Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
Vilnius
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 2, 6, 8, 9, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„21 . Individualusis nekilnojamojo turto vertinimas
2. Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 6 ir 8 dalis.
3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 11 dalį.
4. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos (prioriteto tvarka) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme
. Šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, nustatytą statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo (toliau – masinis vertinimas) metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o
jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio .“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė:1 ) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta pagal vėliausius Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus masinio vertinimo dokumentus;2 )
šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ,
Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus individualųjį vertinimą, jeigu individualusis vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, masinio nekilnojamojo turto vertinimo įmonės (toliau – masinio vertinimo įmonė) nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualųjį vertinimą, ir individualusis vertinimas atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus individualųjį vertinimą, kartu su individualiojo vertinimo ataskaita (toliau – prašymas) pateikiamas masinio vertinimo įmonei ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu prašymas tenkinamas, individualiojo vertinimo metu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol masinio vertinimo įmonė šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Masinį vertinimą atlieka masinio vertinimo įmonė.
2. Nekilnojamasis turtas vertinamas:1 )
administracinių, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, asmeninio poilsio, gydymo, kultūros, mokslo, sporto paskirties pastatai (patalpos), išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą,
Masinio vertinimo metodą, objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę (toliau – vidutinė rinkos vertė), parenka masinio vertinimo įmonė;2
) vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamosios (butų), mėgėjų sodų, garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą,
) Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas, Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys inžineriniai statiniai, išskyrus kitos paskirties pogrupio inžinerinius statinius, kurie priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;4
) Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys kitos paskirties pogrupio inžineriniai statiniai, kurie priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, ir kitas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nenurodytas nekilnojamasis turtas – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, kuriuo įvertinama nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaka, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;5
) nekilnojamasis turtas, nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose, kai trūksta kadastro duomenų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti masiniu vertinimo būdu, – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, kuriuo įvertinama nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaka, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus.
3. Masinio vertinimo įmonė nustato, tvirtina ir Teisės aktų registro informacinėje sistemoje ir savo interneto svetainėje paskelbia vietovės pataisos koeficientus pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę.4 .
Masinis vertinimas, kurio metu nustatoma vidutinė rinkos vertė, atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 3 metai.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
skundai ir prašymai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės
1. Mokesčio mokėtojų (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nekilnojamojo turto savininkų) skundai dėl masinio vertinimo įmonės nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės
informacinės sistemos duomenų, turinčių įtakos mokestinei vertei, siekiant šiuos duomenis ištaisyti (toliau – skundas) pateikiami masinio vertinimo įmonei per 3 mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo dienos. Šiuos skundus masinio vertinimo įmonė išnagrinėja ir sprendimą dėl skundo priima per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Masinio vertinimo įmonės sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.2
. Mokesčio mokėtojai (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkai) vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, masinio vertinimo įmonei gali pateikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus individualųjį vertinimą apmokestinimo tikslu. Šį prašymą masinio vertinimo įmonė išnagrinėja ir sprendimą dėl prašymo priima per 3 mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti masinio vertinimo dokumentai, – per 4 mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos. Masinio vertinimo įmonės sprendimas dėl prašymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.3
. Masinio vertinimo įmonė apie mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo gavimą ir priimtą sprendimą dėl skundo ar prašymo informuoja mokesčių administratorių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamai skundo ar prašymo gavimo dienos arba sprendimo dėl skundo ar prašymo priėmimo dienos.
4. Mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo pateikimas masinio vertinimo įmonei mokesčio ir su juo susijusių sumų (išskyrus avansinį mokestį ir su juo susijusias sumas) išieškojimą sustabdo iki masinio vertinimo įmonės sprendimo dėl skundo ar prašymo priėmimo arba teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, jeigu mokesčio mokėtojas masinio vertinimo įmonės sprendimą dėl skundo ar prašymo apskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka,
tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, nurodytus Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas juos naikinti.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, masinio vertinimo įmonė pateikia mokesčių administratoriui kiekvienais metais iki vasario 1 dienos.2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo tvarka nustatoma masinio vertinimo įmonės ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.
3. Savivaldybės savivaldybių tarybų sprendimus dėl mokesčio tarifų nustatymo, mokesčio lengvatų ir duomenis, kurių reikia mokesčiui apskaičiuoti, pateikia centriniam mokesčių administratoriui per mėnesį nuo šių sprendimų priėmimo dienos.
4. Mokesčio mokėtojo pageidavimu masinio vertinimo įmonė, kai nekilnojamasis turtas įvertintas išlaidų (kaštų) metodu, parengia Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų pageidavimu šie išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir teikiami neatlygintinai.
5. Masinio vertinimo įmonė sudaro galimybes savo interneto svetainėje mokesčių mokėtojams neatlygintinai sužinoti jų nekilnojamojo turto, įvertinto lyginamuoju arba pajamų metodais, mokestinę vertę.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas ( toliau – NTMĮ projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, susijusias su valstybės finansinių pajėgumų stiprinimu,
taip pat su efektyvesnės, skaidresnės, socialiai teisingesnės mokesčių sistemos kūrimu, mokestinių prievolių palengvinimu, savivaldybių ekonominio ir finansinio savarankiškumo didinimu. Kartu su NTMĮ projektu teikiamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233
ir11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai).
Pažymėtina, kad, 2023 metų duomenimis, pajamos iš reguliariai mokamų nekilnojamojo turto mokesčių Lietuvoje sudarė 0,3 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), o Europos Sąjungos valstybėse – vidutiniškai 0,9 procento BVP, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) valstybėse – 1 procentą BVP. Europos Taryba 2019 metų rekomendacijose [1] siūlo plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui, EBPO 2024 metų Lietuvos ekonomikos apžvalgoje [2] siūlo palaipsniui didinti pajamas iš turto mokesčių, be kita ko, plečiant nekilnojamojo turto mokesčių bazę.
Nekilnojamojo turto apmokestinimas plačiai taikomas kitose pasaulio valstybėse. Paminėtini tokie nekilnojamojo turto mokesčių privalumai: •
tvarus mokestinių pajamų šaltinis;
projekto tikslai ir uždaviniai:
1. Plėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, peržiūrint šio mokesčio tarifus ir jų ribas:
suminei vertei taikomą apmokestinimo modelį: · sumažinti ribą, iki kurios
nekomercinės paskirties nekilnojamasis turtas, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, neapmokestinamas, kartu sumažinant jam taikomus progresinius tarifus; · papildomai nustatyti 50 procentų ( 75 procentų asmenims, turintiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) ar vaiką su negalia) mokesčio sumos kreditą gyvenamajam būstui, kuriame šio būsto savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą ;
nekilnojamajam turtui taikyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (toliau – NTMĮ) nustatytą didesnį mokesčio tarifą.2 .
Didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą:
Užtikrinti p apildomą gynybos finansavimo pajamų šaltinį:
nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, gaunamą už mokestinius laikotarpius iki 2030 metų, įskaityti į Valstybės gynybos fondą.4 . Mažinti administracinę naštą gyventojams:
5 . Siekti, kad mokesčio bazė (nekilnojamojo turto mokestinė vertė) taptų artimesnė rinkos kainai ir būtų išvengiama didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą:
Įgyvendinus
projekto tikslus ir uždavinius, bus prisidedama prie mokesčių struktūros gerinimo labiau išnaudojant šaltinių, laikomų mažiau žalingais ekonomikos augimui, apmokestinimo potencialą. Pažymėtina, kad nuo 2026 m. gegužės 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233
ir11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad NTMĮ projekte siūlomi pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d., atitinkamai turėtų būti patikslintas N ekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233
ir11 straipsnių pakeitimo įstatymas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel.
+370 604 59 101 ) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus ( vedėja Jurgita Lisauskienė , tel. +370 690 31 930 ) vyriausioji specialistė Gabija Brazauskienė, tel. +370 681 28 396, el. p. [email protected] ; jame numatytų pakeitimų poveikio viešiesiems finansams vertinimus atliko Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. +370 606 36 382) Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. +370 658 77 691, el. paštas [email protected] ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal NTM Į (6 ir 7 straipsniai) nustatytą fizinių asmenų nekilnojamajam turtui taikomą mokesčio lengvatos modelį fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiam ar jų įsigyjamam
nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomas progresinis apmokestinimas priklausomai nuo turto mokestinės vertės :
Asmenų, turinčių 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bendra tokio nekilnojamojo turto vertė iki 200 000 eurų neapmokestinama, o mokestinės vertės daliai, viršijančiai:1 ) 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;2 ) 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;3 ) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Taikant esamą šios mokesčio lengvatos modelį, s
umokėta į valstybės biudžetą mokesčio suma 2024 metais sudarė 16,1 mln. eurų, o nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas kasmet teikia ir mokestį moka apie 36 tūkst. fizinių asmenų. Visas kitas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas pagal NTM Į
apmokestinamas nuo 0,5 procento iki 3 procentų mokesčio tarifu, konkrečius tarifus pagal šiame straipsnyje esančius kriterijus nustato savivaldybių tarybos. Pagal NTM Į 14 straipsnį, mokestis už komercinei veiklai naudojamą ir juridinių asmenų visą nekilnojamąjį turtą įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, tačiau dalis nekilnojamojo turto mokesčio (mokestis už fiziniams asmenims priklausantį nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą) įskaitoma į valstybės biudžetą.
NTM Į 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka, kad tai yra nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.
Papildomai NTM Į 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad k riterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Šio straipsnio 5 dalyje komercinis nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo, sporto paskirties statiniai (patalpos). NTM Į 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y., jeigu toks turtas yra naudojamas, jis patenka į mokesčio objektą.
Pagal NTM Į 12 straipsnį, m okestį apskaičiuoja ir deklaruoja pats mokesčio mokėtojas, įskaitant fizinius asmenis. NTM Į 9 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo turto vertinimo metodai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, n
ekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projekte siūloma plėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, peržiūrint fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto suminei vertei taikomus tarifus bei jų ribas ir nustatant mokesčio lengvatą gyvenamajam būstui, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.
Įvertinus nekilnojamojo turto verčių skirtumus savivaldybėse ir siekiant didinti savivaldybių savarankiškumą, siūloma iš viso gyventojo nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto išskirti pagrindinį gyvenamąjį būstą, jį apmokestinant atskirai, ir pajamas iš šio mokesčio įskaityti į savivaldybių biudžetus. NTMĮ projekte siūloma nustatyti, kad s avivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį ar dydžius (toliau – neapmokestinamasis dydis), atsižvelgiant į vieną ar kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto mokestinę vertę, fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį. Taip pat NTMĮ projekte siūloma
pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,1 procento iki 1 procento; laikydamasi šio intervalo savivaldybės taryba nustatytų konkretų mokesčio tarifą (tarifus) pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, atsižvelgdama į tuos pačius kriterijus, kokie taikomi neapmokestinamojo dydžio diferencijavimui, t. y. į nekilnojamojo turto mokestinę vertę bei fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį. Neapmokestinamųjų dydžių ir šių tarifų nustatymui mutatis mutandis taikoma NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Likusio gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto bendrą vertę apmokestinti atskirai, taikant tokius mokesčio tarifus bei jų taikymo ribas : -
0 procentų tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, neviršijančiai 20 000 eurų;
viršijančiai 20 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų ;
Šios mokesčio dalies pajamas siūloma įskaityti į valstybės biudžetą ir iki 2030 metų pabaigos skirti Valstybės gynybos fondo tikslams finansuoti. Nuo 2031 m. sausio 1 d. pajamos šio mokesčio dalies bus įskaitomos į savivaldybių biudžetus.
Įvertinus tarptautinę praktiką, pastebėtina, kad kitose valstybėse pagrindiniam gyvenamajam būstui paprastai taikomos lengvatos (mažinama nekilnojamojo turto vertė ar mokestis, taikomi mažesni tarifai). Atitinkamai NTMĮ projekte siūloma mokesčio lengvatą taikyti pagrindiniam gyvenamajam būstui, t. y. fizinio asmens apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą siūloma mažinti 50 procentų (asmenims, turintiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) ar vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, – 75 procentais) nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos už pagrindinį gyvenamąjį būstą, jo mokestinei vertei ar jos daliai, neviršijančiai 450 000 eurų
, t. y. jei pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinė vertė viršija 450 000 eurų, skaičiuojant mokestį mažinančią sumą, neįtraukiama 450 000 eurų viršijanti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis. Pažymėtina, kad žemės ūkio veikla pasižymi dideliu nekilnojamojo turto poreikiu, nes šis turtas yra viena iš pagrindinių priemonių, be kurių veikla negali vykti. Nutraukus veiklą, pastatai nebe
naudojami žemės ūkio veiklos pajamoms uždirbti ir tampa apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma šių pastatų yra sunkiai likvidūs, nes pritaikyti išimtinai žemės ūkio veiklai vykdyti, NTMĮ projekte siūloma nustatyti 5 metų pereinamąjį laikotarpį, kai turtas, kuris iki veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, būtų neapmokestinamas.
NTMĮ 4 straipsnyje siūloma išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio objektą – apmokestinti faktiškai nebaigtą statybą, jei nuo leidimo statybai išdavimo praėjo 10 metų (terminas laikytinas pakankamu statybai užbaigti) ir 5 metus netikslinami duomenys Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje, siekiant savivaldybėms suteikti papildomų svertų, mažinant ilgalaikes dešimtmečiais nepabaigiamas statybas.
NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje siūloma patikslinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką, kad apleistas ir neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra toks turtas, kurio savininkas ar naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų pareigų, susijusių su statinių priežiūra. Kartu
projekte siūloma atsisakyti NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši nuostata vertintina kaip perteklinė, nes šiame straipsnyje apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka apibrėžta tiksliai, aiškiai, nepaliekant subjektyvių vertinimo kriterijų, pavyzdžiui, estetikos ar bendro vaizdo, ir maksimaliai išvengiant galimų interpretacijų. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka apima pastatų saugos, pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai kriterijus, prie minėto turto priskiriami akivaizdžiai neprižiūrimi ir pavojų keliantys statiniai. Bloga statinio būklė gali ir turi būti konstatuota statinių naudojimo priežiūros, kurią atlieka savivaldybės, metu, t. y. vadovaujantis ta pačia tvarka ir kriterijais, kuriais vadovaujantis ir dabar konstatuojama, kad statinio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.
Pažymėtina, kad savivaldybės, siekdamos užtikrinti saugią, tvarkingą aplinką gyventojams, susiduria su atvejais, kai apleistų statinių savininkai jų netvarko. Siekiant pa skatinti nekilnojamojo turto savininkus tvarkyti neprižiūrimus pastatus, NTMĮ
apleistam ar neprižiūrimam komerciniam nekilnojamajam turtui nustatyti maksimalų 4 procentų mokesčio tarifą. NTMĮ projekte nekeičiamas nekilnojamojo turto mokesčio tarifų intervalas, kuris taikomas komerciniam nekilnojamajam turtui ir pagal kurio ribas konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos, t
ačiau siūloma praplėsti kriterijų, kuriais remdamosi savivaldybių tarybos gali diferencijuoti mokesčio tarifus, sąrašą: prie kriterijų priskirti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, taip pat pastatų energinio naudingumo įvertinimą, siekiant p risidėti prie nacionaliniu ir tarptautiniu mastu keliamų energetikos ir klimato kaitos valdymo politikos tikslų įgyvendinimo.
