Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Šio įstatymo tikslas skatinti savivaldybes vystyti gyvenamųjų zonų (savivaldybių ekologinių investicinių vietovių) plėtrą, taip pat sudaryti palankias sąlygas gyventojams ir ypač jaunoms šeimoms įsirengti būstą kompaktiškai užstatytoje teritorijoje su tokios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga infrastruktūra.
2. Šis įstatymas nustato savivaldybių ekologinių investicinių vietovių steigimo ir funkcionavimo Lietuvos Respublikoje tvarką bei sąlygas, keliamus reikalavimus tapti savivaldybės ekologinės investicinės vietovės gyventoju, tokioje vietovėje keliamus reikalavimus statyti ar rekonstruoti pastatus ir statinius, vietovės valdymo tvarką, vietovės gyventojams taikomas lengvatas.
Savivaldybių ekologinė investicinė vietovė Savivaldybių ekologinė investicinė vietovė (toliau – Vietovė) – tai gyvenimui skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos fiziniams asmenims taikomos specialios finansinės, ūkinės ir teisinės sąlygos. Šioje teritorijoje taip pat gali būti vykdoma ir ūkinė-komercinė veikla įstatymu leidžiamomis apimtimis.
valdymas1
. Vietovės valdymui steigiama Vietovės gyventojų bendrija (toliau – Bendrija), kuriai įstatymų nustatyta tvarka suteikiami panaudai Vietovės teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Vietovės teritorijoje esantys žemės sklypai suteikiami panaudai Bendrijai 99 metams, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai Vietovės gyventojai turi teisę įsigyti Vietovės žemės sklypus nuosavybėn .
2. Vietovės ūkinę veiklą organizuoja Bendrija, kuri yra juridinis asmuo. Bendrijos veiklai taikomos Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nustatytos sodininkų bendrijų veiklos nuostatos.3
. Bendrijos įgaliojimus, valdymo tvarką, jos narių teises ir pareigas, reikalavimus turtui ir pajamoms nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, taip pat Bendrijos įstatai.
4. Bendriją iki jos valdymas bus perduotas Vietovės gyventojams įsteigia savivaldybės įgaliotas asmuo.
5. Savivaldybės vykdomosios institucijos teikia teisinę ir organizacinę pagalbą Bendrijai, organizuoja ir teikia nemokamas konsultacijas Bendrijos veiklos klausimais.
6. Bendrijos steigimui ir veiklai gali būti teikiama savivaldybės finansinė parama pagal savivaldybių patvirtintas rėmimo programas, taip pat kitas programas, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.
1
. Vietovės gyventojais gali tapti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų valstybių piliečiai, turintys nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie nori gyventi Vietovėje.
2. Vietovės gyventojais tampama šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims tapus Bendrijos nariais, iš Bendrijos perėmus panaudos pagrindais žemės sklypą gyvenimui Vietovėje, pasistačius žemės sklype gyvenamąjį namą ir jame deklaravus gyvenamąją vietą.3
. Vietovės gyventojai privalo informuoti Bendriją apie savo nuosavybės teisių Vietovėje perleidimą tretiesiems asmenims, kurie privalo atitikti šiame įstatyme Vietovės gyventojams keliamus reikalavimus. Prieš perleisdami trečiajam asmeniui nuosavybės teises į statinį ir žemės sklypo panaudos teises, o įsigijus žemės sklypą nuosavybės teise – teisę į jį, Vietovės gyventojai privalo pranešti Bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles Bendrijai ir trečiųjų asmenų atitiktį šiame įstatyme keliamiems Vietovės gyventojams reikalavimams, kuri pateikiama notarui sudarant pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitą nuosavybės perleidimo sutartį.4
. Vietovės gyventojai ir kiti asmenys Vietovės teritorijoje privalo laikytis šiame įstatyme ir Bendrijos nustatytose vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų.
5. Draudžiama Vietovės gyventojams išnuomoti, suteikti panaudai ar perleisti kitais pagrindais tretiesiems asmenims turtą, jei pastarieji neatitinka Vietovės gyventojams keliamų reikalavimų.
6. Asmenys, tapę Vietovės gyventojais ir iš Bendrijos panaudos pagrindais gavę žemės sklypą, privalo per trejus metus jame pastatyti gyvenamąjį namą ir deklaruoti gyvenamąją vietą.
leidžiamos ūkinės veiklos sritys1
. Vietovėje leidžiama tik tokia ūkinė komercinė veikla, kuri nedaro žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžia Vietovės gyventojų gyvenimo ir poilsio sąlygų, Bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.
2. Vietovės teritorijoje draudžiama vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kuriai taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos sanitarinės apsaugos zonos.
steigimo tvarka ir keliami reikalavimai
1. Vietovės steigimo iniciatoriai yra savivaldybių tarybos.
2. Vietovė steigiama savivaldybės tarybos sprendimu, kuriame be kita ko turi būti nurodoma:1 ) Vietovės teritorijos ribos ir jos teritorijos planas;2
) žinios apie Vietovės funkcionavimui reikalingą infrastruktūrą, nurodant objektus, komunikacijas ir preliminarius jų įrengimo kaštus;3 ) Vietovės žemės sklypų pardavimo (perdavimo) jos gyventojams sąlygos ir tvarka.
