Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 48-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lithuania · XVP-457 · 2025-05-19 · projektas

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Projekto tekstas · 2025-05-19
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-05-19

Projekto tekstas

2025-05-19 · the official register ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-247048

1

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis.

48 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 481 straipsnį nauja 8 dalimi: „

Respublikos Prezidentas Teikia

Aiškinamasis raštas

2025-05-19 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-247048

1

STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą

paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 481

straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) yra teikiamas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 481 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 392, 393 ir 482 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1106 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-195, pagal kurį yra siūloma išlaikyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481 ir 482 straipsniuose įtvirtintas pasiūlytas atvykimo išmokas iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmokas juos pritraukusiems darbdaviams. Šios išmokos buvo įtrauktos į Užimtumo įstatymą VšĮ „Investuok Lietuvoje“ siūlymu, siekiant sukurti paskatas pritraukti į Lietuvą itin aukštos kvalifikacijos, trūkstamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovus. Visgi jei būtų pritarta įstatymo projektui, į Lietuvą ir toliau galėtų atvykti aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš mums priešiškų valstybių ar teritorijų – Rusijos, Baltarusijos ir kt., tik jei jie atitinka išmokai gauti numatytas sąlygas.

Manytina, kad tokia situacija neatitinka saugumo interesų ir esančios geopolitinės ir saugumo situacijos regione ir Lietuvoje. Rusija 2022 m. pradėjo pilno masto karinę invaziją į Ukrainą, Baltarusija taip pat yra įsitraukusi į tam tikrus karo veiksmus prieš Ukrainos valstybę, mūsų sąjungininkę. VSD pristatyta 2024 m. nacionalinė grėsmių ataskaita taip pat rodo, kad konvencinio karo ir nekonvencinių karo priemonių grėsmė prieš Lietuvą yra stipriai padidėjusi. Neabejotina, kad Lietuvos politikai turi reaguoti į besikeičiančią situaciją ir imtis griežtesnių priemonių prioritetą teikiant nacionalinio saugumo interesams.

2024 m. nacionalinėje grėsmių ataskaitoje ne

kartą buvo pabrėžta, jog mums priešiškos valstybės – Rusija ir Baltarusija– aktyviai naudoja savo diasporą kištis į mūsų ir kitų valstybių demokratinius procesus ar kitaip kelti grėsmę mūsų valstybei. Yra rašoma, kad „Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi baltarusių diaspora siekdamos kurti ilgalaikes žvalgybos pozicijas, savo veiklai vis aktyviau išnaudoja nuotolinės komunikacijos priemonės“. Dar daugiau, yra teigiama, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos verčia baltarusių diasporos atstovus su jomis bendradarbiauti, baugindamos Baltarusijoje likusių artimųjų saugumu ir teise disponuoti Baltarusijoje esančiu nekilnojamuoju turtu ar verslu. Žmogiškųjų šaltinių žvalgybai Baltarusijos žvalgybos tarnybos vis aktyviau išnaudoja nuotolinio komunikavimo priemones, kurias pasitelkdamos užmezga ir palaiko ryšius su užsienyje veikiančiais agentais. Užverbuotiems asmenims Baltarusijos žvalgybos tarnybos nurodo rinkti viešą ir neviešą informaciją apie Lietuvos institucijas, Baltarusijos diasporą bei demokratinę opoziciją.

Dėl šių aukščiau išvardintų argumentų yra teikiamas Įstatymo projektas, kuriuo siekiama, kad pratęsiamos iniciatyvos mokėti atvykimo išmokas iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmokas juos pritraukusiems darbdaviams netaikyti siekiant pritraukti darbuotojus iš Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių, t.y., Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos .

2. Įstatymų projektų iniciatoriai

(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narės Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė ir Giedrė Balčytytė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami

Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481 ir 482 straipsniuose yra įtvirtintos atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmokos juos pritraukusiems darbdaviams. Šios išmokos buvo įtrauktos į Užimtumo įstatymą VšĮ „Investuok Lietuvoje“ siūlymu, siekiant sukurti paskatas pritraukti į Lietuvą itin aukštos kvalifikacijos, trūkstamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovus.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio

reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma, kad atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmokos juos pritraukusiems darbdaviams nebūtų taikomos siekiant pritraukti darbuotojus iš Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių, t.y., Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos .

5. Numatomo teisinio reguliavimo

poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai

turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas

atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.

8. Ar įstatymų projektai

neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę

sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.

10. Ar įstatymų projektai parengti

laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos.

11. Ar įstatymų projektai atitinka

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.

12. Jeigu įstatymams įgyvendinti

reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų .

13. Kiek valstybės, savivaldybių

biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės .