Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė,
jei ji nėra valstybinės žemės nuomotoja. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl šiame punkte nurodytų sąlygų nevykdymo, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės žemės patikėtinis išperka savo nuosavybėn teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindamas jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgdamas į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu; “.
1. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.
2. Vyriausybė iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3
. Valstybinės žemės patikėtiniai Vyriausybės nustatyta tvarka išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius pagal Nacionalinės žemės tarnybos priimtus, bet iki valstybinės žemės perdavimo jiems patikėjimo teise neįvykdytus sprendimus nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Laurynas Šedvydis Orinta Leiputė Robertas Kaunas Audrius Radvilavičius
aiškinamasis raštas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, reguliuojančias teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių išpirkimą, kai dėl valstybinės žemės netinkamo naudojimo yra priimamas sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Šiuo metu Žemės įstatymas numato, kad sklypuose, kuriuose yra teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, bet nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys, išpirkimą Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo valstybė. Nors Žemės įstatymo nuostatos galioja jau daugiau kaip metai, Vyriausybės tvarka nėra nustatyta, o Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai nėra įgyvendinti.
Pakeitimu siekiama sudaryti sąlygas valstybinės žemės patikėtiniams (savivaldybėms) vykdyti išpirkimą ir savarankiškai spręsti dėl tokių sklypų tolimesnio panaudojimo.
Įstatymo projektą iniciavo Seimo nariai Laurynas Šedvydis, Orinta Leiputė, Robertas Kaunas, Audrius Radvilavičius.
santykiai
Žemės ir statinių bei įrenginių klausimus reguliuoja tiek Civilinio kodekso, tiek Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias, nutrūkus žemės nuomos teisiniams santykiams žemės savininkas turi spręsti dėl tolimesnio statinių ir įrenginių sklype likimo – kompensuoti statinių savininkui arba nustatyti servitutą ar pan., kuriuo suteikiama teisė naudotis žemės sklypu ar jo dalimi.
Nacionalinė žemės tarnyba per daugelį metų yra priėmusi daug sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, tačiau sklypuose esančių statinių ir įrenginių klausimas nebuvo sprendžiamas. 2022 m. liepos mėn 21 d. buvo patvirtintas Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-362 ,,Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau pagal šį aprašą statiniai ir įrenginiai nebuvo išpirkti.
Valstybės biudžete lėšos šiai funkcijai vykdyti nėra pakankamos, išpirkimas nėra vykdomas, todėl susidaro teisiškai neapibrėžta situacija tiek valstybinės žemės sklypo atžvilgiu, tiek jame teisėtai stovinčių statinių ir įrenginių atžvilgiu.
teigiamų rezultatų laukiama Pakeitus Žemės įstatymo nustatytą reguliavimą būtų sudarytos sąlygos valstybinės žemės patikėtiniams (savivaldybėms) išpirkti teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius valstybinės žemės sklypuose, kurių nuomos sutartys yra nutrauktos, ir spręsti valstybinės žemės sklypo tolimesnio panaudojimo klausimus.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų projekto priėmimo pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priėmus projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma.
Neigiamos įtakos verslo sąlygoms įstatymo įgyvendinimas neturės.
dokumentams Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų teisės aktų priimti nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Teikiamas projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.
kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti statinių ir įrenginių išpirkimo tvarką.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės.
išvados Vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„vietos savivalda“, „valstybinės žemės patikėtinis“.
Nėra Seimo nariai: