Projektas
, 38, 39, 401 , 48, 612 , 71, 88, 100, 108, 140, 141, 148, 155 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 372 , 615 IR 616
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 2 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip: „
33. Pagal šį Įstatymą Europos Sąjungos muitų teisės aktais laikomi teisės aktai, nurodyti
(ES) Nr. 952/2013 , kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais 5 straipsnio 2 punkte.“
Pakeisti 32 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8
) užtikrinti, kad būtų laikomasi asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, ir įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines duomenų saugumo priemones ir kitas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) duomenų valdytojui nustatytas prievoles.
Europos Sąjungos valstybių finansų sistemas saugant nuo galimos žalos, mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo ir kovos su sukčiavimu ir mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimo tikslais visais atvejais, kiek tai susiję su keitimusi informacija tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir užsienio valstybių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų), ribojamos mokesčių mokėtojų, kaip duomenų subjektų, teisės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/679
13 straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktuose, 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje. Ribojimai taikomi duomenų subjektams, kurių asmens duomenis teikia asmenys, nurodyti šio įstatymo 611 , 612 , 613 , 615 straipsniuose, (toliau šiame straipsnyje – asmenys), ir tik ta apimtimi, kuria asmenys teikia informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dokumentai ir kita informacija, kuriuose yra asmens duomenų, saugomi 5 kalendorinius metus nuo šių duomenų gavimo iš asmenų dienos. Siekiant užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą, mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimą ir kovojant su sukčiavimu, duomenų subjektai nebus informuojami apie jiems pritaikytą ribojimą.“
371 straipsnio pakeitimas1
. Pakeiti 371 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl prašymo per 60 dienų nuo jo gavimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas dar 60 dienų, jeigu prašymui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą turi būti raštu pranešta prašymą pateikusiam mokesčių mokėtojui ne vėliau kaip iki prašymo nagrinėjimo termino pabaigos .“
2. Pakeisti371 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui.“
3. Pakeisti371 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Jeigu šiame straipsnyje ar Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme nenustatyta kitaip, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas galioja visą prašyme nurodyto būsimojo sandorio vykdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o tuo atveju, kai priimami mokesčių teisės aktai, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios šiame sprendime nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, – iki jų įsigaliojimo dienos.“
4. Pakeisti 371 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Jeigu po šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo arba Europos Sąjungos teisminių institucijų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimai, kuriems šis sprendimas prieštarauja, mokesčių administratorius pakeičia sprendimo galiojimo laikotarpį ir apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos praneša mokesčių mokėtojui nurodydamas, kad sprendimas galioja iki atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 372 straipsniu: „
37² straipsnis. Mokesčių mokėtojo kreipimasis dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių išankstinio suderinimo
1. Mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių išankstinio suderinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymas dėl suderinimo), kuriame mokesčių mokėtojas turi tiksliai apibūdinti būsimąjį sandorį ir jo sąlygas
kritines prielaidas, kurioms esant galima pasirinkta kainodara) ir pateikti kitą informaciją, kuria grindžiama siūloma būsimojo sandorio kainodara. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo su asocijuotu asmeniu, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, sudaromas sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po prašymo dėl suderinimo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Mokesčių administratorius prašymo dėl suderinimo nenagrinėja, jeigu jis pateiktas dėl mokesčio dydžio.2
. Prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo terminas – 90 dienų nuo jo gavimo dienos. Kai reikia papildomo tyrimo, šis terminas mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas dar 90 dienų. Apie nagrinėjimo termino pratęsimą mokesčių administratorius turi raštu pranešti šį prašymą pateikusiam mokesčių mokėtojui ne vėliau kaip iki prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo termino pabaigos.
3. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą dėl suderinimo, priima vieną iš šių sprendimų:1 ) pritarti prašyme nurodytoms būsimojo sandorio kainodaros taisyklėms;2
) pakeisti prašyme nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles, jeigu tai leistų tinkamiau atspindėti kainodarą, dėl kurios susitartų neasocijuoti asmenys. Prieš priimdamas šį sprendimą, mokesčių administratorius turi keičiamas būsimojo sandorio kainodaros taisykles suderinti su mokesčių mokėtoju. Negavus mokesčių mokėtojo pritarimo pakeisti jo prašyme nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles, priimamas šios dalies 3 punkte nurodytas sprendimas;3 ) nepritarti prašyme nurodytoms būsimojo sandorio kainodaros taisyklėms.4
. Priėmęs šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, mokesčių administratorius įsipareigoja, kontroliuodamas, ar prašymą dėl suderinimo pateikęs mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir mokėjo mokesčius, taikyti sprendime nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles.5
. Jeigu šiame straipsnyje ar Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme nenustatyta kitaip, šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai galioja visą prašyme dėl suderinimo nurodytą būsimojo sandorio vykdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo dienos, o tuo atveju, kai priimami mokesčių teisės aktai, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios tokiame mokesčių administratoriaus sprendime nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, – iki jų įsigaliojimo dienos.6
. Jeigu po šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo arba Europos Sąjungos teisminių institucijų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimai, kuriems šis sprendimas prieštarauja, mokesčių administratorius pakeičia sprendimo galiojimo laikotarpį ir apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos praneša mokesčių mokėtojui nurodydamas, kad sprendimas galioja iki atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos.7
. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai gali būti keičiami, jeigu dėl įvykusių veiklos, ekonominių rinkos sąlygų pokyčių ar priimtų mokesčių teisės aktų, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios šiuose sprendimuose nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, šiuose sprendimuose nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles taikyti tampa sudėtinga, tačiau šie pasikeitimai nėra tokie reikšmingi, kad būtų pažeistos suderintos kritinės prielaidos ir suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių taikyti taptų neįmanoma. Tokiu atveju mokesčių mokėtojas turi pateikti prašymą dėl sprendimo pakeitimo, jame nurodydamas keitimo priežastis ir siūlomus pakeitimus. Prašymo dėl sprendimo pakeitimo nagrinėjimui taikomi terminai ir tvarka, nustatyti šio straipsnio 2 dalyje. Priimtas sprendimas dėl mokesčio mokėtojo pateikto prašymo dėl sprendimo pakeitimo galioja ne ilgiau negu iki keičiamo sprendimo galiojimo pabaigos.
8. Jeigu prognozuojama, kad būsimojo sandorio sąlygos ir kainodaros taisyklės, išskyrus susijusias su sandoriais tarp neasocijuotų asmenų, lyginamais su būsimuoju sandoriu, ir apskaičiuota kaina (kainų intervalu), liks nepakitusios po šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo galiojimo termino pabaigos, mokesčių mokėtojas likus ne mažiau kaip 180 dienų iki sprendimo galiojimo termino pabaigos gali pateikti prašymą dėl suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių taikymo galiojimo pratęsimo atskleisdamas šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo vykdymą, pokyčių nebuvimą ir būsimojo sandorio kainodaros taisyklių galiojimo tinkamumą ateityje. Prašymo dėl suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių taikymo galiojimo pratęsimo nagrinėjimui taikomi terminai ir tvarka, nustatyti šio straipsnio 2 dalyje.
9. Mokesčių administratorius netaiko pagal šio straipsnio 1, 7 ir 8 dalyse nurodytus prašymus priimtuose sprendimuose nurodytų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių, jeigu kontroliuodamas, ar mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius, nustato, kad faktinės būsimojo sandorio sąlygos neatitinka mokesčių mokėtojo prašymuose nurodytų sąlygų.
10. Priėmus šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus, šių sprendimų galiojimo laikotarpiu mokesčių mokėtojas turi teikti mokesčių administratoriui metines ataskaitas, kuriose atskleidžiama, kaip laikomasi sprendimų, ir pateikiamos kritinių prielaidų galiojimo aplinkybės.11
. Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčių administratoriui prašymą dėl suderinimo, kuriame kartu prašo centrinio mokesčių administratoriaus sudaryti susitarimą su kitos užsienio valstybės mokesčių administracija (kompetentinga institucija) pagal Lietuvos Respublikos sudarytas ir taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba Daugiašalės konvencijos nuostatas, šis straipsnis taikomas mutatis mutandis , kiek tai neprieštarauja tarptautinėms sutartims ir centrinis mokesčių administratorius ir užsienio valstybės mokesčių administracija (kompetentinga institucija) nesusitaria kitaip.12
. Jeigu iki prašymo dėl suderinimo pateikimo dienos vykdyto sandorio su tuo pačiu asocijuotu asmeniu vykdymo faktinės būsimojo sandorio sąlygos atitinka šiame prašyme nurodytas būsimojo sandorio sąlygas, dėl kurių gali būti taikomos tokios pačios būsimojo sandorio kainodaros taisyklės, mokesčių mokėtojas gali pateikti šio straipsnio 11 dalyje nurodytą prašymą dėl praeitų mokestinių laikotarpių. Toks prašymas galimas, jeigu bus laikomasi šio Įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytų apribojimų ir jeigu dėl šio mokestinio laikotarpio su prašyme nurodytais sandoriais susijusių mokestinių prievolių nevyksta (nevyko) mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas ar mokestinis ginčas.13
. Šiame straipsnyje nurodytų prašymų formas, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (be kita ko, detalizuojant kartu su prašymu privalomus pateikti dokumentus), ataskaitų, formas, pateikimo mokesčių administratoriui tvarką ir terminus nustato centrinis mokesčių administratorius.“
38 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 6 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „ c
) duomenys apie visus asmenis, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą, ir ūkininkus, kuriems taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo ūkininkams schema pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – kompensacinio PVM tarifo schema): visais atvejais skelbiama informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi juridinis asmuo, papildomai skelbiamas juridinio asmens – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir šio kodo galiojimo pradžios, pabaigos datos; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi fizinis asmuo, papildomai skelbiami šie fizinio asmens duomenys: fizinio asmens, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, vardas ir pavardė, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir šio kodo galiojimo pradžios, pabaigos datos; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas (fizinis ar juridinis asmuo) taiko specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, papildomai skelbiamos specialaus apmokestinimo momento nustatymo pradžios, pabaigos datos; jeigu ūkininkui taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, papildomai skelbiami šie duomenys: ūkininko, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, fizinio asmens vardas ir pavardė, ūkininko kodas, šio kodo galiojimo pradžios, pabaigos datos; jeigu vykdoma individuali veikla, papildomai skelbiami šie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos pažymos numeris, informacija apie individualios veiklos rūšį, o jeigu išduotas verslo liudijimas, papildomai skelbiami šie duomenys: verslo liudijimo galiojimo data, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kodas, verslo liudijimo numeris, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, pavadinimas ir vykdymo teritorija.
Šie duomenys skelbiami už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus;“.
