Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 1, 3, 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 351 , 352 , 357 , 358 , 359 , 3510 , 36, 37 IR 40 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 291 STRAIPSNIU IR 6 STRAIPSNIO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr.
Vilnius
„
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato pensijų fondo dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir iš valstybės biudžeto lėšų už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo (toliau – pensijų kaupimas) ir pensijų išmokų bei i šmokų iš pensijų fondo dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme.“
1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Teisę tapti dalyviu turi asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos, taip pat asmenys, pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą turintys teisę pervesti lėšas iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius).“
2. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Pensijų kaupimas prasideda asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šio straipsnio 1 dalį turi teisę dalyvauti pensijų kaupime.“
3. Papildyti 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu: „5 ) dalyviui šio įstatymo 291 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas esant bent vienam iš šių pagrindų: a ) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ; b
) dalyvis serga sunkia liga, dėl kurios jo dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą ; c ) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė).“
4. Papildyti 4 straipsnio 8 dalį 6 punktu: „6
) dalyviui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties liko 5 ar mažiau metų, jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, lygus ar mažesnis už 50 procentų šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto pensijų turto dydį, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, išmokamas šio įstatymo 291 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka (toliau – turto išmokėjimas priešpensinio amžiaus asmeniui).“
1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;“.
2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydį;“.
3. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „5 ) gauti savo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, pabaigus dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytu atveju;“.
4. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu: „6 ) vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį gauti 25 procentų dydžio savo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto dalį, bet ne daugiau kaip paties dalyvio lėšomis įmokėtų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio pensijų įmokų sumą, šio įstatymo 291 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (toliau – turto dalies išmokėjimas);“.5
. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu: „7 ) iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likus 5 ar mažiau metų, kreiptis dėl turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui ir gauti išmoką iš savo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto šio įstatymo 291 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“
6. Buvusius 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 8, 9 ir 10 punktais.
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnį.
Papildyti 7 straipsnį 10 dalimi: „10
. VSDF valdyba kiekvienais kalendoriniais metais iki sausio 31 d. per Valstybinio socialinio draudimo fondo elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuoja pilnamečius asmenis, kurie tų metų sausio 1 d. yra jaunesni kaip 40 metų ir duomenys apie kurių draustumą tų metų sausio 2 d. yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, apie galimybę sudaryti pensijų kaupimo sutartį, kartu jiems pateikiant visų asmens informavimo metu pagal šį įstatymą veikiančių pensijų kaupimo bendrovių sąrašą, nuorodas į jų interneto svetaines bei jų kontaktinius duomenis (telefono numerius, elektroninio pašto adresus).“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.2
. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką.3
. Dalyvis, mokantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoką, į pensijos sąskaitą turi teisę mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai turi teisę ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Dalyvis turi teisę pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, kai:1 ) jo vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena pensijų įmoka arba į pensijų fondą buvo pervestos lėšos iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos;2
) pensijų kaupimo bendrovė yra įvykdžiusi dalyvio pateiktą prašymą dėl turto dalies išmokėjimo .“
Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. VSDF valdybos veiklos sąnaudas, susijusias su pensijų įmokų surinkimu ir pervedimu, atlygina pensijų kaupimo bendrovės pagal patvirtintą kompensuojamąjį dydį Vyriausybės nustatyta tvarka. Dydis, skirtas VSDF valdybos sąnaudoms kompensuoti, tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Už dalyvio lėšomis ir valstybės biudžeto lėšomis mokamų pensijų įmokų surinkimą ir pervedimą gali būti nustatyti skirtingi veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Dalyvis turi teisę pensijų kaupimo laikotarpiu neribotą kartų skaičių laikinai, 12 mėnesių laikotarpiui, sustabdyti pensijų įmokų pervedimą, taip pat, nepasibaigus 12 mėnesių pensijų įmokų pervedimo sustabdymo laikotarpiui, atnaujinti pensijų įmokų pervedimą (toliau šiame straipsnyje – pensijų įmokų pervedimo atnaujinimas nepasibaigus terminui). Apie pageidaujamą pensijų įmokų sustabdymą ar pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą nepasibaigus terminui dalyvis privalo informuoti pensijų kaupimo bendrovę, pateikdamas prašymą.2
. Gavusi dalyvio prašymą sustabdyti pensijų įmokų pervedimą arba prašymą atnaujinti pensijų įmokų pervedimą nepasibaigus terminui, pensijų kaupimo bendrovė elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikia VSDF valdybai informaciją apie gautą dalyvio prašymą. VSDF valdyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Dalyvių ir sutarčių registre įregistruoja duomenis apie dalyvio laikiną pensijų įmokų sustabdymą arba pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą nepasibaigus terminui ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų įregistravimo informuoja dalyvio draudėją ar patį dalyvį, jeigu jis yra savarankiškai dirbantis asmuo, apie pensijų įmokų pervedimo sustabdymo ar atnaujinimo nepasibaigus terminui faktą ir datą, nuo kurios įmokų skaičiavimas turi būti atnaujintas.
3. Pensijų įmokų pervedimas sustabdomas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį VSDF valdyba Dalyvių ir sutarčių registre įregistravo duomenis apie laikiną pensijų įmokų pervedimo sustabdymą.
4. Pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas:1 ) automatiškai, be papildomo dalyvio prašymo, nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pasibaigė šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikinas pensijų įmokų pervedimo sustabdymo laikotarpis;2 ) nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį VSDF valdyba Dalyvių ir sutarčių registre įregistravo duomenis apie pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą nepasibaigus terminui.“
Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo finansinių priemonių portfeliui 12 mėnesių nuo pirmosios pensijų įmokos į pensijų fondą gavimo dienos netaikomi šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyti turto diversifikavimo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo turtas viršija 1 000 000 eurų.“
1. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Iš pensijų turto galima daryti tik šiame įstatyme numatytus atskaitymus, jeigu jie yra numatyti pensijų fondo taisyklėse. Valiutos keitimo sąnaudos, atsiradusios dėl pareigos valiutų sąnaudas finansinėje apskaitoje pripažinti pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį, taip pat dengiamos iš pensijų turto. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto.“
2. Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi: „
6. Kai senatvės pensijos amžiaus nesukakęs dalyvis kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę dėl turto dalies išmokėjimo arba turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui , iš dalyviui išmokamo pensijų turto ar jo dalies daromas 3 procentų atskaitymas, kurį
ne vėliau kaip turto dalies išmokėjimo arba turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui dieną pensijų kaupimo bendrovė perveda į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą. Šiuos pensijų kaupimo bendrovių pervestus atskaitymus pensijų anuitetų mokėtojas naudoja šio įstatymo 356 straipsnio 4 dalyje nurodytais tikslais.“
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Pensijų kaupimo bendrovių bankroto procedūroms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas, Draudimo įstatymas arba Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas nenustato kitaip.“
Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ V
“.
1. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
2. Pakeisti 28 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
4. Pensijų kaupimo bendrovė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, informuoti dalyvį, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne mažiau negu 3 metai, apie:“.
Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 8 dalį.
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
. Pensijų anuitetų rūšys yra šios:1 ) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, nuo kalendorinio mėnesio, kurį pensijų anuiteto gavėjas šį amžių sukanka, pirmosios dienos pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;2
) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto skyrimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuiteto išmokų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka.
3. Pensijų anuitetų mokėtojas turi teisę dalyviui siūlyti kelis vienos rūšies pensijų anuitetus su skirtingomis savybėmis. Pensijų anuiteto pavadinime turi būti nurodyta pensijų anuiteto rūšis – standartinis arba atidėtasis. Viešinimo tikslu pensijų anuitetų mokėtojas turi teisę naudoti sutrumpintus, taip pat konkrečias pensijų anuitetų savybes atskleidžiančius pensijų anuitetų pavadinimus.
4. Pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydį, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, (toliau – pensijų anuiteto riba) pensijų anuitetų mokėtojas nustato kiekvieniems kalendoriniams metams, apskaičiuodamas pagal formulę:
. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis už šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą pensijų anuiteto ribą, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, kurių dydį, vadovaudamasis pensijų anuitetų dydžių apskaičiavimo metodika, nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.6
. Nustatant mokėtinos pagal šio straipsnio 5 dalį pensijų išmokos rūšį dalyviui, kuriam buvo atliktas turto dalies išmokėjimas, su pensijų anuiteto riba lyginamas kreipimosi į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo dieną dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas, padalytas iš koeficiento K, apskaičiuoto pagal formulę: K = , kurioje
7. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis už šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą pensijų anuiteto ribą, kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dalyvio prašymo dėl pensijos išmokos sutarties sudarymo dienos gavimo dienos
pateikia VSDF valdybai prašymą pateikti informaciją, ar dalyvis nėra pasinaudojęs teise gauti turto dalies išmokėjimą, o jei šia teise jis buvo pasinaudojęs,
dalyviui atliktas turto dalies išmokėjimas, taip pat informaciją apie dalyviui išmokėtą pensijų turto dalį, pensijų kaupimo bendrovė, nustatydama dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšį, vadovaujasi šio straipsnio 6 dalimi. Jei pagal šio straipsnio 6 dalį apskaičiuotas pensijų turtas yra mažesnis už šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą pensijų anuiteto ribą arba teise gauti turto dalies išmokėjimą dalyvis nėra pasinaudojęs, pensijų išmokos rūšį dalyvis pasirenka savo nuožiūra.8
. Pensijų anuitetą turintis įsigyti dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis už šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą pensijų turto dydį, turi teisę pensijų turto dalį, viršijančią šį dydį, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. Vienkartinė pensijų išmoka išmokama po to, kai gaunamas pensijų anuitetų mokėtojo pranešimas apie dalyvio neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą (šio įstatymo 33 straipsnio 8 dalis).
9. Pensijų turto dydį, kurį viršijantis dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas pensijų anuitetą įsigyjančiam dalyviui gali būti išmokamas vienkartine pensijų išmoka, pensijų anuitetų mokėtojas nustato kiekvieniems kalendoriniams metams, apskaičiuodamas pagal formulę: , kur:1
) Riba v
2 )
. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą pensijų anuiteto ribą ir šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą pensijų turto dydį, kurį viršijantis sukauptas pensijų turtas pensijų anuitetą įsigyjančiam dalyviui gali būti išmokamas vienkartine pensijų išmoka, suapvalintus euro tikslumu, ne vėliau kaip metų, einančių prieš taikymo metus, gruodžio 31 d. savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas.
11. Pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba. Vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės.“
šmokos iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto
1Dalyvis, norintis baigti dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę pateikdamas prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą (toliau šiame straipsnyje – prašymas baigti pensijų kaupimą), kuriame turi būti nurodytas bent vienas iš šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytų dalyvavimo pensijų kaupime baigimo pagrindų.
Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dalyvio prašymo baigti pensijų kaupimą gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos kreipiasi į VSDF valdybą prašydama pateikti informaciją, ar yra duomenų, kad dalyvis atitinka sąlygas baigti dalyvavimą pensijų kaupime jo prašyme baigti pensijų kaupimą nurodytu pagrindu. VSDF valdyba, vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gautais duomenimis, pensijų kaupimo bendrovei pateikia informaciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užklausos gavimo dienos su pensijų kaupimo bendrove suderinta informacijos pateikimo tvarka.
Gavusi iš VSDF valdybos informaciją apie tai, kad yra duomenų, jog dalyvis atitinka sąlygas baigti dalyvavimą pensijų kaupime jo prašyme baigti pensijų kaupimą nurodytu pagrindu, pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime baigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo.
2. Pensijų kaupimo bendrovė, priėmusi sprendimą baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu:1
) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto pensijų kaupimo bendrovės sprendimo priėmimo dienos dalyvio pensijos sąskaitoje esančius pensijų fondo vienetus sprendimo priėmimo dienos verte konvertuoja į pinigines lėšas;2
) konvertavusi pensijų fondo vienetus į pinigines lėšas, piniginių lėšų sumą perveda į dalyvio prašyme baigti pensijų kaupimą nurodytą asmeninę dalyvio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo dienos. Jeigu dalyvio pageidavimu jo pensijų sąskaitoje sukauptas pensijų turtas, konvertuotas į pinigines lėšas, pervedamas į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis;3
) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu priėmimo dienos informuoja apie tai VSDF valdybą su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. VSDF valdyba ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie pensijos kaupimo bendrovės priimtą sprendimą baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą gavimo dienos įregistruoja nurodytą pensijų kaupimo bendrovės sprendimą Dalyvių ir sutarčių registre. Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo pagal pensijų kaupimo bendrovės sprendimą baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą diena.
3. Pensijų kaupimo bendrovė priima sprendimą nebaigti dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime ir neišmokėti jam jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, kai nustato, kad prašymo baigti dalyvavimą pensijų kaupime pateikimo pensijų kaupimo bendrovei dieną dalyvis neatitiko šiame prašyme nurodyto pagrindo baigti dalyvavimą pensijų kaupime pagal šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punktą.
4. Dalyvis, norintis pasinaudoti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta turto dalies išmokėjimo teise, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę ir pateikia prašymą dėl turto dalies išmokėjimo. Gavusi nurodytą dalyvio prašymą, pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dalyvio prašymo dėl turto dalies išmokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos
pateikia VSDF valdybai prašymą pateikti informaciją, ar dalyvis nėra šia teise pasinaudojęs jo dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpiu ir kokia pensijų įmokų suma įmokėta dalyvio lėšomis. VSDF valdyba pateikia pensijų kaupimo bendrovei jos prašyme nurodytą informaciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pensijų kaupimo bendrovės prašymo gavimo dienos su pensijų kaupimo bendrove suderinta informacijos pateikimo tvarka.
VSDF valdybai pateikus informaciją, kad dalyvis jo dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpiu yra pasinaudojęs šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta turto dalies išmokėjimo teise, pensijų kaupimo bendrovė šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą neišmokėti turto dalies ir apie šį sprendimą informuoja dalyvį. Kai VSDF valdyba pateikia informaciją, kad dalyvis jo dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpiu nebuvo pasinaudojęs šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta turto dalies išmokėjimo teise ir jo prašymo dėl turto dalies išmokėjimo pateikimo dieną 25 procentus dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto atitinkanti suma yra mažesnė už paties dalyvio lėšomis įmokėtą pensijų įmokų sumą, pensijų kaupimo bendrovė šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą dalyviui atlikti turto dalies, lygios dalyvio lėšomis įmokėtai pensijų įmokų sumai, išmokėjimą.
5. Dalyvis, norintis pasinaudoti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui teise, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę ir pateikia prašymą dėl turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui . Pensijų kaupimo bendrovė šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui, jei prašymo pateikimo dieną dalyvio
vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus ar mažesnis už 50 procentų pagal šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalį nustatytos pensijų anuiteto ribos, o jei prašymo dėl turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui pateikimo dieną dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis už 50 procentų pagal šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos pensijų anuiteto ribos, pensijų kaupimo bendrovė priima sprendimą neišmokėti turto priešpensinio amžiaus asmeniui ir apie šį sprendimą informuoja dalyvį.6
. Sprendimą dėl turto dalies išmokėjimo arba turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui pensijų kaupimo bendrovė priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl atitinkamai turto dalies išmokėjimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą arba turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą . Pensijų kaupimo bendrovei priėmus sprendimą dalyviui atlikti turto dalies išmokėjimą ar sprendimą atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui:1
) dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai ar jų dalis pensijų kaupimo bendrovės sprendimo priėmimo darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pensijų kaupimo bendrovės sprendimo dalyviui atlikti turto dalies išmokėjimą arba sprendimo atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui priėmimo dienos;2 ) lėšos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų kaupimo bendrovės sprendimo priėmimo dienos pervedamos į dalyvio nurodytą asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jeigu dalyvio pageidavimu lėšos pervedamos į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis;3
) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dalyviui atlikti turto dalies išmokėjimą ar sprendimo atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui priėmimo dienos pensijų kaupimo bendrovė apie tai praneša VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. VSDF valdyba ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie atitinkamai pensijų kaupimo bendrovės priimtą sprendimą dalyviui atlikti turto dalies išmokėjimą ar sprendimą atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui gavimo dienos įregistruoja pensijų kaupimo bendrovės priimtą sprendimą Dalyvių ir sutarčių registre.“
1. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 4–9 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties.“2
. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo. Pensijų išmokos sutartis laikoma sudaryta, kai dalyvis pasirašo prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, o pensijų kaupimo bendrovės atstovas pasirašo pensijų išmokos sutartį arba uždeda parašo faksimilę. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne ilgiau kaip 4 darbo dienoms.
Pranešimą apie pensijų išmokos sutarties įregistravimą ar neįregistravimą, nurodžiusi neįregistravimo priežastis, VSDF valdyba pateikia pensijų kaupimo bendrovei per 3 darbo dienas nuo duomenų apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą gavimo VSDF valdyboje dienos. Pensijų kaupimo bendrovė per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kai gavo VSDF valdybos pranešimą apie pensijų išmokos sutarties neįregistravimą, privalo informuoti dalyvius, su kuriais sudarytos pensijų išmokos sutartys nebuvo įregistruotos, nurodydama jų neįregistravimo priežastis.“
3. Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu, taip pat dalyvio, dėl kurio pensijų kaupimo bendrovė priėmė šio įstatymo 291 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą
ar sprendimą atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui, vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo arba po šio įstatymo 291 straipsnio 2 dalyje nurodyto pensijų kaupimo bendrovės sprendimo ar sprendimo atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui priėmimo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki pensijų išmokos sutarties sudarymo arba šio įstatymo 291 straipsnio 2 dalyje nurodyto pensijų kaupimo bendrovės sprendimo ar sprendimo atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui priėmimo.
Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo arba iki šio įstatymo 291 straipsnio 2 dalyje nurodyto pensijų kaupimo bendrovės sprendimo ar sprendimo atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui priėmimo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis arba priimtas šio įstatymo 291 straipsnio 2 dalyje nurodytas pensijų kaupimo bendrovės sprendimas ar sprendimas atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui
. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų periodinių pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos) arba, dalyviui įsigijus pensijų anuitetą, išmokamas per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo, bet ne anksčiau kaip pensijų kaupimo bendrovei gavus pensijų anuitetų mokėtojo pranešimą apie dalyvio neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą (šio įstatymo 33 straipsnio 8 dalis), tokiais atvejais pensijų išmokų rūšis nekeičiama. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po šio įstatymo 291 straipsnio 2 dalyje nurodyto pensijų kaupimo bendrovės sprendimo
arba sprendimo atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui priėmimo, turi būti išmokamas dalyviui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos.“
4. Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, VSDF valdybos direktoriaus nustatyta tvarka VSDF valdybai pateikia užklausą, ar yra priimtas sprendimas skirti šiam dalyviui išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo užklausos gavimo dienos. Šioje dalyje nustatyta tvarka pensijų kaupimo bendrovei iš VSDF valdybos gavus informaciją, kad dalyviui yra paskirta išankstinė socialinio draudimo pensija, pensijų išmokos sutartis su dalyviu gali būti sudaryta ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį priimtas sprendimas skirti dalyviui išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją, pirmos dienos.“
5. Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Dalyvis, sudaręs pensijų išmokos sutartį, per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo turi teisę vienašališkai jos atsisakyti, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Dalyviui vienašališkai atsisakius pensijų išmokos sutarties, jam ir pensijų kaupimo bendrovei neatsiranda pareigų, susijusių su pensijų išmokos sutarties vykdymu. Pensijų kaupimo bendrovė apie vienašališko pensijų išmokos sutarties atsisakymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Jeigu pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove atsisakyti prašo dalyvis, pasirinkęs gauti pensijų anuitetą, jos jis turi teisę vienašališkai atsisakyti šio įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu pensijų išmokos sutartį sudaręs dalyvis miršta per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo, o pensijų anuitetą įsigijęs dalyvis miršta per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto skyrimo, jo sukauptas pensijų turtas paveldimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Pensijų anuitetų mokėtojo nustatytos formos prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo dalyvis gali pateikti tiesiogiai pensijų anuitetų mokėtojui arba per pensijų kaupimo bendrovę. Jeigu prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo pateikiamas per pensijų kaupimo bendrovę, ji informaciją apie gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas pateikia pensijų anuitetų mokėtojui jo nustatyta informacijos pateikimo tvarka ir saugo gautą dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo originalą arba perduoda jį saugoti pensijų anuitetų mokėtojui su juo suderinta tvarka. Pensijų anuitetų mokėtojas apie jo tiesiogiai gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka.
2. Pensijų anuitetas mokamas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimo dėl pensijų anuiteto skyrimo pagrindu. Pensijų anuitetas apmokamas vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto. Šią įmoką į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu, jeigu dalyvis nepasinaudoja šio straipsnio 8 dalyje numatyta teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą.3
. Pensijų anuitetą įsigyjančio dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.
4. Dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydis apskaičiuojamas ir pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto skyrimo nurodomas vadovaujantis pensijų anuitetų mokėtojo patvirtintais pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu ir pensijų anuitetų dydžių apskaičiavimo metodika. Pensijų anuitetas negali būti mažėjantis.
5. Pensijų anuitetų mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto skyrimo
šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo pagrindu priimamas ir pensijų anuiteto gavėjui jo prašyme dėl pensijų anuiteto įsigijimo pasirinktu vienu iš pensijų anuitetų mokėtojo nustatytų būdų pateikiamas (išsiunčiamas) per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gaunama informacija apie dalyvio sudarytą pensijų išmokos sutartį. Pensijų anuitetų mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto skyrimo registruojamas Dalyvių ir sutarčių registre.6
. Pensijų anuitetų mokėtojui priimant sprendimą dėl pensijų anuiteto skyrimo, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. Apskaičiuojant pensijų anuiteto dydį, draudžiama atsižvelgti į pensijų anuiteto gavėjo lytį.
7. Pensijų anuitetų mokėtojas sprendimą dėl pensijų anuiteto skyrimo priima ir pensijų anuitetą moka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis šio straipsnio 4 dalyje nurodytos tvarkos.
8Asmuo turi teisę vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą, apie tai raštu pranešęs pensijų anuitetų mokėtojui per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto skyrimo.
Jeigu pensijų anuitetų mokėtojas per 10 darbo dienų nuo dienos, kai asmeniui šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikiamas (išsiunčiamas) sprendimas dėl pensijų anuiteto skyrimo, negauna asmens atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą, laikoma, kad asmuo nepasinaudojo teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą. Asmeniui vienašališkai atsisakius įsigyti pensijų anuitetą, pensijų anuitetų mokėtojui neatsiranda pareigų, susijusių su jo priimto sprendimo dėl pensijų anuiteto skyrimo vykdymu. Jeigu asmuo atsisako įsigyti pensijų anuitetą, jis kartu vienašališkai atsisako ir pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove.
Vienašališkai atsisakęs pensijų anuiteto, asmuo tęsia dalyvavimą pensijų kaupime tol, kol jo dalyvavimas baigsis šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais. Pensijų anuitetų mokėtojas per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nustatyto vienašališko atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą termino pabaigos praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka apie dalyvio vienašališką atsisakymą arba neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą.9
. Pensijų anuitetas mokamas kas mėnesį. Pensijų anuiteto gavėjo pasirinkimu, jam pateikus prašymą pensijų anuiteto mokėtojui, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio pensijų anuitetas gali būti mokamas kas ketvirtį arba kas pusmetį. Prašymą dėl pensijų anuiteto mokėjimo periodiškumo keitimo pensijų anuitetų gavėjai pensijų anuiteto mokėtojui turi teisę pateikti ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Pensijų anuitetas pervedamas į prašyme dėl pensijų anuiteto įsigijimo nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba pensijų anuiteto gavėjo pasirinkimu jis gali būti pristatomas kitu VSDF valdybos nustatytu būdu. Pensijų anuitetas į pensijų anuitetų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pervedamas nemokamai. Jeigu pensijų anuiteto gavėjas pasirenka gauti pensijų anuitetą į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kitu VSDF valdybos nustatytu būdu, jis padengia su pensijų anuiteto mokėjimu susijusias išlaidas.
10. Pensijų anuitetas, išskyrus atidėtąjį, pradedamas mokėti nuo mėnesio, kurį gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, pirmosios dienos.
11. Pensijų anuitetų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija.12
. Pensijų anuitetų mokėjimas stabdomas ir pensijų anuitetai nemokami, jeigu pensijų anuiteto gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad pensijų anuiteto gavėjas prarado teisę gauti pensijų anuiteto išmokas. Pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pensijų anuiteto mokėjimas pratęsiamas nuo jo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijų anuiteto gavėjo teisė gauti pensijų anuitetą buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad pensijų anuiteto gavėjas, kuriam pensijų anuiteto mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), mirusiam (paskelbtam mirusiu) pensijų anuiteto gavėjui iki mirties priklausiusios neišmokėtos pensijų anuiteto išmokos paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
13. Pensijų anuiteto gavėjas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kiekvienų metų pabaigoje VSDF administravimo įstaigai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje arba elektroninių ryšių priemonėmis identifikuotis ir patvirtinti savo tapatybę VSDF valdybos direktoriaus nustatytomis techninėmis sąlygomis ir tvarka (toliau – tapatybės patvirtinimas). Nepateikus šio dokumento iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos arba neatlikus tapatybės patvirtinimo, pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo kitų metų sausio 1 dienos, o šį dokumentą pateikus arba atlikus tapatybės patvirtinimą, pensijų anuiteto mokėjimas atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti pensijų anuitetą yra išlikusi. Jeigu VSDF administravimo įstaiga duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai (arba asmuo atvyksta į VSDF administravimo įstaigą ir pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), ji privalo informuoti pensijų anuiteto gavėją, kad jam nereikia pateikti dokumento, jog jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, arba atlikti tapatybės patvirtinimo.“
351 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 351 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) tvirtina veiklos planą, apimantį bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir Pensijų anuitetų fondo techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę bei techninių atidėjinių neapibrėžtumo vertinimą;“.
2. Pakeisti 351 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) tvirtina pensijų anuitetų dydžių apskaičiavimo metodiką;“.
3. Pakeisti 351 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, vykdymo. Įgyvendindama šioje dalyje numatytą teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, VSDF valdyba privalo funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims negali būti perduotas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų dėl pensijų anuitetų skyrimo, norminių ir kitų teisės aktų priėmimas, kitos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18, 19 punktuose.“
352 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 352 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia pasiūlymus dėl pensijų kaupimą reguliuojančių teisės aktų tobulinimo, o pensijų anuitetų mokėtojui – pasiūlymus, rekomendacijas dėl pensijų anuitetų mokėtojo veiklos, Pensijų anuitetų fondo turto ir rizikos valdymo, taip pat svarsto pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų (dokumentų), numatytų šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose ir 4 dalyje, projektus ir teikia dėl jų išvadas ir rekomendacijas pensijų anuitetų mokėtojui;“.
2. Pakeisti 352 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Pensijų anuitetų tarybos narių atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną Pensijų anuitetų tarybos narį bendru sutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankai turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Atrinktų kandidatų eiti Pensijų anuitetų tarybos narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 353 straipsnyje nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, Pensijų anuitetų tarybos narius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria Vyriausybė. Pensijų anuitetų tarybos nariai iš paskirtų narių išsirenka Pensijų anuitetų tarybos pirmininką šios tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka.
Pensijų anuitetų tarybos narius šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu.“
3. Pakeisti 352 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Pensijų anuitetų taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Pensijų anuitetų tarybos sprendimai priimami šios tarybos visų narių balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip trims Pensijų anuitetų tarybos nariams.“
357 straipsnio pakeitimas Pakeisti 357 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Pensijų anuitetų mokėtojas privalo sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, atsižvelgdamas į visus įsipareigojimus pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų skyrimo, ir užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo valdomas Pensijų anuitetų fondo turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, nebūtų mažesnės vertės negu suformuotų techninių atidėjinių suma.“
358 straipsnio pakeitimas Pakeisti 358 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Pensijų anuitetų mokėtojas turi diversifikuoti Pensijų anuitetų fondo turtą, kad išvengtų per didelės priklausomybės nuo bet kurio konkretaus investavimo objekto ar jo emitento, įmonių grupės, sandorio šalies arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso investicinių priemonių portfelio rizikos. Pensijų anuitetų fondo turto diversifikacija užtikrinama atsižvelgiant į investicinių priemonių portfelio dydį ir riziką.“
359 straipsnio pakeitimas Pakeisti 359 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą neprognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo pateikti priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai padėties atkūrimo planą, jame nurodydamas lėšų, reikalingų techniniams atidėjiniams padengti, poreikį. Lėšos, reikalingos techniniams atidėjiniams padengti, numatomos artimiausių metų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos artimiausių metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.“
3510 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3510 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Pensijų anuitetų fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Šio įstatymo projektą tokiais pačiais terminais, kurie taikomi rengiant Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, rengia pensijų anuitetų mokėtojas ir teikia jį svarstyti Pensijų anuitetų tarybai. Pensijų anuitetų tarybai apsvarsčius Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą, pensijų anuitetų mokėtojas jį kartu su Pensijų anuitetų tarybos išvada teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka teikia juos derinti Finansų ministerijai, o suderinusi teikia svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė, pritarusi Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektui, teikia jį tvirtinti Seimui.“
2. Pakeisti 3510 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Pensijų anuitetų mokėtojas privalo tvarkyti Pensijų anuitetų fondo finansinę apskaitą ir sudaryti Pensijų anuitetų fondo tarpinių ataskaitų rinkinį pasibaigus kiekvienam finansinių metų ketvirčiui ir metinių ataskaitų rinkinį pasibaigus finansiniams metams, vadovaudamasis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Išieškojimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos, taip pat iš pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą išmokėtos turto dalies ar pagal 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą išmokėto turto priešpensinio amžiaus asmeniui vykdomas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondo apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Finansinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų anuiteto mokėtojas, priimdami šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 30 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus, turi teisę prašyti dalyvių pateikti tik asmens duomenis, būtinus asmeniui identifikuoti
(asmens vardą, pavardę ir asmens kodą, o jei asmens kodas nesuteiktas, – asmens socialinio draudimo numerį), taip pat pensijų kaupimo bendrovės, priimdamos šio įstatymo 291 straipsnio 1 dalyje nurodytus dalyvių prašymus, turi teisę prašyti dalyvių kartu pateikti ir duomenis apie jų sveikatos būklę, įskaitant duomenis apie ligą (ligas) ir (ar) negalią, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte.
2. VSDF valdyba ir pensijų kaupimo bendrovės asmens duomenis tvarko pensijų kaupimo ir pensijų išmokų bei išmokų iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto mokėjimo organizavimo tikslais.3
. VSDF valdybai duomenis apie dalyvio sveikatos būklę, įskaitant duomenis apie ligą (ligas) ir (arba) negalią, būtinus atsakyti į šio įstatymo 291 straipsnio 1 dalyje nurodytą pensijų kaupimo bendrovės prašymą VSDF valdybai, pagal duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia ir už jų teisingumą atsako:1 ) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos tvarkytojas valstybės įmonė Registrų centras (šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto a ir b papunkčiai);2 ) Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto c papunktis).4
. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.
5. Įgyvendinant šį įstatymą, tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis, nustatomos šios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės:1
) duomenų valdytojai nustato procedūrines šių duomenų tvarkymo taisykles, kuriomis užtikrinamas teisėtas apibrėžtos apimties duomenų tvarkymas, šių duomenų tvarkymo saugumas;2 ) duomenų valdytojai ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus atlieka periodinį šių duomenų tvarkymo teisėtumo auditą.
6. Dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
7. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 .“
Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedą.
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 13, 16, 22, 25, 26, 28 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 9 dalis, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos bankas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus.3 .
Įsigaliojus šiam įstatymui, iki 2025 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvauti pradėjęs ir pensijos išmokos sutarties nesudaręs ar pensijų išmokos negavęs pensijų kaupimo dalyvis (toliau – dalyvis)
turi teisę iki 2027 m. rugsėjo 30 d. pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pateikusio dalyvio pensijos sąskaitoje sukauptų lėšų dalis, lygi iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžeto už dalyvį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2004–2018 m. laikotarpį (toliau –
VSDF biudžeto už dalyvį pervestos valstybinio socialinio draudimo įmokos) ir iš valstybės biudžeto už dalyvį sumokėtų pensijų įmokų sumai, pervedama į VSDF biudžetą. Likusi lėšų dalis kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža pervedama į prašymą pateikusio dalyvio nurodytą sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Kai dalyvio pensijos sąskaitoje sukauptų lėšų suma yra mažesnė nei iš VSDF biudžeto už dalyvį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir iš valstybės biudžeto už dalyvį sumokėtų pensijų įmokų suma, į VSDF biudžetą pervedama visa dalyvio pensijos sąskaitoje sukauptų lėšų suma. Į VSDF biudžetą pervedamų lėšų suma į VSDF biudžetą įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Sprendimą nutraukti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime pensijų kaupimo bendrovė priima ir lėšas dalyviams bei VSDF biudžetui perveda per 90 dienų nuo prašymo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.
4. Kai dalyvis po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos įgyja teisę nutraukti pensijų kaupimą, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punktu, pensijų kaupimo bendrovė dalyvio prašymą nagrinėja šia tvarka:1
) jei pensijų kaupimo bendrovė iki šio įstatymo 18 straipsnyje dėstomoje Pensijų kaupimo įstatymo 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nurodyto dalyvio prašymo nutraukti pensijų kaupimą gavimo dienos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nėra priėmusi sprendimo nutraukti jo dalyvavimą pensijų kaupime, dalyvio pensijų kaupimas nutraukiamas ir jo pensijų turtas išmokamas, vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 291 straipsnio 1–2 dalimis, o dalyvio pateiktas prašymas nutraukti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, paliekamas nenagrinėtas;2
) jei pensijų kaupimo bendrovė yra priėmusi sprendimą nutraukti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime, bet jam bei VSDFV biudžetui, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, nustatyta tvarka nėra pervestos pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos, pensijų kaupimo bendrovės sprendimas nutraukti dalyvio pensijų kaupimą, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, pripažįstamas netekusiu galios nuo dalyvio prašymo nutraukti pensijų kaupimą, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punktu, gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, o dalyvio pensijų kaupimas nutraukiamas ir jo pensijų turtas išmokamas, vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 291 straipsnio 1–2 dalimis.5
. Šio įstatymo 11 straipsniu keičiama Pensijų kaupimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis taikoma nuo 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau steigiamiems tikslinės grupės pensijų fondams.
6. Šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi keičiama Pensijų kaupimo įstatymo 352 straipsnio 4 dalis taikoma renkant naują Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininką pasibaigus iki šio įstatymo 22 straipsnio įsigaliojimo paskirto Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininko kadencijai ar atleidus jį iš pareigų kitais Pensijų kaupimo įstatymo 352 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.7
. Pensijų įmokų pervedimas, kuris buvo laikinai sustabdytas, vadovaujantis iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusia Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, ir turėjo būti laikinai sustabdytas 2026 m. sausio 1 d. ar vėliau, įsigaliojus šiam įstatymui, lieka laikinai sustabdytas dalyvio prašyme laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą numatytam likusiam laikino pensijų įmokų sustabdymo laikotarpiui.
8. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. pradėtos pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo, taip pat pensijų išmokų skyrimo procedūros baigiamos, vadovaujantis iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis.9
. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. savo interneto svetainėse paskelbia šiuos 2026 metais taikomus pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydžius, nuo kurių priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, suapvalintus euro tikslumu, apskaičiuotus Fondo valdybos pagal šias nuostatas:1 ) pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydis, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, apskaičiuojamas pagal formulę: ;2 ) pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydis, kurį viršijantis dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas pensijų anuitetą įsigyjančiam dalyviui gali būti išmokamas
vienkartine pensijų išmoka, apskaičiuojamas pagal formulę ;3 ) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose formulėse:
ex post vertinimas
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).2
. Atliekant ex post vertinimą, turi būti nustatyta, kokiu mastu dalyviai pasinaudojo šiuo įstatymu nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis, skirtomis pensijų kaupimo sistemos lankstumui didinti (dalyvių savanoriškas įsitraukimas į pensijų kaupimą, pensijų turto išmokėjimas priešpensinio amžiaus asmeniui, pensijų kaupimo baigimas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu
, turto dalies išmokėjimas prieš pensinį amžių ir sulaukus pensinio amžiaus, lankstesnis pensijų išmokų pasirinkimo reguliavimas, galimybė pačiam dalyviui pasirinkti pensijų įmokų pervedimo stabdymo laikotarpį ir periodiškumą), paskirtų pensijų anuitetų vidutinį dydį, taip pat kaip priimtas įstatymas paveikė aktyviai pensijų kaupime dalyvaujančių ir naujas pensijų kaupimo sutartis sudarančių asmenų skaičių bei dalyvių pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.3 .
Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.4 . Ex post vertinimas turi būti atliktas per 12 mėnesių nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1, 3, 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 351 , 352 , 357 , 358 , 359 , 3510
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
NR. I-1336 7, 15 ir 39 STRAIPSNIų PaKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 14 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, (toliau – Programa) numatyta tobulinti pensijų kaupimo sistemą: „Panaikinsime automatinį įtraukimą į antrąją pensijų pakopą. Kiekvienam sudarysime galimybes neribotam laikui sustabdyti antrosios pensijų pakopos įmokų pervedimą, sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms sudarysime galimybes laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas“ (Programos 154 punktas). Siekiant įgyvendinti šią Programos nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtinto Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano (toliau – Planas) 2.1.2 papunktyje numatytas veiksmas „Įgyvendinti antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarką, užtikrinant savanorišką įsitraukimą, didesnį sistemos lankstumą, patrauklumą, darbdavių dalyvavimą, subalansuoti finansines paskatas ir užtikrinti galimybę nutraukti kaupimą, kai jis tampa apsunkintas ar betikslis“.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) 2024 m. gruodžio mėnesio duomenimis, pensijų kaupime dalyvavo 1,42 mln. asmenų, iš jų aktyvių dalyvių, t. y. pervedančių pensijų įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas, buvo apie 774 tūkst. Taigi aktyvių dalyvių skaičius sudarė tik apie 54,5 proc. nuo visų pensijų kaupime dalyvaujančių asmenų.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas automatinio įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą mechanizmas. Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnį, kiekvienų metų sausio mėnesį pilnamečiai ir valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie nėra sukakę 40 metų, yra įtraukiami į pensijų kaupimą per VSDF valdybos atsitiktine tvarka parinktą pensijų kaupimo bendrovę ir apie tai informuojami. Asmenys turi teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Tokiu atveju asmuo pakartotinai įtraukiamas į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol sukaks 40 metų. T. y., atsisakęs kaupime dalyvauti 18 metų asmuo gali būti pakartotinai įtraukiamas dar septynis kartus.
Naujų dalyvių įtraukimas Metai Įtraukti asmenys Likę dalyviai Likę, proc.
Atsisakė, proc. 2019 132 394 61 073 46% 54% 2020 43 535 26 900 62% 38% 2021 34 287 20 972 61% 39% 2022 88 797 28 812 32% 68% 2023 67 713 25 622 38% 62% 2024 59 745 25 886 43% 57% 1 lentelė. Dalyvių įtraukimas Šaltinis: VSDF valdybos duomenys
2022-2024 m. stebima tendencija, kad įtraukimo procese didesnė įtrauktųjų asmenų dalis atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. 2024 m. apie pusė įtrauktųjų neatsidarė gautos žinutės apie įtraukimą (pranešimai apie automatinį įtraukimą buvo siunčiami į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos asmenines paskyras; šias žinutes atsidarė 31,5 tūkstančio gyventojų; informacijos asmeninėse paskyrose neperskaičiusiems gyventojams VSDF valdyba siuntė registruotus laiškus, iš kurių apie trečdalis sugrįžta nepasiekę adresato).
VSDF valdybos duomenys apie 2022-2024 m. pakartotinai į pensijų kaupimą įtrauktus asmenis rodo, kad 2022 m. pakartotinai į pensijų kaupimą buvo įtraukti 46 006 asmenys, iš jų 39 962 asmenys (87%) dalyvauti pensijų kaupime atsisakė. 2023 m. duomenimis, į pensijų kaupimą pakartotinai buvo įtraukti 13 995 asmenys, iš jų 13187 asmenų (94 %) dalyvauti kaupime atsisakė. 2024 m. buvo 10 361 pakartotinai į pensijų kaupimą įtrauktas asmuo, iš jų atsisakė dalyvauti 9 544 asmenys (92%).
Pastebėtina, kad automatinis įtraukimas sukelia papildomą administracinę naštą įtrauktiems asmenims, kurie ketina atsisakyti dalyvauti kaupime, nes, kaip pagrindžia aukščiau dėstomoje pastraipoje pateikti duomenys, didžioji dalis automatiškai įtrauktų asmenų atsisako dalyvauti pensijų kaupime, dėl to jiems reikia pildyti dokumentus, kad nebūtų įtraukti į pensijų kaupimą, taip pat VSDFV valdybai reikia siųsti įrauktiems asmenims priminimus apie įtraukimą tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis, tiek ir registruota siunta, kas suponuoja papildomas finansines išlaidas. Kartu automatinis įtraukimas kelia didelį nepasitenkinimą ir tų asmenų, kurie nespėjo atsisakyti dalyvavimo kaupime per nustatytą terminą ir nebegali pasitraukti iš pensijų kaupimo, nes tai jie vertina kaip neproporcingą jų teisių ribojimą.
1 pav. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių pensijų kaupimo formos Šaltinis: Lietuvos bankas „Lietuvos banko apžvalga: II pensijų pakopos raida, iššūkiai ir pasiūlymai, kaip ją tobulinti“, 2025 Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) skelbiama informacija (1 pav.), automatinio įtraukimo mechanizmas nėra paplitęs: jį taiko 16 proc. šalių (6 šalys iš 38), tarp jų ir Lietuva.
Sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) pensijų kaupimo dalyviai pagal sukaupto pensijų turto dydį gali rinktis pensijų išmokos rūšį: vienkartinę, periodinę išmoką arba pensijų anuitetą. VSDF valdybos duomenimis, 2024 m. sutartis dėl vienkartinės išmokos sudarė 8 572 asmenys, dėl periodinės išmokos – 2 476 asmenys, dėl pensijų anuiteto – 1 556 asmenys. Iš viso 2024 m. pabaigoje pensijų anuitetų gavėjų skaičius siekė 4 366 asmenis. VSDF valdyba pensijų anuitetus pradėjo mokėti nuo 2020 m. liepos mėn.
Metai Vienkartinė išmoka Periodinė išmoka Anuitetas Iš viso Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Iš viso 2021 4 982 3 338 1 251 1 000299457
370
928335
714 842 9 105 7 612 16 717 2 lentelė. Pensijų išmokų rūšys pagal gavėjus Šaltinis: VSDF valdybos duomenys Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje nustatytos pensijų išmokų rūšys atsižvelgiant į sukaupto pensijų turto dydį: vienkartinė pensijų išmoka – kai sukauptas pensijų turtas neviršija vienkartinės išmokos ribos (šiuo metu 5 403 eurai), periodinė pensijų išmoka – kai sukauptas pensijų turtas yra didesnis nei vienkartinės išmokos riba, bet nesiekia pensijų anuiteto ribos (šiuo metu 10 807 eurų), pensijų anuitetas - kai sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis nei pensijų anuiteto riba.
Išmokų ribos yra nustatytos absoliučiais dydžiais ir indeksuojamos kas trejus metus pagal vidutinės metinės infliacijos (Valstybės duomenų agentūros skelbiamas suderintas vartotojų kainų indeksas) 3 paskutinių kalendorinių metų rodiklį.
Automatinio pensijų anuiteto indeksavimo mechanizmo (šiuo metu su anuitetų gavėjais tik dalinamasi Pensijų anuitetų fondo gautu investiciniu pelnu, kuris priklauso nuo situacijos rinkose) nebuvimas ir aukščiau nurodytas pensijų išmokų ribų indeksavimas, kuris neaktualizuoja ribų kiekvienais metais, lemia tai, kad pensijų anuitetų gavėjams mokamų pensijų anuitetų dydis nesudaro reikšmingos pajamų dalies lyginant su anuitetų gavėjų gaunamų socialinio draudimo pensijų dydžiais, kadangi socialinio draudimo pensijos yra indeksuojamos pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempą, esant dabartinėms pensijų anuitetų riboms, pensijų anuitetai, lyginant su socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiu, sudaro tik nedidelę senatvės pensijos gavėjo pajamų dalį. VSDF valdybos 2024 m.
gruodžio mėnesio duomenimis, vidutinė pensijų anuiteto dydžio procentinė išraiška nuo visų anuiteto gavėjo gaunamų pensijų dydžio sudarė 6,98 proc., vidutinis pensijų anuitetas buvo 65,58 euro. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 (toliau – Nutarimas) konstatavo, kad „ pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas konstituciškai svarbiu tikslu – kaupti lėšas specialiuose pensijų fonduose ir jas investuoti tam, kad kaupimo dalyviams būtų mokamos sukauptos senatvės pensijos išmokos.
Siekiant šio tikslo, konstituciškai pagrįstu laikytinas toks įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį pensijų kaupimas yra ilgalaikis ir įprastai baigiasi, kai pensijų kaupimo dalyvis sulaukia įstatyme nustatyto amžiaus ir jam išmokamos visos sukauptos senatvės pensijos išmokos arba kai jis miršta.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose teisinis reguliavimas, be kita ko, nustatantis pensijų kaupimo pabaigos atvejus, negali būti toks, kad, siekiant konstituciškai svarbaus tikslo užtikrinti, kad dalyviams būtų mokamos sukauptos senatvės pensijos išmokos, būtų neproporcingai apribotos pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės teisės į sukauptą turtą, teisiniu reguliavimu nenumatant jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva.
Todėl, paisant Konstitucijos, inter alia iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų , įstatyme turi būti nustatyti ir kiti pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, be kita ko, atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių. Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ 2024 m. kovo 13 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo viešąją konsultaciją su visuomene dėl aplinkybių, kurioms esant būtų galima nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, sąrašo. Apklausa buvo paskelbta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje ir truko iki 2024 m. kovo 26 d. Apklausoje sudalyvavo 3 034 asmenys. 93 proc. apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad priežastimi nutraukti pensijų kaupimą turėtų būti sunkios ligos ir būklės. Tiek pat procentų apklausos dalyvių (93 proc.) pasisakė, kad priežastimi gali būti sunki negalia (70-100 proc. netekto dalyvumo arba sunkus neįgalumas nepilnamečiam vaikui). 91 proc. apklausos dalyvių kaip priežastį įvardijo grėsmę prarasti vienintelį būstą. 60 proc.
apklausos dalyvių manė, kad dalyvavimą pensijų kaupime turėtų galėti nutraukti trumpalaikiai darbuotojai užsieniečiai. 55 proc. apklausos dalyvių manė, kad reikėtų turėti galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime nenurodant jokių priežasčių. Iš apklausos duomenų galima daryti išvadą, kad respondentams yra svarbu turėti galimybę nutraukti pensijų kaupimą ne tik dėl sveikatos, bet ir kitais atvejais. Tačiau Konstitucinis Teismas Nutarime konstatavo, kad pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, todėl siekiant atliepti kaupiančiųjų lūkestį (pvz., turėti galimybę laisviau disponuoti savo sukauptu pensijų turtu), reikalingos alternatyvios teisinio reguliavimo priemonės, kurios pensijų kaupimo sistemą padarytų lankstesne ir patrauklesne.
Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 1, 3, 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 32, 33, 351 , 352 , 357 , 358 , 359 , 3510 , 36, 37 ir 40 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 291 straipsniu ir 6 straipsnio bei Įstatymo priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslai:
1. Įgyvendinti Nutarimą, numatant galimybę dalyviui nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
2. Užtikrinti tik savanorišką įsitraukimą į pensijų kaupimą, didesnį sistemos lankstumą ir patrauklumą.
3. Užtikrinti didesnį Pensijų kaupimo įstatymo nuostatų teisinį aiškumą ir spręsti praktinio jų taikymo problemas.
Įstatymo projektu teikiami siūlymai įgyvendins pirmąjį antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos etapą (Plano 2.1.2 papunkčio veiksmą ta apimtimi, kuria numatyta užtikrinti savanorišką įsitraukimą, didesnį sistemos lankstumą, patrauklumą ir užtikrinti galimybę nutraukti kaupimą, kai jis tampa apsunkintas ar betikslis). Antruoju antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos etapu bus teikiami siūlymai dėl darbdavių įtraukimo į pensijų kaupimą bei finansinių paskatų dalyvauti pensijų kaupime subalansavimo.
Siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslus, kartu teikiami ir lydimieji įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Civilinio proceso kodekso projektas), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – GPM įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Pensijų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7, 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Socialinio draudimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Piniginės paramos įstatymo projektas; toliau kartu – lydimieji įstatymų projektai).
Lydimųjų įstatymų projektų tikslai: suderinti keičiamų įstatymų nuostatas su Įstatymo projektu teikiamais siūlymais, taip pat nustatyti priemones, prisidedančias prie pensijų kaupimo sistemos lankstumo ir patrauklumo užtikrinimo. GPM įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad išmokos iš asmens pensijų turto pagal Pensijų kaupimo įstatymą ir Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalį yra neapmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektu, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, siekiama nustatyti mechanizmą, kur pervedama ir kaip įskaitoma asmens pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų sumos dalis, susidariusi iš VSDF biudžeto ir valstybės biudžeto už asmenį sumokėtų įmokų, jeigu asmuo Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimą.
Piniginės paramos įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad
pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, išmokėtas Įstatymo projekte įgyvendinant Konstitucinio Teismo Nutarimą nustatytais pagrindais, nėra vertinamas skiriant piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – Piniginės paramos įstatymas) bei, Civilinio proceso kodekso projektu siūlant nustatyti, kad į šį turtą nebūtų galima nukreipti išieškojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupė ir Piniginės paramos grupė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai1
. Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytas baigtinis dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos pagrindų sąrašas: kai dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir jam pagal pensijų išmokos sutartį išmokama pensijų išmoka; teismas pripažįsta pensijų kaupimo sutartį negaliojančia; dalyvis miršta; Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą. Kitais, nei nurodytoje dalyje nustatytais pagrindais dalyvavimas pensijų kaupime nebaigiamas.
2. Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą tvarka bei atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime terminai:
2.1 . nuo 2019 m. kiekvienų trečių metų sausio 1 d. pilnamečius valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus ir 40 metų nesukakusius asmenis VSDF valdyba įtraukia į jos atsitiktine tvarka parinktas pensijų kaupimo bendroves; 2.2 . įtraukti į pensijų kaupimą asmenys apie įtraukimą yra informuojami ir turi galimybę iki įtraukimo metų birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime; 2.3 . jei asmuo atsisako dalyvauti pensijų kaupime, po trijų metų jis bus pakartotinai įtraukiamas į pensijų kaupimą, procedūrą kartojant iki asmeniui sukaks 40 metų; 2.4 . asmeniui iki birželio 30 d. nepareiškus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, jis tampa pensijų kaupimo dalyviu ir nuo jo darbo užmokesčio pradedamos skaičiuoti pensijų įmokos; 2.5
. dėl svarbių priežasčių praleidęs atsisakymui pateikti nustatytą terminą asmuo gali kreiptis dėl atsisakymo dalyvauti į VSDF valdybą ir pateikti svarbias priežastis įrodančius dokumentus. Jei VSDF valdyba nustato, kad priežastys buvo svarbios, dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas ir įmokos grąžinamos asmeniui.
Toks automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmas sukelia administracinę naštą tiek potencialiems pensijų kaupimo dalyviams (turintiems, jei nepageidauja dalyvauti pensijų kaupime, teikti atsisakymą nustatyta tvarka), tiek VSDF valdybai (turinčiai pareigą tinkamai informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis, todėl juos informuojančią ne tik per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, bet ir siunčiant informaciją registruotu paštu,
3
. Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta laikino pensijų kaupimo įmokų mokėjimo stabdymo tvarka, pagal kurią dalyvis turi teisę stabdyti pensijų įmokų pervedimą bet kuriuo metu, tačiau ne trumpiau kaip 1 mėnesiui ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina asmens galimybių, pasikeitus svarbioms jo gyvenimo aplinkybėms lanksčiau į jas reaguoti stabdant pensijų įmokų pervedimą kitokiu laikotarpiu. Be to, Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyti prašymo dėl pensijų įmokų laikino sustabdymo teikimo terminai lemia, kad įmokų pervedimo stabdymą dalyvis turi planuoti iš anksto (apie pensijų įmokų pervedimo stabdymą dalyvis turi informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus bent 30 kalendorinių dienų iki numatomo įmokų sustabdymo).
4. Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis nustato pensijų išmokų rūšis ir jų mokėjimo tvarką: 4.1 . numatytos trys pensijų išmokos: vienkartinė, periodinė ir anuitetas (skirstomas į standartinį arba atidėtąjį); 4.2
. nustatytos sukaupto pensijų turto ribos, pagal kurias nustatoma pensijų išmokos rūšis, lemiančios, kad asmuo negali rinktis pensijų išmokos rūšies ir jo gaunama pensijų išmoka priklauso tik nuo konkrečios jo vardu sukaupto pensijų turto sumos (išskyrus asmens galimybę pasirinkti gauti pensijų anuitetą). Dėl indeksavimo šiuo metu galiojančios sukaupto pensijų turto ribos: iki 5 403 eurų sukaupęs asmuo turi teisę atsiimti vienkartinę išmoką (arba įsigyti pensijų anuitetą), nuo 5 403 eurų iki 10 807 eurų asmuo gali atsiimti periodinę išmoką (arba įsigyti pensijų anuitetą), 10 807 eurų ir daugiau sukaupęs asmuo turi teisę atsiimti tik pensijų anuitetą. 4.3
. kitokių išmokų iš dalyvio vardu sukaupto ir jam nuosavybės teise priklausančio pensijų turto Pensijų kaupimo įstatymas nenumato.
5. Pensijų kaupimo įstatyme nėra numatytos galimybės pensijų kaupimo dalyviui atsiimti dalies savo vardu pensijų fonde sukaupto turto dalyvavimo pensijų kaupime stadijoje, t. y. iki įgyjant teisę į atitinkamą pensijų išmoką. Tokios galimybės nebuvimas taip pat mažina pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir skatina asmenis verčiau rinktis kaupti savarankiškai, kartu išlaikant teisę lanksčiau priimti sprendimus mažinti savo sukaupto turtą dalimi, kuri būtų nukreipta einamiesiems poreikiams tenkinti.6
. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, teisę gauti pensijų išmoką anksčiau nei sukanka senatvės pensijos amžių gali tik išankstinių senatvės pensijų gavėjai, – tokiu atveju pensijų išmokos rūšiai nustatyti taikomos tos pačios sukaupto pensijų turto ribos, kaip ir sukakusiems senatvės pensijos amžių dalyviams. Pensijų kaupimo įstatyme nėra numatyta galimybė pensijų kaupimo dalyviams (ne išankstinių senatvės pensijų gavėjams), sukaupusiems mažiau pensijų turto nei nustatytas dydis, su kuriuo siejama prievolė įsigyti pensijų anuitetą, likus mažiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir atsiimti sukauptą pensijų turtą.7
. Pensijų kaupimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta būsimo pensijų išmokos gavėjo išankstinio informavimo apie artėjantį terminą įgyvendinti jo teisę į pensijų išmokas tvarka, – pensijų kaupimo bendrovė dalyviui aktualią informaciją teikia, kai iki pensinio amžiaus jam lieka ne mažiau nei 3 mėnesiai.8
. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo finansinių priemonių portfeliui 2 metus nuo pirmosios pensijų įmokos į pensijų fondą gavimo dienos netaikomi turto diversifikavimo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo turtas viršija 100 000 eurų. Šiuo metu Pensijų kaupimo įstatyme nustatytos laiko ir turto dydžio ribos dėl turto nediversifikavimo neatitinka realijų. Kaip rodo praktika, pagal gyvenimo ciklo fondų principą naujai steigiamų pensijų fondų turtas 1 mln. eurų ribą pasiekia greičiau negu per vienerius metus. Remiantis 2022 m. liepos mėnesį įsteigtos pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ (tai vėliausiai į rinką atėjęs pensijų fondų valdytojas) pavyzdžiu, vienas iš jos valdomų pensijų fondų (1975-1981) 1 mln. eurų turto ribą viršijo jau tų pačių 2022 m. IV ketvirtį, dar trys jos valdomi pensijų fondai (1989-1995, 1982-1988, 1968-1974) 1 mln. eurų turto ribą viršijo 2023 m. I ketvirtį, vienas pensijų fondas (1996-2002) 1 mln. eurų turto ribą pasiekė 2023 m. II ketvirtį.
9. Pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pensijų anuitetas mokamas kas mėnesį, t. y. nenustatyta galimybė pensijų anuitetą jo gavėjo pageidavimu mokėti rečiau, nepaisant to, kad šiuo metu pensijų anuiteto dydis sudaro tik nedidelę senatvės pensijos gavėjo pajamų dalį, pvz., 2024 m. gruodį vidutinis pensijų anuitetas buvo 65,58 euro.10
. Pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka, kuria remiantis pensijų anuitetų gavėjas, deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, turi kasmet VSDF administravimo įstaigai pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje. Šis pareigos įgyvendinimo būdas sukelia jam administracinę naštą, kuri galėtų būti mažinama nustatant galimybę atlikti šią pareigą kitu būdu – elektroninių ryšių priemonėmis.11
. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 352 straipsnio 4 dalimi, Pensijų anuitetų fondo tarybos (toliau – Pensijų anuitetų taryba) narių ir iš jų skiriamo Pensijų anuitetų tarybos pirmininko atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 7 dalis nustato, kad šios tarybos sprendimai priimami balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant bent keturiems (iš penkių) nariams.12
. Kai kurios Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos yra nebeaktualios atsižvelgiant į jau pasibaigusius jose aptariamus teisinius santykius (pvz., 8 straipsnio 2 dalies, 28 straipsnio 3 dalies, Pensijų kaupimo įstatymo priedo nuostatos) arba turėtų būti tikslinamos pasikeitus jose nurodytų kitų įstatymų ar institucijų pavadinimams (pvz., 8 straipsnio 1, 3 dalys, 12 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis ir kt.).
13. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registras
(toliau – Dalyvių ir sutarčių registras) įsteigtas vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu. Pensijų kaupimo įstatymo nuostatose Dalyvių ir sutarčių registras neapibrėžiamas, 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog Dalyvių ir sutarčių registro tvarkyta ir valdytoja yra VSDF valdyba, o registro nuostatai tvirtinami Vyriausybės.
2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2436 (toliau – VIIVĮ), kurį įgyvendinant iki 2026 m. gruodžio 31 d. kituose teisės aktuose turės būti patikslinti vartojami terminai bei kitos aktualios nuostatos, susijusios su informacinėmis sistemomis. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslus ir į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra parengusi ir pateiks įstatymų projektų paketą, kurio tikslas – kompleksiškai įgyvendinti VIIVĮ ir tarpusavyje suderinti susijusių įstatymų nuostatas (įskaitant terminologijos, pvz., sąvokų „registras“ ir „registro informacinė sistema“, vartojimo peržiūrėjimą ir kt.), ir kurio numatomas įsigaliojimas – 2027 m. sausio 1 d., Įstatymo projektu neteikiami siūlymai, susiję su VIIVĮ įgyvendinimu.
14. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 46 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms prilyginamos tik šiuo metu galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme nustatytos pensijų išmokos.
15. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti įmokas pensijų kaupimo bendrovėse, tačiau pagal Pensijų kaupimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį asmuo, jau dalyvaujantis pensijų kaupime ir sukakęs senatvės pensijos amžių bei įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią ir toliau likti dalyviu.16
. Piniginės paramos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise priklausantis turtas, o
visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, vertinami skiriant piniginę socialinę paramą. Pagal Pensijų kaupimo įstatymą išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas į šiuos sąrašus nepatenka.
17. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje
nustatytas baigtinis sąrašas sumų, kurios priklauso skolininkui ir iš kurių negalima vykdyti išieškojimo atsižvelgiant į šių sumų tikslinę paskirtį užtikrinant jų gavėjo svarbių interesų apsaugą (pavyzdžiui, laidojimo pašalpos, išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kt.).
Pagal Pensijų kaupimo įstatymą išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas į šį sąrašą nepatenka.4 .
1. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įgyvendintas Nutarimas. Siūloma nustatyti pagrindus, kai pensijų kaupimas baigtųsi, kai: 1.1
. dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme paliatyvioji pagalba apibrėžiama kaip paciento, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios kančias, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, 2024 m. 1 404 asmenų, 65 metų ir jaunesnių, gavo paliatyviosios pagalbos paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad iš paties paliatyviosios pagalbos apibrėžimo išplaukia, kad asmenų, sergančių gyvybei pavojinga liga, išgyvenamumo prognozė yra itin maža, dėl to tolimesnis jų dalyvavimas pensijų kaupime ir lėšų kaupimas būsimai senatvei gali būti itin apsunkintas arba betikslis. Taip pat atsižvelgiant į šį teikiamą siūlymą, Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio, kuriuo apibrėžiamos pagrindinės Pensijų kaupimo įstatymo sąvokos, 14 dalį teikiant nuorodą į Medicinos praktikos įstatymą, kuriame nustatyta paliatyvios pagalbos sąvoka ; 1.2 . dalyvis serga sunkia liga dėl kurios jo dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis
, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą (toliau – liga, įtraukta į ministrų patvirtintą sunkių ligų sąrašą). Siūloma, kad sunkių ligų sąrašą iki Įstatymo projekto įsigaliojimo patvirtintų sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Esant sunkioms ligoms, neretai asmeniui būtinos asmens papildomos sveikatos, reabilitacijos priemonės bei paslaugos, kurios ne visais atvejais gali būti pilna apimtimi finansuojamos valstybės lėšomis, o asmens gaunamų pajamų ir (ar) turto neužtenka joms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, teikiamas siūlymas sudaryti šiems asmenims, jiems patiems pageidaujant, galimybę nutraukti tolimesnį dalyvavimą pensijų kaupime, padėtų spręsti papildomų lėšų, būtinų jų sveikatos būklei ir gyvenimo kokybei pagerinti.
Įvertinti asmenų, kurie potencialiai pasinaudotų galimybe dėl šios priežasties nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, šiuo metu nėra galimybių . 1.3
. dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidumas).
VSDF valdybos duomenimis, 2024 m. gruodžio mėn. 10,9 tūkst. darbingo amžiaus asmenų (30–65 metų) gavo negalios pensiją, paskirtą netekus 70–100 proc. darbingumo (iš jų apie 9,6 tūkst. nedirbantys). 2024 m. gruodžio 31 d. 709 asmenys, kurių amžius buvo nuo 35 iki 65 metų, gavo invalidumo pensiją, paskirtą turint nustatytą I gr. invalidumą (iš jų 650 nedirbantys).Tik nedidelė dalis sunkią negalią turinčių asmenų dirba. Didžioji dalis šių asmenų gyvena iš negalios (netekto darbingumo) pensijos, todėl, viena vertus, jų tolimesnis dalyvavimas pensijų kaupime, kai nemokamos pensijų įmokos, yra itin apsunkintas, antra vertus, jau sukauptų lėšų atsiėmimas gali būti itin svarbus šių asmenų sveikatos, reabilitacijos ir gyvenimo kokybės gerinimo klausimams spręsti.
Pažymėtina, kad nesiūloma nustatyti, kokiam terminui turėtų būti nustatytas dalyvumo lygis, nes, pavyzdžiui, nutraukus pensijų kaupimą gautas pensijų turtas gali būti panaudotas apmokėti asmens integraciją į visuomenę ir aktyvią darbo rinką didinančias priemones, taip didinant jo įsitraukimą ir dalyvumą ateities perspektyvoje.
Tačiau jei asmens gyvenimo aplinkybės iš esmės pasikeistų, lieka galimybė sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove – Įstatymo projektu nėra siūlomi jokie apribojimai vėl sudaryti pensijų kaupimo sutartį, jei asmuo to pageidauja.
Kadangi visi turtiniai santykiai yra tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės, kreiptis dėl dalyvavimo nutraukimo pensijų kaupime išimtiniais atvejais pagal keičiamą Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį siūloma į pensijų kaupimo bendroves. Pritarus teikiamiems siūlymams, bus įgyvendintas Nutarimas.2 .
Siekiant atliepti pensijų kaupimo dalyvių lūkečius (t. y. turėti galimybę laisviau disponuoti savo sukauptu pensijų turtu, naudotis pensijų įmokų mokėjimo stabdymo galimybe), mažinti asmenų nepasitenkinimą pensijų kaupimo sistema dėl automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą, Įstatymo projektu teikiami sisteminiai siūlymai, kurie pensijų kaupimo sistemą padarytų lankstesne ir patrauklesne. Siūloma:
.
vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį leisti dalyviui gauti 25 procentus savo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, bet ne daugiau negu paties asmens lėšomis įmokėtų Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio pensijų įmokų sumą (toliau – turto dalies išmokėjimas; Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalis), ir iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likus 5 metams ar mažiau leisti atsiimti savo vardu pensijų fonde sukauptą turtą, jei jo dydis yra lygus arba mažesnis nei 50 procentų nustatyto dydžio, nuo kurio atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą (toliau – turto išmokėjimas priešpensinio amžiaus asmeniui; Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalis).
Riba teisei į turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui – 50 procentų ar mažiau dydžio, nuo kurio atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą – siūloma įvertinus tai, kad toks asmuo iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, tikėtina, nesukaups tiek lėšų, kad atsirastų prievolė įsigyti pensijų anuitetą.
Įgyvendinus šį siūlymą, dalyviai galės laisviau disponuoti savo sukauptu pensijų turtu ir juo pasinaudoti ištikus kitoms svarbioms aplinkybėms nei siūlomos nustatyti įgyvendinant Nutarimą (Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 4 straipsniu teikiamą pakeitimą dėl turto dalies išmokėjimo, kartu siūloma nustatyti,
kad dalyvis, pateikęs prašymą dėl turto dalies išmokėjimo, į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą turi teisę pereiti tik tada, kai pensijų kaupimo bendrovė jau bus įvykdžiusi jo prašymą išmokėti turto dalį ir apie tai pranešusi VSDF valdybai, kuri šį faktą turėtų fiksuoti Dalyvių ir sutarčių registre (Įstatymo projekto 8 straipsnis ir Įstatymo projekto 18 straipsniu siūlomo Pensijų kaupimo įstatymo 29 ¹ straipsnio 5 dalis). Šis siūlymas teikiamas įvertinus tai, kad turto dalies išmokėjimo galimybė būtų vienkartinė per visą dalyvavimo pensijų kupime laikotarpį, todėl nepriklausomai nuo to, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje asmuo pasirenka kaupti, būtina užtikrinti tinkamą asmens prašymo įvykdymą, teisingų duomenų pateikimą
Dalyvių ir sutarčių registrui ir sklandų dalyvio perkėlimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Taip pat kartu siūloma, kad tais atvejais, kai asmenys kreipiasi dėl turto dalies išmokėjimo arba turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui, iš asmenims išmokamo pensijų turto pensijų kaupimo bendrovė atskaito 3 procentus ir juos perveda į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą (Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis). Pensijų kaupimo įstatyme nustatytas analogiškas atskaitymo procentas nuo vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti; 2.2
. atsisakyti automatinio įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą, t. y. palikti galioti tik savanorišką prisijungimą dalyvauti pensijų kaupime (Įstatymo projekto 5 straipsnis). Kartu atsižvelgiant į šį siūlomą pakeitimą, siūloma kasmet nuo
pavesti jaunesniems nei 40 metų asmenims, kurie sausio 2 d. draudžiami socialiniu draudimu, per VSDF elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą siųsti laiškus informuojant apie galimybes sudaryti pensijų kaupimo sutartis bei pateikiant visų pensijų kaupimo bendrovių kontaktinius duomenis (Įstatymo projekto 6 straipsnis); 2.3
. nustatyti galimybę pensijų įmokų pervedimus stabdyti pakartotinai 12 mėnesių laikotarpiui, neribojant kokiu nors bendru pensijų įmokų stabdymo laikotarpiu, taip pat nepasibaigus 12 mėnesių pensijų įmokų pervedimo sustabdymo laikotarpiui atnaujinti pensijų įmokų pervedimą (Įstatymo projekto 10 straipsnis). Įgyvendinus siūlymą, dalyvis, esant poreikiui, galės pakartotinai (neribojant pakartotinų kreipimųsi skaičiaus), teikti prašymą dėl laikino (12 mėnesių) pensijų įmokų pervedimo stabdymo. Šis siūlymas grindžiamas tuo, kad finansiniai sunkumai, dėl kurių asmuo stabdo pensijų įmokų mokėjimą, gali užtrukti ilgiau nei 12 mėnesių ir ne vieną kartą per pensijų kaupimą. Dalyvis siekdamas pasinaudoti šia galimybe, prašymą laikinai (12 mėnesių) stabdyti pensijų įmokų pervedimą į savo pensijų kaupimo sąskaitą ar prašymą atnaujinti pensijų įmokų pervedimą nepasibaigus 12 mėnesių pensijų įmokų pervedimo sustabdymo laikotarpiui turėtų pateikti pensijų kaupimo bendrovei.
Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, faktiškai pensijų kaupimo įmokų pervedimas sustabdomas po 2 mėnesių nuo asmens prašymo pateikimo. Tokie terminai neretai piktina pensijų kaupimo dalyvius, kadangi dažnu atveju jie kreipiasi dėl laikino pensijų įmokų stabdymo pasikeitus gyvenimo aplinkybėms (pvz. susidūrus su finansiniais sunkumais). Atsižvelgiant į tai, kartu siūloma nustatyti, kad dalyviui pateikus prašymą laikinai stabdyti pensijų įmokas, įmokos stabdomos nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po prašymo laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmos dienos.
Įgyvendinus šiuos siūlymus, dalyviai turės galimybę greičiau ir ilgesniam laikotarpiui sustabdyti pensijų įmokų pervedimą.
Taip pat siūloma patikslinti Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl pensijų įmokų pervedimo atnaujinimo: pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai, be papildomo prašymo, nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pasibaigė laikinas pensijų įmokų pervedimo sustabdymo laikotarpis, o jeigu buvo gautas prašymas atnaujinti pensijų įmokų pervedimą nepasibaigus 12 mėnesių pensijų įmokų pervedimo sustabdymo laikotarpiui - nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį VSDF valdyba Dalyvių ir sutarčių registre įregistravo duomenis apie pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą nepasibaigus terminui.
3. Derinant Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas su siūlomais: 3.1
. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamos Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies pakeitimais, Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnyje siūloma nustatyti dalyvio teisę atsiimti iš karto visą sukauptą pensijų turtą tais atvejais, kai jis dėl su sveikata susijusių aplinkybių baigia dalyvavimą pensijų kaupime (Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalis); 3.2 . Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamos Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies pakeitimais, Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnyje siūloma nustatyti dalyviui teisę į turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui (Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalis) .4
. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamoje Pensijų kaupimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad apie svarbius su pensijų kaupimu susijusius aspektus asmenys būtų informuojami likus ne 3 mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, o 3 metams, tai darant periodiškai, ne rečiau, kaip kartą per metus.
Siūlymas teikiamas atsižvelgiant į 2022 m. susiklosčiusią situaciją, kai dėl karo Ukrainoje finansų rinkose vyravo nežinia, dėl ko krito akcijų vertės, įskaitant ir pensijų fondų investicijas. Dėl ganėtinai trumpo termino (3 mėnesiai iki senatvės pensijos amžiaus), skirto informuoti vyresnio amžiaus žmones apie tai, kas jiems priklausytų sukakus senatvės pensijos amžių iš pensijų kaupimo bendrovių, būtent vyresni žmonės nežinojo, ką daryti po senatvės pensijos amžiaus sukakties su jiems priklausančiu pensijų turtu ir dėl to atsidūrė nepalankesnėje situacijoje nei jaunesni pensijų kaupimo dalyviai.
Siekiant to išvengti ateityje, siūloma įpareigoti pensijų kaupimo bendroves jau prieš 3 metus iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių, periodiškai informuoti apie sukauptą turtą, datą, kada jo turtas bus perkeltas į pensijų turto išsaugojimo fondą bei kas galėtų priklausyti asmeniui pagal jo sukaupto pensijų turto dydį.5
. Siekiant, kad pensijų anuitetų dydis sudarytų reikšmingesnę pajamų dalį lyginant su pensijų anuitetų gavėjų gaunamų socialinio draudimo pensijų dydžiais, Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamame Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje siūloma nustatyti naują ribų, nuo kurių priklausytų mokėtinos pensijų išmokos rūšis, dydžio apskaičiavimo tvarką. Siūloma nustatyti, kad ribos, nuo kurios priklausytų mokėtinos pensijų išmokos rūšis, dydis būtų susietas su Valstybės duomenų agentūros paskelbtu praėjusių kalendorinių metų pirmo ketvirčio vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiu (atitinkamai 10 proc. ir 50 proc. šio dydžio), vidutine tikėtina gyvenimo trukme nuo senatvės pensinio amžiaus (apskaičiuojama VSDF valdybos nustatyta tvarka) bei pensijų
anuiteto mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti skirto atskaitymo dydžiu. Ribas, nuo kurių priklausytų mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kasmet, apskaičiavus pagal siūlomas formules, nustatytų VSDF valdyba. Skelbiami dydžiai, su kuriais siejama konkreti pensijų išmokos rūšis, kalendoriniais metais taikytina pensijų anuiteto riba ne vėliau kaip prieš tai einančių metų gruodžio 31 d. turės būti paskelbta VSDF valdybos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėse.
Atsižvelgiant į siekį nustatyti , kad
naujos ribos, nuo kurių priklausytų mokėtinos pensijų išmokos rūšis, apskaičiuotos pagal Įstatymo projekto 17 straipsnio 4 ir 9 dalis, galiotų nuo 2026 m. (paskelbtos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.), Įstatymo projekto 16 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 6 dalį, kuria vadovaujantis šiuo metu indeksuojamos ribos, nuo kurių priklauso mokėtina pensijų išmokos rūšis, ir Įstatymo projekto 31 straipsnio 9 dalyje nustatyti analogišką siūlomoms nustatyti Įstatymo projekto 17 straipsnio 4 ir 9 dalyse šių ribų indeksavimo tvarką. Įstatymo projekto 16 straipsnis ir 31 straipsnio 9 dalis įsigaliotų kitą dieną nuo įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre.
Įvertinus 2025 m. sausio ir vasario mėn. VSDF valdybos duomenis apie vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydį (667 eurai), preliminariai apskaičiuota, kad 2026 m. riba, nuo kurios atsirastų prievolė įsigyti pensijų anuitetą, galėtų būti apie 14 861 euras, o riba, nuo kurios būtų sudaryta galimybė dalį sukaupto pensijų turto, viršijančio nustatytą pensijų turto dydį privalomai įsigyti anuitetą, gauti vienkartine išmoka galėtų sudaryti apie 74 307 eurus.
Tais atvejais, kai dalyvis buvo pasinaudojęs teise į turto dalies išmokėjimą, siūloma jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto kreipimosi dėl pensijų išmokos dieną dydį dalinti iš koeficiento, apskaičiuoto įvertinus jo vardu iš pensijų fondo jau išmokėto turto dalį (procentais), t. y. „atstatyti“ sukaupto turto dydį ir įvertinti, kiek asmuo būtų sukaupęs, jei dalies lėšų išsiėmimo galimybe nebūtų pasinaudojęs.
Tais atvejais, kai, įsigaliojus įstatymui, dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo kreipsis asmuo, kurio turtas nesieks pensijų anuiteto ribos, pensijų kaupimo bendrovė turės užklausti VSDF valdybos apie tai, ar asmuo yra pasinaudojęs teise į turto dalies išmokėjimą ir, jei tokia teise buvo pasinaudota, kokia procentinė turto dalis dalyviui buvo išmokėta. Gavusi šią informaciją, pensijų kaupimo bendrovė pritaikytų minėtąjį koeficientą ir įvertintų, ar dalyvis turi įsigyti pensijų anuitetą (Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 6 ir 7 dalys). Dalyviams, sukaupusiems pensijų turto iki ribos, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą, sukauptą pensijų turtą pensijų kaupimo bendrovės išmokėtų tokia forma, kokią pasirinktų pats dalyvis: kaip vienkartinę išmoką arba periodinėmis pensijų išmokomis, t. y. siūloma atsisakyti privalomų periodinių išmokų, kurias moka pensijų kaupimo bendrovės (šiuo metu sukaupto pensijų turto ribos, kuomet asmens vardu sukauptas pensijų turtas gali būti išmokamas tik periodinėmis išmokomis, yra nuo 5 403 eurų iki 10 807 eurų).
Siūlymas atsisakyti privalomų periodinių išmokų grindžiamas tuo, kad pagal Lietuvos banko patvirtintą Periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo metodiką
, asmeniui, sudarančiam periodinių pensijų išmokų sutartį, pensijų sąskaitoje įrašytas pensijų fondo vienetų skaičius dalijamas lygiomis dalimis į tiek mėnesių, kiek liko iki 85 metų sukakties. Pavyzdžiui, jei dėl periodinės pensijų išmokos kreipiasi asmuo, sukakęs 65 metus ir sukaupęs 6 000 pensijų fondo vienetų, kurių vertė kreipimosi dieną yra 6 000 eurų, kas mėnesį iki 85 metų sukakties jam kas mėnesį bus išmokama 25 pensijų fondo vienetų vertę atitinkanti periodinė išmoka. Kadangi periodinėms išmokoms mokėti lygiomis dalimis padalijama ne pensijų turto vertė eurais, o asmens turimų pensijų fondo vienetų skaičius, periodinių išmokų dydis svyruoja kas mėnesį, priklausomai nuo situacijos finansų rinkose ir pensijų fondo vieneto vertės pokyčio. Tai lemia, kad kas mėnesį asmeniui išmokamų periodinių išmokų dydžiai kinta ir yra dar mažesni negu pensijų anuitetų dydžiai.
VSDF valdybos duomenimis, 2024 m. sutartis dėl periodinių išmokų mokėjimo sudarė 2 595 asmenys, kurie vidutiniškai buvo sukaupę po 7 500 eurų. Įvertinant šias aplinkybes, šiuo metu Pensijų kaupimo įstatyme nustatytas reikalavimas sudaryti periodinių pensijų išmokų sutartis, kai asmuo yra sukaupęs nuo 5 403 eurų iki 10 807 eurų, yra neproporcingas ir neprisideda prie tikslo užtikrinti didesnes pensijų išmokas senatvėje.
Įgyvendinus šiuos siūlymus, ribų, nuo kurių priklausytų mokėtinos pensijų išmokos rūšis, dydis būtų apskaičiuojamas kasmet (šiuo metu kas trejus metus), sąsaja su vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiu užtikrintų aiškesnį ir objektyvesnį pensijų anuiteto ribos apskaičiavimą.
Taip pat Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamame Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje siūloma nustatyti, kad atidėto anuiteto atveju, anuitetas pradedamas mokėti nuo mėnesio, kai asmuo sukanka 85 metus, pirmos dienos. Tokiu atveju asmenys gaus pensijų anuitetą visuomet už pilną mėnesį, kas yra palankiau, nei, pavyzdžiui, nuo mėnesio vidurio, jei asmuo gimė mėnesio viduryje.
Siūloma Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad VSDF valdyba, kuri yra pensijų anuitetų mokėtojas, turi teisę siūlyti kelis vienos rūšies anuitetus su skirtingomis savybėmis. Toks keitimas pagrįstas praktikoje mokamų anuitetų pasirinkimais.
VSDF valdybos duomenimis, 2024 m. pabaigoje daugiausiai asmenų gavo standartinius anuitetus ir standartinius anuitetus su garantuojamu laikotarpiu (atitinkamai 954 asmenys ir 3 007 asmenų). Pažymėtina, kad ir standartinis anuitetas, ir standartinis anuitetas su garantuojamu laikotarpiu yra tas pats standartinis anuitetas, tik pasižymi skirtingomis savybėmis dėl paveldėjimo.
Atidėtasis anuitetas yra kitoks savo esme, palyginti su standartiniu anuitetu (ar standartiniu anuitetu su garantuojamu laikotarpiu), nes jis pradedamas mokėti tik nuo Pensijų kaupimo įstatyme nustatytos amžiaus ribos (85 metai) ir jo mokėjimui skiriama ne visa pensijų įmokos, pervedamos iš pensijų kaupimo bendrovės, suma – dalis jos lieka pensijų kaupimo bendrovėje, toliau investuojama ir mokama asmeniui kaip periodinė išmoka iki jam sukaks 85 metai. VSDF valdybos duomenimis, 2024 m. pabaigoje buvo 405 asmenys, pasirašę atidėtojo anuiteto sutartis.
6. Įstatymo projekto 18 straipsniu Pensijų kaupimo įstatymas papildomas nauju 291 straipsniu, kuriuo siūloma nustatyti išmokų iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo sąlygas, tvarką bei procedūras:
6.1 . tuo atveju, kai asmenys norėtų pabaigti dalyvavimą kaupime dėl to, kad jam išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, dalyvis serga liga, įtraukta į ministrų patvirtintą sunkių ligų sąrašą arba jam nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netektas darbingumas, iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė): 6.1.1 . asmenys turėtų kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą, kartu nurodydami, kuriuo iš įstatyme išvardintų trijų pagrindų remiantis nori pabaigti dalyvavimą pensijų kaupime; 6.1.2
. pensijų kaupimo bendrovė, gavusi tokį prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turėtų pateikti prašymą VSDF valdybai dėl informacijos pateikimo, prašydama pateikti informaciją, ar dalyvis atitinka nustatytą pagrindą nutraukti pensijų kaupimą; 6.1.3 . VSDF valdyba su pensijų kaupimo bendrove suderinta informacijos pateikimo tvarka į gautą pensijų kaupimo bendrovės prašymą turėtų atsakyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos.
Pažymėtina, kad VSDF valdyba, atsakydama į Pensijų kaupimo įstatymo 291 straipsnio 1 dalyje nurodytus pensijų kaupimo bendrovių prašymus veiktų kaip informacijos gavimo ir patikrinimo kanalas, nes ji turi sąsajas su informacinėmis sistemomis, kuriose yra kaupiami ir tvarkomi duomenys, reikalingi pensijų kaupimo bendrovei įvertinti, ar dalyvis turi teisę baigti pensijų kaupimą Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad VSDFV valdyba nevertintų ir nepriimtų sprendimų dėl dalyvio atitikties Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams.
VSDF valdybai duomenis apie dalyvio sveikatos būklę, įskaitant duomenis apie ligą (ligas) ir (arba) negalią, pagal duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teiktų ir už jų teisingumą atsakytų šių duomenų valdytojai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos tvarkytojas valstybės įmonė Registrų centras bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ; 6.1.4
. pensijų kaupimo bendrovė, gavusi VSDF valdybos informaciją, kad yra duomenų, pagrindžiančių, jog dalyvis atitinka sąlygas baigti dalyvavimą pensijų kaupime dalyvio prašyme baigti kaupimą nurodytu pagrindu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas priimtų sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime baigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo; 6.1.5 . ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime baigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo pensijų kaupimo bendrovė
dalyvio pensijos sąskaitoje esančius pensijų fondo vienetus sprendimo priėmimo dienos verte konvertuotų į pinigines lėšas ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pervestų į dalyvio asmeninę sąskaitą bei per 3 darbo dienas informuotų VSDF valdybą apie sprendimo baigti asmens dalyvavimo pensijų kaupime priėmimą ir asmeniui išmokėtą pensijų turtą. Šį sprendimą VSDF valdyba turėtų įregistruoti Dalyvių ir sutarčių registre ne vėliau kaip kitą darbo dieną. 6.2 . tuo atveju, kai asmenys norėtų pasinaudoti teise į turto dalies išmokėjimą: 6.2.1 . asmenys turėtų kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą; 6.2.2
. pensijų kaupimo bendrovė, gavusi tokį prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo kreiptųsi į VSDF valdybą dėl informacijos pateikimo, ar dalyvis dar nėra pasinaudojęs tokia teise ir kokia pensijų įmokų suma įmokėta dalyvio lėšomis, taip pat nustatytų dalyviui išmokėtiną turto dalį pagal tai, ar dalyvio kreipimosi dieną 25 procentus dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto atitinkanti suma nėra didesnė už paties dalyvio lėšomis įmokėtą pensijų įmokų sumą. VSDF valdybą bendrovės prašomą informaciją turėtų pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užklausos gavimo ; 6.2.3
. pensijų kaupimo bendrovė sprendimą išmokėti dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto dalį priimtų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dalyvio prašymo gavimo dienos. Priėmusi sprendimą, pensijų kaupimo bendrovė dalyvio pensijos sąskaitoje esančius pensijų fondo vienetus sprendimo priėmimo dienos verte konvertuotų į pinigines lėšas per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pervestų lėšas į dalyvio asmeninę sąskaitą bei per 3 darbo dienas informuotų VSDF valdybą tiek apie sprendimo priėmimą, tiek apie turto dalies išmokėjimą; 6.3 . tuo atveju, kai asmenys norėtų pasinaudoti teise į turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui: 6.3.1
. asmenys turėtų kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą; 6.3.2 . pensijų kaupimo bendrovė dalyvio pensijos sąskaitoje esančius pensijų fondo vienetus sprendimo priėmimo darbo dienos verte konvertuotų į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po pensijų kaupimo bendrovės sprendimo priėmimo dienos, ir per 30 kalendorinių dienų pervestų į dalyvio asmeninę sąskaitą.
7. Įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma patikslinti Pensijų kaupimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad
įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo finansinių priemonių portfeliui 12 mėnesių nuo pirmosios pensijų įmokos į pensijų fondą gavimo dienos netaikomi turto diversifikavimo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo turtas viršija 1 000 000 eurų. Ši nuostata būtų taikoma 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau steigiamiems tikslinės grupės pensijų fondams (Įstatymo projekto 31 straipsnio 5 dalis) Įgyvendinus šį siūlymą, bus aktualizuotos laiko ir turto dydžio ribos dėl turto nediversifikavimo.8
. Pensijų kaupimo įstatymo 358 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „turto rūšis“ gali būti labai įvairiai interpretuojama. Pavyzdžiui, tai gali būti akcijos, finansų sektoriaus akcijos, Vyriausybės obligacijos, nekilnojamasis turtas ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 24 straipsniu siūloma patikslinti Pensijų kaupimo įstatymo 358 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad pensijų anuitetų mokėtojas turi diversifikuoti Pensijų anuitetų fondo turtą, kad išvengtų per didelės priklausomybės ne nuo bet kurios turto rūšies , o nuo bet kurio konkretaus investavimo objekto
ar jo emitento , t. y. patikslinti, kad būtų aišku, apie kokį turtą kalbama. Reikalavimas turto diversifikavimui reiškia, kad turi būti mažinamos tam tikros rizikos – koncentracijos į vieną objektą, bendrovę (ar jų grupę), geografinę teritoriją ir panašiai.9
. Atsižvelgiant į tai, kad Pensijų kaupimo įstatymo 36 straipsnis nustato išieškojimą iš pensijų išmokų, iš jų – ir iš vienkartinių pensijų išmokų, Įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamame Pensijų kaupimo įstatymo 36 straipsnyje siūloma nustatyti, kad iš išmokėtos turto dalies (Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalis) ar turto priešpensinio amžiaus asmeniui (Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalis) išieškojimas būtų taip pat vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka. Įgyvendinus šį siūlymą, bus nustatyta vienoda išieškojimo tvarka iš vienkartinių pensijų išmokų, iš išmokėtos turto dalies ar turto priešpensinio amžiaus asmeniui.10
. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu teikiami siūlymai, kuriais keičiamos įtraukimo ir dalyvavimo pensijų kaupime sąlygos, siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu pensijų kaupimo dalyviai galės pasitraukti iš pensijų kaupimo Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (šio aiškinamojo rašto 4 dalies 11-12 punktai). Tokiu būdu siekiama užtikrinti sklandų įstatymo įgyvendinimą. Papildomos priežastys nustatyti pereinamąjį laikotarpį yra šios: 10.1
. atsisakius automatinio įtraukimo, kiltų nepasitenkinimas iš asmenų, kurie jau buvo įtraukti į pensijų kaupimo sistemą, bet praleido nustatytą atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime terminą. Ypač tai pasakytina apie atvejus, kai 2013 m. arba 2019 m. dalyvavimą pensijų kaupime susistabdę asmenys buvo vėl įtraukti į pensijų kaupimą, nes šiems asmenims pagal galiojančias Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas įtraukimas į pensijų kaupimą taikomas 3 kartus, nepaisant jų amžiaus. Nepasitenkinimas pakartotiniu šių asmenų įtraukimu yra itin dažnai pasikartojanti gyventojų skundų priežastis, todėl terminuotai nustatyta galimybė sistema nepatenkintiems asmenims iš jos pasitraukti leis sumažinti gyventojų nepasitenkinimą, didins pensijų kaupimo sistemos patrauklumą; 10.2 .
Lietuvos banko
skaičiavimais, vidutinė metinė II pensijų pakopoje kaupiamo turto grąža per du dešimtmečius nuo 2004 m. sudarė 5,2%. Tuo tarpu vidutinės algos augo vidutiniškai apie 7.5% per metus, o vidutinės senatvės pensijos su būtinuoju stažu - apie 9.2% per metus. Toks istorinis kaupimo II pakopoje rezultatas ir jo atotrūkis, lyginant su vidutinio darbo užmokesčio ir pensijų augimu, gali netenkinti dalies kaupiančiųjų. Šie asmenys pareinamuoju laikotarpiu turės galimybę pasitraukti iš kaupimo sistemos; 10.3
. Šiuo metu iš 1,4 milijono pensijų kaupimo dalyvių aktyviai kaupime dalyvauja kiek daugiau ne pusė. Pereinamojo laikotarpio nustatymas leistų asmenims, kurie yra sistemos dalyviai, bet aktyviai joje nedalyvauja (pavyzdžiui, yra išvykę iš Lietuvos ir nuolat gyvena užsienio valstybėse arba yra užsieniečiai, kurie į kaupimą buvo įtraukti, laiku neatsisakė, bet Lietuvoje nuolat gyventi neketina), pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos.11 .
Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį – nuo įstatymo įsigaliojimo (2026 m. sausio 1 d.) iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Pereinamojo laikotarpio metu dalyviai galės apsispręsti, ar kaupti toliau pagal naujas pensijų kaupimo taisykles (tokiu atveju dalyvis nieko papildomai neturėtų daryti), ar pateikus prašymą pensijų kaupimo bendrovei nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime šiomis sąlygomis: 11.1 . pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai būtų konvertuojami į pinigines lėšas jo prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dieną pensijų fondo vienetų verte; 11.2
. asmens pensijos sąskaitoje sukauptų lėšų dalis, lygi iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir iš valstybės biudžeto už asmenį pervestų pensijų įmokų sumai, būtų pervedama į VSDF biudžetą, likusi lėšų dalis kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža – į asmens nurodytą sąskaitą; 11.3 . Į VSDF biudžetą pervedamų lėšų suma į VSDF biudžetą įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Lėšos dalyviams ir VSDF biudžetui būtų pervedamos ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime gavimo dienos.
Pažymėtina, kad įmokos iš VSDF biudžeto už asmenis, pasirinkusius dalyvauti pensijų kaupime, buvo pervedamos į dalyvių pasirinktus pensijų fondus 2004-2018 metais. Taigi nuo pirmųjų įmokų pervedimo, kuomet lėšos buvo atitrauktos iš VSDF biudžeto ir nebuvo panaudotos tuometinių pensijų gavėjų pensijoms mokėti ir indeksuoti, praėjo 21 metai ir pinigų vertė nuo to laiko pasikeitė ženkliai. 2014-2025 metais į dalyvių, mokėjusių (ir mokančių) pensijų įmokas savo lėšomis, pensijų sąskaitas taip pat buvo (ir yra) pervedamos valstybės biudžeto įmokos.
Nominalus įmokų dydžių atstatymas už praeities laikotarpius reikštų, kad dalyvavimą kaupime nutraukiantys dalyviai atsidurtų palankesnėje situacijoje negu pensijų kaupime nedalyvavę asmenys: jiems būtų ne tik atstatytos buvusios teisės VSDF biudžete (t.y. pensijų apskaitos vienetų skaičius už laikotarpius, kai dalis asmens pensijų socialinio draudimo įmokos buvo nukreipiama į pensijų fondą, nebūtų mažinamas ir asmuo grįžtų į situaciją, lyg niekada pensijų kaupime nedalyvavo), bet papildomai jie įgytų ir pensijų apskaitos vienetų už valstybės biudžeto lėšomis sumokėtas įmokas, o į savo sąskaitas jie dar gautų ir visą įmokų iš VSDF bei valstybės biudžetų sugeneruotą investicinę grąžą.
Todėl siūloma, kad tais atvejais, kai asmuo per pereinamąjį laikotarpį apsispręs dalyvavimo pensijų kaupime nebetęsti, VSDF ir valstybės biudžetų lėšomis jų vardu pervestas pensijų įmokas įskaityti į VSDF biudžetą kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautas asmens pensijų socialinio draudimo įmokas individualiajai pensijos daliai.
Pagal Pensijų įstatymą, asmuo įgyja vieną pensijų apskaitos vienetą (santykinis matas, naudojamas asmens individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti; toliau – apskaitos vienetas), sumokėdamas atitinkamų metų Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto tarifo pensijų draudimo įmokas nuo tame pačiame įstatyme patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti. 2025 m. pensijų įmokų tarifas yra 8,72 procento apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų, o vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti – 2 108,88 euro. Taigi 2025 m. asmuo vieną apskaitos vienetą įgyja, kai sumoka 8,72 proc. nuo patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio. Taip apskaičiuota apskaitos vieneto kaina 2025 m. yra 2 206,73 euro (2108,88 x 12 x 0,0872). Taigi, priklausomai nuo to, kiek konkretaus asmens lėšų bus pervedama į VSDF biudžetą, atitinkamai tiek bus ir įskaityta apskaitos vienetų, apskaičiuotų pagal pensijų įmokų nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti, sumą tais metais, kai pervedimas bus atliktas.
12 . Siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinti pozityvesnio asmeniui teisinio reguliavimo taikymą, kai jis nusprendžia baigti pensijų kaupimą, kartu įvertinant tai, kad per 90 dienų terminą gali pasikeisti asmens padėtis, Įstatymo projekto 31 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti prašymų dėl pensijų kaupimo nutraukimo nagrinėjimo ir lėšų išmokėjimo procedūrą dalyviams, kurie pereinamojo laikotarpio metu jau bus pateikę prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagal Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalį ir po šio prašymo pateikimo pensijų kaupimo bendrovei dienos įgys teisę nutraukti pensijų kaupimą dėl Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte svarbių priežasčių (t. y. jiems bus nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas, jie susirgs liga, įtraukta į ministrų patvirtintą sunkių ligų sąrašą, arba bus išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti).
Tokiu atveju, jei dalyvis Pensijų kaupimo įstatymo 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pensijų kaupimo bendrovei pateiks prašymą nutraukti pensijų kaupimą dėl nurodytų svarbių priežasčių ir pensijų kaupimo bendrovė dar nebus pervedusi pensijų sąskaitoje lėšų dalyviui ir VSDF biudžetui pagal Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalį, pensijų kaupimas dalyviui bus nutrauktas ir pensijų turtas išmokėtas taikant jam naudingesnį Pensijų kaupimo įstatymo 291 straipsnio 1-2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą.
Jei naujo prašymo pabaigti pensijų kaupimą dėl Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų pagrindų pateikimo metu pensijų kaupimo bendrovė jau bus priėmusi sprendimą nutraukti dalyvio dalyvavimą kaupime, bet dar nebus pervedusi lėšų dalyviui ir VSDF biudžetui, pensijų kaupimo bendrovės priimtas sprendimas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o jei nurodyto sprendimo dar nebūtų priėmusi ir lėšų nepervedusi, dalyvio gautas pirmasis prašymas nutraukti pensijų kaupimą pagal Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalį būtų paliktas nenagrinėtas.
13. Įstatymo projektu siūlomi techninio pobūdžio pakeitimai, susiję su praktinio Pensijų kaupimo įstatymo įgyvendinimo tobulinimu: 13.1
. Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalimi, kuria keičiama Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 4 dalis, siūloma nustatyti pareigą VSDF valdybai pareigą pranešti pensijų kaupimo bendrovei apie pensijų išmokos sutarties įregistravimą ar neįregistravimą, nurodant neįregistravimo priežastis ir pensijų kaupimo bendrovėms informuoti asmenį apie priežastis, dėl kurių nebuvo įregistruota pensijų išmokų sutartis. Šiuo siūlymu siekiama užtikrinti sklandų anuitetų skyrimo procesą. 13.2 . Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje (Įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalis) siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai dalyvis kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę su prašymu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl su sveikata susijusių aplinkybių ( Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis)
ar dėl turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui, pensijų įmokų mokėjimas nebevykdomas, o paskutinis mėnuo, už kurį yra skaičiuojamos pensijų įmokos, būtų mėnuo, einantis prieš mėnesį, kurį pensijų kaupimo bendrovė priimtų sprendimą dėl dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto turto išmokėjimo arba sprendimą dėl turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui
. Pavyzdžiui, sprendimą atlikti turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui priėmus atitinkamų metų kovo 15 d., paskutinis mėnuo, kada būtų skaičiuojamos pensijų įmokos, būtų atitinkamų metų vasaris. Minimo pavyzdžio atveju, jei pensijų kaupimo dalyvis yra dirbantis asmuo, faktiškai pensijų kaupimo įmokos už vasario mėnesį pensijų kaupimo bendrovę pasiektų balandžio mėnesį, t. y. po to, kai dalyvavimas pensijų kaupime yra nutraukiamas. Tokiu atveju siūloma, kad ši pensijų įmokų suma būtų grąžinta dalyviui per 5 darbo dienas. Identiška tvarka taikoma pagal šiuo metu galiojančią Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai dalyvis sudaro pensijų išmokos sutartį. 13.3 .
Įstatymo projekto 19 straipsniu siūlomoje keisti Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrovės VSDF valdybai pateikia užklausas, ar dalyviui, kuris kreipiasi dėl pensijų išmokos, yra priimtas sprendimas skirti jam išankstinę senatvės pensiją. Pažymėtina, kad pagal galiojantį Pensijų kaupimo įstatymo 28 straipsnį, teisę gauti pensijų išmoką turi ne tik asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, bet ir tie asmenys, kuriems yra paskirta išankstinė senatvės pensija. Kad ši teisė būtų įgyvendinama, pensijų kaupimo bendrovės turi įsitikinti, ar priimtas sprendimas skirti išankstinę senatvės pensiją dalyviui.
Be to, įvertinant faktą, kad išankstinės senatvės pensijos skiriamos nuo prašymo skirti šias pensijas pateikimo dienos, o sprendimai dėl išankstinių senatvės pensijų skyrimo priimami per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais pensijai skirti reikalingais dokumentais pateikimo VSDF administravimo įstaigai (t.y. sprendimo priėmimo diena visada yra vėlesnė negu diena, nuo kurios skiriama pensija), bei siekiant spręsti praktikoje pasitaikančias situacijas, kai dėl išmokos sutarties besikreipiantys asmenys reikalauja pensijų išmokos sutartį sudaryti atgaline data (t. y.
nuo išankstinės senatvės pensijos skyrimo dienos), Įstatymo projekto 19 straipsniu siūlomoje keisti Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų išmokos sutartis gali būti sudaryta ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį priimtas sprendimas skirti šiam dalyviui išankstinę socialinio draudimo senatvės pensiją, pirmos dienos. 13.4 . Kadangi pensijų anuitetų mokėtojas priima sprendimus dėl pensijų anuitetų skyrimo, siūloma keisti sprendimus dėl anuitetų mokėjimo, kurie praktikoje nėra priimami, į sprendimus dėl pensijų anuitetų skyrimo (Įstatymo projekto 19, 20, 21, 23 straipsniai). Taip pat siūloma nustatyti, kad asmeniui jo prašymu pensijų anuitetas gali būti mokamas kas ketvirtį arba kas pusmetį
(Įstatymo projekto 20 straipsniu keičiama Pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio 9 dalis) . Tai ypač aktualu asmenims, kurie gauna mažo dydžio anuitetus ir pageidauja gauti didesnes sumas, bet rečiau. 13.5 .
Pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio 13 dalyje (Įstatymo projekto 20 straipsnis) siūloma nustatyti pensijų anuitetų gavėjams, deklaravusiems išvykimą iš Lietuvos Respublikos, alternatyvią galimybę patvirtinti, kad jie yra gyvi ir yra tam tikroje vietovėje – elektroninių ryšių priemonėmis patvirtinti savo tapatybę VSDF valdybos direktoriaus nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiuo metu numatyta tik vienintelė galimybė patvirtinti minėtą faktą – iki kiekvienų metų pabaigos VSDF administravimo įstaigoms atsiunčiant (pateikiant) dokumentus, kuriais patvirtina, kad gyvena užsienio valstybėje ar kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje vietoje. Pastebėtina, kad tokia alternatyvi galimybė patvirtinti, kad jie yra gyvi ir yra tam tikroje vietovėje, yra faktiškai veikianti ir šiuo metu yra nustatyta, pavyzdžiui, socialinio draudimo pensijų gavėjams. Pensijų anuitetų gavėjai dažniausiai būna kartu ir socialinio draudimo pensijų gavėjai, tad pritarus teikiamam siūlymui, bus nustatytas vienodas pareigos – patvirtinti, kad jie yra gyvi ir yra tam tikroje vietovėje – įgyvendinimas, mažės administracinė našta anuitetų gavėjams. Analogiškas teisinis reguliavimas jau yra nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme.
13.6 . Įstatymo projekto 22 straipsniu siūloma kolegialiam Pensijų anuitetų fondo priežiūros organui – Pensijų anuitetų tarybai suteikti teisę teikti siūlymus, rekomendacijas dėl pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tobulinimo bei siūlymus dėl teisės aktų, reguliuojančių pensijų kaupimą, tobulinimo. Iki šiol Pensijų anuitetų taryba turėjo teisę tik teikti rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl paties Pensijų anuiteto fondo valdymo, tačiau jei Pensijų anuitetų taryba įžvelgia pensijų anuiteto mokėtojo veiklos tobulinimo galimybes, šiam iš ekspertų sudarytam priežiūros organui, turėtų būti suteikta teisė teikti siūlymus ir dėl Pensijų anuiteto mokėtojo veiklos tobulinimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad Pensijų anuitetų tarybos nariai iš paskirtų narių patys išsirenka pirmininką Pensijų anuitetų tarybos patvirtinto Pensijų anuitetų tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kadangi patys tarybos nariai turi žinių ir kompetencijų leidžiančių atrinkti geriausiai tarybos pirmininko pozicijai tinkamą asmenį (šią nuostatą siūloma taikyti renkant Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininką pasibaigus paskirto Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininko kadencijai ar atleidus jį iš pareigų kitais Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais – Įstatymo projekto 31 straipsnio 6 dalis).
Pensijų anuitetų fondo tarybą sudaro 5 nariai, siekiant užtikrinti šios tarybos veiklos nepertraukiamumą, siūloma kvorumą mažinti nuo 4 iki 3 narių.
14. Įstatymo projektu taip pat siūloma atlikti techninio pobūdžio pakeitimus: 14.1 . patikslinti nuostatas pasikeitus jose nurodytų kitų įstatymų ar institucijų pavadinimams (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma patikslinti Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnį, vietoj „Lietuvos statistikos departamento“ nurodant „Valstybės duomenų agentūrą“); 14.2
. atsisakyti neaktualiomis dėl jose reglamentuojamų teisinių santykių pasibaigimo tapusiomis nuostatų (pavyzdžiui, Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies bei Pensijų kaupimo įstatymo priedo, nes juose nustatytas reguliavimas dėl pereinamojo laikotarpio (2019–2022 m.) pensijų įmokų dydžių šiuo metu yra neaktualus (nuostatų galiojimo laikotarpis pasibaigęs ir pereinamojo laikotarpio tarifai jau nebetaikomi); Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuorodos į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą, kadangi nuo 2018 m., kai šis įstatymas nustojo galioti, praėjo daugiau nei 5 metai ir jokia išankstinė senatvės pensija nebegali būti nei paskirta, nei mokama pagal šį įstatymą (išankstinės senatvės pensijos maksimalus mokėjimo terminas yra 5 metai.
14.3 . atlikti kitų Pensijų kaupimo įstatymo nuostatų redakcinius pakeitimus, siekiant suderinti jose nustatytą teisinį reguliavimą su Įstatymo projektu teikiamais siūlymais (pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu greta pensijų išmokų (t. y. išmokas, mokamas dalyviui po senatvės pensijos sukakties), siūloma nustatyti ir turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui ar turto dalies išmokėjimą, atitinkamai tikslinamas Pensijų kaupimo įstatymo V skyriaus pavadinimas; tikslinamos nuorodos į atitinkamas Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas ir kt.).
Priimto įstatymo įsigaliojimas ir poveikio vertinimas:
1. Įstatymo projektu teikiami siūlymai, išskyrus Įstatymo projekto
9 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį, 16 straipsnį, 25, 26, 28, 31 straipsnio 2 ir 9 dalis, įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.;
2. Įstatymo projekto 9 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, 16 straipsnis, 25, 26, 28, 31 straipsnio 2 ir 9 dalys, įsigaliotų kitą dieną nuo įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre;
3. siekiant įvertinti priimto įstatymo poveikį, Įstatymo projekto 32 straipsnyje siūloma nustatyti Įstatymo projekte nustatyto teisinio reguliavimo ex post vertinimą, kurį turėtų atlikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija . Lydimaisiais įstatymų projektais siūloma:1
. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybes atsiimti iš pensijų turto kitokio pobūdžio išmokas nei pensijų išmokos (turto išmokėjimas priešpensinio amžiaus asmeniui, turto dalies išmokėjimas, asmenų nutraukusių pensijų kaupimą dėl priežasčių, susijusių su sveikata, sumų atsiėmimas), GPM įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad gyventojų pajamų mokesčiu būtų neapmokestinama ne tik iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka, bet ir ar išmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad asmenų, kurie pasirinks nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pereinamuoju laikotarpiu, iš pensijų kaupimo bendrovės gautos pajamos taip pat būtų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Šis siūlymas leis užtikrinti, kad dalis išmokėto pensijų turto nebus dvigubai apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos skaičiuojamos nuo jo darbo užmokesčio bruto , taigi nuo dalyvio vardu įmokėtų pensijų įmokų jau buvo sumokėtas gyventojų pajamų mokestis).
GPM įstatymo projektu
taip pats siūloma patikslinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 21 punktą bei šio straipsnio 5 dalį, aktualizuojant esančias Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio atitinkamų dalių nuorodas pagal Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, susijusius su keičiamu Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsniu (Įstatymo projekto 7 straipsnis).
2. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę pereinamuoju laikotarpiu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir tokiu atveju valstybės biudžeto lėšomis ir VSDF biudžeto lėšomis (jei tokios buvo mokėtos) mokėtų
asmens pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų sumos dalis būtų pervedama į VSDF biudžetą šias sumas įskaitant kaip pensijų įmokas individualiajai asmens pensijų daliai (Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalis), Pensijų įstatymo projektu siūloma nustatyti tai įgyvendinantį mechanizmą: už šią sumą apskaitos vienetai apskaičiuojami Pensijų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau netaikant 5 apskaitos vienetų per metus apribojimo. Pastebėtina, kad iš esmės analogiška tvarka buvo taikoma ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1360, kuriuo buvo pertvarkoma pensijų kaupimo sistema.3 .
Socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma patikslinti Socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį nustatant, kad asmenys,
draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu sudaryti pensijų kaupimo sutartį ir kaupti kaupiamąsias įmokas. Įgyvendinus šį siūlymą, Socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos bus suderintos su Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad dalyviu gali tapti asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių.
Taip pat, siekiant įgyvendinti
Plano 2.1.3 papunktyje numatytą veiksmą „Siekiant užtikrinti, kad šalpos ir socialinio draudimo pensijų sistemos veiktų efektyviai ir skaidriai, taip pat didinti pensijų sistemos dalyvių informuotumą apie pensines teises ir mažinti šių pensijų gavėjų skurdą, įgyvendinti kompleksinius siūlymus dėl šių pensijų apskaičiavimo ir dydžių nustatymo tvarkos tobulinimo“ ta apimtimi, kuria numatyta siekti didesnio pensijų sistemos dalyvių informuotumo apie pensines teises Socialinio draudimo įstatymo projekto
2 ir 3 straipsniais siūloma nustatyti prievolę pensijų kaupimo bendrovėms teikti duomenis VSDF valdybai apie asmenų sukauptą turtą jų pensijų kaupimo sąskaitose, o VSDF valdybai šiuos duomenis naudoti teikiant VSDF valdybos direktoriaus nustatyta tvarka apdraustiesiems informaciją apie asmenų pensijų socialinio draudimo laikotarpius, kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose kiekvieno dalyvio vardu sukauptą pensijų turtą ir būsimos socialinio draudimo senatvės pensijos bei kaupiamosios pensijų išmokos dydį. VSDF valdybos direktorius turės nustatyti tvarką, kuria aukščiau paminėta informacija bus teikiama apdraustiesiems, ir šios informacijos teikimo realiuoju laiku būdą. Įvertinus tai, kad VSDF valdybai siekiant įgyvendinti šį siūlymą reikės pasirengti – sukurti pensijų skaičiuoklę, kuri bus viešai prieinama Fondo valdybos administruojamoje interneto svetainėje – siūloma, kad Socialinio draudimo įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniai įsigaliotų 2028 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba, kartu Socialinio draudimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma patikslinti 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą išmokas administruojantį subjektą.
4. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu įgyvendinant Konstitucinio Teismo Nutarimą Įstatymo projektu siūloma leisti nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl išskirtinių priežasčių, kurios yra susijusios su dalyvio sveikata, bei siekiant apsaugoti asmenų, kurie nutrauks pensijų kaupimą šiuo pagrindu, kartu įvertinant tai, kad piniginės socialinės paramos gavėjai yra viena iš socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, dėl to būtina imtis priemonių, kad dėl pagal Pensijų kaupimo įstatymą gautos išmokos nesuponuotų jiems teikiamos paramos netekimą ir gautos išmokos tikslas būtų įgyvendintas siekiant patenkinti su išmokos gavėjo interesais susijusius tikslus, dėl kurių pensijų kaupimas tapo betikslis: 4.1 .
Piniginės paramos
įstatymo projektu siūloma, skiriant piniginę socialinę paramą ir vertinant nuosavybės teise turimą turtą bei gaunamas pajamas, nevertinti šiuo pagrindu išmokėto pensijų turto. Šis siūlymas užtikrins, kad asmenys nepraras teisės gauti piniginę socialinę paramą ar nesumažės paskirtos piniginės socialinės paramos dydis; 4.2 .
Civilinio proceso kodekso projektu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą pensijų turtu, gautu šiuo pagrindu. Šis siūlymas užtikrins, kad išmokėtos sumos galės būti panaudotos asmenų sveikatos, reabilitacijos ir gyvenimo kokybės gerinimo klausimams spręsti.
Siekiant sklandaus Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo, lydimaisiais įstatymų projektais siūloma, kad keičiamų įstatymų nuostatos įsigaliotų
Socialinio draudimo įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniais siūlomus pakeitimus. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą pereinamojo laikotarpio trukmę bei į tai, kad VSDF valdybai reikės parengti savo informacinę sistemą pensijų skaičiuoklės įdiegimui, siūloma, kad Socialinio draudimo įstatymo projekto
įsigaliotų 2028 m. sausio 1 d.5 .
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektais teikiamus siūlymus, bus:
1. nustatytos teisinio reguliavimo priemonės, kurios pensijų kaupimo sistemą padarys lankstesne ir patrauklesne;
2. įgyvendintas Nutarimas. Galimos priimto įstatymo pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 7 ir 14 punktuose.6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti korupcijos riziką.7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Pritarus Įstatymo projektu teikiamiems siūlymams ir sudarius galimybę asmenims lanksčiau disponuoti pensijų fonduose kaupiamomis lėšomis ir nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, dalis dalyvių atsiimtas lėšas naudos einamajam vartojimui. Pirmaisiais pereinamojo laikotarpio galiojimo metais (2026), padidėjus gyventojų perkamajai galiai, padidėjęs vartojimas paskatins šalies ekonominį augimą ir darys poveikį bendrojo vidaus produkto augimui ir infliacijai. Kaip rodo Estijos pavyzdys, praėjus vieniems metams po 2021 m. įvykdytos pensijų kaupimo reformos, infliacija šalyje padidėjo 1 procentiniu punktu (Estijos centrinio banko vertinimas).
Konsultacijų dėl siūlymų tobulinti pensijų kaupimo sistemą metu pensijų fondų valdytojai nurodė, kad jei per pereinamąjį laikotarpį 2026-2027 metais iš pensijų kaupimo didelė pensijų kaupimo dalyvių dalis pasitrauks iš pensijų kaupimo, tai gali turėti neigiamų pasekmių pensijų kaupimo bendrovėms. Pensijų kaupimo bendrovės, įgyvendindamos Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, turės užtikrinti pakankamas likvidžių lėšų sumas, kad galėtų Įstatymo projektu siūlomais nustatyti terminais atsiskaityti su dalyvavimą pensijų kaupime nutraukiančiais dalyviais. Esant didesniam iš pensijų kaupimo pasitraukiančių asmenų skaičiui, turės būti peržiūrimos pensijų turto investavimo strategijos ir galės atsirasti būtinybė keisti investicijų diversifikavimo reikalavimus. Lietuvos banko vertinimu, į mažiau likvidžias turto klases pensijų fondai yra investavę ne daugiau kaip 10 procentų turto, todėl toks pensijų fondų valdytojų nuogąstavimas nėra pagrįstas.
Dėl Įstatymo projekto siūlymų, susijusių su pereinamuoju laikotarpiu, įgyvendinimo mažėtų pensijų kaupimo bendrovių iš administravimo atskaitymų gaunamos lėšos. Jei pereinamuoju laikotarpiu 40 proc. dalyvių pasitrauktų iš pensijų kaupimo sistemos, iš pensijų fondų jiems būtų išmokėta apie 3,6 mlrd. eurų. Jei visi šie dalyviai pasitrauktų iš tikslinės datos pensijų fondų, kai bendrovių taikomas administravimo atskaitymas yra artimas maksimaliam Pensijų kaupimo įstatymo nustatytam 0,5 proc. turto vertės atskaitymui, bendrovių gaunama atskaitymų suma sumažėtų apie 18 mln. eurų. Šiuo metu pensijų kaupimo bendrovių taikomi atskaitymai tikslinės datos pensijų fondams svyruoja tarp 0,4-0,5 proc., turto išsaugojimo pensijų fondams – 0,18-0,2 proc.
Pagal siūlomą Nutarimo įgyvendinimo mechanizmą, informaciją apie asmens atitikimą Įstatyme nustatytiems pasitraukimo iš pensijų kaupimo pagrindams, kai tolimesnis dalyvavimas kaupime yra apsunkintas ar betikslis, iš valstybės informacinių sistemų surinks ir pensijų kaupimo bendrovėms perduos VSDF valdyba. Dėl informacinės sistemos pritaikymo, duomenų surinkimo ir perdavimo įgyvendinimo VSDF valdyba patirs papildomų išlaidų, kurios turės būti įvertintos ir įskaičiuotos į atitinkamų metų Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamą VSDF veiklos sąnaudų kompensacijos dydį. Šiuo metu pensijų kaupimo bendrovės šias veiklos sąnaudų kompensacijas VSDF valdybai perveda už dalyvių įmokų surinkimą ir pervedimą bendrovėms.
Konsultacijų metu Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (toliau – LIPFA) bei Lietuvos banko specialistų buvo paprašyta papildomai įvertinti Įstatymo projekto siūlymų poveikį pensijų fondo valdytojų veiklai. Vertinimų negauta.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Priėmus Įstatymų projektais teikiamus siūlymus, bus įgyvendintas Programos 154 punktas.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus priimtiems įstatymams, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.10 .
Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais nekeičiamos galiojančios sąvokos ir (ar) jų apibrėžtys ir nesiūloma apibrėžti naujų.11 .
Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
Įstatymų projektais neperkeliami ir neįgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Įstatymo projektai nenotifikuotini Europos Komisijai.12 . J eigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
1. Priėmus Įstatymo projektu teikiamus siūlymus, iki 2025 m. gruodžio 31 d.: 1.1 . Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimus: 1.1.1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1037 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“; 1.1.2
. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 705 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų kandidatams į Pensijų anuitetų fondo tarybos narius ir kandidatų į Pensijų anuitetų fondo tarybos narius atrankos tvarkos aprašo ir Pensijų anuitetų fondo tarybos narių darbo užmokesčio, kelionės (transporto) išlaidų kompensavimo dydžių nustatymo ir jų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.2 . Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti įsakymą, kuriuo bus patvirtintas sunkių ligų sąrašas ;
1.3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti šių socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų pakeitimus: 1.3.1 . Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. A1-496 „Dėl Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.3.2 . Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. A1-174
„Dėl Kaupiamųjų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo į pensijų fondus tvarkos aprašo patvirtinimo“.
1.4 . VSDF valdyba turės parengti ir VSDF valdybos direktorius priimti: 1.4.1
. VSDF valdybos direktoriaus 2020 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-235 „Dėl Pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą; 1.4.2 . VSDF valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-555 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą.
2. Iki 2027 m. gruodžio 31 d. VSDF valdyba turės parengti ir VSDF valdybos direktorius turės patvirtinti tvarką, pagal kurią
apdraustiesiems asmenims bus teikiama informacija apie asmenų pensijų socialinio draudimo laikotarpius, kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose kiekvieno dalyvio vardu sukauptą pensijų turtą ir būsimos socialinio draudimo senatvės pensijos bei kaupiamosios pensijų išmokos dydį, o taip pat nustatytas šios informacijos teikimo realiuoju laiku būdas.
3. Priėmus Piniginės paramos įstatymo projektu teikiamus siūlymus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimą.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų priimtiems įstatymams įgyvendinti nereikės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, darant prielaidą, kad Įstatymo projektu siūlomu nustatyti pereinamuoju laikotarpiu (2026 m. sausio 1 d. – 2027 m. rugsėjo 30 d.) pensijų kaupimą nutrauks: -
20 proc. nuo 2025 m. aktyvių pensijų kaupimo dalyvių (iš jų pusė 2026 m. ir likusi pusė 2027 m.), 2026 m. būtų sutaupyta apie 16,4 mln. eurų, 2027 m. – 53,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pensijų įmokoms valstybės biudžeto lėšomis mokėti;
Galimi valstybės biudžeto sutaupymai gali keistis (mažės ar jų išvis nebus), jei prie reformuotos pensijų kaupimo sistemos prisijungs daugiau dalyvių, o per pereinamąjį laikotarpį iš pensijų kaupimo pasitrauks mažiau dalyvių.14
. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados 2025 m. vasario – kovo mėnesiais vyko konsultacijos su suinteresuotomis institucijomis ir asmenimis dėl pateiktų siūlymų kaip pertvarkyti antrąją pensijų pakopą ( Pristatyti siūlymai, kaip pertvarkyti antrąją pensijų pakopą – didesnis lankstumas ir kaupimo patrauklumas - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ).
Konsultacijose dalyvavo: Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Pensijų anuitetų fondo tarybos, LIPFA, pensijų fondų valdymo įmonės „Goindex“, Pensijų fondų dalyvių asociacijos, VSDF valdybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Laisvosios rinkos instituto, asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos atstovai bei mokslininkai.
Konsultacijų metu gautos reikšmingos pastabos, vertinimai bei įžvalgos, kurie įvertinti rengiant įstatymų projektus:
1. dėl siūlymo nustatyti turto dalies išmokėjimą ir turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui, atsižvelgta: 1.1 . į VSDF valdybos pateiktą siūlymą, kad išmokėta turto dalis būtų vertinama nustatant mokėtinos pensijų išmokos rūšį – Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai dalyvis buvo pasinaudojęs teise į turto dalies išmokėjimą, siūloma jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto kreipimosi dėl pensijų išmokos dieną dydį dalinti iš koeficiento, t. y. „atstatyti“ sukaupto turto dydį ir įvertinti, kiek asmuo būtų sukaupęs, jei dalies lėšų išsiėmimo galimybe nebūtų pasinaudojęs; 1.2
. į Finansų ministerijos pastebėjimą, kad vengtinas išmokėto pensijų turto dvigubas apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu – GPM įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad gyventojų pajamų mokesčiu būtų neapmokestinama iš pensijų kaupimo bendrovės gauta išmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu Įstatymo projektu teikiamas siūlymas, kad tais atvejais, kai asmenys kreipiasi dėl turto dalies išmokėjimo arba turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui, iš asmenims išmokamo pensijų turto pensijų kaupimo bendrovė atskaitytų 3 procentus ir juos pervestų į Pensijų anuitetų fondą;2
. dėl siūlymo pensijų įmoką, mokamą valstybės biudžeto lėšomis, keisti mokestine lengvata, atsižvelgta į Finansų ministerijos pastabą, kad valstybės biudžeto lėšų panaudojimas teikiant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą būtų netikslingas (lėšos, gautos pasinaudojus šia lengvata, nebus nukreipiamos tikslingai į pensijų fondus ir nedidins pensijų turto), taip pat VSDF valdybos, Pensijų anuitetų tarybos pastabą dėl šio siūlymo neigiamo poveikio Pensijų anuitetų fondui, pensijų anuitetų dydžiui bei galimybei juos indeksuoti, taip pat į Pensijų dalyvių asociacijos, LIPFA, „Goindex“, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos siūlymą nekeisti valstybės subsidijos mokestine lengvata. Atsižvelgiant į šias pastabas Įstatymo projektu nesiūloma pensijų įmokos, mokamos valstybės biudžeto lėšomis, keisti mokestine lengvata;
3. dėl siūlomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kad asmeniui būtų sudaryta galimybė nutraukus pensijų kaupimą pereinamojo laikotarpio metu už atsiimtas savo lėšomis sumokėtas pensijų įmokas kartu su investicine grąža įsigyti papildomų apskaitos vienetų, atsižvelgta į prof. Teodoro Medaiskio, Valstybės kontrolės, Lietuvos banko bei VSDF valdybos pastabą, kad galimybė įsigyti papildomus apskaitos vienetus galėtų sąlygoti naujus įsipareigojimus būsimiems pensijų gavėjams ir būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nes kiti asmenys tokių galimybių neturi – Pensijų įstatymo projektu siūlymas dėl tokios galimybės neteikiamas.
Taip pat aptarti techniniai Įstatymo projekto siūlymų įgyvendinimo aspektai su pasiūlymus įgyvendinsiančiomis institucijomis (pensijų kaupimo bendrovėmis, Sveikatos apsaugos ministerija, VSDF valdyba, Lietuvos banku). VSDF valdybos specialistai įvertino siūlymų (šio aiškinamojo rašto 4 dalies informacija apie Įstatymo projekto siūlymus, susijusius su dalyvių pasitraukimu iš pensijų kaupimo sistemos pereinamuoju laikotarpiu) poveikį VSDF biudžetui ir būsimai pensijų apskaitos vieneto vertei.
Atsižvelgiant į dalyvaujančiųjų pensijų kaupime asmenų skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžių ir lytį, dalyvių vardu per jų dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį pervestas VSDF biudžeto ir valstybės biudžeto įmokas (nevertinant pačių asmenų sumokėtų pensijų įmokų sumų ir gautos investicijų grąžos, nes šios sumos pagal siūlymus bus pervestos patiems asmenims) bei įvertinus kaupime dalyvaujančių asmenų VSDF biudžete jau sukauptas pensines teises. Net tokiu atveju, jei iš kaupimo pasitrauktų 40 procentų dalyvių: -
Į VSDF biudžetą per pereinamąjį laikotarpį už grįžtančius iš pensijų kaupimo asmenis būtų pervesta apie 1,1 mlrd. eurų. Ši suma lėšų pervedimo metais būtų įskaityta į VSDF biudžeto pajamas, o metams pasibaigus kaip šio biudžeto perviršis būtų pervestas į Socialinio draudimo rezervinį fondą;
-
Ilguoju laikotarpiu iš einamųjų socialinio draudimo įmokų ir (ar) Socialinio draudimo rezervo fondo tektų finansuoti didesnį asmenų įgytų apskaitos vienetų skaičių, todėl ilguoju laikotarpiu, į pensiją išeinant vis naujai dabartinių kaupiančiųjų amžiaus grupei, pensijų apskaitos vieneto vertės indeksavimui reikėtų iki 1,6 proc. daugiau lėšų, lyginant su situacija, jei papildomi pensijų apskaitos vienetai į VSDF biudžetą nebūtų įskaityti. 2 pav. Apskaitos vienetų įskaitymo prognozės asmenims, kurie nutrauktų pensijų kaupimą, pagal lytį ir amžių Šaltinis: VSDF valdybos duomenys
VSDF valdybos vertinimu, kadangi kiekvieno dalyvio įgyjamas papildomas pensijų apskaitos vienetų skaičius bus nedidelis, už juos į VSDF rezervą bus pervestos iš kaupimo pasitraukiančių dalyvių lėšos, o VSDF biudžeto įsipareigojimai mokėti pensijas išsidėlios per ilgą laiką (dabartiniams pensijų kaupimo dalyviams laipsniškai išeinant į pensiją), poveikis VSDF biudžetui nebus reikšmingas.
VSDF valdybos specialistai taip pat atliko siūlymų poveikio pensijų anuitetų gavėjų skaičiui vertinimą. Pensijų anuitetų fondas yra organizuotas taip, kad būtų administruojamas iš atskaitymų nuo pensijų anuitetų gavėjų į šį fondą sumokėtų vienkartinių įmokų. Jo veiklos pradžioje valstybė yra įsipareigojusi suteikti Pensijų anuitetų fondui paskolas administravimo išlaidoms finansuoti, jeigu Pensijų kaupimo įstatyme numatytų administravimo atskaitymų nuo vienkartinių įmokų nepakanka. Mažėjant naujų Pensijų anuitetų fondo dalyvių srautui:1 ) Valstybės suteiktų paskolų grąžinimas truks ilgiau negu buvo planuojama tuo metu, kai paskolos buvo suteikiamos.2
) Turės būti peržiūrima Pensijų anuitetų fondo investavimo strategija. Esant didesniam pensijų anuitetų gavėjų skaičiui, lėšos gali būti investuojamos ilgam laikui, taip užtikrinant didesnes grąžas pensijų anuitetų gavėjams, o einamieji pensijų anuitetų išmokėjimai vykdomi iš gaunamų naujų pensijų anuitetų gavėjų įmokų. Mažėjant naujų įmokų srautui, jų gali nepakakti einamiesiems išmokėjimams finansuoti, todėl mažiau lėšų galėtų būti investuojama į ilgalaikius didesnes grąžas generuojančius instrumentus;3 ) Peržiūrėjus investavimo strategijas, mažėtų galimybės gauti daugiau pelno ir dalytis juo su pensijų anuitetų gavėjais.
Toliau pateikiama informacija apie pensijų anuitetų dalyvių skaičiaus pokytį. Skaičiavimams naudotos prielaidos pateikiamos 3 lentelėje, rezultatai – žemiau pateiktame grafike (3 pav.). Siekiant užkirsti kelią šioms neigiamoms pasekmėms Pensijų anuitetų fondui, Įstatymo projektu siūloma, kad atliekant turto išmokėjimą priešpensinio amžiaus asmeniui ar turto dalies išmokėjimą būtų taikomas 3 proc. atskaitymas nuo išmokamos sumos. Šios lėšos būtų pervedamos į Pensijų anuitetų fondą, taip sumažinant mažėjančio anuitetų gavėjų skaičiaus (bei mažesnių į Pensijų anuitetų fondą jų įmokamų įmokų, kai dalyviai bus pasinaudoję turto dalies išmokėjimu ar įmokų stabdymo galimybe) poveikį Pensijų anuitetų fondui.
Prielaida Bazinis scenarijus (be reformos)
Įgyvendinus siūlymus (išskyrus neribotą įmokų į penisjų fondus stabdymą) Potencialių pensijų anuitetų gavėjų skaičius Darbo užmokesčio pokytis: 2024 m. – 10,1% 2025 m. – 7,6% 2026 m. – 6,5% Pensijų anuitetų įsigijimo riba 2026 m. +30,5% (14 100 eur) 2027 m. +0,0% (14 100 eur) 2028 m. +0,0% (14 100 eur) 2029 m. +8% (15 230 eur) 2026 m. +
202 7 m. + 7,1 % (15 917 eur) 2028 m. +5,6% (16 800 eur) 2029 m. +4,2% (17 511 eur) Investicinė grąža Rinkos/ Pensijų anuitetų fondo stabili grąža – 2% Pensijų fondų grąža pagal gyvenimo ciklo principus: akcijos 7%, obligacijos 3%. Kitos prielaidos 2025 m . naujų pensijų anuitetų gavėjų skaičius 50 % bazinio scenarijaus (pagal dabar matomą situaciją) Nuo 2026-01-01 lieka skatinamoji įmoka + asmeninės įmokos 3%,
prieš pensiją dalyviai atsiima 25% turto, bet atsiėmimas vertinamas, renkantis išmoką Likus 5 m. iki pensijos dalyviai atsiima sukauptą turtą jei jis < 0,5 pensijų anuitetų ribos 3 lentelė. Prielaidos, kuriomis remiantis atliktas pensijų anuitetų gavėjų pokyčio vertinimas Šaltinis: VSDF valdybos duomenys
Šaltinis: VSDF valdybos duomenys VSDF valdybos aktuarai taip pat įvertino priešpensinio amžiaus asmenų, galėsiančių pasinaudoti turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui galimybe ir turto dalies išmokėjimo galimybe, skaičių, bei sumas, kurias gautų Pensijų anuitetų fondas, jei šias sumas išmokant būtų taikomas 3 proc. atskaitymas . Atliekant skaičiavimus, vadovautasi šiomis prielaidomis:1
) 2026 m. galimybe atsiimti sumas, nesiekiančias 50 proc. pensijų anuiteto ribos, pasinaudos visi asmenys, kurie 2026 m. iki senatvės pensijos amžiaus bus likę iki 5 metų;2 ) į skaičiavimus buvo įtraukti tik tie asmenys, kurie senatvės pensijos amžių sukaks 2026 m. ir vėliau, nevertinant tų asmenų, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių, bet dar nesikreipę dėl išmokos iš pensijų fondo;3 ) įvertinta galimybė dalyviams prieš senatvės pensijos amžiaus sukaktį pasinaudoti turto dalies išmokėjimo galimybe, kartu paliekant jiems prievolę įsigyti pensijų anuitetą, kaip tai siūloma Įstatymo projektu;4 ) Įvertinta tikimybė išgyventi iki senatvės pensijos amžiaus (likus 5 metams iki pensijos).
Pensijos metai / Ataskaitiniai metai Metai, kai liko 5 metai iki pensijos
Dalyvių, atsiėmusių lėšas 5 metai iki pensijos, skaičius Bendra dalyvių, atsiėmusių lėšas 5 metai iki pensijos, sukaupta (atsiimta) suma Dalyvių, atsiėmusių lėšas pensijos metais, skaičius Bendra dalyvių, atsiėmusių lėšas pensijos metais, bendra atsiimta suma Bendra atsiimta suma PAF tenkantis mokestis 2026 2026 91 948 345 817 680 2 181 12 281 253 358 098 932 10 742 968 2027 2026 3 105 18 424 595 18 424 595 552 738 2028 2026 3 683 22 829 391 22 829 391 684 882 2029 2026 4 176 27 400 614 27 400 614 822 018 2030 2026 4 759 32 313 177 32 313 177 969 395 2031 2026 5 829 41 332 689 41 332 689 1 239 981 2032 2027 15 364 61 420 164 6 814 50 553 742 111 973 906 3 359 217 2033 2028 12 326 49 717 464 11 431 94 515 955 144 233 420 4 327 003 2034 2029 11 304 45 503 420 12 608 110 163 545
155 666 965 4 670 009 2035 2030 10 952 43 004 197 13 797 126 988 596 169 992 794 5 099 784 4 lentelė. Duomenys apie priešpensinio amžiaus dalyvius, galinčius pasinaudoti turto išmokėjimo priešpensinio amžiaus asmeniui galimybe ir turto dalies išmokėjimo galimybe bei apie atskaitymų iš jiems išmokamų sumų Šaltinis: VSDF valdybos duomenys
Pateikti duomenys (4 lentelė) rodo, kad siūlomas reguliavimas leis neutralizuoti neigiamą dalies sukauptų lėšų atsiėmimo poveikį Pensijų anuitetų fondui, grąžinti šiam fondui valstybės suteiktas paskolas anksčiau laiko ir, galimai, sparčiau mažinti pensijų anuitetų administravimo mokestį esamiems ir naujiems šio fondo dalyviams. Be to, galimybė atsiimti dalį lėšų priešpensiniame amžiuje mažins skurdo riziką šioje amžiaus grupėje ir asmenų pasitraukimą iš darbo rinkos į išankstinę pensiją.
Lietuvos bankas atliko išankstinį pasiūlymų dėl pensijų kaupimo sistemos pertvarkos vertinimą. Su šiuo vertinimu galima susipažinti Lietuvos banko interneto svetainėje
. Pažymėtina, kad Lietuvos banko tyrėjai vertino tik pirminius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus siūlymus. Konsultacijų ir Įstatymo projekto rengimo bei jo derinimo metu įvykusių siūlymų pasikeitimų tyrėjai nevertino ir jie šiame vertinime nėra atspindėti.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „pensijų kaupimas“, „dalyvavimas pensijų kaupime“, „pensijų išmokos“, „pensijų anuitetas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.