Projektas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382 , 41, 43 IR 561 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 303 STRAIPSNIU įstatymas 2025 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:
1 ) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 17 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;2
) užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4, 6 ir 7 punktuose, – taikant 17 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, neapmokestinamos. Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą;
3 ) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 17 procentų mokesčio tarifą;4 ) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 17 procentų mokesčio tarifą.“
2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo ir antrojo mokestini ų laikotarpi ų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 7 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį ir antrąjį mokestinius laikotarpius , vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
3. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 7 procentų mokesčio tarifą.“
4. Pakeisti 5 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
7. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dalis apmokestinama taikant 7 procentų mokesčio tarifą, jeigu:“.
. Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 . Vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį arba dėl kitų objektyvių aplinkybių gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.“
2. Papildyti 18 straipsnį 13 dalimi: „13
. Neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, visa vieneto ilgalaikio turto, priskirto šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms , įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį vieneto turtas pradėtas naudoti. Jeigu ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo išlaidos atskaitytos pagal šios dalies nuostatas, naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos ( force majeure ) aplinkybių ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, taip pat kai šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytais reorganizavimo ir perleidimo atvejais vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir
įsigyjantysis vienetas, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, perimtą turtą naudoja iki tol, kol sueis ne mažiau kaip 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidžiančiajame vienete, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, pradžios, apskaičiuotas praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestis perskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.
Šios dalies nuostatos netaikomos ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 461 straipsnio nuostatas .“
Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) ir nuostolius dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 7 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
straipsniu Papildyti Įstatymo V skyrių 303 straipsniu: „30
Mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto tiesiogiai mokamos stipendijos:1 ) Europos ekonominės erdvės valstybių ar valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštųjų mokyklų studentams, kurie baigę aukštąją mokyklą įgis aukštąjį išsilavinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse, kai šis išsilavinimas susijęs su vieneto vykdoma veikla, ir jeigu: a ) stipendijos mokamos pagal vieneto, aukštosios mokyklos ir studento pasirašytas trišales sutartis, ir b )
stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nevaldo daugiau kaip 10 procentų stipendiją mokančio vieneto akcijų (dalių, pajų), nėra šio vieneto darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto dalyvio, valdančio daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų), arba darbuotojo šeimos narys (sutuoktinis, vaikas (įvaikis), ir c ) tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiam vienetui atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, ir d ) metinė stipendijos suma neviršija 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį;2 ) tyrėjams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai yra pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto,
Europos ekonominės erdvės valstybių ar valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, a ukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 17 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 17 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 17 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, penkioliktos dienos.“
382 straipsnio pakeitimas Pakeisti 382 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 17 procentų tarifas.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Vienetų, jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose nustatyta tvarka pripažįstami šiame straipsnyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:1 ) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 17 arba 7 procentų mokesčio tarifus, arba tarp užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, (toliau – Direktyva 90/434/EB
) priede, ir esančių Direktyvos
2 ) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus
procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 90/434/EB priede, ir esančių Direktyvos
3 ) perkeliama vieneto (Europos bendrovės ar Europos kooperatinės bendrovės) registruota buveinė.“
Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytas mokestinių nuostolių perkėlimas tęsiamas šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytas mokestinių nuostolių perkėlimas tęsiamas taip, kad tiek šiame straipsnyje nustatyta tvarka, tiek šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 7 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
. Vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu:1 ) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinio laikotarpio, už kurį apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai perduodami, paskutinę dieną ir
mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir2 ) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinio laikotarpio, už kurį apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai perduodami, paskutinės dienos, arba3 ) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.“
2. Papildyti 561 straipsnį 9 dalimi: „9
. Bendra pagal šį straipsnį ir šio Įstatymo 30 ir 43 straipsnius atskaitoma mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), mokestinius nuostolius, patirtus dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, taip pat mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 7 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų vieneto mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius.“
1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
4. Apskaičiuodamas avansinį pelno mokestį, mokesčio mokėtojas turi atsižvelgti į einamuoju mokestiniu laikotarpiu galiojantį pelno mokesčio tarifą.5
. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojamas ilgalaikis turtas, įsigytas 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382 , 41, 43 ir 561 STRAIPSNIŲ pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 303
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382 , 41, 43 ir 561 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
303 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas kompleksiškai įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas dėl valstybės finansinių pajėgumų stiprinimo, kartu užtikrinant, kad mokesčių sistema būtų efektyvi, skaidri ir socialiai teisinga, (6 punktas), taip pat nuostatas dėl mokestinės aplinkos gerinimo smulkiajam ir kryptingai investuojančiam verslui, sudarant papildomas palankias sąlygas investicijoms į technologinį atsinaujinimą, kartu prisidedant prie paskatų sistemos siekiant pramonės struktūros gerinimo pereinant prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų (71, 102, 105, 680 punktai) ir nuostatas dėl lengvatų peržiūros siekiant teisingesnio apmokestinimo (113 punktas), taip pat siekiant prisidėti prie valstybės gynybos finansavimo.
Kartu siūlomi pakeitimai atitinka Europos Sąjungos darbo kryptis ir prioritetus dėl palankesnių sąlygų verslui augti ir plėstis, mažinant reguliacinę ir administracinę naštą, sudarymo, produktyvumo didinimo skatinant pažangias investicijas, aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo siekiant konkurencingumo didinimo ir augimo tikslų.
Siekiant tvarias pajamas užtikrinančios, veiksmingos, ekonomikos augimui parankios, socialiai teisingos mokesčių sistemos, Įstatymo projektu siūloma:1 ) nustatyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymą, siekiant papildomai skatinti į produktyvumo didinimą nukreiptas verslo investicijas, tuo prisidedant prie patrauklios investicinės aplinkos ir konkurencingumo didinimo;2
) leisti atskaityti pagal sudarytas trišales sutartis mokamas stipendijas studentams, studijuojantiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse, taip pat stipendijas tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) projektą, skatinant pažangą aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje, kas svarbu siekiant pramonės struktūros gerinimo pereinant prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų, taip pat prisidedant prie aukštojo mokslo mokyklų ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo;3 ) nuo 1 iki 2 metų pailginti laikotarpį, kuriuo būtų taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, tuo sudarant palankesnes sąlygas augti ir plėstis smulkiajam verslui;4
) suvienodinti mokestinių nuostolių atskaitomos sumos ribojimus tiek perkeliant apmokestinamojo vieneto (toliau – vienetas) nuosavus nuostolius, tiek juos perduodant tarp vienetų grupės vienetų, siekiant teisingesnio pelno mokesčio apskaičiavimo;5 ) padidinti standartinį ir lengvatinį pelno mokesčio tarifus 1 procentiniu punktu, tuo prisidedant prie tvarių pajamų šaltinių gynybai finansuoti užtikrinimo.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. +370 604 59 101) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus ( vedėja Jurgita Lisauskienė
, tel. +370 690 31 930, el. paštas [email protected] ) vyriausioji specialistė Giedrė Vaskinienė (tel. +370 690 32 155, el. paštas [email protected] ) ir vyriausioji specialistė Raimonda Čepukienė (tel. +370 690 32 156, el. paštas [email protected] ). Įstatymo projekte numatytų pakeitimų poveikio viešiesiems finansams vertinimus atliko Finansų ministerijos Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. +370 606 36 382) Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. +370 658 77 691, el. p. [email protected] ).
3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, standartinis pelno mokesčio tarifas yra 16 procentų.
Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių – taikant 6 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Pelno mokesčio įstatyme nustatytus atvejus. Lengvatinis 6 procentų pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas:
Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinami taikant 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynaisiais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, apmokestinamos be atskaitymų taikant 16 procentų mokesčio tarifą.
Užsienio vienetų pajamos, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, už
parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą, išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą apmokestinamos be atskaitymų taikant 16 procentų pelno mokesčio tarifą.
Laivybos vienetams, atitinkantiems Pelno mokesčio įstatymo 381 straipsnyje nustatytus kriterijus ir pasirinkusiems mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, taikoma speciali apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka – pagal Pelno mokesčio įstatymo 382 straipsnyje nustatytą tvarką apskaičiuotai fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 16 procentų pelno mokesčio tarifas.
Vienetai ilgalaikio turto įsigijimo kainą į sąnaudas perkelia ir iš pajamų atskaito dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatytą Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, tačiau ne trumpesnį negu Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos.
Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, vieneto mokamos stipendijos mokyklų studentams ar tyrėjams, kurie nėra su juo susiję darbo santykiais, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Vienetas gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamąjį pelną, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), iki 100 procentų, jeigu:1 ) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir2
) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba3 ) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.
Tuo tarpu vieneto, nepriklausančio vienetų grupei, nuostoliai į kitus mokestinius laikotarpius perkeliami neribotą metų skaičių (išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), kurie gali būti perkeliami ne ilgiau kaip 5 metus), taikant apribojimą, kad atskaitoma nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, išskyrus tam tikras Pelno mokesčio įstatyme nustatytas išimtis.
Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį, gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus , o esant kitoms objektyvioms aplinkybėms normatyvai tikslinami tik mokesčio administratoriaus sutikimu.
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant stiprinti valstybės finansinius pajėgumus, kartu prisidedant prie tvarių pajamų šaltinių gynybai finansuoti užtikrinimo, siūloma keisti šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatytus standartinį
, juos padidinant 1 procentiniu punktu, t. y.:
Įstatymo projektu
siūloma suteikti teisę taikyti momentinį ilgalaikio turto , priskirto šioms ilgalaikio turto grupėms: „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, ir ilgalaikio turto grupės
„krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms,
nusidėvėjimą , t. y. tokią įsigijimo kainos atskaitymo galimybę suteikti būtent tokiam ilgalaikiam turtui, analogiškai kuriam gali būti taikoma investicinio projekto lengvata, siekiant toliau skatinti kryptingas – į produktyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijų diegimą orientuotas verslo investicijas.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, visoms įmonėms būtų suteikiama teisė be ribojimų, t. y. netaikant Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų, atskaityti visą minėto ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti,
kas kartu su kitomis galiojančiomis – investicinio projekto, MTEP ir „patentų dėžutės“ – lengvatomis sudarys papildomas prielaidas produktyvumo didinimui, technologiniam atsinaujinimui, inovacijų diegimui bei prisidės prie verslo tvarumo ir plėtros potencialo, patrauklios investicinės aplinkos ir konkurencingumo didinimo. Teisė taikyti momentinį ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymą nebūtų suteikiama dėl ilgalaikio turto, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto. Jeigu pritaikius momentinį nusidėvėjimą ilgalaikis turtas vieneto veikloje būtų naudojamas trumpiau negu 3 metus, vienetas turėtų perskaičiuoti praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos ( force majeure ) aplinkybių ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, taip pat kai Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnyje nustatytais reorganizavimo ir perleidimo atvejais vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir įsigyjantysis vienetas šį perimtą turtą naudoja iki tol, kol sueis ne mažiau kaip 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidusiame vienete pradžios.
Skatinant pažangą aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje, kas svarbu siekiant pramonės struktūros gerinimo pereinant prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų, taip pat prisidedant prie aukštojo mokslo mokyklų ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo, siūloma leisti įmonėms iš pajamų atskaityti iki 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį mokamas stipendijas Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštųjų mokyklų studentams, kurie baigę įgis aukštąjį išsilavinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse, kai šis išsilavinimas susijęs su vieneto vykdoma veikla
, jeigu bus tenkinamos kitos sąlygos: i) pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto, aukštosios mokyklos ir studento ir ii) stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nevaldys daugiau kaip 10 procentų stipendiją mokančio vieneto akcijų (dalių, pajų), nebus šio vieneto darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto dalyvio, valdančio daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų), arba vieneto darbuotojo šeimos narys (sutuoktinis, vaikas (įvaikis), ir iii) tokia stipendija nebus susijusi su stipendijos gavėjo šiam vienetui atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis.
Kartu, siekiant minėtų tikslų, siūloma leisti atskaityti ir vieneto mokamas stipendijas tyrėjams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, vykdantiems MTEP projektą, kai sudaryta trišalė sutartis tarp vieneto, Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo.
Atsižvelgiant į tyrėjų išsilavinimą bei kompetencijos lygį (pagal Mokslo ir studijų įstatymą, tyrėjų sąvoka apima asmenis, jau turinčius aukštąjį išsilavinimą, plėtojančius pažinimą, konceptualizuojančius ar kuriančius naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujančius MTEP projektams), vykdomo MTEP projekto išlaidų mastą (reikalingą finansavimą įrangai, medžiagoms ir pan.), taip pat įvertinus siūlomas nustatyti sąlygas dėl MTEP projekto vykdymo, trišalės sutarties tarp vieneto, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo sudarymo, kas užtikrintų šių lėšų tikslinę paskirtį, siūloma neriboti galimos atskaityti vienetų mokamų stipendijų tyrėjams sumos dydžio, kas sudarytų prielaidas privačiam sektoriui aktyviau dalyvauti inovacijų kūrimo procese bendradarbiaujant su aukštojo mokslo mokyklomis, didinti investicijas į MTEP, tuo reikšmingiau prisidedant prie pažangos aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje skatinimo.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kurtis ir plėstis smulkiajam verslui, siūloma nuo 1 iki 2 metų pailginti laikotarpį, kuriuo naujai įregistruotų įmonių uždirbtam pelnui būtų taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas. Taip pat, siekiant teisingesnio pelno mokesčio apskaičiavimo, Įstatymo projektu siūloma suvienodinti mokestinių nuostolių atskaitomos sumos ribojimus, nustatant, kad bendra vieneto atskaitoma nuosavų, perimtų reorganizavimo metu ir perimtų iš kitų vienetų grupės vienetų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų vieneto mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.
Tokiu būdu nuostolių perkėlimui būtų taikomas vienodas principas, nepriklausomai nuo to, ar vienetas veikia vienas, ar yra vienetų grupės narys. Nustačius šiuos mokestinių nuostolių perkėlimo apribojimus, net ir perėmus kitų vienetų grupės vienetų mokestinius nuostolius, vienetai mokėtų pelno mokestį nuo dalies (30 procentų) apmokestinamojo pelno, kai jis apskaičiuojamas. Kartu teisinio aiškumo tikslais siūloma patikslinti vienetų grupės vienetų mokestinių nuostolių perdavimo (perėmimo) sąlygas, nustatant, kad vienetų atitiktis keliamiems reikalavimams (dalyvavimo vienetų grupėje apimtis ir trukmė) turi būti įvertinama aktualaus mokestinio laikotarpio, už kurį apskaičiuoti mokestiniai nuostoliai perduodami (perimami), paskutinę dieną.
Mokestinių nuostolių dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, nuostolių, patirtų dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotų pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, taip pat mokestinių nuostolių vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 7 procentų mokesčio tarifą, perkėlimo tvarka nesikeistų.
Siekiant mažinti administracinę naštą tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriui, siūloma atsisakyti reikalavimo vienetams kreiptis į mokesčių administratorių dėl sutikimo, kai nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai tikslinami dėl objektyvių aplinkybių.5 .
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl pelno mokesčio tarifų pakeitimo ir mokestinių nuostolių atskaitymo sąlygų suvienodinimo įmonėms didės pelno mokesčio našta, tačiau šie pakeitimai pagrįsti poreikiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams finansuoti.
Sudarius papildomas palankias sąlygas produktyvioms investicijoms ir verslumui bus prisidedama prie verslo tvarumo, augimo ir plėtros potencialo, konkurencingumo didinimo.
Siekiant įvertinti siūlomų pelno mokesčio pakeitimų poveikį ekonomikos augimui buvo atliktas poveikio realiojo BVP augimo tempui trumpuoju laikotarpiu vertinimas, atsižvelgiant į numatomų pakeitimų fiskalinį poveikį ir Europos Komisijos apskaičiuotą momentinio fiskalinio multiplikatoriaus įvertį [1] , taikomą vertinant poveikį ekonomikai „normaliais laikais“ [2] . Vertinimo rezultatai rodo, kad Įstatymo projektu siūlomų pelno mokesčio pakeitimų poveikis realaus BVP augimo tempui trumpuoju laikotarpiu bus nežymus. Remiantis poveikio realiajam BVP vertinimo rezultatais buvo atliktas poveikio vertinimas nedarbo lygiui. Atlikti skaičiavimai rodo, kad siūlomi pakeitimai pastebimo poveikio nedarbo lygiui taip pat neturės.6
. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Dėl 0 procentų pelno mokesčio tarifo taikymo pirmiesiems 2 mokestiniams laikotarpiams pagerėtų smulkiojo verslo kūrimosi ir plėtros sąlygos. Momentinis ilgalaikio turto nudėvėjimas atlaisvintų dalį įmonių apyvartinių lėšų, kas sudarytų palankesnes sąlygas tolesnėms kryptingoms investicijoms Lietuvoje.
Tyrėjams, vykdantiems MTEP projektą, ir studentams, studijuojantiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse, mokamų stipendijų priskyrimas ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams stiprintų
aukštojo mokslo mokyklų ir verslo bendradarbiavimą, prisidėtų prie pažangos aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje, kas, siekiant ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo, svarbu tiek pramonės transformacijai, tiek aukštos pridėtinės vertės produktus ar paslaugas kuriančiam verslui.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės.10
. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų.
11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.12
. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Priėmus Įstatymo projektą, numatomas bendras poveikis valstybės biudžeto pajamoms: pirmaisiais metais 47,3 mln. eurų, vėlesniais metais 45,2 mln. eurų (iš jų –85,3 mln. eurų dėl momentinio ilgalaikio turto atskaitymo galimybės ilguoju laikotarpiu poveikis tampa neutralus). Įstatymo pakeitimas Poveikis valstybės biudžeto pajamoms, mln. eurų
Pelno mokesčio tarifų didinimas iki 17 ir 7 proc. (dėl avansinių mokėjimų) +47,3
Pelno mokesčio tarifų didinimas iki 17 ir 7 proc. +111,5 Momentinis ilgalaikio turto nudėvėjimas –85,3 (ilguoju laikotarpiu poveikis tampa neutralus) Lengvatos smulkioms įmonėms išplėtimas dėl nuo 1 iki 2 metų pailginto laikotarpio, kuriuo būtų taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas –4
Vienetų grupės vienetų mokestinių nuostolių atskaitymo ribojimų nustatymas +2314 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai
„Smulkusis verslas“, „momentinis nudėvėjimas“, „mokestiniai nuostoliai“, „stipendijos“, „tarifai“.
16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Siūlomi pakeitimai taip pat susiję su 2021 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu patvirtinto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo priemonėmis dėl mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų atsisakymo peržiūros. [1]
Įvairiuose šaltiniuose pateikiamų fiskalinių multiplikatorių įverčiai priklauso nuo vertinimui naudotų metodų ir prielaidų, todėl tarpusavyje reikšmingai skiriasi. Šiam vertinimui buvo pasirinkti Europos Komisijos QUEST modelyje naudojami fiskaliniai multiplikatoriai siekiant suderinamumo (jie taip pat bus naudojami Komisijai vertinant šalių narių fiskalinius struktūrinius planus) ir atsižvelgiant į jų apskaičiavimo datą (2024 metų ruduo). [2]
Europos Komisija „normalius laikus“ (angl. normal times ) apibrėžia kaip metus, kuriais produkcijos atotrūkis nuo potencialo patenka į intervalą tarp –1,5 ir 1,5 procento. Finansų ministerijos 2025 metų kovo mėnesio vertinimu, 2026 metais produkcijos atotrūkis Lietuvoje sudarys –1,2 proc., Komisijos 2024 metų lapkričio mėnesio vertinimu – –0,9 procento.