Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. IX-751 20 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
„
1PVM neapmokestinamos socialinės paslaugos, jeigu jas teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos, kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys bei pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių pajamas sudaro tik paslaugos gavėjo mokama senatvės pensijos dalis, individualios priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija bei iš savivaldybių ar valstybės biudžeto mokamos kompensacijos už ilgalaikės ir (arba) trumpalaikės socialinės globos paslaugas.
Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eimantas Kirkutis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – Įstatymas) 20 str. 1 d. nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) neapmokestinamos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia asmenys, atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę teikti šias paslaugas.
Minėto Įstatymo 21 str., 1 d. nuostatose teigiama, kad pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos socialinės paslaugos, jeigu jas teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.
Vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatas, pelno siekiantys juridiniai asmenys (pvz. uždarosios akcinės bendrovės), teikiančios ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliesiems asmenims, yra apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos yra teikiamos asmenims ar šeimoms, kuriems dėl senatvės ir (ar) neįgalumo, psichikos ligos nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Orią senatvę, tinkamą minėtų asmenų priežiūrą ir rūpybą savo piliečiams privalo užtikrinti valstybė.
Socialinės globos teikimo asmenims su negalia ir senyvo amžiams asmenims funkciją valstybė yra delegavusi įgyvendinti savivaldybėms. Tačiau dažnu atveju savivaldybės yra nepajėgios patenkinti viso paslaugų poreikio vien per sau pavaldžias socialinės globos įstaigas. Daugelyje įstaigų yra susidariusios ilgos eilės, todėl valstybės deleguotai funkcijai įgyvendinti savivaldybės yra priverstos pasitelkti privatų sektorių. Yra sudaromos trišalės sutartys tarp savivaldybės, privataus juridinio asmens, teikiančio ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą ir paslaugų gavėjo ar paslaugų gavėjo globėjo.
Šios paslaugos yra apmokamos savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis.
Asmuo, savivaldybės sprendimu apgyvendintas socialinės globos įstaigoje, globos įstaigai perveda 80 proc. senatvės pensijos lėšų ir 100 proc. slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, jei ji asmeniui yra paskirta. Likusią ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos kainos dalį, jei nepakanka asmens pajamų šioms išlaidoms padengti, apmoka valstybė (dotacija) arba savivaldybė iš biudžeto lėšų. Jei asmens turimo nekilnojamojo turto vertė viršiją nustatytą leistiną ribą, jis globos įstaigai moka nekilnojamojo turo mokestį.
Apibendrinant galima teigti, kad socialines paslaugas teikiantiems tiek pelno siekiantiems, tiek nesiekiantiems juridiniams asmenims už savivaldybėms deleguotos funkcijos vykdymą yra atlyginama valstybės biudžeto lėšomis (senatvės pensija, neįgalaus asmens individualios pagalbos (slaugos) išmoka, valstybės biudžeto lėšos, skirtos savivaldybėms dotacijos pagrindu arba savivaldybės biudžeto lėšos).
Ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliesiems asmenims teikia privatūs ir viešieji pelno nesiekiantys juridiniai asmenys (VšĮ) ir privatūs pelno siekiantys juridiniais asmenys (uždarosios akcinės bendrovės). Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys nėra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), o pelno siekiantys juridiniai asmenys privalo sumokėti standartinį 21 proc. PVM nuo analogiškų pajamų, kurias beveik 100 procentų sudaro valstybės biudžeto lėšos.
Susidaro situacija, kada juridiniai asmenys, bendradarbiaudami su savivaldybėmis ir padedantys patenkinti ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims poreikį, veikia nevienodomis sąlygomis. Pažymėtina, kad apmokėjimas už šias paslaugas tiek pelno siekiantiems, tiek nesiekiantiems pelno juridiniams asmenims yra vienodas. Savivaldybių nustatytos kompensacijos lubos yra vienodos. Pelno siekiantys juridiniai asmenys privalo sumokėti PVM mokestį nuo gautų pajamų.
Tai reiškia, kad įmonė mažiau lėšų gali skirti slaugos personalo darbo užmokesčiui, kvalifikacijos kėlimui, slaugai reikalingų higienos priemonių įsigijimui ir globotinių maitinimui. Tuo metu pelno nesiekiančios įstaigos gali sau leisti mokėti didesnį darbo užmokestį, įsigyti reikalingos įrangos, slaugos ir higienos prekių ir pan.
Pažymėtina, kad ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas teikiantys pelno siekiantys juridiniai asmenys dažnu atveju jokių kitų paslaugų neteikia. Įstatymo projektu siūloma suvienodinti toje pačioje srityje veikiančių ir vienodą atlygį už paslaugą gaunančių juridinių asmenų apmokestinimą PVM. Priėmus siūlomus pakeitimus socialinę globą teikiantys juridiniai asmenys – tiek siekiantys pelno, tiek nesiekiantys – nebūtų apmokestinami PVM. Tikėtina, kad siūlomi pakeitimai sumažintų socialinės globos paslaugų kainą.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliesiems asmenims teikiantys pelno nesiekiantys juridiniai asmenys nėra apmokestinami PVM, o pelno siekiantys juridiniai asmenys privalo sumokėti standartinį 21 proc. PVM nuo analogiškų pajamų, kurias beveik 100 procentų sudaro valstybės biudžeto lėšos.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma papildyti
iš valstybės ir savivaldybės biudžeto už paslaugą gaunančių juridinių asmenų apmokestinimą PVM. Priėmus siūlomus pakeitimus socialinę globą teikiantys juridiniai asmenys – tiek siekiantys pelno, tiek nesiekiantys – nebūtų apmokestinami PVM. Tikėtina, kad siūlomi pakeitimai taip pat sumažintų socialinės globos paslaugų kainą, o sutaupytomis biudžeto lėšomis būtų padengtos negautos pajamos iš socialinės globos įstaigų sumokamo PVM.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. spalio 31 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „socialinė globa“
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Eimantas Kirkutis