos ar draudimo įmonės. Manytina, kad tokie pakeitimai ir galiojantys teisės aktai būtų pakankami praktikoje susidariusioms problemoms spręsti.
Siekiant vienodų verslo sąlygų ir tinkamo Kelionių direktyvos įgyvendinimo, siūloma visiems kelionių organizatoriams nustatyti vienodas pareigas ir prievoles, netaikant išimčių pagal kelionių organizatoriaus rūšį. Tai reiškia, kad, įsigaliojus Įstatymo projektui vietinio turizmo kelionių organizatoriui, kaip ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui bei išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui, nustatoma pareiga įgyti 7 procentų dydžio nuo paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis prievolių įvykdymo užtikrinimą, jeigu jo turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma taptų nepakankama turimiems įsipareigojimams užtikrinti. Atitinkamai tam, kad Vyriausybės įgaliota institucija galėtų tinkamai vykdyti visų kelionių organizatorių priežiūrą, siūloma nustatyti, kad ir vietinio turizmo kelionių organizatorius, kaip ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius bei išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, privalės teikti ketvirtines ataskaitas, kuriose bus pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti.
Įstatymo projektu keičiamo Turizmo įstatymo 19 straipsnį ir 21 straipsnį siūloma papildyti atvejais, kad kelionių pardavimo agento (toliau – KPA) ir turizmo paslaugų rinkimo pardavėjo (toliau – TPRP) licencija naikinama mirties atveju, kai KPA ir (arba) TPRP yra fizinis asmuo, o kai juridinis – kad pasibaigia, kai juridinis asmuo išregistruotas ar pasibaigia kitais pagrindais.
Įstatymo projektu keičiamo Turizmo įstatymo 19 straipsnis papildytas nuostata, kad jei KPA nesilaiko TĮ 28 straipsnio 2 dalyje reikalavimų, jam panaikinama KPA licencija – taip ištaisoma Turizmo įstatymo spraga ir suvienodinamos kelionių organizavimo paslaugų teikėjų teisės.
Įstatymo projektu keičiamo Turizmo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta pagal Kelionių direktyvos 20 straipsnį. Kelionių direktyva nurodo, kad KPA, įsisteigęs, pvz., Lietuvos Respublikoje, gali prekiauti kelionių organizatoriaus iš trečiųjų šalių paketais, jeigu KPA laikosi kelionių organizatoriams nustatytų pareigų (nuostatų), nurodytų atitinkamuose Direktyvos skyriuose, arba įrodo, kad tų nuostatų laikosi kelionių organizatorius iš trečiųjų šalių. Turizmo įstatyme nustatyta, kad KPA laikosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Turizmo įstatymo nuostatų arba įrodo, kad kelionių organizatorius iš trečiųjų šalių pateikia prievolių draudimą, išduotą pagal Turizmo įstatyme arba įsisteigimo valstybėje narėje
nustatytus reikalavimus. Iki šiol Turizmo įstatymas nenustatė, kad kelionių organizatorius iš trečiųjų šalių turi laikytis atitinkamų nuostatų. Taip pat tarp aktualių nuostatų, kurių turi laikytis KPA arba trečiosios šalies kelionių organizatorius, papildomai įrašyta Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, nes būtent joje įrašytos kelionių organizatoriams taikomos pareigos (pvz., turėti prievolių draudimą, kad prievolių draudimo sumos atitiktų Turizmo įstatymo reikalavimus, teikti ataskaitas, iš kurių Vyriausybės įgaliota institucija nustato finansinę situaciją). Be to, papildžius Turizmo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį pareiga laikytis Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nebereikia atskirai minėti, kad KPA ar kelionių organizatoriui iš trečiosios šalies privaloma turėti prievolių draudimą, nes tokia pareiga išplaukia iš Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies.
Si ekiant teisinio aiškumo ir išvengti galimų teisinio reguliavimo spragų, kai turizmo informacijos centras yra viešoji įstaiga, kurios dalyvės
siūlome papildyti Įstatymo projektą 30 ir 301 straipsnių pakeitimo nuostatomis. Minėtuose straipsniuose nustatytas reglamentavimas nesudaro tinkamų sąlygų kelioms savivaldybėms bendradarbiauti tarpusavyje turistų informavimo paslaugų teikimo srityje, kartu steigiant vieną turizmo informacijos centrą, nes:1
) Turizmo įstatymo 30 straipsnyje nurodoma, kad turizmo informacijos centras užtikrina efektyvią turizmo informacijos sklaidą konkrečios savivaldybės teritorijoje ir atlieka kitas funkcijas, susijusias su konkrečios savivaldybės , kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu, atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra tos savivaldybės teritorijoje. Taigi Turizmo įstatymu nenustatyta galimybė turizmo informacijos centrui teikti turistų informavimo paslaugas, susijusias su kelių savivaldybių teritorijomis;2 ) Turizmo įstatymo 301 straipsnyje nurodoma, kad meras skelbia konkursą turizmo informacijos centro vadovo (toliau – vadovas) pareigoms eiti, skiria vadovą į pareigas, priima sprendimą nutraukti su vadovu sudarytą darbo sutartį.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 6 straipsnį viena iš priemonių, siekiant tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje, – funkcinių zonų [1] formavimo viešųjų paslaugų tinklo efektyvumui didinti ( viešosioms paslaugoms keliose savivaldybėse bendrai teikti) skatinimas. Skatinti savivaldybes bendradarbiauti, siekiant mažinti regioninius skirtumus viešųjų paslaugų prieinamumo srityje, Lietuvai yra rekomendavusi Europos Komisijos Taryba [2] . Be to, savivaldybių bendradarbiavimo, teikiant viešąsias paslaugas, svarba ir būtinybė jį didinti akcentuojama ir 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūloma papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kuriomis būtų keičiamos:1
) Turizmo įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalys, išdėstant jas taip, kad būtų aišku, jog turizmo informacijos centro atliekamos funkcijos gali būti susijusios ir su kelių savivaldybių teritorijomis;2 )
301 straipsnio 3, 5, 6 ir 9 dalys , išdėstant jas taip, kad būtų aišku, jog tuo atveju, kai turizmo informacijos centras yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra kelios savivaldybės, konkursą vadovo pareigoms eiti skelbia, vadovą į pareigas skiria, sprendimą nutraukti su vadovu sudarytą darbo sutartį priima visuotinis dalininkų susirinkimas.
Įstatymo projektu papildomu Turizmo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 81 punktu siūloma nustatyti nauja Viešosios įstaigos funkcija – įgyvendinti konferencijų organizavimą Lietuvoje skatinančias veiklas.
Viešoji įstaiga „atlikdama konferencijų organizavimą Lietuvoje skatinančias veiklas, atstovautų šalies interesams tarptautiniu lygmeniu, teiktų turizmo ir konferencijų konsultacines ir informacijos paslaugas vietiniams ir užsienio konferencijų organizatoriams bei kitoms organizacijoms ir kurtų patrauklios konferencijų turizmui šalies įvaizdį.
Viešoji įstaiga savo veikla padėtų užmegzti ryšius su konferencijų iniciatoriais ir profesionaliais konferencijų organizatoriais užsienyje (taip būtų užtikrinta, kad iš anksto planuojant konferencijas bus svarstomos šalies galimybės tapti viena iš konferencijos organizavimo vietų), taip pat atstovautų visos šalies interesams, pristatydama tarptautinei verslo visuomenei bei sprendimus priimančioms institucijoms šalies dalykinio turizmo potencialą. Taip būtų kuriamas patrauklios konferencijų turizmui šalies įvaizdis, didinamas įsitraukusių į konferencijų turizmo plėtrą Lietuvoje dalyvių skaičius. Konferencijų turizmo sektoriaus dalyvių ratas yra labai platus – jis apima konferencijų centrus, viešbučius, profesionalius konferencijų organizatorius, maitinimo paslaugas teikiančias įmones, transporto kompanijas ir kitus ūkio subjektus, teikiančius su šiuo sektoriumi susijusias paslaugas.
Įprastai konferencijų turizmo plėtrą vykdančios institucijos yra tarptautinių asociacijų, tokių kaip „International Congress and Convention Association“, „Union of International Associations“, „Meeting Professionals International“ ir kt., nariai. Vykdant naująją funkciją pagrindiniai Viešosios įstaigos veiklos tikslai yra:
Vykdant naująją funkciją pagrindiniai Viešosios įstaigos uždaviniai yra:
FAM trips ) konferencijų turizmo verslo atstovams ir užsienio žurnalistams (angl. Press trips ), siekiant įvertinti šalies potencialą rengti konferencijas;
Pažymime, kad, įgyvendinant konferencijų organizavimą Lietuvoje skatinančias veiklas, nebūtų vykdoma ūkinių komercinių veiklų, kurias galėtų vykdyti ir kiti rinkos dalyviai, nes būtų atliekamos funkcijos, susijusios su Lietuvos, kaip konferencijų turizmo vietovės, žinomumo didinimu ir plėtra, konferencijų organizavimo Lietuvoje skatinimo veiklų įgyvendinimu, kurias vykdytų Viešoji įstaiga.
Įstatymo projekte taip pat pailginamos prašymų, deklaracijų, ataskaitų ir įplaukų lentelės, pateikimo terminai, atsižvelgiant į praktikoje matomus vėlavimus. Taip pat, tikslinant Įstatymo projektą, ištaisomos jame likusios techninės klaidos.
Įstatymo projektui siūlomos dvi įsigaliojimo datos. Siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui, visi teisės aktai, kuriais keičiamos verslo sąlygos, turi įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., t. y. laikantis „dviejų datų“ taisyklės, todėl siūloma, kad Įstatymo projektas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d. Tuo tarpu Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su naująja Viešosios įstaigos funkcija, įsigalioja iš karto.5 .
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Bus skatinamas konferencijų organizavimas Lietuvoje, taip didinant jo žinomumą. Pailginus ataskaitų ir kitų dokumentų pateikimo terminą, verslo atstovai per protingą laiką galės pateikti būtinus dokumentus. Kelionių organizatorių skirstymo į rūšis atsisakymas prisidės prie vienodo institucijų vertinimo, palengvins kelionių organizatorių statistinių duomenų pateikimo aspektus.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatoms ir galiojantiems strateginio lygmens planavimo dokumentams. Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų Strateginio valdymo įstatymo apibrėžiamų planavimo dokumentų tipų.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus.10
. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.12
. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, ekonomikos ir inovacijų ministrui, Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Lietuvos bankui iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. reikės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymo įgyvendinimui, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingų papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis priklausys nuo Viešosios įstaigos vykdysimų veiklų apimties. 2025 m. veiklos jau yra suplanuotos, vykdomos ir joms papildomo finansavimo nereikia. Tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą funkcijų vykdymą 2026–2027 m. ir pritraukti kuo daugiau tarptautinių konferencijų į Lietuvą, būtina užtikrinti Viešosios įstaigos dalyvavimą tarptautinėse konferencijų parodose ir tapti tarptautinės konferencijų ir renginių asociacijos (ICCA) nare (320 tūkst. Eur 2026–2027 m.), taip pat būtina skirti lėšų konferencijų pritraukimo (skatinimo) programai, pažintinių turų organizavimui, kontaktų mugių Lietuvoje organizavimui (1 620 tūkst. Eur. 2026–2027 m.) Iš viso konferencinio turizmui plėtrai 2026–2027 m. reikalinga 2 220 tūkst. Eur. Finansavimo klausimą planuojame spręsti ieškant galimybių tam tikras Viešosios įstaigos veiklas finansuoti iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų, taip pat derybų dėl 2026 m. biudžeto metu.
Veikiant ribota apimtimi, išlaidas būtų galima sumažinti perpus – iki maždaug vieno milijono eurų.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „kelionių organizatorius“, „atvykstamasis turizmas“, „išvykstamasis turizmas“, „vietinis turizmas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
Funkcinė zona, vadovaujantis RPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, - dviejų ar daugiau savivaldybių tarybų bendru sutarimu formuojama Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ribų nesaistoma vientisa teritorija, pasižyminti esamais ar kuriamais ekonominiais ir (arba) socialiniais ryšiais, skirta viešosioms paslaugoms bendrai teikti ir (arba) esamos ir (ar) būsimos viešosios infrastruktūros objektams bendrai steigti ir (ar) naudoti. [2]
Europos Sąjungos Tarybos rekomendacija dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos: „Mažinti regioninius skirtumus skatinant savivaldybių bendradarbiavimą, kad būtų pagerintos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis, <...>“ (nuoroda internete: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX%3A52024DC0615).