3. Vietovėje turi būti įrengiama ne mažiau kaip 10 žemės sklypų, kurių plotas turi būti ne mažesnis nei 10 arų. Įrengiamų žemės sklypų paskirtis turi būti gyvenamoji, išskyrus infrastruktūrai skirtą žemės sklypą.
4. Vietovė turi būti įrengiama ne didesniu kaip 10 kilometrų atstumu nuo artimiausių ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų, užtikrinant asfaltuotą susisiekimą.
5. Vietovėje draudžiama keisti gyvenamosios paskirties žemės sklypų naudojimo paskirtį.6
. Savivaldybė atsakinga už vandentiekio, kanalizacijos, dujų (esant galimybėms), elektros, telekomunikacijų tinklų, melioracijos įrenginių, kelių ir kitos bendrojo naudojimo inžinerinės techninės įrangos įrengimą ir priežiūrą Vietovėje, išskyrus gyventojų lėšomis įsigytus ar įrengtus bendros paskirties infrastruktūros objektus ar įrangą, kurie Bendrijos sprendimu nėra perduoti savivaldybei. Savivaldybės patirtos ir /ar patiriamos išlaidos ar jų dalis kompensuojamos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Vietovė gali turėti savo pavadinimą, kuris jai gali būti suteiktas įstatymų nustatyta tvarka.
8. Vietovės kiekviename iš žemės sklypų Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius.9
. Išgyvenus Vietovėje gyventojams 10 ir daugiau metų Vietovės gyventojai įgyja teisę jiems suteiktą naudotis pagal panaudą žemės sklypą įsigyti nuosavybėn lengvatine tvarka.
10. Vietovės žemės sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius:1 ) maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams;2 ) gyvenamojo pastato didžiausias aukštis – 8,5 m;3 ) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 5 m.
11. Vietovės teritorijos žemės sklypuose statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:1
) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ir Bendrijos valdybos sutikimą;2 ) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ir Bendrijos valdybos sutikimą;3
) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ir Bendrijos valdybos sutikimą.
12. Medžius ir krūmus Vietovės gyventojai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:1 ) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko ir Bendrijos valdybos sutikimą;2 ) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;3
) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;4 ) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ir Bendrijos valdybos sutikimą.
13. Vietovės teritorijoje skatinamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas įstatymų nustatyta tvarka.
1. Vietovės gyventojams įsikuriant Vietovėje (jei tai yra pirmasis būstas) taikoma parama būstui įsigyti Lietuvos Respublikos p aramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nustatyta tvarka.2
. Vietovės teritorijoje įsirengiant Vietovės gyventojams netaikomos savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos.
3. Vietovės teritorijoje esantys žemės sklypai žemės mokesčiu įstatymų nustatyta tvarka neapmokestinami.
4. Vietovėje esančiam nekilnojamam turtui įstatymo nustatyta tvarka taikomos mokesčio lengvatos.
5. Vietovės teritorijoje ugdymo, sporto klubų ir sveikatinimo paslaugų teikimui įstatymo nustatyta tvarka taikomos mokestinės lengvatos.
6. Ekologiniams ūkiams teikiant Vietovės gyventojams ir Vietovės teritorijoje ugdymo, sporto klubų ir sveikatinimo paslaugas teikiantiems asmenims juose išaugintas prekes įstatymo nustatyta tvarka taikomos mokestinės lengvatos.7
. Šiame straipsnyje nustatytos mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarkai .
Ginčai, kylantys tarp Vietovės gyventojų, tarp Vietovės gyventojų ir Bendrijos, tarp Bendrijos ir valstybinių bei savivaldos institucijų, ir kiti ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Teikia Seimo nariai:
įstatymo PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje stebimas ryškus gyventojų skaičiaus mažėjimas, ypatingai mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, kas lemia socialinę ir ekonominę atskirtį. Tai taip pat sąlygoja ir tai, kad mažėjant gyventojų skaičiui kyla klausimų dėl mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų tose vietovėse veiklos tęstinumo, nors puikiai suprantama, kad tokios paslaugos gyventojams yra būtinos ir privalo būti užtikrinamos.
Mažėjant gyventojų skaičiui savivaldybės retai investuoja į gyvenamųjų vietovių plėtrą, kuri atitiktų šiuolaikinius gyventojų poreikius, gyventojai kuriasi arba esamoje infrastruktūroje, arba savo pasirinkimu šalia miestų, kur dažnai jokios infrastruktūros nėra, kas sudaro problemas ypatingai jaunoms šeimoms vežioti vaikus į ugdymo įstaigas. Be to, tokiais pavieniais atvejais nėra sprendžiami tokie aktualūs klausimai, kaip centralizuotas kelių tiesimas, vandens ir elektros tiekimas bei nuotekų šalinimas ir pan.
Iš kitos pusės, verslui vystant gyvenamuosius kvartalus, jie dažniausia vystomi neatsižvelgiant į jaunoms šeimoms tinkamą infrastruktūrą, o jei pastaroji būna tinkama, tai žemės sklypą su ar be gyvenamojo namo retai gali įsigyti vidutines ir žemesnes pajamas gaunančios jaunos šeimos. Siekiant sudaryti sąlygas savivaldybėms regionuose pritraukti gyventojus, ypatingai jaunas šeimas, parengtas įstatymo projektas, kuriuo sukuriamas teisinis pagrindas savivaldybėse steigti ekologines investicines vietoves, kuriose būtų vykdoma planuota ir valstybės pagal galimybes remiama gyvenamųjų vietovių plėtra, suteikiamos įstatymo projekte ir vėliau, kituose įstatymuose, nustatytos lengvatos.
Tokiose gyvenamosiose vietovėse, savivaldybėms nusprendus jas įsteigti, gyventojams būtų suteikiamas žemės sklypas, įrengiama visa infrastruktūra, gyventojams, jei tai pirmas jų būstas, būtų taikoma parama jam įsirengti, atitinkamai gyventojai būti atleidžiami nuo savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokų, taikomos kitos mokestinės lengvatos.
Taip bus sukuriamos geresnės gyvenimo sąlygos, tinkamai suplanuojama infrastruktūra, paskatins ne tik regionų plėtra ir mažins atotrūkį nuo didžiųjų miestų, tačiau skatins ir tose savivaldybėse ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų kūrimąsi. Galiausia tai sudarys sąlygas asmenims rinktis gyvenimą ne miestuose, o arčiau gamtos, su praktiškai visais miesto patogumais.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Šiuo metu aptarti klausimai nėra reguliuojami įstatymu.
teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu yra siekiama sukurti teisinius pagrindus savivaldybėse steigti ir plėtoti savivaldybių ekologines investicines vietoves, kuriose jos gyventojams būtų suteikiamas (iš pradžių panaudos pagrindais, vėliau išgyvenus 10 metų ir įsigyjant lengvatine tvarka nuosavybėn) žemės sklypas su visa reikiama gyvenimui infrastruktūra (už įrengimą būtų atsakinga savivaldybė, o lėšos kompensuojamos valstybės), įskaitant ir tai, kad tokios vietovės turės būti nutolusios ne didesniu kaip 10 kilometrų atstumu nuo ugdymo ir gydymo įstaigų. Šiose vietovėse gyvenantiems asmenims ne tik būtų sudaromos puikios įsikūrimo ir gyvenimo sąlygos, tačiau ir atitinkamos lengvatos – jei tai yra pirmasis būstas, būtų taikoma parama būstui įsigyti, gyventojai būtų atleidžiami nuo savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokų mokėjimo, žemės sklypai nebūtų apmokestinami žemės mokesčiu, vietovėje esančiam nekilnojamam turtui būtų taikomos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos.
Pažymėtina, kad siekiant koordinuotos plėtros įstatymu keliami reikalavimai statomiems pastatams, statiniams ir želdiniams. Siekiant, kad vietovėse formuotųsi bendruomenės, nustatoma, kad vietovėje privalo būti steigiama bendrija, kuri būtų steigiama ir veiktų analogiškai sodininkų bendrijoms, t. y. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos būtų taikomos tiek, kiek kitaip nereguliuos įstatymo projektas.
Tapti vietovės gyventoju galėtų tik Lietuvos Respublikos piliečiai bei asmenys, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip skatinant ne tik Lietuvoje gyvenančius asmenis kurtis regionuose, tačiau ir užsienyje gyvenančius ir dirbančius šalies piliečius grįžti į tėvynę.
Įstatymo įsigaliojimą siūloma nustatyti nuo 2026 m. sausio 1 d., kad iki to laiko būti galima parengti Lietuvos Respublikos p aramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Žemės mokesčio įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo, Lietuvos Respublikos p aramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimus, nustatant atitinkamas lengvatas (esant valstybės galimybėms jas nustatyti).
(jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslui ir jo plėtrai, nes bus plėtojamos savivaldybių ekologinės investicinės vietovės, skatinama ekologinė prekyba jose .
Įstatymo projekto priėmimas neigiamo poveikio verslo aplinkai neturės.
dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams .
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės parengti (esant valstybės galimybėms skirti atitinkamą paramą /lengvatas) Lietuvos Respublikos p aramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Žemės mokesčio įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo, Lietuvos Respublikos p aramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimų projektus.
Taip pat reikės parengti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimą, nustatant teisę parduoti Vietovėse esančius žemės sklypus jos gyventojams įstatyme nustatytais atvejais.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Naujos sąvokos ir terminai neapibrėžiami.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams .
kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus įstatymo projektą, jo nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, tačiau tik tuo atveju, jei ir kai savivaldybės nuspręs steigti savivaldybių investicines ekologines vietoves. Konkretus lėšų poreikis ir bus apskaičiuotas planuojant bei vykdant savivaldybėse tokių vietovių steigimo procedūras.
išvados: Negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Savivaldybių ekologinė investicinė vietovė.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: