Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija)

Lithuania · XVP-437 · 2025-05-14 · projektas

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Projekto tekstas · 2025-05-14
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-05-14

Projekto tekstas

2025-05-14 · the official register ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2025 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą Nr. X-233 ir jį išdėstyti taip: „

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu (toliau – mokestis) tvarką.

2 straipsnis. — Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1 . Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra, kuris per statinių priežiūrą atliekančio

viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas, taip pat kuris yra įtrauktas į s avivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.2 . Fizinis asmuo

  • Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės. 3 .

Įsigyjamas nekilnojamasis turtas

  • pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis). 4

. Juridinis asmuo

  • Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, užsienio valstybės juridinis asmuo, taip pat bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar šios užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu. 5 .

Kolektyvinio investavimo subjektas

  • kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme. 6 .

Masinis nekilnojamojo turto vertinimas

  • nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus masinį

nekilnojamojo turto vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama.7 . Nekilnojamasis turtas

  • Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje registruojamos patalpos, pastatai ir inžineriniai statiniai.

8 . Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė

  • nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais. 9

. Pagrindinis gyvenamasis būstas

  • gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui (patalpoms). 10 .

Švietimo darbas

  • veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą laikoma švietimo veikla. 11 .

Turto vertintojas

  • turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastro informacinę sistemą ir Nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą. 12 .

Žuvininkystės statiniai

  • tvenkiniai

bei jiems aptarnauti skirti statiniai ir įrenginiai, skirti žuvims veisti ir auginti.

13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos (prioriteto tvarka) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Statybos įstatyme. Šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, nustatytą statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.2

. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti registro informacinėje sistemoje.

3. Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.4 . Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, nekilnojamojo turto savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdantis ir teises įgyvendinantis asmuo (mokesčio mokėtojas) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.

4 straipsnis. Mokesčio objektas

1 .

Mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis.

2. Mokesčio objektas nėra:1 ) Statybos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje neužbaigtas statyti faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai: a ) nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 metų ir b ) per 5 metus nuo neužbaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje;2

) nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

5 straipsnis. Mokesčio mokestinis laikotarpis

Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

6 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.2

. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio

nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio .3

. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:1 ) nekilnojamojo turto paskirtį;2 ) nekilnojamojo turto naudojimą;3 ) nekilnojamojo turto teisinį statusą;4 ) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;5 ) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;6 ) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį;7 ) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).4

. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis) mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:1 ) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;2 ) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 procento iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka .6

. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:1 ) neviršijančiai 20 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;2 ) viršijančiai 20 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;3 ) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;4

) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;5 ) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.7 . Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto,

išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei .

7 straipsnis. Mokesčio lengvatos

1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:1 ) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai;2 ) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, (toliau - pajamos iš žemės ūkio veiklos) gauti (uždirbti);3 ) n

ekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti),

5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos

;4 ) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;5 ) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;6 ) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą , naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo:1

) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;2 ) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;3 ) laisvųjų ekonominių zonų įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje ;4 ) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas ;5

) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;6 ) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;7 ) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;8 ) asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos, nekilnojamasis turtas;9 )

juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);10 ) n ekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti ( uždirbti),

5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos

;11

) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;12 ) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;13 ) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;14 ) švietimo įstaigų, nurodytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;15 ) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;16

) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;17 ) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;18 ) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;19 ) juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;20 ) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei

(arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.4 . Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

5 . Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:1 ) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;2 ) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.6 . Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

7. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas. II

SKYRIUS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTINĖ VERTĖ IR NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS

8 straipsnis. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė

1. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė:1

) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta pagal vėliausius Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus masinio nekilnojamojo turto vertinimo dokumentus;2 ) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta ne anksčiau kaip prieš 3 metus.

2. Nekilnojamojo turto mokestine verte

gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas) pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Jeigu prašymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol turto vertintojas šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį.

9 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

1. Nekilnojamojo turto vertinimą atlieka turto vertintojas.

2. Nekilnojamasis turtas vertinamas:1 )

administracinių, maitinimo, paslaugų, specialiųjų paslaugų, prekybos, viešbučių, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, asmeninio poilsio, gydymo, kultūros, mokslo, sporto paskirties pastatai (patalpos), išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą,

  • lyginamuoju arba pajamų metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą.

Masinio nekilnojamojo turto vertinimo metodą, objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas;2

) vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamosios (butų), mėgėjų sodų, garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą,

  • lyginamuoju metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą;

3

) Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas, Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys inžineriniai statiniai, išskyrus kitos paskirties pogrupio inžinerinius statinius, kurie priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;4

) Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys kitos paskirties pogrupio inžineriniai statiniai, kurie priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, ir kitas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nenurodytas nekilnojamasis turtas – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, kuriuo įvertinama nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaka, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;5

) nekilnojamasis turtas, nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose, kai trūksta kadastro duomenų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti masiniu vertinimo būdu, – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, kuriuo įvertinama nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaka, Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus.

3. T urto vertintojas nustato, tvirtina ir Teisės aktų registro informacinėje sistemoje bei savo interneto svetainėje paskelbia vietovės pataisos koeficientus pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę .4

. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 3 metai.

10 straipsnis. Mokesčių mokėtojų

skundai ir prašymai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės

1. Mokesčio mokėtojų (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nekilnojamojo turto savininkų) skundai dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės

  • mokesčio mokėtojo rašytinis kreipimasis į turto vertintoją dėl neteisingų, netikslių, neišsamių Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje įrašytų nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos duomenų, turinčių įtakos mokestinei vertei, siekiant šiuos duomenis ištaisyti,

(toliau – skundas) pateikiami turto vertintojui per 3 mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo dienos. Šiuos skundus turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą dėl skundo priima per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Turto vertintojo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.2

. Mokesčio mokėtojai (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkai) vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertintojui gali pateikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą apmokestinimo tikslu. Šiuos prašymus turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą dėl prašymo priima per 3 mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti masinio nekilnojamojo turto vertinimo dokumentai, – per 4 mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos. Turto vertintojo sprendimas dėl prašymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Turto vertintojas apie mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo gavimą ir priimtą sprendimą dėl skundo ar prašymo informuoja mokesčių administratorių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamai skundo ar prašymo gavimo dienos arba sprendimo dėl skundo ar prašymo priėmimo dienos.

4. Mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo pateikimas turto vertintojui mokesčio ir su juo susijusių sumų (išskyrus avansinį mokestį ir su juo susijusias sumas) išieškojimą sustabdo iki turto vertintojo sprendimo dėl skundo ar prašymo priėmimo arba teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, jeigu mokesčio mokėtojas turto vertintojo sprendimą dėl skundo ar prašymo apskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka,

tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, nurodytus Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas juos naikinti. III

SKYRIUS

MOKESČIO

APSKAIČIAVIMAS, DEKLARAVIMAS IR

MOKĖJIMAS

11 straipsnis. Duomenų, reikalingų mokesčiui apskaičiuoti, pateikimas

1. Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas pateikia mokesčių administratoriui kiekvienais metais iki vasario 1 dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo tvarka nustatoma turto vertintojo ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.3

. Savivaldybės savivaldybių tarybų sprendimus dėl mokesčio tarifų, neapmokestinamojo dydžio nustatymo, mokesčio lengvatų ir duomenis, kurių reikia mokesčiui apskaičiuoti, pateikia centriniam mokesčių administratoriui per mėnesį nuo šių sprendimų priėmimo dienos.

4. Mokesčio mokėtojo pageidavimu turto vertintojas parengia Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų pageidavimu šie išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.

12 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas

1

. Mokestį apskaičiuoja, deklaruoja, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka mokestį apskaičiuoja ir deklaraciją mokesčio mokėtojui pateikia mokesčių administratorius, ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo.

2. Bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai.3

. Juridiniai asmenys moka avansinį mokestį. Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos, apskaičiuotos pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinę vertę taikant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus mokesčio tarifus. Avansiniai mokesčiai sumokami atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 15 dienos, birželio 15 dienos ir rugsėjo 15 dienos. Jeigu suma, apskaičiuota pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinę vertę taikant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus mokesčio tarifus, neviršija 500 eurų, juridinis asmuo avansinio mokesčio neprivalo mokėti. Jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

4. Atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestį už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuoja, mokesčio deklaracijos formą užpildo ir mokesčio mokėtojams pateikia mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos, išskyrus atvejus, kai mokesčio mokėtojui nekyla prievolė mokėti mokesčio pagal šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalį .

Mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją mokesčių administratoriui pateikia iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų 9 mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį. Mokesčio deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

5. Mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys mokesčio deklaracijoje mokestį apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas tą mokestinį laikotarpį jie privalo mokėti mokestį ir kuriam netaikomos šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos, mokestinę vertę taikydami šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus tarifus.6

. Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas mokesčio mokėtojas privalo apskaičiuoti mokestį, priklausė jam nuosavybės teise, buvo įsigyjamas arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens ne visą mokestinį laikotarpį, mokestis apskaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio daliai (mėnesiais), kurią tas nekilnojamasis turtas priklausė nuosavybės teise, buvo įsigyjamas arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens, laikantis šių taisyklių:1

) juridiniai asmenys mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, jiems grąžintos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą arba kurį nekilnojamasis turtas yra jiems perduotas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju. Mokestis už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo įgytos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, perimtas valdyti įsigyjamas nekilnojamasis turtas, o šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą grąžino;2

) juridiniai asmenys mokesčio nebeskaičiuoja nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą perleido, perleido teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių neteko, o šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamąjį turtą grąžino. Mokestis už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą nebeskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį teisės į nekilnojamąjį turtą buvo perleistos, šių teisių į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių netekta, o šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas perduotas juridiniam asmeniui.7

. Jeigu nekilnojamasis turtas išnyksta (nugriaunamas, sudega ar kitaip fiziškai prarandamas), mokestis nebemokamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas išnyko.

8. Mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą mokesčio sumą, o kai buvo mokėtas avansinis mokestis, deklaracijoje apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto avansinio mokesčio skirtumą juridiniai asmenys turi sumokėti iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, o fiziniai asmenys – iki kitų kalendorinių metų kovo 15 dienos.

Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

9. Mokestis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytus duomenis. IV

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis. Mokesčio įskaitymas

1

. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Jeigu nekilnojamasis turtas yra kelių savivaldybių teritorijoje, mokestis įskaitomas proporcingai nekilnojamojo turto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei, į tų savivaldybių biudžetus .

3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.

14 straipsnis. Atsakomybė

Pažeidus šio įstatymo nuostatas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas

ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

2. 2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio redakcija: „

6 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.2

. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio

nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio .3

. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:1 ) nekilnojamojo turto paskirtį;2 ) nekilnojamojo turto naudojimą;3 ) nekilnojamojo turto teisinį statusą;4 ) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;5 ) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;6 ) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį;7 ) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).4

. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis) mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:1 ) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;2 ) fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 procento iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka .6 .

Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas

apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei .“

3. 2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija: „

3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir centrinis mokesčių administratorius iki 2025 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). J eigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje

pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas visai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. J eigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. J eigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio , 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas visai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei.

6. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.7

. Nekilnojamojo turto mokesčio administravimo procedūros, pradėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d., baigiamos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2025-05-14 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

NR. XIV-2577

PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas ( toliau – NTMĮ projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, susijusias su valstybės finansinių pajėgumų stiprinimu,

taip pat su efektyvesnės, skaidresnės, socialiai teisingesnės mokesčių sistemos kūrimu, mokestinių prievolių palengvinimu, savivaldybių ekonominio ir finansinio savarankiškumo didinimu. Kartu su NTMĮ projektu teikiamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233

2, 6, 7, 8, 9, 10

ir11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai).

Pažymėtina, kad, 2023 metų duomenimis, pajamos iš reguliariai mokamų nekilnojamojo turto mokesčių Lietuvoje sudarė 0,3 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), o Europos Sąjungos valstybėse – vidutiniškai 0,9 procento BVP, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) valstybėse – 1 procentą BVP. Europos Taryba 2019 metų rekomendacijose [1] siūlo plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui, EBPO 2024 metų Lietuvos ekonomikos apžvalgoje [2] siūlo palaipsniui didinti pajamas iš turto mokesčių, be kita ko, plečiant nekilnojamojo turto mokesčių bazę.

Nekilnojamojo turto apmokestinimas plačiai taikomas kitose pasaulio valstybėse. Paminėtini tokie nekilnojamojo turto mokesčių privalumai: •

tvarus mokestinių pajamų šaltinis;

  • prisidėjimas prie turto nelygybės mažinimo;
  • prisidėjimas prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo;
  • nekilnojamojo turto naudojimo efektyvumo didinimas;
  • teigiama įtaka būsto kainų stabilumui ir būsto įperkamumui.

NTMĮ

projekto tikslai ir uždaviniai:

1. Plėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, peržiūrint šio mokesčio tarifus ir jų ribas:

  • peržiūrėti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto – gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties, statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių (toliau – nekomercinės paskirties nekilnojamasis turtas)

suminei vertei taikomą apmokestinimo modelį: · sumažinti ribą, iki kurios

nekomercinės paskirties nekilnojamasis turtas, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, neapmokestinamas, kartu sumažinant jam taikomus progresinius tarifus; · papildomai nustatyti 50 procentų ( 75 procentų asmenims, turintiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) ar vaiką su negalia) mokesčio sumos kreditą gyvenamajam būstui, kuriame šio būsto savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą ;

  • į nekilnojamojo turto mokesčio objektą įtraukti faktiškai nebaigtą (užsitęsusią) statybą tais atvejais, kai nesilaikoma statybos baigtumo registravimo reikalavimų;
  • apleistam ar neprižiūrimam

nekilnojamajam turtui taikyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (toliau – NTMĮ) nustatytą didesnį mokesčio tarifą.2 .

Didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą:

  • įtvirtinti nuostatas, kad s avivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą ir mokesčio tarifus laikydamasi įstatyme nustatyto tarifų intervalo;
  • nekilnojamojo turto mokestį už gyventojų pagrindinį gyvenamąjį būstą įskaityti į savivaldybių biudžetus. 3 .

Užtikrinti p apildomą gynybos finansavimo pajamų šaltinį:

  • nustatyti tikslinį papildomą 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, taikomą kitos nei nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (naudojamo komercinei veiklai) mokestinei vertei, kurio lėšos būtų įskaitomos į Valstybės gynybos fondą (mokėtų tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys);
  • mokestį už fizinių asmenų

nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, gaunamą už mokestinius laikotarpius iki 2030 metų, įskaityti į Valstybės gynybos fondą.4 . Mažinti administracinę naštą gyventojams:

  • nustatyti, kad gyventojams nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas parengia mokesčių administratorius, taip supaprastinant mokestinių prievolių įvykdymo procedūras.

5 . Siekti, kad mokesčio bazė (nekilnojamojo turto mokestinė vertė) taptų artimesnė rinkos kainai ir būtų išvengiama didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą:

  • nustatyti, kad nekilnojamojo turto vertinimas mokestinei vertei nustatyti atliekamas ne rečiau kaip kas 3 metus.

Įgyvendinus

NTMĮ

projekto tikslus ir uždavinius, bus prisidedama prie mokesčių struktūros gerinimo labiau išnaudojant šaltinių, laikomų mažiau žalingais ekonomikos augimui, apmokestinimo potencialą. Pažymėtina, kad nuo 2026 m. gegužės 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233

2, 6, 7, 8, 9, 10

ir11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad NTMĮ projekte siūlomi pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d., atitinkamai turėtų būti patikslintas N ekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233

2, 6, 7, 8, 9, 10

ir11 straipsnių pakeitimo įstatymas.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel.

+370 604 59 101 ) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus ( vedėja Jurgita Lisauskienė , tel. +370 690 31 930 ) vyriausioji specialistė Gabija Brazauskienė, tel. +370 681 28 396, el. p. [email protected] ; jame numatytų pakeitimų poveikio viešiesiems finansams vertinimus atliko Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. +370 606 36 382) Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. +370 658 77 691, el. paštas [email protected] ).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal NTM Į (6 ir 7 straipsniai) nustatytą fizinių asmenų nekilnojamajam turtui taikomą mokesčio lengvatos modelį fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiam ar jų įsigyjamam

nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomas progresinis apmokestinimas priklausomai nuo turto mokestinės vertės :

  • bendra tokio nekilnojamojo turto vertė iki 150 000 eurų neapmokestinama;
  • nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 150 000 eurų, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
  • nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
  • nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenų, turinčių 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bendra tokio nekilnojamojo turto vertė iki 200 000 eurų neapmokestinama, o mokestinės vertės daliai, viršijančiai:1 ) 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;2 ) 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;3 ) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Taikant esamą šios mokesčio lengvatos modelį, s

umokėta į valstybės biudžetą mokesčio suma 2024 metais sudarė 16,1 mln. eurų, o nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas kasmet teikia ir mokestį moka apie 36 tūkst. fizinių asmenų. Visas kitas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas pagal NTM Į

6 straipsnį

apmokestinamas nuo 0,5 procento iki 3 procentų mokesčio tarifu, konkrečius tarifus pagal šiame straipsnyje esančius kriterijus nustato savivaldybių tarybos. Pagal NTM Į 14 straipsnį, mokestis už komercinei veiklai naudojamą ir juridinių asmenų visą nekilnojamąjį turtą įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, tačiau dalis nekilnojamojo turto mokesčio (mokestis už fiziniams asmenims priklausantį nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą) įskaitoma į valstybės biudžetą.

NTM Į 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka, kad tai yra nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Papildomai NTM Į 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad k riterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Šio straipsnio 5 dalyje komercinis nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo, sporto paskirties statiniai (patalpos). NTM Į 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y., jeigu toks turtas yra naudojamas, jis patenka į mokesčio objektą.

Pagal NTM Į 12 straipsnį, m okestį apskaičiuoja ir deklaruoja pats mokesčio mokėtojas, įskaitant fizinius asmenis. NTM Į 9 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo turto vertinimo metodai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, n

ekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus.

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

NTMĮ

projekte siūloma plėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, peržiūrint fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto suminei vertei taikomus tarifus bei jų ribas ir nustatant mokesčio lengvatą gyvenamajam būstui, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.

Įvertinus nekilnojamojo turto verčių skirtumus savivaldybėse ir siekiant didinti savivaldybių savarankiškumą, siūloma iš viso gyventojo nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto išskirti pagrindinį gyvenamąjį būstą, jį apmokestinant atskirai, ir pajamas iš šio mokesčio įskaityti į savivaldybių biudžetus. NTMĮ projekte siūloma nustatyti, kad s avivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį ar dydžius (toliau – neapmokestinamasis dydis), atsižvelgiant į vieną ar kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto mokestinę vertę, fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį. Taip pat NTMĮ projekte siūloma

pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,1 procento iki 1 procento; laikydamasi šio intervalo savivaldybės taryba nustatytų konkretų mokesčio tarifą (tarifus) pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, atsižvelgdama į tuos pačius kriterijus, kokie taikomi neapmokestinamojo dydžio diferencijavimui, t. y. į nekilnojamojo turto mokestinę vertę bei fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį. Neapmokestinamųjų dydžių ir šių tarifų nustatymui mutatis mutandis taikoma NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Likusio gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto bendrą vertę apmokestinti atskirai, taikant tokius mokesčio tarifus bei jų taikymo ribas : -

0 procentų tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, neviršijančiai 20 000 eurų;

  • 0,1 procento tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei,

viršijančiai 20 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų ;

  • 0,2 procento tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų ;
  • 0,5 procento tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų ;
  • 1 procento tarifą taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 000 eurų .

Šios mokesčio dalies pajamas siūloma įskaityti į valstybės biudžetą ir iki 2030 metų pabaigos skirti Valstybės gynybos fondo tikslams finansuoti. Nuo 2031 m. sausio 1 d. pajamos šio mokesčio dalies bus įskaitomos į savivaldybių biudžetus.

Įvertinus tarptautinę praktiką, pastebėtina, kad kitose valstybėse pagrindiniam gyvenamajam būstui paprastai taikomos lengvatos (mažinama nekilnojamojo turto vertė ar mokestis, taikomi mažesni tarifai). Atitinkamai NTMĮ projekte siūloma mokesčio lengvatą taikyti pagrindiniam gyvenamajam būstui, t. y. fizinio asmens apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą siūloma mažinti 50 procentų (asmenims, turintiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) ar vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, – 75 procentais) nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos už pagrindinį gyvenamąjį būstą, jo mokestinei vertei ar jos daliai, neviršijančiai 450 000 eurų

, t. y. jei pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinė vertė viršija 450 000 eurų, skaičiuojant mokestį mažinančią sumą, neįtraukiama 450 000 eurų viršijanti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis. Pažymėtina, kad žemės ūkio veikla pasižymi dideliu nekilnojamojo turto poreikiu, nes šis turtas yra viena iš pagrindinių priemonių, be kurių veikla negali vykti. Nutraukus veiklą, pastatai nebe

naudojami žemės ūkio veiklos pajamoms uždirbti ir tampa apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma šių pastatų yra sunkiai likvidūs, nes pritaikyti išimtinai žemės ūkio veiklai vykdyti, NTMĮ projekte siūloma nustatyti 5 metų pereinamąjį laikotarpį, kai turtas, kuris iki veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, būtų neapmokestinamas.

NTMĮ 4 straipsnyje siūloma išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio objektą – apmokestinti faktiškai nebaigtą statybą, jei nuo leidimo statybai išdavimo praėjo 10 metų (terminas laikytinas pakankamu statybai užbaigti) ir 5 metus netikslinami duomenys Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje, siekiant savivaldybėms suteikti papildomų svertų, mažinant ilgalaikes dešimtmečiais nepabaigiamas statybas.

NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje siūloma patikslinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką, kad apleistas ir neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra toks turtas, kurio savininkas ar naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų pareigų, susijusių su statinių priežiūra. Kartu

NTMĮ

projekte siūloma atsisakyti NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši nuostata vertintina kaip perteklinė, nes šiame straipsnyje apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka apibrėžta tiksliai, aiškiai, nepaliekant subjektyvių vertinimo kriterijų, pavyzdžiui, estetikos ar bendro vaizdo, ir maksimaliai išvengiant galimų interpretacijų. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka apima pastatų saugos, pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai kriterijus, prie minėto turto priskiriami akivaizdžiai neprižiūrimi ir pavojų keliantys statiniai. Bloga statinio būklė gali ir turi būti konstatuota statinių naudojimo priežiūros, kurią atlieka savivaldybės, metu, t. y. vadovaujantis ta pačia tvarka ir kriterijais, kuriais vadovaujantis ir dabar konstatuojama, kad statinio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

Pažymėtina, kad savivaldybės, siekdamos užtikrinti saugią, tvarkingą aplinką gyventojams, susiduria su atvejais, kai apleistų statinių savininkai jų netvarko. Siekiant pa skatinti nekilnojamojo turto savininkus tvarkyti neprižiūrimus pastatus, NTMĮ

6 straipsnyje siūloma

apleistam ar neprižiūrimam komerciniam nekilnojamajam turtui nustatyti maksimalų 4 procentų mokesčio tarifą. NTMĮ projekte nekeičiamas nekilnojamojo turto mokesčio tarifų intervalas, kuris taikomas komerciniam nekilnojamajam turtui ir pagal kurio ribas konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos, t

ačiau siūloma praplėsti kriterijų, kuriais remdamosi savivaldybių tarybos gali diferencijuoti mokesčio tarifus, sąrašą: prie kriterijų priskirti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, taip pat pastatų energinio naudingumo įvertinimą, siekiant p risidėti prie nacionaliniu ir tarptautiniu mastu keliamų energetikos ir klimato kaitos valdymo politikos tikslų įgyvendinimo.

NTMĮ projekte nustatomas papildomas gynybos finansavimo šaltinis: siūloma nekilnojamojo turto, išskyrus gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, mokestinę vertę apmokestinti papildomu tiksliniu 0,2 procento tarifu. Gautos papildomos nekilnojamojo turto mokesčio pajamos būtų įskaitomos į valstybės biudžetą ir būtų skirtos užtikrinti tvariam pajamų šaltiniui Lietuvos Respublikos

Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams finansuoti. NTMĮ projekte siūloma nustatyti, kad mokestį už visą fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą apskaičiuoja ir mokesčio mokėtojams deklaracijas pateikia mokesčių administratorius. Įgyvendinus tokį siūlymą, būtų supaprastinta mokestinės prievolės įvykdymo procedūra, sumažėtų fiziniams asmenims tenkanti administracinė našta (nebebūtų prievolės apskaičiuoti mokesčio), kas taip pat prisidėtų prie savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimo.

NTMĮ

projekte siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius

deklaracijas mokesčio mokėtojams fiziniams asmenims turėtų pateikti iki kito mokestinio laikotarpio kovo 1 dienos, mokestis turėtų būti sumokamas iki kovo 15 dienos. Siekiant, kad mokesčių administratorius galėtų tinkamai suformuoti deklaracijas mokesčio mokėtojams fiziniams asmenims,

NTMĮ

projekte siūloma atsisakyti NTMĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti gali vienas iš bendraturčių. Mokesčių administratorius pagal Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis apskaičiuotų nekilnojamojo turto mokestį ir deklaracijas pateiktų nekilnojamojo turto bendraturčiams atskirai, taigi kiekvienas bendraturtis mokestį mokėtų tik už savo nekilnojamojo turto dalį pagal Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenis. Juridiniams asmenims mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tvarka nesikeistų.

Svarbu, kad mokesčių administratorius laiku turėtų visą informaciją, reikalingą mokesčiui apskaičiuoti ir deklaracijai pateikti. Todėl siūloma papildyti NTMĮ 11 straipsnį, kad s avivaldybių tarybų sprendimai dėl mokesčio tarifų nustatymo, mokesčio sumažinimo, atleidimo nuo mokesčio ir duomenys, reikalingi mokesčio tarifams taikyti, turėtų būti pateikiami centriniam mokesčių administratoriui per mėnesį nuo šių sprendimų priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius deklaracijas mokesčio mokėtojams fiziniams asmenims turėtų pateikti iki kito mokestinio laikotarpio kovo 1 dienos,

Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turėtų gauti iki vasario 1 d. Siekiant apsaugoti mažiausios vertės mokesčio objektus turinčius fizinius asmenis, siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokestis nemokamas, kai už visą fizinio asmens nekilnojamąjį turtą mokėtinas mokestis neviršija 5 eurų, mokesčių administratorius šiems asmenims nerengtų mokesčio deklaracijų. Toks mažareikšmiškumo kriterijaus vertinimas leidžia pasiekti ir tai, kad mokesčio administravimo išlaidos neviršytų mokestinės prievolės dydžio (analogiškos nuostatos taikomos ir mokant žemės mokestį).

Siekiant, kad apskaičiuojant mokestį nekilnojamojo turto mokestinė vertė būtų kuo artimesnė vidutinei rinkos vertei, taip, iš vienos pusės, išvengiant didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, iš kitos pusės, vis tiek išlaikant mokesčio bazės stabilumą mokesčių mokėtojams, siūloma dažniau atlikti nekilnojamojo turto vertinimą mokestinei vertei nustatyti – ne rečiau kaip kas 3 metus.

NTMĮ

projekte siūloma patikslinti laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos mokesčio lengvatos formuluotę, nurodant, kad nekilnojamojo turto mokesčiu būtų neapmokestinamas laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas, esantis tik laisvojoje ekonominėje zonoje, kas savo esme atitiktų šios lengvatos tikslą ir užtikrintų teisinį aiškumą, sprendžiant kylančius praktinio taikymo klausimus.

Siekiant, kad vertinamas nekilnojamasis turtas ir turto vertinimo metodai atitiktų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo,

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, (toliau – Statybos techninis reglamentas) nuo 2024 m. gruodžio 12 d. įsigaliojusius pakeitimus ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, nuostatas, siūloma atitinkamai pakeisti NTMĮ 9 straipsnio 2 dalį – patikslinti nekilnojamojo turto vertinimo metodų pavadinimus, šių metodų taikymą nekilnojamojo turto objektų grupėms. A

tsižvelgiant į nuo 2024 m. gruodžio 12 d. įsigaliojusius pastatų, patalpų, statinių ir jų paskirčių klasifikavimo pakeitimus Statybos techniniame reglamente, siūloma patikslinti NTMĮ 2 straipsnyje pateikiamą nekilnojamojo turto sąvoką ir pastatų, patalpų paskirtis NTMĮ 6, 9 straipsniuose. Pažymėtina, kad NTMĮ 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta komercinio nekilnojamojo turto sąvoka NTMĮ vartojama išimtinai 9 straipsnio taikymo tikslais, t. y. komercinio nekilnojamojo turto mokestinei vertei nustatyti taikomas lyginamasis arba pajamų metodas, atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, todėl siūloma atsisakyti komercinio nekilnojamojo turto sąvokos apibrėžties.

Įvertinus praktinius aspektus, t. y. prašymų ar skundų registravimo, įvertinimo, persiuntimo laiką, ir siekiant šį laiką suvienodinti su Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytu terminu, NTMĮ 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nuo vienos iki 3 darbo dienų pratęsti terminą, per kurį valstybės įmonė Registrų centras turi informuoti mokesčių administratorių apie gautą mokesčio mokėtojo skundą ar prašymą ir priimtą sprendimą dėl skundo ar prašymo. Taip pat siūloma teisinio aiškumo tikslais apibrėžti skundo sąvoką, atsižvelgiant į tarptautinius vertinimo standartus ir kitus teisės aktus [3] , siūloma nurodyti nekilnojamojo turto individualaus vertinimo tikslą, t. y. nekilnojamojo turto individualus vertinimas turi būti atliktas apmokestinimo tikslu.

Atsižvelgiant į tai, kad NTMĮ

10–12 straipsniuose nurodytos mokesčių administratoriaus funkcijos atliekamos centralizuotai,

NTMĮ

projekte siūlomi techniniai pakeitimai – išbraukti žodį „vietos“, nurodant mokesčių administratorių.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl siūlymo kitos nei nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto

(naudojamo komercinei veiklai) mokestinę vertę apmokestinti papildomu tiksliniu 0,2 procento tarifu mokesčio mokėtojams (apie 41 tūkst. juridinių asmenų ir apie 24 tūkst. fizinių asmenų) padidės mokesčio našta. Palyginti šiuo metu efektyvusis tokiam turtui taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, įvertinus savivaldybių tarybų nustatomus tarifus ir suteikiamas lengvatas, yra apie 0,9 procento, tad dėl siūlymo vidutinis efektyvusis tarifas galėtų išaugti iki vidutiniškai 1,1 procento.

Darant valstybės įmonės Registrų centro duomenimis apie vidutinių rinkos verčių pokyčius paremtą prielaidą, kad tokių objektų mokestinė vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. bus apie 85 procentais didesnė nei šiuo metu galiojanti mokestinė vertė, dėl papildomo 0,2 procento tikslinio tarifo nuo šios rūšies nekilnojamojo turto mokesčio įmoka vidutiniškai būtų didesnė 925 eurais.

Fizinių asmenų, turinčių p agrindinį gyvenamąjį būstą, yra 1,4 mln. Kokia dalis jų mokėtų mokestį už tokį būstą, priklausytų nuo savivaldybių tarybų sprendimų. Dėl kito, nei pagrindinio gyvenamojo būsto, nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo mokėtojų skaičius, neįvertinus 5 eurų lengvatos, būtų 212,5 tūkstančių.

Priėmus NTMĮ projektą, bus didinamas savivaldybių finansinis savarankiškumas: bus išplėstos savivaldybių teisės nustatyti mokesčio tarifus bei neapmokestinamąjį dydį ar dydžius, kurie bus taikomi pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai (savivaldybės, esančios arčiausiai mokesčių mokėtojų, geriausiai žino savivaldybės prioritetus ir problemas bei atitinkamai gali įvertinti šio mokesčio poveikį mokesčių mokėtojams). Didesnę nekilnojamojo turto mokesčio dalį įskaitant į savivaldybių biudžetus (apie 80 proc. visos nekomercinio nekilnojamojo turto vertės sudaro pagrindinio gyvenamojo būsto vertė) bus prisidedama prie galimybių savivaldai geriau finansuoti infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą bei viešąsias gėrybes ir paslaugas, t. y. NTMĮ pakeitimai galėtų suteikti papildomų galimybių įgyvendinti savivaldybių prioritetus ir paskatinti norimas veiklos sritis savivaldybėje, skirti daugiau lėšų regionų infrastruktūrai gerinti, prisidėti prie regionų plėtros įgyvendinimo ir panašiai.

Siūlomi NTMĮ pakeitimai prisidėtų ir prie būsto rinkos reguliavimo – būsto kainų burbulų prevencijos, nes, kaip teigia Tarptautinio valiutos fondo tyrėjai, platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis daro reikšmingą poveikį būsto kainų kintamumui: didėjantys mokesčiai mažina, o mažėjantys mokesčiai didina būsto kainų svyravimus.

Tiek nekomercinės paskirties, tiek kitos nei nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimai pagrįsti siekiu įtvirtinti tvarų pajamų šaltinį Valstybės gynybos fondo finansavimo poreikiams užtikrinti.

Dažnesnis masinis nekilnojamojo turto vertinimas (kas 3 metus) padėtų išvengti didelių nekilnojamojo turto mokestinės vertės pokyčių, nekilnojamojo turto mokestinė vertė būtų artimesnė mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei, kas užtikrintų teisingesnį mokesčio apskaičiavimą, bet kartu vis tiek leistų išlaikyti pakankamą mokesčio bazės stabilumą.

Priėmus NTMĮ projektą, fiziniams asmenims bus supaprastintas ir palengvintas mokestinių prievolių atlikimas, kas kartu sumažins administracinę naštą, mokant nekilnojamojo turto mokestį, tuo prisidedant ir prie savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimo.

6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.7

. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Tarptautinių ekspertų nuomone, nekilnojamojo turto apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Mokesčio mokėtojams ūkio subjektams nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tvarka nesikeičia, todėl jiems administracinė našta ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos nepadidės.

8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams NTMĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus NTMĮ projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.10

. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka NTMĮ projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. NTMĮ projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei NTMĮ projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.12

. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus NTMĮ projektą, turės būti pakeisti šie teisės aktai:1 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“;2 ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. VA-40 „Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“;3 ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. VA-47 „Dėl Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT715 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“.13

. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Dėl siūlymo kitos nei nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (naudojamo komercinei veiklai) mokestinei vertei taikyti tikslinį 0,2 procento tarifą papildomai į valstybės biudžetą Valstybės gynybos fondui finansuoti būtų surinkta apie 60,5 mln. eurų per metus .

V isos pajamos iš mokesčio už pagrindinį būstą atiteks savivaldybių biudžetams. Gautų pajamų dydis priklausys nuo savivaldybių tarybų sprendimų. Dėl kito nei pagrindinis gyvenamasis būstas apmokestinimo, pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio į valstybės

biudžetą sudarytų 13,7 mln. ir iki už 2030 metų mokestinį laikotarpį (imtinai) būtų skiriama Valstybės gynybos fondui finansuoti. Palyginti 2024 metais pajamų iš nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio iš viso gauta 16,1 mln. eurų. Skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad tokių objektų mokestinė vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. bus apie 82–85 procentais didesnė nei šiuo metu galiojanti mokestinė vertė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, siūlomų deklaravimo tvarkos pakeitimų įgyvendinimas kainuotų apie 0,5 mln. eurų. Siūlymas dažniau – kas 3 metus atlikti masinį nekilnojamojo turto vertinimą pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės įmonei Registrų centrui.14

. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis

„Nekilnojamojo turto mokestis“, „lengvata“, „deklaracija“

.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Turto mokesčių plėtra susijusi su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, priimto 2021 m. liepos 20 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo, įgyvendinimu, nes jame, be priemonių teisingesnei ir ekonomikos augimui palankesnei mokesčių sistemai pasiekti, numatomi ir atitinkami Lietuvos įsipareigojimai priimant sprendimus dėl ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros. [1] Tarybos rekomendacija dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52019DC0515&from=EN. [2]

OECD Economic Surveys: Lithuania© OECD 2025: https://www.oecd.org/en/publications/oecd-economic-surveys-lithuania-2025_4abf1ea5-en.html . [3] Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“.