P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ–PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. XII-1907 PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2025 m. d. Nr. Vilnius
Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XII-1907 ir jį išdėstyti nauja redakcija: „ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ IR PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO
1
) žalio pieno pardavėjų ir žalio pieno pirkėjų nesąžiningų veiksmų perkant ir parduodant žalią karvių pieną draudimą;2 ) institucijas, atsakingas už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
1 . Inspektorius
. Ūkio subjektas
Žalias karvių pienas (toliau – žalias pienas) – perdirbti skirtas natūralus karvių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės kaip 40 o C temperatūros ar apdorotas kitu tolygaus efektyvumo metodu.4 . Žalio pieno pardavėjas
Žalio pieno pardavėjų grupės –
pieną parduodančių ūkio subjektų grupės, skirstomos pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį, nustatytą Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme (toliau – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas) : I grupė – iki 1
Žalio pieno pirkėjas
7
. Žalio pieno pirkimo kaina
Žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis
1 . Ūkio subjektų nesąžiningi veiksmai perkant ir parduodant žalią pieną yra draudžiami.
2. Žalio pieno pirkėjui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:1 ) perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios žalio pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant žalio pieno pirkėjui tokiu pat būdu (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo –
pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, išskyrus atvejus, kai žalias pienas perkamas iš žalio pieno pardavėjų, parduodančių savo pagamintą žalią pieną ir priklausančių pieno gamintojų organizacijoms, pripažintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka, t ačiau šiuo atveju negali būti taikoma mažesn ė žalio pieno pirkimo kain a negu ji būtų nustatyta pagal žalio pieno pardavėjų grupes;2 ) nesupirkti viso žalio pieno kiekio pagal žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo, parduodančio daugiau kaip 7500 kg žalio pieno per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį , sudarytas žalio pieno pirkimo
–
pardavimo sutartyse nurodyto žalio pieno kiekio;3 ) nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainą;4 ) mažinti žalio pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpius;5 ) pirkti žalią pieną iš Lietuvos Respublikoje registruoto žalio pieno pardavėjo, parduodančio savo pagamintą žalią pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka juridiniame asmenyje – valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.
1
. Tuo atveju, kai žalio pieno pirkėjas mažina žalio pieno pirkimo kainą, nustatytą žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje, daugiau negu 3 procentiniais punktais, jis privalo pagrįsti šios kainos mažinimą ir šį pagrindimą pateikti Agentūrai.
2. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintu tvarkos aprašu, per 8 darbo dienas įvertinusi pagal šio straipsnio 1 dalį žalio pieno pirkėjo pateiktą žalio pieno pirkimo kainos mažinimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl žalio pieno pirkimo kainos sumažinimo daugiau negu 3 procentiniais punktais pagrįstumo.3
. Jeigu Agentūra šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą, kad žalio pieno pirkimo kainos sumažinimas daugiau negu 3 procentiniais punktais yra nepagrįstas, žalio pieno pirkėjui draudžiama mažinti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą žalio pieno pirkimo kainą.
1. Už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atsakingos šios institucijos:1 ) Agentūra – už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų nuostatų laikymosi priežiūrą;2 ) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros
institucijos (toliau – ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos), pagal kompetenciją atlikdamos šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, tiria šio įstatymo nuostatų pažeidimus ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas.
priežiūros institucijų teisės ir pareigos
1. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos, pagal kompetenciją atlikdamos šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, turi teisę:1 ) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų asmenų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti;2
) gauti iš ūkio subjektų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti, reikalauti, kad ūkio subjektai patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su ūkine ir (arba) komercine veikla;3 ) reikalauti, kad ūkio subjektai ir kiti už ūkinę ir (arba) komercinę veiklą atsakingi asmenys pateiktų paaiškinimus;4 ) šio įstatymo nustatytais atvejais skirti baudas arba įspėjimą.2 .
Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos privalo:1 ) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą apie šio įstatymo pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių;2 ) užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.
1. Inspektoriai,
tikrinamam ūkio subjektui pateikę tarnybinį pažymėjimą ir (ar) Agentūros vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuoto sprendimo vykdyti ūkio subjekto veiklos patikrinimą kopiją , turi teisę:1 ) reikalauti, kad ūkio subjektai pateiktų visus prašomus dokumentus , siekdami patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo reikalavimų;2 ) tikrinti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti, daryti dokumentų kopijas;3 ) reikalauti, kad ūkio subjektai patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su ūkine ir (arba) komercine veikla.
2. Inspektoriai privalo:1 ) atlikdami jiems pavestas funkcijas, vadovautis Lietuvos Respublikos v iešojo administravimo įstatymo IV skirsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta patikrinimų tvarka ;2
) užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.
1. Prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu. Pareiškime turi būti nurodomos pareiškėjui žinomos šio įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės. Jeigu yra galimybė, prie pareiškimo turi būti pridėti pareiškėjui žinomų šio įstatymo pažeidimo faktinių aplinkybių patvirtinimo ir įrodymo dokumentai.2
. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos pareiškimus dėl šio įstatymo pažeidimų turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą sprendimą. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendimu pareiškimo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.
3. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija atsisako nagrinėti pareiškimą, jeigu:1 ) pareiškime nurodytas šio įstatymo pažeidimas nepriskirtas tos ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos kompetencijai;2
) pareiškime nurodytos šio įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės buvo tirtos ir dėl jų yra ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos priimtas sprendimas;3 ) nuo šio įstatymo pažeidimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis, – daugiau kaip vieni metai nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos.
4. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija, išnagrinėjusi pareiškimą, priima vieną iš šių sprendimų:1 ) pripažinti, kad ūkio subjektas pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas;2 ) nutraukti pareiškimo nagrinėjimą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta.5
. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti ūkio subjektui šiame įstatyme nustatytą baudą ir (ar) nustatyti įpareigojimą ūkio subjektui nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinsiančius pažeidimo pasekmes, įskaitant žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimą.
6. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendimas išsiunčiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam ūkio subjektui.
priežiūros institucijos sprendimų apskundimas
Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
1. Už šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą žalio pieno pirkėjui skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.
2. Už šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą žalio pieno pirkėjui skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
3. Už šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimą žalio pieno pirkėjui skiriama bauda nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.4
. Už šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą žalio pieno pirkėjui skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
5. Už informacijos, reikalingos pareiškimui nagrinėti, nepateikimą, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą ūkio subjektams ar kitiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.
6. Už ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinsiančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku ūkio subjektams skiriama dviejų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.7
. Skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
8. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.9
. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendime.10 .
Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos
paskirta bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendimą, bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas atmestas, įsiteisėjimo dienos.
Agentūra atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi pasiekti šio įstatymo tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų mažmeninių kainų grandinės pokyčiai, neigiami padariniai (jeigu tokių buvo) ir pateikiamos išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Tadas Sadauskis Vytautas Jucius Aidas Gedvilas Kęstutis Bilius Lina Šukytė – Korsakė Daiva Petkevičienė Karolis Neimantas Dainius Varnas Tomas Domarkas Martynas Gedvilas Mantas Poškus Petras Dargis Remigijus Žemaitaitis Artūras Skardžius
Raimondas Šukys Dainoras Bradauskas Robert Puchovič Saulius Bucevičius Bronis Ropė Valius Ąžuolas Dainius Gaižauskas Aušrinė Norkienė Ligita Girskienė Tadas Prajara Matas Skamarakas Violeta Turauskaitė Kęstutis Mažeika
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 11/2016 ir 2020 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą Nr. KT22-N1/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Teismo nutarimas).
Teismo nutarimu nutarta:
žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (2015 m. birželio 25 d. redakcija; TAR, 2015-07-09, Nr. 11209) (toliau
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Teismo nutarime pažymėta, kad:
taikant ypatingos skubos svarstymo tvarką, nenurodant šios tvarkos taikymą pagrindžiančių motyvų, taigi, inter alia nesant tokios grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai;
žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija; TAR, 2015-12-29, Nr. 20903) (su 2018 m. gegužės 31 d. pakeitimu; TAR, 2018-06-11, Nr. 9729), 5 straipsnis (2018 m. gegužės 31 d. redakcija; TAR, 2018-06-11, Nr. 9729) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teismo nutarime konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytomis imperatyviomis teisės normomis žalio pieno pirkimo ir pardavimo santykiai yra reguliuojami atsižvelgiant į Lietuvos pieno sektoriaus struktūrinius ypatumus bei jo reikšmę šalies ūkiui ir siekiant teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų – užtikrinti žalio pieno pardavėjų (gamintojų) ir pirkėjų teisėtų interesų pusiausvyrą ginant silpnesnės sutarties šalies, žalio pieno pardavėjų, teises ir teisėtus interesus, taip pat visuomenės interesą išlaikyti tvarų Lietuvos pieno ūkį, taigi siekiant ne atskirų asmenų, o bendros tautos gerovės.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šiomis nuostatomis nėra užkertamas kelias žalio pieno pardavėjams, pirkėjams, perdirbėjams laisva valia tiek sudaryti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, tiek jas pakeisti ir nutraukti, taip pat susitarti dėl kitų konkrečių toms imperatyvioms teisės normoms neprieštaraujančių sutarties sąlygų.
Minėtomis nuostatomis žalio pieno pardavėjams ir pirkėjams nedraudžiama nei susitarti dėl skirtingos žalio pieno pirkimo kainos, taikytinos pagal objektyvų kriterijų (parduodamo pieno kiekį) skirtingoms grupėms priskirtiems žalio pieno pardavėjams ir pagal šį kriterijų tai pačiai grupei priklausantiems žalio pieno pardavėjams, atsižvelgiant į žalio pieno pristatymo būdą, patiekto pieno sudėtį ir kokybę, nei sumažinti žalio pieno pirkimo kainą, jeigu tam yra objektyvių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai ir įvertinus šioje konstitucinės justicijos byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad tokiu ūkinės veiklos teisiniu reguliavimu yra paneigiama viena esminių Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų ūkinės veiklos laisvės nuostatų – sutarčių sudarymo laisvė, kad ūkio subjektų (žalio pieno pardavėjų, pirkėjų ir perdirbėjų) teisės ir laisvės yra varžomos akivaizdžiai labiau, negu reikia minėtiems tikslams pasiekti, t. y. kad minėtu teisiniu reguliavimu nustatytas nesąžiningų veiksmų draudimas, kaip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo priemonė, yra neproporcingas.
turi būti oficialiai paskelbtas 2020 m. liepos 1 d.
Teismo nutarime pažymėta, kad jeigu Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme (su vėlesniais pakeitimais ir papildymu) nustatyto teisinio reguliavimo spragų, neapibrėžtumo ir nebūtų užtikrinta šio teisinio reguliavimo vidinė darna. Dėl to galėtų būti sutrikdyti ūkio subjektų santykiai perkant ir parduodant žalią pieną, draudžiamų nesąžiningų veiksmų perkant ir parduodant žalią pieną kontrolė ir atsakomybės už šiuos veiksmus taikymas. Todėl s iekiant išvengti Nesąžiningų veiksmų draudime nustatyto teisinio reguliavimo ir neapibrėžtumo,
ir šio teisinio reguliavimo vidinei darnai užtikrinti, Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas turi būti priimtas iš naujo, laikantis Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose, Seimo statute nustatytos įstatymo priėmimo tvarkos, taip, kad priimtas įstatymas įsigaliotų iki 2020 m. liepos 1 d.
Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto tikslas
Konstitucinio Teismo nutarimą. Išdėstant Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą nauja redakcija atliekama keletas techninių pakeitimų: panaikinamas reikalavimas ant pieno gaminių, parduodamų vidaus rinkoje, nurodyti kilmės šalį bei patikslinamas principas, pagal kurį žalio pieno pardavėjai priskiriami vienai grupei. 2.
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Tadas Sadauskis.
reglamentavimas Sutartinius santykius tarp pieno gamintojų, jo pirkėjų ir jo pardavėjų Lietuvos Respublikoje reglamentuoja toliau išvardyti teisės aktai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris apibrėžia sutarčių sudarymo bendrąsias nuostatas.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, 3 skirsnis apibūdina sutartinius santykius pieno ir pieno produktų sektoriuje. Šiame skirsnyje nustatyta pieno pirkimo–pardavimo sutarties būtinosios dalys bei nurodyta, kad pieno gamintojai, pieno pirkėjai ir jo pardavėjai dėl pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų derasi laisvai. Šiame parengtame įstatymo projekte išlaikomos šio reglamento nuostatos, kad žalio pieno pirkėjas ir jo pardavėjas derasi laisvai, tačiau žalio pieno pardavėjams, kaip silpnesniajai derybų šaliai, suteikiama tam tikra įstatyminė apsauga (dėl galimo manipuliavimo priedų dydžiais, dėl nepagrįsto žalio pieno pirkimo kainos mažinimo).
Žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 įsakymas Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“. Šio įsakymo 3 priede yra patvirtinta rekomenduojama pieno pirkimo–pardavimo sutarties forma. Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. balandžio 17 d. direktyvos (ES) 2019/633/ES dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje įgyvendinamasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas.
rezultatai Dėl įstatymo projekto 1 straipsnio ir 4 straipsnio
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatoma įstatymo paskirtis ir taikymo sritis. 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad įstatymas nustato Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, tiekiamiems Lietuvos rinkai, reikalavimus, kurie yra apibrėžti įstatymo 4 straipsnyje , t. y. r eikalavimas nurodyti žalio pieno kilmės šalį ant Lietuvos rinkai tiekiamų Lietuvoje pagamintų pieno gaminių. Remiantis šio straipsnio nuostatomis Lietuvoje veikiančiose pieno perdirbimo įmonėse pagaminti pieno gaminiai, įtraukti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą sąrašą, tiekiami Lietuvos rinkai, turi būti ženklinami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, nurodant žalio pieno kilmės šalį.
Leidimą ženklinti pieno gaminius, nurodant pieno kilmės šalį, Lietuvai buvo suteikusi Europos Komisija ir jis galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šis leidimas buvo išduotas kaip bandomajam projektui. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento
(ES) 2018/775 nuostatos įpareigoja maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį. Jeigu maisto produkto kilmės šalis ar vieta skiriasi nuo jo pagrindinių sudedamųjų dalių, nuo šiol yra privalu nurodyti ir atitinkamos pagrindinės sudedamosios dalies kilmę, o jei tokių sudedamųjų dalių ne viena – tuomet visų jų kilmę. Įsigaliojus minėto reglamento nuostatoms įstatymo 4 straipsnio reikalavimas tapo nebeaktualus ir jis turi būti panaikintas.
Dėl Pieno įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies Pieno įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje
apibrėžiama, kad pieno pardavėjai yra grupuojami pagal parduodamo pieno kiekį per vieną dieną (yra išskirtos dešimt pieno pardavėjų grupių: pirmoji iki 100 kg pieno per dieną, dešimtoji – daugiau kaip 20 000 kg per dieną). Esamas reguliavimas neatsako į klausimą, kas yra laikytina viena pieno pardavimo diena: ar tai žalio pieno paėmimo (išvežimo) iš ūkio diena, ar įskaitinio laikotarpio dienų skaičius. Kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žalio pieno pirkimą–pardavimą, nėra kalbama apie pieno pardavimą per vieną dieną, yra kalbama apie pieno pardavimą per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno
tiekimo laikotarpį – įskaitinį laikotarpį (t. y. dekadą, kuri apima 1–15 d. ar 16–30 (31) mėnesio dienas) (Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, Pieno supirkimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“,
ir kt.). Parduodant žalią pieną, yra fiksuojamas parduotas žalio pieno kiekis per dekadą, už šį pieno kiekį yra atsiskaitoma (sąskaitoje faktūroje išskiriamas per dekadą pristatytas pieno kiekis ir apskaičiuojama pinigų suma, vertinama pieno kokybė, nustatomi pieno sudėties rodikliai). Todėl siekiant įvesti didesnį aiškumą ir suvienodinti vartojamus apibrėžimus su kituose teisės aktuose vartojamais terminais, projekte nurodoma, kad žalio pieno pardavėjai yra grupuojami pagal parduoto pieno kiekį per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį, kaip nustatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme.
rezultatai, galimos neigiamos
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priimtas įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
Priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai dėl patikslinto principo, kaip žalio pieno pradavėjai yra priskiriami vienai pieno pardavėjų grupei. Tai suteiks aiškumo vykdant ūkinę veiklą bei užtikrins vidinę darną su kitais teisės aktais.
Žalio pieno pirkėjai nesusidurs su papildoma administracine našta, nes apie vidutines žalio pieno pirkimo kainas jie teikia informaciją administruojančioms institucijoms.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas neprieštarauja nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktams. Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų pakeitimų rengti nereikės.10
. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus šį įstatymą, naujų teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, priimti nereikės .
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas valstybės biudžetui poveikio neturės.
išvados
Kadangi Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Teismo nutarimą, kuriame pateiktos išvados, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams, o įstatyme nustatyti reikalavimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, t odėl Įstatymo projektu nėra keičiamas šiuo metu esamas teisinis reguliavimas, o iš esmės tik vykdomas tinkamas įstatymų leidybos procesas.
Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „žalias pienas“, „nesąžiningi veiksmai“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Tadas Sadauskis Vytautas Jucius Aidas Gedvilas Kęstutis Bilius Lina Šukytė – Korsakė Daiva Petkevičienė Karolis Neimantas Dainius Varnas Tomas Domarkas Martynas Gedvilas Mantas Poškus Petras Dargis Remigijus Žemaitaitis Artūras Skardžius Raimondas Šukys Dainoras Bradauskas Robert Puchovič Saulius Bucevičius Bronis Ropė Valius Ąžuolas Dainius Gaižauskas Aušrinė Norkienė Ligita Girskienė Tadas Prajara Matas Skamarakas Violeta Turauskaitė Kęstutis Mažeika