NTMĮ projekte nustatomas papildomas gynybos finansavimo šaltinis: siūloma nekilnojamojo turto, išskyrus gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, mokestinę vertę apmokestinti papildomu tiksliniu 0,2 procento tarifu. Gautos papildomos nekilnojamojo turto mokesčio pajamos būtų įskaitomos į valstybės biudžetą ir būtų skirtos užtikrinti tvariam pajamų šaltiniui Lietuvos Respublikos
Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams finansuoti. NTMĮ projekte siūloma nustatyti, kad mokestį už visą fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą apskaičiuoja ir mokesčio mokėtojams deklaracijas pateikia mokesčių administratorius. Įgyvendinus tokį siūlymą, būtų supaprastinta mokestinės prievolės įvykdymo procedūra, sumažėtų fiziniams asmenims tenkanti administracinė našta (nebebūtų prievolės apskaičiuoti mokesčio), kas taip pat prisidėtų prie savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimo.
projekte siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius
deklaracijas mokesčio mokėtojams fiziniams asmenims turėtų pateikti iki kito mokestinio laikotarpio kovo 1 dienos, mokestis turėtų būti sumokamas iki kovo 15 dienos. Siekiant, kad mokesčių administratorius galėtų tinkamai suformuoti deklaracijas mokesčio mokėtojams fiziniams asmenims,
projekte siūloma atsisakyti NTMĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti gali vienas iš bendraturčių. Mokesčių administratorius pagal Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis apskaičiuotų nekilnojamojo turto mokestį ir deklaracijas pateiktų nekilnojamojo turto bendraturčiams atskirai, taigi kiekvienas bendraturtis mokestį mokėtų tik už savo nekilnojamojo turto dalį pagal Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis. Juridiniams asmenims mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tvarka nesikeistų.
Svarbu, kad mokesčių administratorius laiku turėtų visą informaciją, reikalingą mokesčiui apskaičiuoti ir deklaracijai pateikti. Todėl siūloma papildyti NTMĮ 11 straipsnį, kad s avivaldybių tarybų sprendimai dėl mokesčio tarifų nustatymo, mokesčio sumažinimo, atleidimo nuo mokesčio ir duomenys, reikalingi mokesčio tarifams taikyti, turėtų būti pateikiami centriniam mokesčių administratoriui per mėnesį nuo šių sprendimų priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius deklaracijas mokesčio mokėtojams fiziniams asmenims turėtų pateikti iki kito mokestinio laikotarpio kovo 1 dienos,
Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turėtų gauti iki vasario 1 d. Siekiant apsaugoti mažiausios vertės mokesčio objektus turinčius fizinius asmenis, siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokestis nemokamas, kai už visą fizinio asmens nekilnojamąjį turtą mokėtinas mokestis neviršija 5 eurų, mokesčių administratorius šiems asmenims nerengtų mokesčio deklaracijų. Toks mažareikšmiškumo kriterijaus vertinimas leidžia pasiekti ir tai, kad mokesčio administravimo išlaidos neviršytų mokestinės prievolės dydžio (analogiškos nuostatos taikomos ir mokant žemės mokestį).
Siekiant, kad apskaičiuojant mokestį nekilnojamojo turto mokestinė vertė būtų kuo artimesnė vidutinei rinkos vertei, taip, iš vienos pusės, išvengiant didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, iš kitos pusės, vis tiek išlaikant mokesčio bazės stabilumą mokesčių mokėtojams, siūloma dažniau atlikti nekilnojamojo turto vertinimą mokestinei vertei nustatyti – ne rečiau kaip kas 3 metus.
projekte siūloma patikslinti laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos mokesčio lengvatos formuluotę, nurodant, kad nekilnojamojo turto mokesčiu būtų neapmokestinamas laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas, esantis tik laisvojoje ekonominėje zonoje, kas savo esme atitiktų šios lengvatos tikslą ir užtikrintų teisinį aiškumą, sprendžiant kylančius praktinio taikymo klausimus.
Siekiant, kad vertinamas nekilnojamasis turtas ir turto vertinimo metodai atitiktų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo,
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, (toliau – Statybos techninis reglamentas) nuo 2024 m. gruodžio 12 d. įsigaliojusius pakeitimus ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, nuostatas, siūloma atitinkamai pakeisti NTMĮ 9 straipsnio 2 dalį – patikslinti nekilnojamojo turto vertinimo metodų pavadinimus, šių metodų taikymą nekilnojamojo turto objektų grupėms. A
tsižvelgiant į nuo 2024 m. gruodžio 12 d. įsigaliojusius pastatų, patalpų, statinių ir jų paskirčių klasifikavimo pakeitimus Statybos techniniame reglamente, siūloma patikslinti NTMĮ 2 straipsnyje pateikiamą nekilnojamojo turto sąvoką ir pastatų, patalpų paskirtis NTMĮ 6, 9 straipsniuose. Pažymėtina, kad NTMĮ 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta komercinio nekilnojamojo turto sąvoka NTMĮ vartojama išimtinai 9 straipsnio taikymo tikslais, t. y. komercinio nekilnojamojo turto mokestinei vertei nustatyti taikomas lyginamasis arba pajamų metodas, atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, todėl siūloma atsisakyti komercinio nekilnojamojo turto sąvokos apibrėžties.
Įvertinus praktinius aspektus, t. y. prašymų ar skundų registravimo, įvertinimo, persiuntimo laiką, ir siekiant šį laiką suvienodinti su Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytu terminu, NTMĮ 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nuo vienos iki 3 darbo dienų pratęsti terminą, per kurį valstybės įmonė Registrų centras turi informuoti mokesčių administratorių apie gautą mokesčio mokėtojo skundą ar prašymą ir priimtą sprendimą dėl skundo ar prašymo. Taip pat siūloma teisinio aiškumo tikslais apibrėžti skundo sąvoką, atsižvelgiant į tarptautinius vertinimo standartus ir kitus teisės aktus [3] , siūloma nurodyti nekilnojamojo turto individualaus vertinimo tikslą, t. y. nekilnojamojo turto individualus vertinimas turi būti atliktas apmokestinimo tikslu.
Atsižvelgiant į tai, kad NTMĮ
10–12 straipsniuose nurodytos mokesčių administratoriaus funkcijos atliekamos centralizuotai,
projekte siūlomi techniniai pakeitimai – išbraukti žodį „vietos“, nurodant mokesčių administratorių.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl siūlymo kitos nei nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto
(naudojamo komercinei veiklai) mokestinę vertę apmokestinti papildomu tiksliniu 0,2 procento tarifu mokesčio mokėtojams (apie 41 tūkst. juridinių asmenų ir apie 24 tūkst. fizinių asmenų) padidės mokesčio našta. Palyginti šiuo metu efektyvusis tokiam turtui taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, įvertinus savivaldybių tarybų nustatomus tarifus ir suteikiamas lengvatas, yra apie 0,9 procento, tad dėl siūlymo vidutinis efektyvusis tarifas galėtų išaugti iki vidutiniškai 1,1 procento.
Darant valstybės įmonės Registrų centro duomenimis apie vidutinių rinkos verčių pokyčius paremtą prielaidą, kad tokių objektų mokestinė vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. bus apie 85 procentais didesnė nei šiuo metu galiojanti mokestinė vertė, dėl papildomo 0,2 procento tikslinio tarifo nuo šios rūšies nekilnojamojo turto mokesčio įmoka vidutiniškai būtų didesnė 925 eurais.
Fizinių asmenų, turinčių p agrindinį gyvenamąjį būstą, yra 1,4 mln. Kokia dalis jų mokėtų mokestį už tokį būstą, priklausytų nuo savivaldybių tarybų sprendimų. Dėl kito, nei pagrindinio gyvenamojo būsto, nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo mokėtojų skaičius, neįvertinus 5 eurų lengvatos, būtų 212,5 tūkstančių.
Priėmus NTMĮ projektą, bus didinamas savivaldybių finansinis savarankiškumas: bus išplėstos savivaldybių teisės nustatyti mokesčio tarifus bei neapmokestinamąjį dydį ar dydžius, kurie bus taikomi pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai (savivaldybės, esančios arčiausiai mokesčių mokėtojų, geriausiai žino savivaldybės prioritetus ir problemas bei atitinkamai gali įvertinti šio mokesčio poveikį mokesčių mokėtojams). Didesnę nekilnojamojo turto mokesčio dalį įskaitant į savivaldybių biudžetus (apie 80 proc. visos nekomercinio nekilnojamojo turto vertės sudaro pagrindinio gyvenamojo būsto vertė) bus prisidedama prie galimybių savivaldai geriau finansuoti infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą bei viešąsias gėrybes ir paslaugas, t. y. NTMĮ pakeitimai galėtų suteikti papildomų galimybių įgyvendinti savivaldybių prioritetus ir paskatinti norimas veiklos sritis savivaldybėje, skirti daugiau lėšų regionų infrastruktūrai gerinti, prisidėti prie regionų plėtros įgyvendinimo ir panašiai.
Siūlomi NTMĮ pakeitimai prisidėtų ir prie būsto rinkos reguliavimo – būsto kainų burbulų prevencijos, nes, kaip teigia Tarptautinio valiutos fondo tyrėjai, platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis daro reikšmingą poveikį būsto kainų kintamumui: didėjantys mokesčiai mažina, o mažėjantys mokesčiai didina būsto kainų svyravimus.
Tiek nekomercinės paskirties, tiek kitos nei nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimai pagrįsti siekiu įtvirtinti tvarų pajamų šaltinį Valstybės gynybos fondo finansavimo poreikiams užtikrinti.
Dažnesnis masinis nekilnojamojo turto vertinimas (kas 3 metus) padėtų išvengti didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, nekilnojamojo turto mokestinė vertė būtų artimesnė mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei, kas užtikrintų teisingesnį mokesčio apskaičiavimą, bet kartu vis tiek leistų išlaikyti pakankamą mokesčio bazės stabilumą.
Priėmus NTMĮ projektą, fiziniams asmenims bus supaprastintas ir palengvintas mokestinių prievolių atlikimas, kas kartu sumažins administracinę naštą, mokant nekilnojamojo turto mokestį, tuo prisidedant ir prie savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimo.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.7
. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Tarptautinių ekspertų nuomone, nekilnojamojo turto apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Mokesčio mokėtojams ūkio subjektams nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tvarka nesikeičia, todėl jiems administracinė našta ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos nepadidės.
8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams NTMĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus NTMĮ projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.10
. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka NTMĮ projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. NTMĮ projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei NTMĮ projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.12
. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus NTMĮ projektą, turės būti pakeisti šie teisės aktai:1 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“;2 ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. VA-40 „Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“;3 ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. VA-47 „Dėl Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT715 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Dėl siūlymo kitos nei nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (naudojamo komercinei veiklai) mokestinei vertei taikyti tikslinį 0,2 procento tarifą papildomai į valstybės biudžetą Valstybės gynybos fondui finansuoti būtų surinkta apie 60,5 mln. eurų per metus .
V isos pajamos iš mokesčio už pagrindinį būstą atiteks savivaldybių biudžetams. Gautų pajamų dydis priklausys nuo savivaldybių tarybų sprendimų. Dėl kito nei pagrindinis gyvenamasis būstas apmokestinimo, pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio į valstybės
biudžetą sudarytų 13,7 mln. ir iki už 2030 metų mokestinį laikotarpį (imtinai) būtų skiriama Valstybės gynybos fondui finansuoti. Palyginti 2024 metais pajamų iš nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio iš viso gauta 16,1 mln. eurų. Skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad tokių objektų mokestinė vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. bus apie 82–85 procentais didesnė nei šiuo metu galiojanti mokestinė vertė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, siūlomų deklaravimo tvarkos pakeitimų įgyvendinimas kainuotų apie 0,5 mln. eurų. Siūlymas dažniau – kas 3 metus atlikti masinį nekilnojamojo turto vertinimą pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės įmonei Registrų centrui.14
. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Nekilnojamojo turto mokestis“, „lengvata“, „deklaracija“
.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Turto mokesčių plėtra susijusi su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, priimto 2021 m. liepos 20 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo, įgyvendinimu, nes jame, be priemonių teisingesnei ir ekonomikos augimui palankesnei mokesčių sistemai pasiekti, numatomi ir atitinkami Lietuvos įsipareigojimai priimant sprendimus dėl ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros. [1] Tarybos rekomendacija dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52019DC0515&from=EN. [2]
OECD Economic Surveys: Lithuania© OECD 2025: https://www.oecd.org/en/publications/oecd-economic-surveys-lithuania-2025_4abf1ea5-en.html . [3] Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“.