2. Papildyti 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą d papunkčiu: „ d ) duomenys apie juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktus ar panaikintus leidimus steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį, kaip jis suprantamas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, (toliau šiame papunktyje – sandėlis): mokesčių mokėtojo vardas ir pavardė ar pavadinimas, centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl suteikto ar panaikinto leidimo steigti sandėlį data, šio sprendimo galiojimo panaikinimo data, sandėlio adresas, sandėlio veiklos pradžios ir pabaigos datos. Šie duomenys skelbiami už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus.“
1
. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Mokesčių administratorius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms institucijoms gali pateikti informaciją apmokestinimo, taip pat teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimo tikslams. Mokesčių administratorius gali duoti rašytinį sutikimą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) perduoti jo pateiktą informaciją tų užsienio valstybių teismams ar kitiems subjektams, taip pat trečiųjų valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), jeigu tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, susitarimuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose ir jeigu tokia informacija reikalinga šių subjektų funkcijoms atlikti.“2
. Papildyti 39 straipsnį 31 dalimi: „3
1. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų, mokesčių administratorius Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) gali pateikti informaciją:1 ) muitams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti, taip pat kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu;2 ) bet kuriuo tikslu, kuriam taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsniu grindžiamas aktas, ir tuo tikslu ja dalytis su tos valstybės narės, kuriai informacija yra teikiama, už ribojamąsias priemones toje valstybėje narėje atsakinga institucija.“
401 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 401 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 99, 127, 132, 134, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 170, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 1881 , 1883 , 1884 , 1885 , 1886 , 190, 192, 193, 198, 205, 207, 2071 , 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 3621 , 505 straipsniuose.“
2. Pakeisti 401 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas Reglamentas (ES) 2016/679
, valdytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, šie duomenys tvarkomi ir naudojami šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17, 19 ir 21 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus, įgyvendinimą bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių paramos gavėjo statuso suteikimą ir panaikinimą, įgyvendinimą. Fizinio asmens duomenų tvarkymo terminas yra 10 metų.“
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Trečiųjų asmenų pareigų nustatymo tikslai ir pareigų vykdymo reikalavimai
1. Trečiųjų asmenų pareigos mokesčių administravimo procedūrų taikymo srityje, susijusios su informacijos pateikimu mokesčių administratoriui, mokestinės nepriemokos priverstiniu išieškojimu bei mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija, nustatomos siekiant užtikrinti efektyvaus mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimo sąlygas.2
. Asmenims, apie kuriuos tretieji asmenys turi pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, taip pat kitiems tretiesiems asmenims ar kitiems asmenims, kai tai daroma, siekiant išvengti teisingos ir išsamios informacijos pateikimo mokesčių administratoriui, neleidžiama sukurti, pakeisti ir (ar) panaikinti tokių aplinkybių, kurioms esant atsiranda trečiųjų asmenų pareiga teikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veika, apie kurią tretieji asmenys žinojo ar turėjo žinoti, negali būti pagrindas šiems tretiesiems asmenims neteikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytos informacijos arba teikti mokesčių administratoriui neteisingą ir (ar) neišsamią informaciją.4
. Tretieji asmenys, turintys pareigą pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, privalo priimti sprendimus dėl šiame skirsnyje nurodytos informacijos teikimo (neteikimo) mokesčių administratoriui ir už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus saugoti įrodymus, kurių pagrindu šie tretieji asmenys priima (priėmė) sprendimus teikti (neteikti) mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją (nurodytos informacijos).
5. Visi šio skirsnio reikalavimų bei faktinių situacijų prieštaravimai ir (ar) neaiškumai aiškinami tokiu būdu, kad tretieji asmenys, žinoję ar turėję žinoti apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, privalo pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją.6
. Šis straipsnis taikomas tretiesiems asmenims vykdant informacijos apie asmenų teisinį statusą, veiklą, turtą, pajamas ir (ar) išlaidas arba kituose mokesčių įstatymuose ir (ar) jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos kitos informacijos, reikalingos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir jo teisėms įgyvendinti, teikimo mokesčių administratoriui pareigą.“
. Tais atvejais, kai tarpininko nėra arba kai tarpininkas praneša suinteresuotam mokesčių mokėtojui ar kitam tarpininkui apie naudojimąsi profesinės paslapties neatskleidimo teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, prievolė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi profesinės paslapties neatskleidimo teise ir kuris yra pranešusio tarpininko klientas, o kai tokio tarpininko nėra, suinteresuotam mokesčių mokėtojui, kuris yra pranešusio tarpininko klientas. Suinteresuotu mokesčio mokėtoju šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kuris pradėjo įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą. Klientu šioje dalyje laikomas tarpininkas arba suinteresuotas mokesčių mokėtojas, kuris iš tarpininko, kuriam praneštino tarpvalstybinio susitarimo atžvilgiu taikoma profesinės paslapties neatskleidimo teisė, gauna paslaugas, įskaitant pagalbą, patarimus, konsultacijas ar rekomendacijas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 615 straipsniu: „61
1. Duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas privalo kaupti ir kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai jos nustatyta tvarka ir terminais teikti informaciją, susijusią su savo kriptoturto naudotojais, apie kuriuos turi būti pranešama.
2. Šiame straipsnyje:1
) duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas – kriptoturto paslaugų teikėjas ar kriptoturto operatorius, kurie teikia vieną ar daugiau kriptoturto paslaugų, susijusių su mainų sandorių vykdymu kriptoturto naudotojo, apie kurį turi būti pranešama, naudai arba jo vardu, ir kurie informaciją, susijusią su savo kriptoturto naudotojais, teikia mokesčių administratoriui; 2 ) kriptoturtas – kaip apibrėžta 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 , 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte;3
) kriptoturto naudotojas – fizinis asmuo arba subjektas, kuris yra duomenis teikiančio kriptoturto paslaugų teikėjo klientas praneštinų sandorių vykdymo tikslu;4 ) kriptoturto operatorius – kriptoturto paslaugas teikiantis asmuo, kuris neatitinka kriptoturto paslaugų teikėjui nustatytų reikalavimų;5 ) kriptoturto paslauga – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, įskaitant užstatymo ir skolinimo paslaugas;6 ) kriptoturto paslaugų teikėjas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 15 punkte;7 ) m ainų sandoris – sandoris, kuriuo susitariama dėl praneštino kriptoturto ir dekretinių valiutų mainų ir vienos ar kelių kitų rūšių praneštino kriptoturto mainų;8
) praneštinas kriptoturtas – kriptoturtas, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, išskyrus centrinio banko išleistą skaitmeninę dekretinę valiutą, elektroninius pinigus ar bet kokį kriptoturtą, kurio, kaip duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas yra nustatęs, negalima naudoti mokėjimo arba investavimo tikslais, ir apie kurį turi būti pranešama mokesčių administratoriui;9
) praneštinas sandoris – mainų sandoris ar praneštino kriptoturto sandoris, kuriuo praneštinas kriptoturtas perkeliamas iš kriptoturto naudotojo kriptoturto adreso ar sąskaitos arba į kriptoturto naudotojo kriptoturto adresą ar sąskaitą, išskyrus tą adresą ar sąskaitą, kuriuos to paties kriptoturto naudotojo vardu tvarko duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas, kai, remdamasis sandorio metu turimomis žiniomis, duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas negali nustatyti, kad tas sandoris yra mainų sandoris, ir apie kurį turi būti pranešama mokesčių administratoriui;10 ) subjektas – juridinis asmuo arba bet kurios kitos teisinės ir (arba) veiklos formos asmuo, išskyrus fizinį asmenį;11
) susijęs subjektas
12 ) dekretinė valiuta – euras, kurį išleidžia Europos Centrinis Bankas, ar kita oficiali jurisdikciją turinčios teritorijos valiuta, kurią išleidžia jurisdikciją turinti teritorija, paskirtas centrinis bankas arba pinigų institucija, (materialios formos banknotai, monetos arba įvairių skaitmeninių formų pinigai, įskaitant bankų rezervus ir centrinių bankų skaitmenines valiutas), įskaitant komercinių bankų sukurtus pinigus ir elektroninius mokėjimo produktus (elektroninius pinigus);13
) centrinio banko skaitmeninė valiuta – centrinio banko arba kitos pinigų institucijos skaitmenine forma išleista dekretinė valiuta;14
) elektroniniai pinigai – bet koks kriptoturtas, kuris yra vienos rūšies dekretinės valiutos skaitmeninė forma; išleidžiamas gavus lėšų ir skirtas mokėjimo operacijoms atlikti; išreiškiamas išleidėjui pateikiamu reikalavimu ta pačia dekretine valiuta; priimamas fizinio ar juridinio asmens, kuris nėra išleidėjas, atliekant mokėjimą, ir pagal išleidėjui taikomus reguliavimo reikalavimus produkto turėtojo prašymu išperkamas bet kuriuo metu tos pačios dekretinės valiutos nominaliąja verte. Elektroniniai pinigai neapima produktų, sukurtų tik siekiant palengvinti kliento lėšų pervedimą kitam asmeniui pagal kliento nurodymus. Nelaikoma, kad produktas sukurtas tik siekiant palengvinti lėšų pervedimą, jeigu, vykdant įprastą lėšas pervedančio subjekto veiklą, su tokiu produktu susijusios lėšos išlaikomos ilgiau negu 60 dienų nuo nurodymų palengvinti lėšų pervedimą gavimo dienos arba, jeigu nurodymų negaunama, su tokiu produktu susijusios lėšos išlaikomos ilgiau negu 60 dienų nuo jų gavimo dienos;
15 ) investicinė įmonė – subjektas: a ) kurio pagrindinė veikla yra kliento naudai ar kliento vardu vykdoma viena ar kelios iš toliau nurodytų rūšių veiklų ar operacijų: i ) prekyba pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pan.), užsienio valiutos operacijos, biržos, palūkanų normų ir indeksų priemonių, perleidžiamųjų vertybinių popierių operacijos arba prekyba biržos prekių ateities sandoriais; ii ) individualus ir kolektyvinis portfelių valdymas arba iii ) kitoks finansinio turto, pinigų ar praneštino kriptoturto investavimas, administravimas ar valdymas kitų asmenų vardu arba b
) kurio pagrindinės bendrosios pajamos gaunamos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu ar praneštinu kriptoturtu, jeigu subjektą valdo kitas subjektas, kuris yra indėlių įstaiga, pasaugos įstaiga, nurodytoji draudimo bendrovė arba investicinė įmonė, apibūdinta šio punkto a papunktyje;16 ) laikoma, kad: a
) šios dalies 15 punkto a papunkčio taikymo tikslais subjekto pagrindinė veikla yra vienos ar kelių šios dalies 15 punkto a papunktyje nurodytų rūšių veiklos arba subjekto pagrindinės bendrosios pajamos yra gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu ar praneštinu kriptoturtu šios dalies 15 punkto b papunktyje nurodytais tikslais, jeigu už atitinkamą veiklą subjekto gautos bendrosios pajamos yra lygios arba viršija 50 procentų subjekto bendrųjų pajamų per trumpesnį iš šių laikotarpių: 3 metų laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus, kuriais sprendžiama dėl subjekto pagrindinės veiklos arba pagrindinių pajamų, gruodžio 31 dieną, arba subjekto egzistavimo laikotarpį. b
) šios dalies 15 punkto a papunkčio taikymo tikslais terminas „kitoks finansinio turto, pinigų ar praneštino kriptoturto investavimas, administravimas ar valdymas kitų asmenų vardu“ neapima paslaugų, susijusių su mainų sandorių vykdymu klientų naudai arba jų vardu, teikimo. Terminas „investicinė įmonė“ neapima subjekto, kuris yra aktyvus subjektas, nes tas subjektas atitinka bet kurį iš šios dalies 21 punkto b–e papunkčiuose išvardytų kriterijų;17
) pasaugos įstaiga – subjektas, kuris valdo finansinį turtą kitų asmenų naudai ir tai sudaro esminę jo veiklos dalį, kai subjekto bendrosios pajamos, gautos už finansinio turto valdymą ir susijusias finansines paslaugas, yra lygios arba viršija 20 procentų subjekto bendrųjų pajamų per 3 metų laikotarpį, kuris baigiasi gruodžio 31 dieną (arba paskutinę ataskaitinio laikotarpio, nesutampančio su kalendoriniais metais, dieną) ir eina prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, arba laikotarpį, kuriuo veikia subjektas, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis;18
) nurodytoji draudimo bendrovė – subjektas, kuris yra draudimo bendrovė arba jos patronuojančioji bendrovė, kurios sudaro kaupiamojo draudimo ar anuiteto sutartį arba privalo atlikti mokėjimus pagal kaupiamojo draudimo ar anuiteto sutartį;19 ) indėlių įstaiga – subjektas, kuris priima indėlius vykdydamas įprastą bankininkystės ar panašią veiklą arba klientų naudai laiko elektroninius pinigus arba centrinių bankų skaitmenines valiutas;20
) šios dalies 15–17 punktuose vartojamas terminas „finansinis turtas“ apima vertybinius popierius (pavyzdžiui, įmonės akcijų dalį, bendrijos ar patikos, kurios priklauso įvairiems savininkams ir kurių akcijomis viešai prekiaujama, akcijų ar tikrosios nuosavybės dalį, vekselius, obligacijas, skolinius įsipareigojimus arba kitus įsiskolinimo įrodymo dokumentus), bendrijos akcijų dalį, biržos prekes, apsikeitimo sandorius (pavyzdžiui, palūkanų normų apsikeitimo sandorius, valiutos apsikeitimo sandorius, valiutų pozicijų apsikeitimo sandorius, aukščiausių palūkanų normų ribų apsikeitimo sandorius, žemiausių palūkanų normų ribų apsikeitimo sandorius, biržos prekių apsikeitimo sandorius, nuosavybės vertybinių popierių apsikeitimo sandorius, nuosavybės vertybinių popierių indekso apsikeitimo sandorius ir panašius susitarimus), draudimo sutartis ar anuiteto sutartis arba bet kokią vertybinio popieriaus (įskaitant ateities sandorį arba išankstinį sandorį, arba pasirinkimo sandorį) vertės, praneštino turto, bendrijos akcijų dalies, biržos prekės, apsikeitimo sandorio, draudimo sutarties arba anuiteto sutarties dalį. Terminas „finansinis turtas“ neapima su skola nesusijusios tiesioginės nekilnojamojo turto dalies;
21 ) aktyvus subjektas – subjektas, atitinkantis bet kurį iš šių kriterijų: a ) mažiau kaip 50 procentų bendrųjų pajamų, kurias subjektas gavo praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu, yra pasyviosios pajamos, o mažiau kaip 50 procentų turto, kuris praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu priklausė subjektui, yra turtas, iš kurio gaunama pasyviųjų pajamų arba kuris laikomas tam, kad tokių pajamų būtų gaunama; b
) iš esmės visą subjekto veiklą sudaro vienos ar kelių patronuojamųjų bendrovių, vykdančių prekybą ar veiklą, kuri nėra finansų įstaigos veikla, apyvartoje esančių (visų arba dalies) akcijų valdymas arba finansavimo ir paslaugų teikimas tokioms bendrovėms, tačiau subjektas tokio statuso neįgyja, jeigu jis veikia kaip investicinis fondas (arba laiko save investiciniu fondu), pavyzdžiui, privataus akcinio kapitalo fondas, rizikos kapitalo fondas, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis fondas ar kitas investavimo subjektas, kurio tikslas – investavimo tikslais įsigyti arba finansuoti bendroves ir vėliau turėti tokių bendrovių įstatinio kapitalo; c
) subjektas dar nevykdo veiklos ir neturi ankstesnės veiklos vykdymo istorijos, tačiau kapitalą investuoja į turtą, ketindamas vykdyti veiklą, kuri nėra finansų įstaigos veikla, jeigu praėjus 24 mėnesiams nuo subjekto pirminio įkūrimo datos jam negali būti taikoma ši išimtis dėl veiklos nevykdymo; d ) pastaruosius 5 metus subjektas nebuvo finansų įstaiga ir šiuo metu jo turtas likviduojamas arba subjektas yra pertvarkomas ketinant tęsti arba vėl pradėti vykdyti veiklą, kuri nėra finansų įstaigos veikla; e
) subjekto pagrindinė veikla yra sudaryti finansavimo ir rizikos draudimo sandorius su susijusiais subjektais, kurie nėra finansų įstaigos, arba tokių subjektų vardu ir jis neteikia finansavimo ar rizikos draudimo paslaugų jokiam subjektui, kuris nėra susijęs subjektas, su sąlyga, kad bet kurio iš šių susijusių subjektų grupės pagrindinė veikla nėra finansų įstaigos veikla, arba f ) subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus: i
) jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą savo rezidavimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje tik religiniais, labdaros, mokslo, meno, kultūros, sporto ar švietimo tikslais arba jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą savo rezidavimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje ir jis yra profesinė organizacija, verslo asociacija, prekybos rūmai, darbuotojų organizacija, žemės ūkio ar sodininkystės organizacija, pilietinė organizacija arba organizacija, kurių vienintelis veiklos tikslas yra socialinės gerovės skatinimas; ii ) savo rezidavimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje jis yra atleistas nuo pajamų mokesčio; iii ) jis neturi akcininkų arba narių, kurie turėtų nuosavybės ar naudos teisių į jo pajamas arba turtą; iv
) subjekto rezidavimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje galiojančiais įstatymais arba subjekto steigimo dokumentais neleidžiama, kad jo pajamos arba turtas būtų paskirstyti privatiems asmenims ar nelabdaringiems subjektams (arba naudojami jų naudai), išskyrus atvejus, kai tai daroma vykdant labdaringą subjekto veiklą arba jeigu mokama tinkama kompensacija už suteiktas paslaugas ar mokama tikra rinkos kaina už nuosavybę, kurią nupirko subjektas, ir v
) pagal subjekto rezidavimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje galiojančius įstatymus arba subjekto steigimo dokumentus reikalaujama, kad, likvidavus subjektą arba nutraukus jo veiklą, visas jo turtas būtų perduotas viešojo administravimo subjektui ar kitai pelno nesiekiančiai organizacijai arba turtas būtų perduotas valstybei, kai Lietuvos Respublika yra subjekto rezidavimo vieta, arba kitos subjekto rezidavimo vietos jurisdikciją turinčios teritorijos vyriausybei ar kuriam nors jos politiniam padaliniui;22 ) finansų įstaiga – pasaugos įstaiga, indėlių įstaiga, investicinė įmonė ar nurodytoji draudimo bendrovė.3 .
Nereikalaujama, kad duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas pateiktų informaciją apie šiuos asmenis: viešojo administravimo subjektą;
subjektą, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose, ar su juo susijusį subjektą; tarptautinę organizaciją; centrinį banką; pasaugos įstaigą; indėlių įstaigą; nurodytąją draudimo bendrovę; investicinę įmonę, išskyrus kito subjekto valdomą investicinę įmonę, kurios pagrindinės bendrosios pajamos gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu ar praneštinu kriptoturtu.
4. Kriptoturto operatorius privalo būti užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. K
riptoturto operatoriui neprivaloma registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir pateikti jai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu reikalavimus, analogiškus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, jis vykdo kitoje valstybėje narėje.5
. Jeigu kriptoturto operatorius nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, taip pat kai Europos Sąjungos valstybės narės koordinuodamos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, sutaria neleisti kriptoturto operatoriui veikti Europos Sąjungoje, centrinis mokesčių administratorius atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoda privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti šio kriptoturto operatoriaus interneto svetainę tol, kol jis įvykdo pareigą užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba iš naujo užsiregistruoja, jeigu jo registracija buvo panaikinta.6
. Centrinis mokesčių administratorius informuoja Europos Komisiją apie kiekvieną kriptoturto operatorių, kuris turi Europos Sąjungoje reziduojančių praneštinų kriptoturto naudotojų, tačiau nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
7. Duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai privalo kaupti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi įgyvendindami šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus, susijusius su informacijos apie kriptoturto naudotojus teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir saugoti šią informaciją 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai įvykdyti, pabaigos.8
. Jeigu kriptoturto naudotojas nepateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos informacijos ir duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas savo nustatyta tvarka pateikė jam 2 priminimus pateikti nustatytą informaciją, ir nuo to laiko, kai duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas pateikė pirmąjį priminimą, praėjo 60 dienų, jis privalo neleisti kriptoturto naudotojui vykdyti praneštinų sandorių.9 .
Jeigu kriptoturto operatorius, užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pagal šio straipsnio 4 dalį, nevykdo pareigos teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informacijos pagal šį straipsnį, centrinis mokesčių administratorius pateikęs šiam kriptoturto operatoriui 2 iš eilės priminimus ne vėliau kaip per 90
dienų nuo pirmojo priminimo pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo pateikimo dienos priima sprendimą panaikinti šio kriptoturto operatoriaus registraciją tol, kol jis pateiks šiame straipsnyje nurodomą informaciją. Pirmasis priminimas kriptoturto operatoriui vienu iš Įstatymo 164 straipsnyje nurodytų būdų turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nustatytos informacijos teikimo termino pabaigos. Antrasis priminimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kada pirmasis priminimas laikomas įteiktu pagal šio Įstatymo 164 straipsnį.10
. Lietuvos bankas kasmet ne vėliau kaip iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos pateikia centriniam mokesčių administratoriui visų kriptoturto paslaugų teikėjų, veikiančių pagal Reglamento (ES) 2023/1114 59 straipsnį, sąrašą.11
. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su informacijos apie kriptoturto naudotojus teikimu, ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie kriptoturtą mainų nuostatas, nustato šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką, be kita ko, detalizuoja, kada duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai neturi teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos ir apie kuriuos asmenis šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti nereikia, taip pat duomenis teikiančių kriptoturto paslaugų teikėjų atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti kriptoturto naudotojus, apie kuriuos turi būti pranešama, ir atvejus, kada tokių procedūrų nereikia atlikti, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos apimtį ir jos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tvarką,
informacijos apie kriptoturto operatorius, kurie turi Europos Sąjungoje reziduojančių praneštinų kriptoturto naudotojų, tačiau nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, teikimo Europos Komisijai tvarką, kaip tai numatyta šio straipsnio 6 dalyje, kriptoturto operatorių registravimo pagal šio straipsnio 4 dalį ir tokios registracijos panaikinimo tvarką, procedūras, skirtas patikrinti, ar duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai laikosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų informacijos teikimo reikalavimų, įskaitant veiksmus, kai pateikiama neišsami ar netiksli informacija.“
„61
nformaciją teikiantys subjektai, nurodyti šio Įstatymo 611 , 61261
61 5 straipsniuose, privalo kiekvieną fizinį asmenį informuoti apie tai, kad, kiek tai susiję su keitimusi informacija automatizuotu būdu, bus renkami ir užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) perduodami su juo susiję duomenys, ir kiekvienam atitinkamam fiziniam asmeniui iš anksto pateikti visą informaciją, kurią jis turi teisę gauti iš duomenų valdytojo pagal Reglamentą (ES) 2016/679 , kad tas fizinis asmuo galėtų pasinaudoti teisėmis į asmens d uomenų apsaugą, ir bet kuriuo atveju prieš pateikdami informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai .“
„71
straipsnis. Susitarimas dėl mokesčio dydžio1 . Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.
2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos administruojant muitus.3 .
Procedūros pagal šio straipsnio 1 dalį inicijavimas stabdo pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimą centriniame mokesčių administratoriuje arba Mokestinių ginčų komisijoje. Pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas tęsiamas, jeigu nepasirašomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas.“
Pakeisti 88 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Šio Įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies. Šiam atleidimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 100 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo delspinigių tvarką.“14
straipsnis.100 straipsnio pakeitimas Pakeisti 100 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
1. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:“.
Pakeisti 108 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju – nuo dienos, kai įgyjama teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką priėmus sprendimą neatidėti arba neišdėstyti jos sumokėjimo termino arba nuo priėmus sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį;“.
140 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 140 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir (arba) bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);“.
2. Papildyti 140 straipsnį 7 dalimi: „7
. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių asmeniui skirta bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) jo padarytam mokesčių įstatymo pažeidimui ir dėl to neteisinga, turi teisę skirti mažesnio, negu nustatyta šio Įstatymo 139 straipsnyje ar specialiajame mokesčio įstatyme, dydžio baudą.“
141 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 141 straipsnio 2 dalį.
1. Pakeisti 148 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Komisijos nariai skiriami ketveriems metams.
Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai, arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pretendentus į Komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
2. Pakeisti 148 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.“
3. Pakeisti 148 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Komisijos nariai turi teisę dirbti mokslinį, kūrybinį ir pedagoginį darbą, taip pat gauti užmokestį už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamus arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, taip pat projektus, kuriuos vysto, organizuoja ar administruoja Komisija, jeigu tai netrukdo atlikti Komisijos nario pareigų ir yra suderinama su nepriklausomumu ir nešališkumu.“
4. Pakeisti 148 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Komisijos pirmininkas Komisijos nariams suteikia atostogas, papildomas poilsio dienas, siunčia juos į komandiruotes ir priima kitus sprendimus, susijusius su Komisijos narių tarnybos santykiais, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus dėl Komisijos narių skyrimo į pareigas ar atleidimo iš jų ir Ministro Pirmininko priimamus sprendimus dėl Komisijos narių skatinimo, tarnybinių nuobaudų jiems skyrimo. Sprendimus dėl Komisijos pirmininko tarnybos santykių (išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, taip pat Ministro Pirmininko priimamus sprendimus dėl
skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo) Vyriausybės pavedimu priima finansų ministras. Komisijos pirmininkui ir nariams tarnybinės nuobaudos mutatis mutandis skiriamos, kasmetinės atostogos suteikiamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 155 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Centrinis mokesčių administratorius per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos parengia mokestinio ginčo bylą ir perduoda ją Mokestinių ginčų komisijai. Mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su mokestinio ginčo byloje esančia medžiaga.
Mokesčių mokėtojas turi teisę gauti mokamas mokestinio ginčo bylos dokumentų kopijas ir (arba) skaitmenines kopijas, išskyrus atvejus, kai dokumentų duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį. Dokumentų kopijos gaunamos atvykus į Mokestinių ginčų komisiją, o esant pagrįstų duomenų, kad dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių mokesčių mokėtojas negali atvykti į Mokestinių ginčų komisiją susipažinti su mokestinio ginčo bylos medžiaga, mokesčių mokėtojo prašymu mokamos mokestinio ginčo bylos dokumentų kopijos ir (arba) skaitmeninės kopijos gali būti jam išsiųstos registruotu laišku arba elektroninių ryšių priemonėmis. Mokesčių mokėtojų prašymų dėl mokestinio ginčo bylos dokumentų kopijų ir (arba) skaitmeninių kopijų išdavimo nagrinėjimo, bylos medžiagos kopijų pateikimo tvarką, mokamų bylos dokumentų kopijų ir (arba) skaitmeninių kopijų įkainius ir mokėjimo už dokumentų kopijas tvarką nustato Mokestinių ginčų komisija.“
Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2. 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 17 d. Tarybos direktyva (ES) 2023/2226 .“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 13, 14, 15, 16, 17, 18 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priima
šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus, centrinis mokesčių administratorius – šio įstatymo 3, 4, 12 straipsniuose nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus .
3. Lietuvos bankas duomenis pagal šio įstatymo 10 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 615 straipsnio 10 dalį pirmą kartą centriniam mokesčių administratoriui pateikia iki 2026 m. kovo 30 d.
4. Centrinis mokesčių administratorius iki 2025 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo 10 straipsniu pildomo Mokesčių administravimo įstatymo 615 straipsnio 11 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.5
. Trečiųjų asmenų sprendimams dėl informacijos pagal Mokesčių administravimo įstatymo IV skyriaus trečiąjį skirsnį teikimo (neteikimo) mokesčių administratoriui, priimtiems iki 2025 m. gruodžio 31 d., netaikomos šio įstatymo 8 straipsnyje dėstomos Mokesčių administravimo įstatymo 48 straipsnio nuostatos dėl informacijos mokesčių administratoriui teikimo.6 .
Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą pradėtos ir neužbaigtos mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 38, 39, 401 , 48, 612 ,71, 88, 100, 108, 140, 141, 148, 155 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 372 , 615 IR 616
IR 1887
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai 1.1 .
(ES) 2023/2226 , kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, (toliau – Direktyva (ES) 2023/2226
), kuria siekiama: 1) apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas išplečiant su kriptoturtu susijusias ataskaitų teikimo prievoles Europos Sąjungoje (toliau – ES); 2) pagerinti valstybių narių gebėjimą nustatyti mokestinį sukčiavimą, mokesčių slėpimą ir vengimą ir su jais kovoti. Kadangi ES teisės aktuose atsižvelgiama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) sukurtą sistemą – 2022 m. rugpjūčio 26 d. EBPO patvirtintą dokumentą „Kriptoturto ataskaitų teikimo sistema ir bendro ataskaitų teikimo standarto pakeitimai“ [1] , Direktyvos (ES) 2023/2226 nuostatas perkėlus į nacionalinę teisę bus įgyvendintos tiek ES teisės aktuose įtvirtintos taisyklės, tiek EBPO lygmeniu sutarti dokumentai. 1.2
. Lietuvai buvo pateiktos EBPO rekomendacijos, susijusios su tarptautinių standartų mokesčių administravimo srityje įgyvendinimu: tobulinti dvišalių įpareigojančių sprendimų kontroliuojamųjų sandorių kainodaros (angl. advance pricing arrangement, toliau – APA) reguliavimą bei prievolių teikti mokesčių administratoriui finansinių sąskaitų informaciją reguliavimą . 1.3 . Be to, nustatytos aktualios teorinės ir praktinės problemos, kurios reikalauja esamo teisinio reglamentavimo tobulinimo.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 32, 371 , 38, 39, 401 , 48, 612 , 71, 88, 100, 108, 140, 141, 148, 155 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 372 , 615 ir 616 straipsniais įstatymo projekto (toliau – MAĮ projektas) ir L
ietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 207, 589, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1886 ir 1887 straipsniais įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai ir uždaviniai:
Direktyvos (ES) 2023/2226 , o kartu ir EBPO sistemos dėl kriptoturto ataskaitų teikimo ir bendro ataskaitų teikimo standarto pakeitimų nuostatas: a) duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams nustatyti pareigą teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) informaciją, susijusią su kriptoturto naudotojais, apie kuriuos turi būti pranešama; b) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ)
nuostatas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, suderinti su
(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ; c) patikslinti gautos informacijos, kuria tarp valstybių narių keičiamasi pagal 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB (toliau – Direktyva 2011/16/ES ) , naudojimo galimybes
; d) numatyti duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams atsakomybę už MAĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą, išspręsti teisės technikos klausimus.
nustatyti, kad a) mokesčių mokėtojui kreipusis į mokesčių administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas galėtų būti taikomas retrospektyviai; b) įtvirtinti draudimą dirbtinai sudaryti aplinkybes, kad trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai privaloma pateikti informacija neva neturi būti teikiama, ir su
griežtinti atsakomybę už pažeidimus informacijos apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai srityje .
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėja Ramunė Fabijonavičiutė) patarėja Brigita Bačiulytė (tel. (0 5)
) , patarėjas Egidijus Vizgirda (tel. (0 5) 239 0228) ir vyriausioji specialistė
057 ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
(dėl informacijos mainams taikomos duomenų apsaugos) MAĮ 32 straipsnyje išvardytos mokesčių administratoriaus pareigos, įskaitant pareigas, kylančias iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Visiems pagal Direktyvą
2011/16/ES vykdomiems informacijos mainams taikomas šis reglamentas. Tačiau pagal Direktyvos 2011/16/ES 25 straipsnio 1 dalį valstybės narės tinkamo šios direktyvos taikymo tikslais riboja Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 13 straipsnyje, 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje numatytų prievolių ir teisių taikymo sritį tiek, kiek reikia to reglamento 23 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems interesams apsaugoti. Šios ribojančios nuostatos MAĮ nėra. 3.1.2 .
MAĮ 39 straipsnio pakeitimai (dėl pagal Direktyvą 2011/16/ES gautos informacijos panaudojimo)
MAĮ 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kaip užsienio valstybių mokesčių administracijos (kompetentingos institucijos) mokesčių administratoriaus gautą informaciją gali panaudoti. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos institucijos informaciją naudoja apmokestinimo, teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimo tikslais, taip pat mokesčių administratorius gali duoti sutikimą informaciją panaudoti ir kitiems tikslams. Tačiau šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad gauta informacija, kuria apsikeista pagal Direktyvą 2011/16/ES , galėtų būti naudojama tokiose situacijose, kai ES lygmeniu susitariama tokią informaciją naudoti, –
kai yra priimti sprendimai dėl ribojamųjų priemonių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį, ar naudojama muitams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti, taip pat kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. 3.1.3 . MAĮ 401 straipsnio pakeitimai (dėl minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų) MAĮ 401 straipsnyje nustatyti atvejai, kada asmuo, padaręs teisės pažeidimus, laikytinas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, be kita ko, laikomas ir asmuo, jei jam skirta bauda už administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) atitinkamus straipsnius. 3.1.4 . MAĮ 612 straipsnio pakeitimai
(dėl tarpininkų (advokatų, advokatų padėjėjų) pareigos teikti informaciją mokesčių administratoriui). Direktyvos (ES) 2023/2226 8ab straipsnyje
numatyta, kad „8ab straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „5. Kiekviena valstybė narė gali imtis būtinų priemonių, kad tarpininkams suteiktų teisę nesilaikyti pareigos teikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, jeigu vykdant tokią pareigą pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę būtų pažeidžiama teisė neatskleisti profesinės paslapties. Tokiomis aplinkybėmis kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis reikalaujama, kad visi tarpininkai, kuriems buvo suteikta teisė nesilaikyti pareigos pranešti, nedelsdami praneštų savo klientui, jei tas klientas yra tarpininkas, arba, jei tokio tarpininko nėra, o tas klientas yra atitinkamas mokesčių mokėtojas – tam klientui apie jo pareigas teikti informaciją pagal 6 dalį. “
MAĮ 612 straipsnyje nustatyta, kad: (a) „žinomą, turimą arba valdomą informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo teikti tarpininkai“; (b) „tais atvejais, kai tarpininko nėra arba kai tarpininkas praneša suinteresuotam mokesčių mokėtojui ar kitam tarpininkui apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, prievolė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją, o kai tokio tarpininko nėra, suinteresuotam mokesčių mokėtojui.“
Kadangi MAĮ 612 straipsnio 3 dalies nuostatos iš dalies nebeatitinka Direktyvos (ES) 2023/2226 8ab straipsnio nuostatų (MAĮ61 2 straipsnyje nenumatyta tarpininko, turinčio pareigą saugoti profesinę paslaptį, teisė nebeteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, tačiau turinčio (įgyjančio) pareigą informuoti savo klientą apie tai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai aktualią informaciją turi pateikti būtent pats klientas), būtina pakeisti MAĮ 612 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Priėmus minėtus MAĮ 612 straipsnio 3 dalies pakeitimus, bus tinkamai įgyvendintos Direktyvos (ES) 2023/2226 8ab straipsnio nuostatos. 3.1.5
. MAĮ papildymas 615 straipsniu (dėl prievolės duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, susijusią su kriptoturto naudotojais) MAĮ duomenis teikiančių kriptoturto paslaugų teikėjų pareiga teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, susijusią su kriptoturto naudotojais, šiuo metu
izinio asmens informavimo apie tai, kad pagal Direktyvą 2011/16/ES bus renkama ir perduodama su juo susijusi informacija) Tiek, kiek susiję su duomenų apsauga, turi būti
užtikrina, kad duomenis teikianti finansų įstaiga, tarpininkas, duomenis teikiantis platformos operatorius arba duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas kiekvieną atitinkamą fizinį asmenį informuoja apie tai, kad, pagal Direktyvą 2011/16/ES ir (arba) tarptautines sutartis, bus renkama ir perduodama su juo susijusi informacija. Informacija kiekvienam fiziniam asmeniui turi būti pateikta iš anksto. Šios nuostatos įtvirtintos skirtinguose teisės aktuose (pavyzdžiui, dėl finansų įstaigų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarime Nr. 1017 „Dėl 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios direktyvą 77/799/EEB
ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinimo“, dėl platformų operatorių – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. VA-95 „Dėl Informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse). 3.1.7 .
ANK papildymas 1885 straipsniu (dėl sankcijų už nustatytos informacijos nepateikimą mokesčių administratoriui nustatymo)
Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalies nuostatą, asmenys, turintys prievolę pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis, nepateikę ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų, taip pat pažeidę duomenų pateikimo tvarką, pavėluotai pateikę ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ar jų nepateikę, įrašę neteisingus duomenis į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, pateikę neteisingus duomenis, baudžiami įspėjimu arba bauda nuo 200 iki 390 eurų.
Šiuo metu bauda būtent už
MAĮ projekte nurodytų duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams nustatytų reikalavimų nesilaikymą nenumatyta. 3.2 . EBPO rekomendacijų dėl atitikties tarptautiniams standartams mokesčių administravimo srityje įgyvendinimas 3.2.1 . MAĮ papildymas 372 straipsniu (dėl k ontroliuojamųjų sandorių kainodaros taisyklių išankstinio suderinimo) Šiuo metu MAĮ numatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. MAĮ 371 straipsnyje nenumatyta
atgalinio sprendimo taikymo galimybė , o pagal BEPS veiksmų plano 14 veiksmo ataskaitą [2] , turėtų būti galimybė APA taikyti retrospektyviai (angl. roll-back ). Vertinant Lietuvos pasirengimą įgyvendinti BEPS veiksmų plano 14 veiksmo ataskaitoje nustatytas priemones, EBPO Lietuvai pateikė rekomendaciją dėl APA reguliavimo tobulinimo.
Dvišaliai APA apima atvejus, kai mokesčių mokėtojui pateikus prašymą dėl būsimųjų kontroliuojamųjų sandorių kainodaros principų suderinimo taip pat pateikiamas ir prašymas dėl susitarimo su kitos užsienio valstybės kompetentingu asmeniu sudarymo – inicijuojama abipusio susitarimo procedūra. Taip pat, įvertinus esamo teisinio reguliavimo trūkumus dėl MAĮ 37¹ straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo, priimant sprendimus dėl
APA, bei tarptautinę praktiką, jame turėtų būti tikslinamas APA institutas. Šiuo metu MAĮ 371 straipsnyje APA nuo kitų įpareigojančių sprendimų priėmimo, nepaisant šių institutų esminių skirtumų : skirtingo dalyko, vertinimo detalumo, esamų procedūrinių nuostatų neatitikties kainodaros situacijų vertinimui, nesuderinamo reguliavimo sudarant susitarimus su užsienio valstybių kompetentingais asmenimis, įskaitant galimybės priimti sprendimus (susitarimus), kurie galiotų praeities laikotarpiams, nebuvimą, nėra atskirti. 3.2.2 .
MAĮ 48 straipsnio pakeitimai (dėl trečiųjų asmenų pareigos teikti aktualią informaciją mokesčių administratoriui) Faktinė situacija : EBPO 2023 metų liepos mėnesį atliko Lietuvos Respublikos teisės aktų peržiūrą [3]
, kiek tai susiję su skaidrumo ir tarptautinių privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų užtikrinimu. Vertinimo ataskaitoje EBPO pažymėjo, kad: a ) Lietuvos Respublikos teisės aktuose įteisintos tam tikros teisės normos, kurių pagrindu kompetentingos (finansų) institucijos privalo teikti mokesčių administratoriui aktualią informaciją apie asmenų sąskaitas, turtą, veiklą, nepriklausomai nuo to, kad asmenys, apie kuriuos mokesčių administratoriui turi būti pateikta informacija, atliko tam tikrus veiksmus, kurie, esą, laikytini pakankamu pagrindu nebeteikti mokesčių administratoriui aktualios informacijos; b
) šios teisės normos nėra pakankamos, nes neapima atvejų, kai specialios asmenų grupės (tarpininkai, sąskaitų turėtojai, jų atstovai) atlieka tyčinius veiksmus, esą, sudarančius pagrindą nebeteikti aktualios informacijos apie juos mokesčių administratoriui:
Bendrojo pobūdžio pažymėtini momentai: MAĮ jau yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės [4] dėl turinio viršenybės prieš formą, tačiau šios MAĮ nuostatos siejamos su mokesčių mokėtojų apmokestinimu , todėl negali būti taikomos atvejams, kai tretieji asmenys privalo teikti mokesčių administratoriui aktualią informaciją [5] .
Kaip minėta, EBPO įvardijo galimas informacijos teikimo vengimo situacijas, kiek tai susiję su informacijos teikimu tarptautinių informacijos mainų tikslams pasiekti, tačiau MAĮ nustatytas ir informacijos mokesčių administratoriui teikimas nacionaliniams tikslams pasiekti, o vykdant šias prievoles taip pat galimas analogiško pobūdžio vengimas teikti mokesčių administratoriui informaciją. Taigi tikslinga MAĮ įteisinti plačias informacijos teikimo taisykles visiems tretiesiems asmenims, o ne tik tiems tretiesiems asmenims, kurie teikia informaciją tarptautinių informacijos mainų tikslams pasiekti, bei nustatyti atsakomybę už šių taisyklių pažeidimus. 3.2.3 .
1886 straipsniu, ANK 207 ir 589 straipsnių pakeitimas
(dėl atsakomybės už asmenų, apie kuriuos tretieji asmenys turi mokesčių administratoriui teikti aktualią informaciją, neteisėtą veiklą) Atsakomybės aspektu ANK jau yra įteisinta administracinė atsakomybė už trečiųjų asmenų pareigų teikti mokesčių administratoriui aktualią informaciją nevykdymą ar netinkamą vykdymą [6]
, tačiau ši atsakomybė, kaip minėta, siejama su pačių trečiųjų asmenų turimų pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, o ne asmenų, apie kuriuos tretieji asmenys turi informuoti mokesčių administratorių, neteisėta veikla. Tikslinga ANK papildyti nuostatomis, įteisinančiomis atsakomybę už asmenų, apie kuriuos tretieji asmenys turi informuoti mokesčių administratorių, neteisėtą veiklą, kuria šie asmenys siekia išvengti informacijos apie juos pateikimo mokesčių administratoriui. Tokios nuostatos būtų taikomos ir tretiesiems asmenims ar kitiems asmenims.
Kai tretieji asmenys nevykdys MAĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos „priimti sprendimus dėl šiame skirsnyje nurodytos informacijos teikimo (neteikimo) mokesčių administratoriui ir saugoti įrodymus
“, jie bus traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnį „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto (toliau – IVPK) pavadinimą tikslinga pakeisti, atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakciją ir tai, kad IVPK yra vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už politikos įgyvendinimą ekonomikos ir inovacijų ministrui pavestose valdymo srityse, dabartinis IVPK pavadinimas yra netikslus, nebeatitinka ir neatspindi IVPK vykdomų funkcijų pobūdžio bei apimties. 3.3 . K itų aktualių teorinių ir praktinių problemų sprendimas 3.3.1 MAĮ 2 straipsnio pakeitimai (dėl muitų teisės aktų apibrėžimo) Šiuo metu MAĮ nustatyta, kad ES muitų teisės aktais laikomi
(EEB) Nr. 2658/87
dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su visais pakeitimais; 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 , nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, ir jo taikymą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai; 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 , kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais ir jį papildantys bei įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktai; tarptautiniai susitarimai, kuriuos yra sudariusi arba prie kurių yra prisijungusi ES, reglamentuojantys prekių įvežimo į ES muitų teritoriją ir (arba) išvežimo iš jos tvarką bei importo ir (arba) eksporto muitų taikymo tvarką.
Priėmus teisės aktus, keičiančius ar papildančius Reglamentą
(ES) Nr. 952/2013 , muitų teisės aktais taip pat būtų laikomi ir šie teisės aktai, kurie galiojančiame MAĮ, kaip muitų teisės aktai, nebūtų nurodyti. 3.3.2 . MAĮ 38 straipsnio pakeitimai (dėl asmens duomenų viešinimo) Šuo metu MAĮ numatyti ne visi aktualūs atvejai, kai mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo, mokesčių teisės pažeidimų prevencijos, trečiųjų asmenų informavimo ir jų teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo tikslais reikalingas asmens duomenų skelbimas centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje, taip pat nenumatytas duomenų už praeitus laikotarpius skelbimas, pavyzdžiui: a
) atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos ir (ar) žemės ūkio paslaugų pirkėjas turi turėti galimybę pasitikrinti, ar asmuo, iš kurio įsigyjama žemės ūkio produkcija ir (ar) žemės ūkio paslaugos, yra įsiregistravęs ūkininku, kuriam taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifo ūkininkams schema pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVMĮ) (toliau – kompensacinio PVM tarifo schema), tikslinga MAĮ papildyti aktualiais viešintinais duomenimis; b
) vadovaujantis PVMĮ nuostatomis, žemės ūkio produkcijos supirkimas iš PVM mokėtojų, kuriems taikoma nustatyta specialaus apmokestinimo tvarka, turi būti įforminamas pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, todėl žemės ūkio produkcijos pirkėjams turi būti sudaryta galimybė patikrinti, ar žemės ūkio produkciją parduodančiam mokėtojui taikoma nustatyta specialaus apmokestinimo tvarka, kad jis galėtų tinkamai įforminti sandorį ir įvykdyti mokestines prievoles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga viešai skelbti duomenis apie PVM mokėtojo statusą ; c ) PVM lengvatų sandėlį, kaip jis suprantamas pagal PVMĮ 53 straipsnio 4 dalį, gali steigti apmokestinamasis asmuo, PVM mokėtojas, kuriuo gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą.
PVMĮ 53 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pardavėjas gali taikyti 0 procentų PVM tarifą prekių tiekimui, kai prekės išgabenamos į PVM lengvatų sandėlį, todėl pardavėjui būtina įsitikinti, kad asmuo, kuriam gabenamos prekės, yra įsteigęs PVM lengvatų sandėlį ir prekės bus pristatytos būtent PVM lengvatų sandėlio patalpos ir (arba) teritorijos adresu.
A tsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga viešai skelbti duomenis apie asmenims suteiktus ar panaikintus leidimus steigti PVM lengvatų sandėlį; d ) siekiant tinkamai užtikrinti mokestinių prievolių įvykdymą, būtina sudaryti mokesčių mokėtojams galimybę patikrinti ne tik tikrinimo metu galiojančius, bet ir istorinius duomenis apie kitus mokesčių mokėtojus.
Mokesčių mokėtojui turėtų būti sudaryta galimybė patikrinti tiekėjo ar pirkėjo duomenis už tokį laikotarpį, už kurį gali būti apskaičiuojamas (perskaičiuojamas) mokestis ir tikslinama mokesčio deklaracija. Šios informacijos skelbimas padėtų įmonėms pateikti teisingai parengtas deklaracijas, tai suteiktų galimybę gyventojams teisingai deklaruoti pajamas. Paslaugas ar prekes perkantys asmenys galėtų pasitikrinti, kokia veikla vykdoma paslaugų suteikimo ar prekės pardavimo momentu. Istorinių duomenų skelbimas palengvintų duomenų apie gyventojo vykdomą individualią veiklą patikrinimą. 3.3.3 .
MAĮ 71 straipsnio pakeitimai (dėl susitarimų dėl mokesčių) Šiuo metu MAĮ nustato, kad m
okesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Tačiau nėra nustatyta, kas nustato tokio susitarimo pasirašymo tvarką, taip pat nėra nuostatų dėl pastabų arba mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūrų, kai yra inicijuotas tokio susitarimo pasirašymas. 3.3.4 .
MAĮ 88 straipsnio pakeitimai (dėl atleidimo nuo palūkanų)
Šiuo metu atleidimo nuo palūkanų teisinė situacija yra tokia pati kaip ir atleidimo nuo delspinigių situacija, todėl tikslinga patikslinti MAĮ 88 straipsnio nuostatas ir nustatyti, kad mokesčių mokėtoją atleisti nuo palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies galima tais atvejais, kai šios palūkanos buvo skaičiuojamos (apskaičiuotos), nepriklausomai nuo to, ar šios palūkanos buvo sumokėtos ar nesumokėtos, išieškotos ar neišieškotos. 3.3.5 .
MAĮ 100 straipsnio pakeitimai (dėl mokesčių mokėtojų atleidimo nuo baudų teisinių pagrindų)
Mokestinių ginčų komisija pažymėjo, kad mokestinių ginčų metu buvo nustatyta nemažai atvejų, kai mokesčių mokėtojo situacija atitiko MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 141 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus (mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingos mokesčių administratoriaus konsultacijos; esant sunkiai ekonominei situacijai; nesant kaltės ar žalos), tačiau mokesčių mokėtojo atleidimą nuo delspinigių ribojo MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri siejama su tuo, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių. Pareiškėjų situacijose delspinigiai be mokėtojo valios būdavo įskaitomi iš karto, susiformavus prievolei, nes mokesčių mokėtojas prievolės susiformavimo momentu turėdavo mokesčio permoką (skirtumą) arba lėšų banko sąskaitose.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės veiksmingumo principas reikalauja, kad teisinės sistemos suteiktų teisių įgyvendinimas netaptų praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas [7]
. Esant situacijai, kai prievolių įskaitymas sistemoje realizuojamas iš karto, kai tik mokesčių mokėtojas deklaruoja mokėtinus mokesčius ir sistemoje automatiškai apskaičiuojami delspinigiai, teisės į atleidimą nuo delspinigių įgyvendinimas tampa praktiškai neįmanomas. Tokia situacija pažeidžia ne tik veiksmingumo principą, bet ir mokesčių mokėtojų lygybės principą, nes mokesčių permokų arba lėšų sąskaitose tam tikru momentu neturintys mokesčių mokėtojai atsiduria geresnėje situacijoje nei jų turintys. Be to, tokia situacija neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes, esant atleidimo pagrindams (pavyzdžiui, kai paaiškėja mokėtojo kaltės ar žalos nebuvimas), jų taikymo galimybę (ir mažesnę finansinę naštą) lemia su atleidimo pagrindais nesusijęs delspinigių prievolės
„ padengimo“ faktas. Esant atleidimo nuo delspinigių teisiniams pagrindams, situacija turėtų būti vertinama vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar įvykdoma mokestinė prievolė, todėl tikslinga pakeisti MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir nustatyti, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies , jeigu yra atitinkami, MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyti, teisiniai pagrindai, tai yra siūlytina atleidimo nuo delspinigių nebesieti su šių delspinigių sumokėjimo ar išieškojimo faktu. 3.3.6 .
MAĮ 108 straipsnio pakeitimai (dėl senaties termino atnaujinimo)
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, MAĮ 108 straipsnyje, kuris reglamentuoja mokesčio išieškojimo senaties termino nutrūkimo ir jo atnaujinimo pagrindus, numatyta, kad senaties terminas atnaujinamas nutraukus mokestinės paskolos sutartį. 3.3.7 . MAĮ 140 straipsnio pakeitimai (dėl baudų skyrimo taisyklių) Asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių apibrėžtis (MAĮ 140 straipsnio 3 dalies pakeitimai)
MAĮ 140 straipsnyje „Baudų skyrimas“ nustatyta, kad vienas iš kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti skiriant baudą už asmens padarytą mokesčių įstatymų pažeidimą, – lengvinančių aplinkybių nustatymas, o viena iš tokių lengvinančių aplinkybių – tai, kad „ asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu“ (MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ši lengvinanti aplinkybė siejama su 2 privalomai nustatytinais elementais: a) kaltės pripažinimu; b) asmens aktyviais veiksmais, mokesčių administratoriui tiriant asmens padarytą mokesčių įstatymų pažeidimą.
Pažymėtina tai, kad: a
) teisės pažeidimų (nusižengimų; nusikalstamų veikų) apibrėžtis ir sankcijų skyrimo teisiniai mechanizmai yra įteisinti ne tik mokesčių teisėje, bet ir kitose teisės šakose (pavyzdžiui, administracinėje teisėje, baudžiamojoje teisėje); b ) kiekviena teisės šaka turi specifiką, tačiau tuo pačiu metu skirtingos teisės šakos turi ir tam tikrų bendrų elementų, reglamentuojant iš esmės panašius teisinius santykius; c ) tiek mokesčių teisėje [8] , tiek administracinėje teisėje [9] , tiek baudžiamojoje teisėje [10] ši lengvinanti aplinkybė jau yra įteisinta, tačiau, skirtingai nei mokesčių teisėje, administracinėje ir baudžiamojoje teisėje ji apibrėžiama alternatyviais požymiais (asmuo arba pripažįsta savo kaltę, arba aktyviais veiksmais padeda išsiaiškinti neteisėtą veiką); d
) tiek kaltės pripažinimas, tiek aktyvi asmens veikla, padedant išsiaiškinti mokesčių įstatymų pažeidimų aplinkybes, laikytina pozityvia, skatintina veikla, ir tikrai nėra būtina šiuos 2 gana skirtingus asmens poelgius (veiklos modelius) susieti. Tikslinga MAĮ nustatyti, kad lengvinančiomis aplinkybėmis laikomi ir tie atvejai, kai asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu.
Mažesnio, negu MAĮ nustatyta, dydžio baudos skyrimas (MAĮ 140 straipsnio papildymas 7 dalimi). Pažymėtina, kad: a ) teisės taikytojo (teismo) teisė skirti švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, bausmę numatyta skirtingose teisės šakose ir skirtinguose Lietuvos Respublikos teisės aktuose [11]
, tačiau tokia teisės taikytojo (teismo) teisė MAĮ nenumatyta, kas tam tikrais atvejais neleidžia tinkamai individualizuoti asmenims skirtinų baudų; b ) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. gegužės 19 nutarime Nr. KT62-N6/2022 pažymėjo, kad: „
nei Įstatyme, nei Mokesčių administravimo įstatyme ar kituose įstatymuose nėra nuostatų, pagal kurias teismas (...) galėtų teisės pažeidėjams skirti mažesnę nei joje įtvirtinto dydžio baudą . Taigi, ginčijamoje Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtinus fiksuoto dydžio baudą, kuri, kaip minėta, gali būti ir gana didelė, t. y. įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją, teismas nei pagal šį, nei pagal kitus įstatymus neturi galimybės asmeniui, padariusiam šioje nuostatoje numatytą teisės pažeidimą (...), atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, sumažinti įstatymo nustatyto baudos dydžio, t. y. neturi galimybės individualizuoti Įstatyme įtvirtintos griežtos sankcijos“; „ Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (...) nuostata „jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda“ tiek, kiek, joje įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją, teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Taigi tikslinga MAĮ nustatyti, kad išimtiniais atvejais skundą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti mažesnio, negu nustatyta MAĮ 139 straipsnyje, dydžio baudą. 3.3.8 . MAĮ 141 straipsnio pakeitimai (dėl atleidimo nuo paskirtos baudos) MAĮ 141 straipsnio problematika, kiek tai susiję su paskirtomis baudomis, ir siūlomi jos sprendimo būdai mutatis mutandis identiški atleidimo nuo delspinigių tvarkos problematikai ir siūlomiems sprendimo būdams. 3.3.9 .
MAĮ 148 straipsnio pakeitimai (dėl Mokestinių ginčų komisijos darbo organizavimo ir veiklos) MAĮ 148 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisijos nariai „pareigas gali eiti tik Komisijoje, taip pat dirbti mokslinį arba pedagoginį darbą“. Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisija
yra svarbi mokestinių ginčų nagrinėjimo instancija, užtikrinanti tinkamą mokesčių teisės aktų taikymą, o Mokestinių ginčų komisijoje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tikslinga Mokestinių ginčų komisijos nariams sudaryti teisines prielaidas plačiau pritaikyti savo turimas žinias bei įgūdžius, dalyvaujant projektuose, jeigu tai netrukdys vykdyti jų tiesioginių pareigų Mokestinių ginčų komisijoje ir jeigu tai yra suderinama su Mokestinių ginčų komisijos nariams taikomais nepriklausomumo ir nešališkumo principais.
MAĮ 148 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „nariams kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka“. Manytina, kad Mokestinių ginčų komisijai, kaip institucijai, tikslinga sudaryti teisines prielaidas savarankiškai spręsti Mokestinių ginčų komisijos darbo organizavimo klausimus, nustatant, kad būtent Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas sprendžia aktualius Mokestinių ginčų komisijos narių darbo klausimus, susijusius su atostogų ir papildomų poilsio dienų suteikimu, siuntimu į komandiruotes ir pan., išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo. Taip pat tikslinga nurodyti, kad sprendimus dėl Komisijos pirmininko tarnybos santykių (išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, taip pat sprendimus dėl skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo) Vyriausybės pavedimu priima finansų ministras. Be to, reikia aiškiai nurodyti, kad Komisijos pirmininkui ir nariams tarnybinės nuobaudos mutatis mutandis skiriamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
3.3.10 . MAĮ 155 straipsnio pakeitimai (dėl susipažinimo su mokestinio ginčo bylos medžiaga) Dabartinis reglamentavimas numato, kad mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga. Tačiau nenumatyti atvejai, kaip mokesčių mokėtojas galėtų susipažinti su bylos medžiaga, jeigu tam tikros svarbios aplinkybės neleidžia jam atvykti į Mokestinių ginčų komisiją, taip pat nenumatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka mokesčių mokėtojas turi teisę gauti bylos kopijas. 3.3.11 .
