Projektas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 6, 131 , 16, 17, 18, 182 , 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsniŲ Pakeitimo įstatymas 2025 m. d. Nr.
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos taip:1 ) metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;2
) metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 25 procentų pajamų mokesčio tarifą;3 ) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.2
. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, ne individualios veiklos pajamas, gautas pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, taip pat šio straipsnio 6 dalies 1, 3–5 punktuose nurodytas pajamas) dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.4
. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.5
. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir (arba) 2. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse
nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
6. Taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos:1 ) pajamos iš paskirstytojo pelno;2 ) ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos;3 ) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos (dalys, pajai) įsigytos (įsigyti) anksčiau negu prieš 10 metų iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos;4
) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį grąžinamos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;5 ) iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka.7
. Metinė ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.
8. Individualios veiklos pajamos, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
9. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų metinių pajamų sumą, į ją neįtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pajamos.
10. Apskaičiuojant metinei pajamų daliai pagal šio straipsnio 1 dalį taikomą pajamų mokesčio tarifą, į šią pajamų dalį pirmiausia įskaičiuojama metinė pajamų dalis, apmokestinama pagal šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalis. “2
straipsnis.131 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 131 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39
2. Pakeisti 131 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos eurais taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6 ir 8 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. “
1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14 ) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d.,
kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 141 punktą ir jį išdėstyti taip: „141 )
darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių
draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 33 punktą ir jį išdėstyti taip: „33
) mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokyklų studentams ir mokiniams pagal vieneto, mokyklos ir studento ar mokinio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar mokinio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį; taip pat
vienetų mokamos stipendijos tyrėjams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai yra pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto, Europos ekonominės erdvės valstybių ar užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, a ukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo; “.
Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visą Lietuvos Respublikos
finansinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos dokumentų privalomą informaciją, numatytą apskaitos dokumentų privalomą informaciją, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikra privaloma informacija atitinkamiems dokumentams nėra būtina.“
1
. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42 500 eurų per metus, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.
2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × 0,15.3
. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × (0,15 – 2/300 000 × (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).“
1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui panaudotas pasiskolintas lėšas) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui panaudotas pasiskolintas lėšas). Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn turtas (ar jo dalis) yra ar kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio turto įsigijimo kainos dalimi. Jeigu gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti (kada įsigyta) keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto dalis perleidžiama, iš pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai už tokį turtą (jo dalį) sumokėta įsigijimo kaina (jos dalis).“
2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus visą Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos dokumentų privalomą informaciją, numatytą apskaitos dokumentų privalomą informaciją, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. “
1 . Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:1 ) MNPD negali būti didesnis negu 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;2 ) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 8 964
2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1 ) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 747 eurai;2
) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 747 – 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“3 .
Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 7
dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6 ir 8 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 21 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.“
Papildyti 23 straipsnį 7 dalimi: „
7. Apskaičiuojant pajamų mokestį nuo išmokamos išmokos,
pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti tarifai taikomi atsižvelgiant tik į tos išmokamos išmokos dydį. Kai išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, iš to paties mokestį išskaičiuojančio asmens gaunamos periodiškai, gyventojo prašymu mokestį išskaičiuojantis asmuo šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus tarifus taiko, atsižvelgdamas į bendrą per mokestinį laikotarpį gyventojui to išskaičiuojančio asmens išmokėtą ir (ar) planuojamą išmokėti išmokų sumą.“
1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“
2. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) jam atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Mokesčio administratorius pas jį atvykusiems gyventojams jų prašymu padeda užpildyti deklaracijas ir (ar) prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, prieš pradėdamas vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki veiklos vykdymo pradžios
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.3 . Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyve ndinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
, 16, 17, 18, 182
1 . Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 8, 131 , 16, 17, 18, 182 , 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
kompleksiškai įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas dėl valstybės finansinių pajėgumų stiprinimo, kartu užtikrinant, kad mokesčių sistema būtų efektyvi, skaidri ir socialiai teisinga, (6 punktas), dėl pajamų mokesčių progresyvumo didinimo, nepriklausomai nuo pajamų rūšies, taip užtikrinant svaresnį labiausiai pasiturinčių asmenų indėlį į viešųjų paslaugų finansavimą, (110, 111 punktai), nuostatas dėl lengvatų peržiūros siekiant teisingesnio apmokestinimo (113 punktas) bei nuostatas dėl paskatų sistemos, prisidedančios prie pramonės struktūros gerinimo pereinant prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų, (71 punktas), taip pat siekiant prisidėti prie
gynybos finansavimo. Siekiant tvarias pajamas užtikrinančios, veiksmingos, ekonomikos augimui parankios, socialiai teisingos mokesčių sistemos, Įstatymo projektu siūloma:1 ) nustatyti didesnį pajamų mokesčio progresyvumą, priklausomai nuo bendro asmens pajamų lygio ;2 ) siaurinti galimybes priskirti darbuotojo naudą, gautą darbdaviui sumokėjus draudimo įmokas už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, neapmokestinamosioms pajamoms, taip pat siaurinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo apimtį;3 ) nustatyti lengvatą stipendijoms, kurias įmonės skiria tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, taip prisidedant prie pramonės struktūros gerinimo pereinant prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų.
Įstatymo projektu kartu atliepiama ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) parengtoje 2025 m. Lietuvos ekonomikos apžvalgoje [1] Lietuvai pateikta rekomendacija dėl pajamų apmokestinimo progresyvumo didinimo, taip prisidedant prie valstybės pajamų tvarumo .
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. +370 604 59 101) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėja Jurgita Lisauskienė, tel. +370 690 31 930) patarėja Živilė Kvedytė (tel. +370 658 78 040, el. paštas [email protected] ) ir patarėja Diana Kariūnaitė (tel. +370 614 99 590, el. paštas [email protected] ); jame numatytų pakeitimų poveikio viešiesiems finansams vertinimus atliko Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. +370 606 36 382) Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. +370 658 77 691, el. paštas egle.bajoriniene @finmin.lt ).3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatas, gyventojų pajamos apmokestinamos taikant tokius tarifus:
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14 ir 141 punktų nuostatas, darbuotojo naudai darbdavio mokamos draudimo įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) neapmokestinamos, kai bendra tokių įmokų ir kitų minėtuose punktuose nurodytų įmokų suma per metus neviršija 25 procentų darbuotojo metinių apmokestinamųjų su darbo santykiais susijusių pajamų sumos.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 33 punkte nustatyta, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos
neviršijančios stipendijos, kurias įmonė pagal trišales sutartis su mokykla moka mokyklos studentui ir mokiniui jo
pragyvenimo reikmėms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad apmokestinant pajamas iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių taikomas maksimalus mėnesio NPD šiuo metu siekia 747 eurus (t. y. 8 964 eurai per metus). Mėnesio NPD mažėja didėjant gyventojo pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių ir yra apskaičiuojamas pagal nustatytas formules, kurias taikant minėtoms gyventojo pajamoms pasiekus 2 387,3 euro ribą NPD mažėja dar sparčiau.4 .
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Didesnis pajamų mokesčio progresyvumas
Siekiant užtikrinti teisingesnį mokestinės naštos paskirstymą siūloma nustatyti didesnį aukštesnių pajamų apmokestinimo progresyvumą ir didesnius GPM tarifus taikyti atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno (dividendus), su darbo santykiais susijusias socialines išmokas ir kai kurias kitas toliau nurodytas pajamas ) sumą :1 ) Metinėms pajamoms taikyti tokius pagrindinius tarifus: · metinei pajamų daliai, neviršijančiai 36 VDU dydžio sumos, – 20 procentų, tačiau kartu nustatyti išimtis, pagal kurias tokiai metinei pajamų daliai taikomi 5 arba 15 procentų mokesčio tarifai:
santykių ar jų esmę atitinkančių santykių daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, – 15 procentų; -
metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai , neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, – 5 procentai; · metinei pajamų daliai, viršijančiai 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijančiai 60 VDU dydžio sumos, – 25 procentai; · metinei pajamų daliai viršijančiai 60 VDU dydžio sumą – 32 procentai.2 ) Individualios veiklos pajamas įtraukti į bendrą progresinį apmokestinimą, tačiau kartu išlaikyti mažesnių pajamų apmokestinimo režimą ir efektyvųjį mokesčio tarifą aukštesnėms pajamoms didinti palaipsniui: · metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, neviršijančioms 42 500 eurų sumos, taikyti 20 procentų mokesčio tarifą; ·
metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, kurios neviršija 20 000 eurų per metus, taikyti 15 procentinių punktų dydžio mokesčio kreditą (taip išlaikant 5 procentų dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą); · nustatyti mažėjantį mokesčio kreditą, kurį taikant efektyvusis GPM tarifas pasiektų 15 procentų 35 000 eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 procentų
metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, viršijančioms 42 500 eurų sumą, taikyti pagrindinius GPM tarifus.
Teisinio aiškumo tikslais Įstatymo projektu kartu siūloma apibrėžti, kad, nustatant taikomo pagrindinio GPM tarifo dydį, metinė pajamų dalis, kuriai taikomi mažesni – 5 arba 15 procentų mokesčio tarifai, taip pat individualios veiklos pajamos, kai jų suma per metus neviršija 42 500 eurų, (t. y. pajamos, nuo kurių apskaičiuota GPM suma mažinama mokesčio kreditu) į bendrą metinių pajamų sumą įskaičiuojama pirmiausia. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas per metus gavo 36 VDU dydžio pajamų sumą, apmokestinamą taikant minėtus lengvatinius režimus, ir 4 VDU dydžio pajamų sumą, kuriai taikomas standartinis GPM tarifas, 4 VDU dydžio pajamų sumai būtų taikomas 25 procentų GPM tarifas, kaip metinei pajamų daliai, viršijančiai 36 VDU.
Atsižvelgiant į tai, kad galutinio įmonių pelno gavėjo – gyventojo nauda apmokestinama dviem lygiais, t. y. įmonės uždirbtą pelną apmokestinant pelno mokesčiu, o taip apmokestintą ir gyventojui paskirstomą pelno sumą apmokestinant GPM, ir įvertinus nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusį, taip pat siūlomą didinti pelno mokesčio tarifą, Įstatymo projektu nesiūloma progresinio apmokestinimo taikyti pajamoms iš paskirstytojo pelno, tokiu būdu išlaikant balansą tarp Įstatymo projekto tikslų ir kitų prioritetinių tikslų – investicijų skatinimo, ekonomikos augimo ir kapitalo plėtros. Be to, kadangi dalyvavimą versle, iš kurio gaunamas pelnas apmokestinamas pelno mokesčiu, atspindi ne tik pajamos iš paskirstytojo pelno, bet ir padidėjusi to verslo vertė, akcijų (dalių, pajų) perleidimo pajamoms siūloma taikyti analogiškas apmokestinimo taisykles, t. y. 15 procentų mokesčio tarifą taikyti ir 10 metų išlaikytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms, šių pajamų neįtraukiant į progresinį apmokestinimą.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad su darbo santykiais susijusių socialinių išmokų, tokių kaip ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, tikslinė paskirtis yra įstatymuose nustatytais atvejais kompensuoti asmens pajamų netekimą ar sumažėjimą dėl draudžiamojo įvykio (pvz., liga, vaiko gimimas, nedarbas), dėl kurio jis negali vykdyti savo veiklos ir gauti pajamų, t. y. jos atlieka socialinės paramos funkciją ir šiuo metu nekompensuoja asmenų pajamų netekimo visa apimtimi (pvz., ligos išmokos dydis dėl asmens ligos yra 62,09 procento, tėvystės išmoka –77,58 procento, motinytės – 78 procentai apdraustojo asmens kompensuojamojo uždarbio), siūloma šių išmokų į progresinį apmokestinimą taip pat neįtraukti, joms ir toliau taikant 15 procentų tarifą.
Progresinių tarifų taip pat siūloma netaikyti gaunamos gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo išmokos daliai, taip pat nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis grąžinamų įmokų daliai, kurios buvo atimamos iš pajamų, taikant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatytas lengvatas, skirtas iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytoms gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sutartims, tokiu būdu išlaikant lengvatos taikymo sąlygų tęstinumą.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, aukštas pajamas gaunančių asmenų mokestinė našta didėtų priklausomai nuo asmens gautų pajamų lygio, neatsižvelgiant į pajamų rūšį ir vykdomos veiklos formą, kas kartu prisidėtų prie EBPO rekomendacijos Lietuvai dėl pajamų apmokestinimo progresyvumo didinimo įgyvendinimo. Toks mokesčių naštos perskirstymas užtikrintų teisingesnę ir kartu į pajamų nelygybės mažinimą nukreiptą mokesčių sistemą.
Pažymėtina, kad siūlomų pakeitimų poveikio vertinimas atliktas naudojant EUROMOD mikrosimuliacinį modelį. Skaičiavimai atlikti naudojant reprezentatyvią populiacijos imtį
(30 proc.) ir 2023 metų faktinius gyventojų pajamų duomenis bei projektuojant 2026 metų gyventojų pajamų lygį. Gyventojų pajamų augimas projektuojamas pagal Finansų ministerijos parengtame 2025 metų kovo mėnesio ekonominės raidos scenarijuje projektuojamą vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą. Poveikio vertinimo tikslais projektuojamas 2026 metų VDU, taikomas apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, sudaro 2 304,5 euro per mėnesį (naudojamas skaičiuojant metinių pajamų dalis, kurioms taikomi skirtingi GPM tarifai). Poveikio vertinimas atliekamas susumuotoms kiekvieno gyventojo apmokestinamosioms pajamoms (išskyrus su darbo santykiais susijusias socialines išmokas, pajamas iš paskirstytojo pelno ir pajamas iš verslo liudijimų, neviršijančias 45 000 eurų), toliau vadinamoms apmokestinamųjų pajamų krepšeliu.
1 grafikas. Projektuojamas asmenų skaičiaus ir jų apmokestinamųjų pajamų krepšelio pasiskirstymas pagal apmokestinamųjų pajamų intervalus 2026 metais. 2 grafikas. Metinių apmokestinamųjų pajamų (tik tų, kurios patenka į krepšelį) struktūra pagal apmokestinamųjų pajamų krepšelio intervalus. Siūlomas mokesčių naštos aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims perskirstymas, kartu išlaikant apmokestinimo režimą metinei pajamų daliai iki 12 VDU pajamoms ne iš darbo
santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, su darbo santykiais susijusioms socialinėms išmokoms, metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU, bei apmokestinimo režimą, taikant mokestinį kreditą apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms iki 42 500 eurų per metus (taip išlaikant esamą mokestinę naštą apmokestinamosioms pajamoms, neviršijančioms 35 000 eurų),
lemtų, kad mokėtojų, mokančių papildomą GPM, skaičius siektų 176 tūkst. (iš kurių apie 120 tūkst. našta išauga nežymiai vien tik dėl NPD pakeitimų, žr. dalyje „Mokesčio lengvatų peržiūra“). Reikšmingą apmokestinamųjų pajamų krepšelio dalį, ypač kai pajamos viršija 60 VDU, sudarytų apmokestinamosios pajamos, kurios iki šiol nebuvo apmokestinamos aukštesniu tarifu, pavyzdžiui, individualios veiklos, taip pat tos su darbo santykiais susijusios arba turto pardavimo bei nuomos pajamos, kurios pagal šiuo metu taikomą apmokestinimą, jų dydį vertinant atskirai, nesiekė pajamų ribos, nuo kurios taikomas progresinis apmokestinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad NPD dydis priklauso nuo gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų, į kurias įeina ir dividendai, akcijų perleidimo pajamos, su darbo santykiais susijusios socialinės išmokos bei tam tikros užsienyje gautos pajamos, kurios į apmokestinamųjų pajamų krepšelį (pagal kurio dydį asmenys yra skirstomi į pajamų intervalus pateiktuose grafikuose) neįtraukiamos, visų 9,6 tūkst. asmenų, kurių apmokestinamųjų pajamų krepšelio dydis siekia iki 12 VDU per metus, mokėtinas GPM šiek tiek padidės tik dėl siūlymo, susijusio su NPD formulės antros dalies atsisakymu, (plačiau žr. dalyje „Mokesčio lengvatų peržiūra“). Dar apie 110, 4 tūkst. tokių asmenų patenka ir į 12–36 VDU apmokestinamųjų pajamų krepšelio intervalą, čia jie sudaro 89 procentus didesnį GPM mokančių asmenų aibės.
3 grafikas. Asmenų, kuriems mokėtinas GPM didėja, skaičiaus dalis (proc. ir tūkst.) ir papildomai mokėtinas GPM (mln. eurų) pagal apmokestinamųjų pajamų krepšelio intervalus. Asmenų, kurių mokestinės naštos pokyčius lemia tik NPD pokyčiai, skaičius ir pajamos toliau tekste neanalizuojami, siekiant iliustruoti kitų siūlymų, susijusių su pajamų apmokestinimo progresyvumo didinimu, poveikį.
Analizuojant apmokestinamųjų pajamų krepšelį tų asmenų, kurie mokėtų didesnį GPM, ir vertinant iki 60 VDU per metus gaunančių asmenų pajamų struktūrą, matyti, kad dominuoja pajamos iš su darbo santykiais susijusių pajamų, o virš 60 VDU per metus gaunančių asmenų darbo santykių pajamos krepšelyje sudaro 59 procentus, likusią dalį sudarytų individualios veiklos (10 procentų) ir kitos apmokestinamosios pajamos (31 procentas) . Įvertinus papildomai mokamą GPM, apie pusę papildomų pajamų iš GPM dėl mokestinių pakeitimų būtų gauta nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais. Likusią papildomo mokėtino GPM dalį sudaro GPM nuo kitos rūšies pajamų, kurios sudaro ženklią dalį tarp didžiausias pajamas (daugiau nei 60 VDU per metus) uždirbančių asmenų. 4 grafikas.
Papildomai apmokestinamų asmenų pajamų struktūra, mln. eurų ir proc. nuo visų pajamų. Pastaba . Asmens, gavusio 40 VDU apmokestinamųjų pajamų krepšelį per metus, visos pajamos (nuo pirmojo euro) priskiriamos atitinkamai 36–60 VDU intervalui, tad didesnis GPM bus mokamas tik nuo dalies minėtam intervalui priskirtų pajamų.
Nustačius didesnį aukštesnių pajamų, nepriklausomai nuo jų rūšies, apmokestinimo progresyvumą, kartu išlaikant galiojantį individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms, neviršijančioms 35 000 eurų sumos, taikomą režimą, mokestinės naštos atotrūkis tarp asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir asmenų, gaunančių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, sumažėtų. Šiuo metu individualios veiklos pajamos (uždirbtas pelnas prieš mokesčius) neretai apmokestinamos daug mažiau, palyginti su tuo, kaip apmokestinama tokio paties dydžio darbo vietos kaina dirbant pagal darbo santykius. Nors tokiu būdu skatinama individuali veikla, tai neatitinka horizontaliojo mokesčių teisingumo principo, kad mokestinė našta neturėtų reikšmingai skirtis, kai vykdomos veiklos savo esme itin artimos.
Individualios veiklos mokestinės naštos (kuri skaičiuojama GPM, valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų sumą padalijus iš individualios veiklos pelno prieš mokesčius) ir asmenų, gaunančių pajamų iš darbo santykių, mokestinės naštos (kuri skaičiuojama GPM, VSD ir PSD įmokų sumą padalijus iš darbo vietos kainos) pokyčiai pavaizduoti 5 ir 6 grafikuose. 5 grafike pateikiamas konkretus pavyzdys, kai asmuo, vykdantis individualią veiklą, faktiškai patiria 10 procentų sąnaudų nuo apyvartos, tačiau deklaruoja prezumpcines išlaidas (skaičiuojant apmokestinamąsias pajamas leidžiama apyvartą sumažinti 30 procentų). 6 grafike pateikiamas pavyzdys, kai asmuo, vykdantis individualią veiklą, deklaruoja faktines išlaidas, – šiuo atveju tai universalus pavyzdys. Kartu atvaizduojami ir su darbo santykiais susijusių pajamų mokestinės naštos pokyčiai. Šiuose grafikuose analizuojami atvejai, kai asmuo gauna atitinkamai vien tik su darbo santykiais susijusių arba vien tik individualios veiklos pajamų.
5 grafikas. Asmenų, gaunančių su darbo santykiais (DS) susijusių pajamų, ir asmenų, vykdančių individualią veiklą (IDV), kai deklaruojamos prezumpcinės sąnaudos faktiškai patiriant 10 procentų sąnaudų nuo apyvartos, mokestinės naštos palyginimas prieš pakeitimus ir po jų (grafike raudonai pažymėti pakeitimai ties paveiktais pajamų dydžiais).
. Asmenų, gaunančių su darbo santykiais (DS) susijusių pajamų, ir asmenų, vykdančių individualią veiklą (IDV), kai deklaruojamos faktinės sąnaudos, mokestinės naštos palyginimas prieš pakeitimus ir po jų (grafike raudonai pažymėti pakeitimai ties paveiktais pajamų dydžiais). Pastabos dėl 5 ir 6 grafikų:1
) x ašyje palyginamosiomis sąlygomis atvaizduojamos su darbo santykiais susijusios pajamos ir individualios veiklos pajamos. Darbo santykiai x ašyje atvaizduojami kaip darbo vietos kaina (iš esmės sutampa su bruto atlyginimu, tik pridedamos ir darbdavio socialinio draudimo įmokos). Kai gaunamos individualios veiklos pajamos, x ašyje atvaizduojamas tokią veiklą vykdančio asmens tikrasis pelnas, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas (prieš mokesčius), prezumpcinių ir faktinių sąnaudų atvejai.2 ) Kreivėmis atvaizduojama vidutinė mokestinė našta, matuojama kaip mokėtinų mokesčių (GPM + VSD + PSD arba tik GPM) dalis nuo darbo vietos kainos (kai taikomi darbo santykiai) arba nuo tikrojo pelno, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas, prieš mokesčius (kai vykdoma individuali veikla).3
) Grafikuose atvaizduojamos VSD ir PSD įmokų lubos bei grindys. Kai taikomi darbo santykiai, VSD ir PSD įmokų grindys taikomos iki minimaliosios mėnesinės algos dydžio [2] , VSD įmokų lubos taikomos nuo 60 VDU metinių pajamų (PSD įmokoms lubos nėra taikomos). Pajamoms iš individualios veiklos pritaikytos tik PSD įmokų grindys [3] , o VSD ir PSD įmokų lubos pradedamos taikyti ties 43 VDU .
Asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir gaunantiems pajamų vien tik iš šios veiklos, mokesčių našta nesikeistų, kai GPM apmokestinamosios pajamos neviršija 35 000 eurų per metus. Tik 2,9 procento individualią veiklą vykdančių asmenų GPM apmokestinamosios pajamos viršija minėtą ribą, kas reiškia, kad tik labai nedidelei daliai pajamas iš individualios veiklos gaunančių asmenų mokesčių našta augs (vertinant pokyčius tik dėl šių pajamų dydžio).
Kartu atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie praktikoje pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus, kai Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų vykdytų patikrinimų metu nustatoma, kad asmuo vykdo individualią veiklą nei pranešęs apie veiklos vykdymą, nei sudaręs darbo sutartį, o apie individualią veiklą informuoja tą pačią dieną, kai atliekamas patikrinimas, dėl ko tampa sudėtingiau įrodyti ir nelegalaus darbo atvejus, siūloma patikslinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą pareigą individualią veiklą vykdantiems gyventojams apie veiklos vykdymo pradžią informuoti mokesčių administratorių, nustatant, kad tokia informacija turi būti pateikiama iki veiklos vykdymo pradžios, t. y. nepaliekant galimybės informaciją teikti pirmąją veiklos vykdymo dieną, kas iš esmės veiklos registravimo sąlygų gyventojui nekeistų, tačiau kartu leistų užtikrinti efektyvesnę kontrolę.
Mokesčio lengvatų peržiūra Siekiant užtikrinti tvarias pajamas viešosioms paslaugoms finansuoti, Įstatymo projektu siūloma:1 ) nustatyti, kad tik 350 eurų vertės per metus neviršijanti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14 ir 141 punktuose nurodyta darbuotojo nauda, kurią jis gauna dėl darbdavio mokamų draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, būtų priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.2 ) atsisakyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnyje nustatyto neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo tais atvejais, kai gyventojo mėnesio apmokestinamosios pajamos viršija 2 562,49 euro.
Susiaurinus lengvatos dėl darbdavio mokamų
papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokų apimtį ir 350 eurų per metus viršijančią darbuotojo naudą laikant apmokestinamo darbo užmokesčio dalimi (pajamomis natūra), būtų užtikrinama prognozuojama šios darbdavio naudojamos priemonės darbuotojo lojalumui skatinti įtaka valstybės biudžeto pajamoms . Tačiau kartu pažymėtina, kad darbdavys ir toliau galės mažinti apmokestinamąjį pelną visa tokių sąnaudų dalimi.
Susiaurinus NPD taikymo apimtį, išlaikant mažesnį darbo jėgos apmokestinimą socialiai jautresnėms gyventojų grupėms, būtų efektyviau panaudojamos biudžeto pajamos siekiant tikslų, susijusių su pajamų nelygybės mažinimu. Šie pokyčiai lemtų, kad apie 122,2 [4]
tūkst. darbuotojų, kurių vidutinės mėnesio pajamos, turinčios įtakos NPD dydžiui, yra nuo 2 387 iki 2 864 eurų, mokesčių našta išaugtų. Dėl NPD pokyčių mokėtinas GPM šiems asmenims daugiausia didėtų iki 10,8 euro per mėnesį.
. Siūlomo NPD taikymo apimties siaurinimo poveikis NPD dydžiui.3 ) Prisidedant prie aukštųjų technologijų skatinimo, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad įmonių mokamos stipendijos tyrėjams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, neapmokestinamos GPM, kai jos mokamos pagal trišalę sutartį tarp įmonės, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo.
Siūlomi mokesčių pakeitimai pajamų nelygybę Lietuvoje sumažintų iki 0,3 procentinio punkto. Pažymėtina, kad pajamų nelygybės mažinimui ženkliai didesnį poveikį dėl galimybės taikliai perskirstyti pajamas turi socialinių išmokų sistema, o mokesčių pakeitimų poveikis pajamų nelygybei yra ribotas.5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Dėl mokesčio tarifų pakeitimo, socialiai nepagrįstų pajamų mokesčio lengvatų siaurinimo, įskaitant dalies NPD atsisakymą, didės pajamų mokesčio našta aukštesnes ir aukštas pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau toks didėjimas pagrįstas poreikiu užtikrinti teisingesnį apmokestinimą perskirstant pajamų naštą tarp aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų, kartu laikantis principo, kad aukštas pajamas gaunančių gyventojų indėlis į viešuosius finansus turėtų būti svaresnis, kas ilguoju laikotarpiu galėtų iš dalies prisidėti, nors ir nežymiai, prie pajamų nelygybės rodiklio gerinimo. Mokestinės naštos didėjimas gyventojams taip pat grindžiamas ir poreikiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams finansuoti.
Siekiant įvertinti įstatymo projektu siūlomų pakeitimų poveikį ekonomikos augimui buvo atliktas poveikio realiojo BVP augimo tempui trumpuoju laikotarpiu vertinimas, atsižvelgiant į numatomų pakeitimų fiskalinį poveikį ir Europos Komisijos apskaičiuotą momentinio fiskalinio multiplikatoriaus įvertį, taikomą vertinant poveikį ekonomikai „normaliais laikais“. Vertinimo rezultatai rodo, kad siūlomų gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų poveikis realiojo BVP augimo tempui trumpuoju laikotarpiu galėtų sudaryti iki –0,1 procentinio punkto. Šis poveikis galėtų pasireikšti tuo atveju, jei visos iš mokesčių pakeitimo surinktos pajamos būtų panaudotos pirminio struktūrinio balanso gerinimui, t. y. nebūtų grąžintos į ekonomiką kitomis išlaidomis. Jei surinktos pajamos būtų grąžinamos į ekonomiką, poveikis būtų mažesnis. Remiantis poveikio realiajam BVP vertinimo rezultatais buvo atliktas poveikio vertinimas nedarbo lygiui. Atlikti skaičiavimai rodo, kad projektu siūlomi pakeitimai pastebimo poveikio nedarbo lygiui neturėtų.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Dėl padidinto pajamų mokesčio tarifo aukštesnes ir aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams ir susiaurintos lengvatos darbuotojų naudai, gautai darbdaviui sumokėjus draudimo įmokas už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, gali padidėti verslo sąnaudos, kurias jis patiria siekdamas pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir juos išlaikyti.8 .
Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9 .
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės.10 . Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.11 .
Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti teisės aktus, kuriais nustatoma pajamų mokesčio deklaracijos forma, užpildymo ir pateikimo tvarka.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, preliminariu skaičiavimu, galima tikėtis papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų iš GPM:
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Gyventojų pajamų mokestis“, „pajamų deklaravimas“, „tarifai“, „individuali veikla“.
16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Siūlomi pakeitimai taip pat yra susiję su 2021 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu patvirtinto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo priemonėmis dėl mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų atsisakymo peržiūros, pajamų nelygybės mažinimo. [1] https://www.oecd.org/en/publications/oecd-economic-surveys-lithuania-2025_4abf1ea5-en.html. [2]
Šios grindys netaikomos išimtiniais atvejais, kai, pvz., asmuo yra draudžiamas ir pas kitą draudėją (t. y. dirba keliuose darbuose pagal darbo sutartį), gauna pensiją, yra ne vyresnis kaip 24 metų, turi nustatytą 0–55 procentų dalyvumo lygį ar gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką. [3]
PSD įmokų grindys individualioje veikloje nėra taikomos, jei šios įmokos mokamos nuo kitos rūšies pajamų, pavyzdžiui, kai asmuo tuo pačiu metu dirba pagal darbo sutartį, yra valstybės tarnautojas, pareigūnas, gauna ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokas ir kt. PSD įmokos nuo individualios veiklos pajamų iš viso nėra mokamos (tad ir PSD grindys nėra taikomos), jei asmuo yra draustas valstybės lėšomis (turi būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, yra studentas, studijuojantis pagal nuolatines studijų programas ir kt.). [4]
Iš jų apie 2,2 tūkst. gauna tik ligos, motinystės, tėvystės pašalpą, vaiko priežiūros ar ilgalaikio darbo išmokų, kurios nepatenka į apmokestinamųjų pajamų krepšelį, todėl 3 paveiksle pateikiamas NPD pokyčių paveiktų asmenų skaičius yra atitinkamai mažesnis).