P rojektas
52 straipsnio papildymo įstatymas
papildymas Papildyti 52 straipsnio 5 dalį ir j ą išdėstyti taip:
“5. Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų.
Darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Darbo pasaulis nuo pandemijos laikotarpio išgyveno esminius pokyčius. Vienas iš ryškiausių jų – nuotolinio darbo atsiradimas ir spartus augimas. Šiandien nuotolinis darbas nebėra tik laikinas sprendimas ar atsakas į krizę – tai tapo nuolatine, plačiai taikoma ir daugeliui žmonių įprasta darbo forma. Darbuotojams masiškai pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, daugelis jų susidūrė su problema, kai darbo laiko ir asmeninio laiko ribos nelieka. Tapo įprasta, jog nuotolinis darbuotojas yra pasiekiamas darbo reikalais telefonu ar el. paštu net ir po darbo valandų, o tai lemia prastėjančią darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą. Dėl to pradėta kalbėti apie darbuotojo teisę atsijungti ir būti nepasiekiamam po darbo valandų. Belgija, Prancūzija, Italija, Slovėnija, Ispanija, Slovakija taip pat Kanada ir Australija jau priėmė įstatymus bei keitė nacionalinius darbo kodeksus dėl nuotoliu dirbančių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo ne darbo laiku.
Remiantis „Eurofound“ atliktu tyrimu, darbuotojai įmonėse, kuriose nėra įtvirtinta teisė atsijungti, dažniau patiria sveikatos problemas, tokias kaip galvos skausmai, stresas, nerimas ir perdegimas. Šie darbuotojai taip pat dažniau jaučiasi nepatenkinti savo darbo ir asmeninio gyvenimo balansu. Įmonėse, kuriose teisė atsijungti yra suteikiama, darbuotojai tvirtina turintys geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, didesnį pasitenkinimą darbu ir mažesnę riziką sveikatos problemoms. Nuotolinio darbo reiškinys skatina modernizuoti įprastų darbo teisinių santykių reguliavimą. Jam veikiant darbo santykiuose tarp darbo sutarties šalių atsiranda didesnis pasitikėjimas, iš dalies mažėja ekonominės subordinacijos laipsnis, darbuotojas tampa savarankiškesnis, lankstesnis.
Dirbant nuotoliniu būdu, aktualu, pravartu nusimatyti terminą, per kurį nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus ir skambučius bei apibrėžti, kokiomis valandomis darbuotojas turi būti pasiekiamas. Reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų ar naktį, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar nėra atskiro darbdavio nurodymo.
Kaip žinia, už papildomas darbo valandas ir darbą naktį ar poilsio dienomis darbuotojams turi būti papildomai atlygintina, todėl siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir darbuotojų reikalavimų dėl padidinto apmokėjimo už darbą, kurio darbdavys nenurodė atlikti, nuotolinio darbo laiką ir jo fiksavimą svarbu aiškiai reglamentuoti.
Dirbdami nuotolinį darbą darbuotojai ne tik patiria papildomų, jiems nekompensuojamų, su darbu susijusių išlaidų, tačiau dar ir susiduria su priverstiniu darbu ne darbo valandomis, žinoma, neapmokamu. Platus skaitmeninių darbo priemonių bei išmaniųjų telefonų naudojimas darbui sudarė prielaidas darbdaviams tam tikrus darbus darbuotojui deleguoti po darbo valandų. Jeigu darbdavys suteikia technologijas ir neribotą naudojimąsi jomis, tai nereiškia, kad darbuotojas yra prie jų „pririštas“.
Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų, tapo savotišku darbuotojų išnaudojimu bei spaudimu darbuotojui visada būti prieinamam bei pasiekiamam.
Europos Parlamentas dar nepriėmė reglamento, tiesiogiai reguliuojančio teisę atsijungti nuo darbo ne darbo metu. Tačiau 2021 m. sausio 21 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje paragino Europos Komisiją pateikti direktyvos pasiūlymą, įtvirtinantį darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo. Ši teisė apibrėžiama kaip darbuotojų teisė nesinaudoti darbo įrankiais ir neatsakyti į darbdavio užklausas ne darbo valandomis, be neigiamų pasekmių, tokių kaip atleidimas ar kitos sankcijos.
Europos Komisija, reaguodama į šią rezoliuciją, 2024 m. balandžio 30 d. pradėjo pirmąją socialinių partnerių konsultacijų fazę dėl sąžiningo nuotolinio darbo ir teisės atsijungti.
Projekto tikslai: užtikrinti teisę išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiamais nedarbo metu, jeigu to nereikalauja jo darbo pobūdis; užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, gerinti psichinę ir fizinę sveikatą; padėti išvengti galimų nesusipratimų ir ginčų. Projekto uždaviniai: Šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Pastebima, kad tokia praktika turi neigiamų padarinių, nes skatina prailginti darbo laiką bei panaikina ribas tarp darbo ir privataus gyvenimo, sukelia stresą. Taigi, po darbo valandų darbuotojams turi būti užtikrinta teisė būti nepasiekiamiems. Šią nuostatą perkelti į nacionalinę teisę.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Radvila.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nuotolinis darbas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme (toliau- DK). Dėl DK 52 str. nurodyto nuotolinio darbo galima susitarti neterminuotoje, terminuotoje (DK 67-71 str.), laikinojo darbo (DK 72-80 str.), pameistrystės (DK 81-84 str.), projektinio darbo (DK 89-92 str.), darbo vietos dalijimosi (DK 93-95 str.), darbo keliems darbdaviams (DK 96-99 str.) darbo sutartyse, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės tvarka (DK 206 str. 1 d.
būdu išdėstomas raštu. Sklandus nuotolinio darbo organizavimas užtikrinamas vidinių dokumentų pagalba, pavyzdžiui, nuotolinio darbo tvarka, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės tvarka, darbo sutartis ir kt., pvz. darbuotojams pateikiant prašymą dėl nuotolinio darbo (tiktų ir elektroniniu paštu), pasirašant atskirą susitarimą arba darbo sutarties pakeitimą. Nuotolinio darbo taisyklės aprašomos vidinėse įmonėse tvarkose arba nuotolinio darbo susitarime.
Įprastai darbdaviai labiau linkę nuotolinio darbo taisykles apibrėžti vidinėse įmonės tvarkose, nes joms pasikeistus, nereikėtų su kiekvienu iš nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų pasirašinėti naujų susitarimų arba papildomų sutarties priedų. Dažniausiai tai yra palikta savireguliacijai. Susitarimo dėl nuotolinio darbo principai yra nurodyti Darbo kodekse.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiama darbuotojams užtikrinti teisę išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiamais nedarbo metu, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis, užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, gerinti psichinę ir fizinę sveikatą, padėti išvengti galimų nesusipratimų ir ginčų, pagerinti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti projektai įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės.
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: nėra.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projektų įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: nėra gauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „darbo teisė“, „nuotolinis darbas“, „nepasiekiamas ne darbo metu“
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: nėra. Teikia LR Seimo nariai Parašas