ANK 673 straipsnio pakeitimas (dėl nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo kontrolės)
Pažymėtina, kad MAĮ Nr. IX-2112 14 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1948 MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas pradėtas taikyti ir ANK nustatyta tvarka paskirtoms baudoms, t. y., suėjus mokestinės nepriemokos ( mutatis mutandis ANK nustatyta tvarka paskirtos baudos) priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir mokestinė prievolė ( mutatis mutandis asmens pareiga sumokėti baudą ir vykdyti pareigas, susijusias su baudos išieškojimu). Pagal MAĮ 112 straipsnį, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir mokesčių administratoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos), kaip administruojančio baudų sumokėjimą subjekto, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Tačiau ANK 673 straipsnio 2 dalis, pagal kurią klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatimi, sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (šiuo atveju – Valstybinė mokesčių inspekcija), lieka nesuderinta su minėtomis MAĮ nuostatomis.
4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
(dėl informacijos mainams taikomos duomenų apsaugos) Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal MAĮ, susijęs su Direktyva 2011/16/ES , turėtų atitikti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą . MAĮ 32 straipsnį siūloma papildyti ribojimais ir nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybių finansų sistemas saugant nuo galimos žalos, mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo ir kovos su sukčiavimu ir mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimo tikslais visais atvejais bus ribojamos mokesčių mokėtojų, kaip duomenų subjektų, teisės, numatytos Reglamento (ES) 2016/679
13 straipsnio 1 dalies c, d, e, f punktuose, 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje, kiek tai susiję su informacija, kuria keičiamasi su užsienio valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis). Ribojimai būtų taikomi duomenų subjektams, kurių asmens duomenis teikia asmenys, nurodyti MAĮ 611 , 612 , 613 , 615 straipsniuose ir tik ta apimtimi, kuri informacija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nuo Reglamento (ES) 2016/679 nukrypti leidžiančios nuostatos būtų taikomos, kai duomenys bus perduodami mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo ir kovos su sukčiavimu ir mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimo tikslais. Direktyvos 2011/16/ES
25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės riboja atitinkamas duomenų subjekto teises visa apimtimi, kiek būtina įgyvendinti tikslams, susijusiems su valstybių narių interesais mokesčių srityje. Siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies 1 a punkte numatytą teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principą, duomenų subjekto teisės nebus ribojamos visa apimtimi, kaip numatyta Direktyvos 2011/16/ES 25 straipsnio 1 dalyje. Duomenų subjektui bus pateikiama informacija apie duomenų valdytojo ir, jeigu taikoma, duomenų valdytojo atstovo tapatybę ir kontaktinius duomenis, duomenų apsaugos pareigūno, jeigu taikoma, kontaktinius duomenis. 4.1.2 .
MAĮ 39 straipsnio pakeitimai (dėl pagal Direktyvą 2011/16/ES gautos informacijos panaudojimo) MAĮ
39 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, kad būtų užtikrinama, jog gauta informacija, kuria tarp valstybių narių apsikeista pagal Direktyvą 2011/16/ES , galėtų būti naudojama tam tikrose situacijose, dėl kurių sutariama ES lygmeniu. At sižvelgiant į informacijos, kuri renkama ir kuria keičiamasi pagal Direktyvą 2011/16/ES , kiekį ir pobūdį, ta informacija gali būti naudinga tam tikrose kitose srityse.
Nors tos informacijos naudojimas paprastai turėtų būti apribotas tose srityse, kurias nustato informaciją perduodanti valstybė narė pagal šią direktyvą, ypatingais bei rimtais atvejais ir tada, kai imtis veiksmų susitarta ES lygmeniu, informaciją turi būti leidžiama naudoti plačiau. MAĮ 39 straipsnio papildymu labiausiai
siekiama apimti tokias situacijas, kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį priimti sprendimai dėl ribojamųjų priemonių. Informacija, kuria keičiamasi pagal D irektyvą 2011/16/ES , gali būti svarbi nustatant ribojamųjų priemonių pažeidimus arba apėjimus. Taip pat siūloma numatyti, kad informaciją, kuria keičiamasi tarp valstybių narių, būtų galima naudoti ne tik mokesčiams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti .
Atsižvelgiant į mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo bei pinigų plovimo sąsajas, tikslinga, kad pagal Direktyvą 2011/16/ES
valstybių narių perduodamą informaciją taip pat turėtų būti galima naudoti muitams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti, taip pat kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. 4.1.3 . MAĮ 401 straipsnio pakeitimai (dėl minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų) MAĮ projekte siūloma pakeisti 401 straipsnį ir papildyti atvejų, kada asmuo, padaręs teisės pažeidimus, laikytinas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, sąrašą (įtraukiant į jį ir ANK 1886 straipsnį „Duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams nustatytų reikalavimų nesilaikymas“). 4.1.4 . MAĮ 612 straipsnio pakeitimai (dėl tarpininkų (advokatų, advokatų padėjėjų) pareigos teikti informaciją mokesčių administratoriui).
MAĮ 612 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tarpininkai (pvz., advokatai), turintys MAĮ 612 straipsnyje nustatytą pareigą pateikti VMI aktualią informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, tačiau tuo pat metu turintys ir pareigą saugoti profesinę paslaptį (pvz., saugoti advokato profesinę paslaptį), (a) įgytų teisę neperduoti VMI minėtos informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, tačiau (b) turėtų savo klientą informuoti apie tai, kad būtent klientui tenka pareiga pateikti VMI aktualią informaciją. 4.1.5 .
MAĮ papildymas 615 straipsniu (dėl informacijos, susijusios su kriptoturto naudotojais, teikimo) MAĮ projektu nustatoma pareiga duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams [12]
kaupti ir kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai jos nustatyta tvarka ir terminais teikti informaciją, susijusią su jo kriptoturto naudotojais, apie kuriuos turi būti pranešama. Kartu nustatomos išimtys dėl informacijos mokesčių administratoriui teikimo:
Be to, duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams nustatoma pareiga kaupti informaciją apie veiksmus, kurių jie ėmėsi įgyvendindami reikalavimus, susijusius su informacijos apie kriptoturto naudotojus teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šią informaciją jie privalo saugoti 5 metus. Jei kriptoturto naudotojas nepateikia duomenis teikiančiam kriptoturto paslaugų teikėjui centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos informacijos gavęs 2 priminimus, duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas kriptoturto naudotojui privalo neleisti vykdyti praneštinų sandorių.
Pažymėtina, kad, pagal Direktyvą (ES) 2023/2226
, kriptoturto operatoriai privalo registruotis ir tą jie gali padaryti bet kurioje ES valstybėje narėje. Todėl MAĮ projekte nustatoma pareiga kriptoturto operatoriams registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Jei kriptoturto operatorius jau yra užsiregistravęs kitoje valstybėje narėje, pakartotinai registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nereikia.
Jeigu kriptoturto operatorius nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, Valstybinė mokesčių inspekcija gali priimti sprendimą duoti nurodymą panaikinti galimybę pasiekti tokio kriptoturto operatoriaus interneto svetainę tol, kol kriptoturto operatorius įvykdys jam nustatytą pareigą registruotis.
Tokiu būdu MAĮ projektu įtvirtinami pagrindiniai principai – registravimasis, kada registracija nereikalinga, kokiu atveju registracija panaikinama, o normų detalizavimas ir konkretinimas, kaip įgyvendinami šie reikalavimai, bus reglamentuota įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – centrinio mokesčių administratoriaus tvarkos apraše, kuris apims procedūrinius aspektus, terminus, techninius reikalavimus, administracines procedūras ir kt. Kartu pažymėtina, kad Europos Komisija pagal Direktyvos (ES) 2023/2226 nuostatas įgyvendinimo aktais nustatys kriptoturto operatoriams registruoti ir identifikuoti būtinas praktines ir technines nuostatas (jos šiuo metu dar nėra paskelbtos), kuriomis Valstybinė mokesčių inspekcija nustatydama savo tvarkas turės vadovautis nuo jų nenukrypdama.
Jeigu kriptoturto operatorius užsiregistruoja Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tačiau nevykdo pareigos teikti informacijos, centrinis mokesčių administratorius gali priimti sprendimą panaikinti šio kriptoturto operatoriaus registraciją tol, kol jis pateiks šiame straipsnyje nurodomą informaciją. Kontrolės tikslais MAĮ projekte Lietuvos bankas įpareigojamas kasmet pateikti centriniam mokesčių administratoriui visų kriptoturto paslaugų teikėjų, kurie veikia pagal Reglamento (ES) 2023/1114 59 straipsnį, sąrašą.
Be to, centriniam mokesčių administratoriui pavedama detalizuoti, kada duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai neturi teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informacijos ir apie kuriuos asmenis informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti nereikia, taip pat duomenis teikiančių kriptoturto paslaugų teikėjų atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti kriptoturto naudotojus, apie kuriuos turi būti pranešama, ir atvejus, kada tokių procedūrų nereikia atlikti, informacijos apimtį ir jos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tvarką, informacijos
apie kriptoturto operatorius, kurie turi Europos Sąjungoje reziduojančių praneštinų kriptoturto naudotojų, tačiau nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, teikimo Europos Komisijai tvarką, kriptoturto operatorių registravimo ir tokio registravimo panaikinimo tvarką, procedūras, skirtas patikrinti, ar duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai laikosi informacijos teikimo reikalavimų, įskaitant veiksmus, kai pateikiama neišsami ar netiksli informacija. 4.1.6 .
MAĮ p apildymas 616 straipsniu (dėl f izinio asmens informavimo apie tai, kad pagal Direktyvą 2011/16/ES bus renkama ir perduodama su juo susijusi informacija)
MAĮ projektu siūloma numatyti bendrą nuostatą, pagal kurią būtų užtikrinta, kad kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga, tarpininkas, duomenis teikiantis platformos operatorius arba duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas kiekvieną fizinį asmenį informuotų apie tai, kad pagal Direktyvą 2011/16/ES ir (arba) tarptautines sutartis dėl automatinių informacijos mainų bus renkama ir perduodama su juo susijusi informacija, ir kiekvienam atitinkamam fiziniam asmeniui iš anksto būtų pateikta visa informacija, kurią fizinis asmuo turi teisę gauti iš duomenų valdytojo. 4.1.7 .
ANK papildymas 1886 straipsniu (dėl sankcijų už nustatytos informacijos nepateikimą mokesčių administratoriui nustatymo) Duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams MAĮ
ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos duomenų teikimo tvarkos nesilaikymas u žtraukia baudą nuo 1 800 iki 3 800 eurų, o toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 3 800 iki 6 000 eurų. Siūloma nustatyti tokį baudos dydį, koks šiuo metu reglamentuotas ANK už panašaus pobūdžio nusižengimus – ANK 1883 straipsnyje „ Platformų operatoriams nustatytų reikalavimų nesilaikymas“, 1884 straipsnyje „ Mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytų reikalavimų nesilaikymas“ .
Šiuose ANK straipsniuose nurodytos veikos (prievolė platformų operatoriams pranešti apie pajamas, gautas per savo skaitmenines platformas, pareiga mokėjimo paslaugų teikėjams saugoti per juos vykdytų mokėjimo operacijų įrašus ir teikti juos mokesčių administratoriui), kaip ir MAĮ projekte nustatytos prievolės duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams (pavyzdžiui, teikti centriniam mokesčių administratoriui informaciją, susijusią su jų kriptoturto naudotojais) , daugiausia skirtos mokesčių vengimui pasinaudojant tarptautiniu elementu užkardyti, todėl šie pažeidimai pagal pavojingumą vertinami panašiai. 4.2 . EBPO rekomendacijų dėl atitikties tarptautiniams standartams mokesčių administravimo srityje įgyvendinimas 4.2.1
. MAĮ papildymas 372 straipsniu (dėl k ontroliuojamųjų sandorių kainodaros taisyklių išankstinio suderinimo) MAĮ projektu papildžius MAĮ 372 straipsniu nustatomas atvejis, kada mokesčių mokėtojui kreipusis į mokesčių administratorių su prašymu dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių išankstinio suderinimo mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas galėtų būti taikomas retrospektyviai. Konkrečiai tai apimtų dvišalius APA, kai atitinkami ankstesnių mokestinių metų faktai ir aplinkybės yra tokie patys, kaip ir būsimojo sandorio, ir gali būti patikrinti.
Tokiu būdu užtikrinant rekomendacijos Lietuvai dėl BEPS 14 veiksmo ataskaitos „ Ginčų sprendimo mechanizmų veiksmingumo didinimas“ įgyvendinimą , nes,
pagal BEPS veiksmų plano 14 veiksmo ataskaitą, turėtų būti galimybė APA taikyti retrospektyviai (angl. roll-back ). MAĮ papildžius 372 straipsniu APA bus atskirti nuo kitų įpareigojančių sprendimų priėmimo. Kainodariniais įpareigojančiais sprendimais siūloma: 1) konkretinti, kokią informaciją mokesčių mokėtojas turi teisę pateikti prašyme; 2)
siekiant tinkamai įvertinti faktines aplinkybes, nustatyti ilgesnį prašymo nagrinėjimo terminą – 90 dienų. APA priėmimo terminai neturėtų būti siejami su kitų įpareigojančių sprendimų priėmimui nustatytais terminais. Pritarimas kainodaros politikai ir principams yra įmanomas tik kai yra tinkamai įvertintas konkretus sandoris, jo vykdymo aplinkybės, šalių funkcinė analizė ir pan. Toks tikrinimas prilygsta kontrolės procedūros vykdymo turiniui, tačiau turi būti atliekamas perspektyviniu būdu, kai mokesčių administratorius turi įvertinti ateities rizikas ir jų suvaldymui nustatyti tinkamas kritines prielaidas. Tai reikalauja daugiau pastangų ir laiko lyginant su kitais įpareigojančiais sprendimais; 3) mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą, galėtų priimti sprendimą
pritarti arba nepritarti prašyme nurodytoms būsimojo sandorio kainodaros taisyklėms, taip pat priimti sprendimą pakeisti prašyme nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles
, jeigu tai leistų tinkamiau atspindėti kainodarą, dėl kurios susitartų neasocijuoti asmenys. Prieš priimdamas šį sprendimą, mokesčių administratorius turėtų keičiamas kainodaros taisykles suderinti su mokesčių mokėtoju; 4) numatoma galimybė priimtą sprendimą pakeisti arba pratęsti; 5) įvertinus tokį reguliavimą, siūloma nustatyti įpareigojimą mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų galiojimo laikotarpiu mokesčių mokėtojui teikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytas metines ataskaitas, kuriose atskleidžiama, kaip laikomasi sprendimo sąlygų ir pateikiamos kritinių prielaidų galiojimo aplinkybės. Tokios ataskaitos sudarytų galimybes tinkamai įvertinti, ar mokesčių mokėtojas yra pasirinkęs vykdyti sandorį, dėl kurio kreipėsi, taip pat ar laikosi nustatytų sąlygų, tai atliekant stebėsenos būdu be kontrolės procedūrų vykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad vykstant dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrai, pagal Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, ribojimai, susiję su anksčiau priimto vienašalio įpareigojančio sprendimo taikymu, negalimi, t. y. Lietuvos kompetentingas asmuo – mokesčių administratorius, dalyvaudamas abipusio susitarimo procedūroje pagal šį įstatymą, privalės nagrinėti mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimus iš esmės (visa klausimo apimtimi), kas gali lemti ir nukrypimą nuo vienašalio įpareigojančio sprendimo, kuris buvo priimtas, siūloma tikslinti MAĮ 37¹ straipsnio 4 dalį ir papildyti jį nuostatomis, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitaip.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo siūloma patikslinti
MAĮ 37¹ straipsnio 2 dalį, 3 dalies 2 punktą, 4 ir 5 dalis. 4.2.2 . MAĮ 48 straipsnio pakeitimai (dėl trečiųjų asmenų pareigos teikti aktualią informaciją mokesčių administratoriui) Trečiųjų asmenų pareigų teikti aktualią informaciją mokesčių administratoriui reglamentavimas siejamas su šiomis principinėmis nuostatomis: a ) trečiųjų asmenų pareiga teikti informaciją mokesčių administratoriui išsamiai nustatyta ir apibrėžta MAĮ IV skyriaus „Mokesčių administravimo teisinių santykių dalyviai“ trečiojo skirsnio „Tretieji asmenys ir jų pareigos“ konkrečiuose straipsniuose; b )
asmenys, apie kuriuos tretieji asmenys turi pateikti informaciją, savo veika siekia sukurti, pakeisti ir (ar) panaikinti tokias aplinkybes, su kurių buvimu MAĮ sieja trečiųjų asmenų pareigas pateikti mokesčių administratoriui informaciją, tokiu būdu išvengdami situacijos, kai mokesčių administratorius sužino apie šių asmenų galimai neteisėtas veikas (pavyzdžiui, nesumokėtus mokesčius, mokesčių įstatymų pažeidimus, kitą neteisėtą ar įtartiną, neskaidrią veiklą); c ) tretieji asmenys žino ar turi žinoti apie tokią asmenų veiką ir todėl, nepriklausomai nuo asmenų veikos, privalo pateikti mokesčių administratoriui aktualią informaciją; d ) siūloma MAĮ 48 straipsnio 3 dalies redakcija
, analogiška MAĮ 69 straipsnio „Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą“ 1 daliai, kurioje nurodyta, kad „tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą , (...) mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį , taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas“. Pažymėtina, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų tiesiogiai pritaikyti nėra galimybių, nes MAĮ 69 straipsnio nuostatos pritaikytos būtent mokesčių mokėtojų apmokestinimui;
e ) asmenų kaltės nustatymo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn bei nubaudimo tikslais tretieji asmenys privalo rinkti bei saugoti įrodymus, kurių pagrindu šie tretieji asmenys priėmė sprendimus teikti (neteikti) mokesčių administratoriui aktualią informaciją (informacijos); f ) siūloma keičiamas MAĮ 48 straipsnio 2–5 dalis taikyti ir tretiesiems asmenims, ir kitiems asmenims, nes
teoriškai galimos tokios situacijos, kai patys tretieji asmenys vienasmeniškai gali priimti sprendimus vykdyti tam tikras veikas, kuriomis siekiama sukurti, pakeisti ir (ar) panaikinti aplinkybes, su kurių buvimu MAĮ sieja trečiųjų asmenų pareigas pateikti mokesčių administratoriui informaciją ir nebeteikti mokesčių administratoriui informacijos; taip pat tokius sprendimus gali priimti ir atitinkamas veikas vykdyti bet kurie kiti asmenys; g ) siūloma MAĮ 48 straipsnio 6 dalies redakcija siejama su tuo, kad ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus tvirtinamose taisyklėse [13] ) gali būti įteisintos trečiųjų asmenų pareigos teikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. h
) pirmiau nurodytos asmenų pareigos siejamos su šių asmenų tikslu išvengti aktualios informacijos pateikimo mokesčių administratoriui, tačiau nepažeidžia (neapriboja) asmenų principinės teisės (laisvės) vykdyti teisėtą veiklą.
MAĮ 48 straipsnyje apibrėžiamuose teisiniuose santykiuose, iš vienos pusės, dalyvauja mokesčių administratorius, kaip informacijos gavėjas, iš kitos pusės – tretieji asmenys, asmenys, apie kuriuos turi būti teikiama informacija, kiti asmenys (pavyzdžiui, trečiojo asmens informacinių sistemų specialistai). Visi šie asmenys gali vykdyti veikas, kurių tikslas – sukurti tikrai ar tariamai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu, esą, nebereikia mokesčių administratoriui teikti aktualios informacijos. Efektyviam MAĮ nuostatų taikymui tikslinga ne tik MAĮ patikslinti taisykles, kaip tretieji asmenys teikia aktualią informaciją mokesčių administratoriui, bet ir numatyti administracinę atsakomybę už šių taisyklių pažeidimus. 4.2.3 .
ANK papildymas
1887 straipsniu, ANK 207 ir 589 straipsnių pakeitimas (dėl atsakomybės už asmenų, apie kuriuos tretieji asmenys turi teikti aktualią informaciją mokesčių administratoriui, neteisėtos veiklos) ANK papildymas 1887 straipsniu, ANK 589 straipsnio pakeitimas Siūloma nustatyti, kad administracinę atsakomybę užtraukia asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais savo ar kito asmens naudai sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos aplinkybės, su kurių buvimu MAĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose siejama trečiųjų asmenų pareiga teikti informaciją mokesčių administratoriui, siekiant išvengti teisingos ir išsamios informacijos pateikimo mokesčių administratoriui.
Atsižvelgiant į tai, kad MAĮ 48 straipsnio pakeitimais nustatoma, kad „t
retieji asmenys, turintys pareigą pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje numatytą informaciją, privalo priimti sprendimus dėl šiame skirsnyje nurodytos informacijos teikimo (neteikimo) mokesčių administratoriui ir už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus saugoti įrodymus, kurių pagrindu šie tretieji asmenys priima (priėmė) sprendimus teikti (neteikti) mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją (informacijos)“, siūloma ANK nustatyti, kad administracinę atsakomybę užtraukia „nekaupimas ir (ar) nesaugojimas įrodymų, kurių pagrindu tretieji asmenys priėmė sprendimą teikti (neteikti) mokesčių administratoriui Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nurodytą informaciją (informacijos)“.
Siūloma diferencijuoti atsakomybę, priklausomai nuo to, ar asmuo yra fizinis asmuo, ar juridinio asmens vadovas, ar kitas atsakingas asmuo. Baudų dydžiai siūlomi, atsižvelgiant į tuos baudų dydžius, kurie ANK jau nustatyti už trečiųjų asmenų pareigų teikti mokesčių administratoriui aktualią informaciją nevykdymą ar netinkamą vykdymą [14] .
ANK 207 straipsnio pakeitimas
Problematika. Pagal EBPO nustatytus nacionalinio teisinio reglamentavimo trūkumus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ANK 207 straipsnyje nėra pakankamai tiksliai apibrėžtos ir kvalifikuotos administracinių nusižengimų sudėtys, o šiuo metu nustatytos sankcijos (baudos) neleidžia užtikrinti tinkamo asmenų pareigos teikti aktualią informaciją mokesčių administratoriui vykdymo bei šių pažeidimų prevencijos, siūloma tikslinti ir ANK
tvarkos pažeidimas“ nuostatas, detalizuojant, kokie asmenų veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Baudų dydžiai ir jų ribos pasirinkti, atsižvelgiant į panašaus turinio kitus administracinius nusižengimus (žr.: ANK
187 straipsnio „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“ 3 ir 4 dalyse,
1871 straipsnyje „Mokesčių nesumokėjimas“,
1881 straipsnyje „Informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos pažeidimas“, ANK 1883 straipsnyje „Platformų operatoriams nustatytų reikalavimų nesilaikymas“, ANK 1884 straipsnyje „Mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytų reikalavimų nesilaikymas“ nustatytas
sankcijas), pačių administracinių nusižengimų pavojingumą (mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių tinkamo vykdymo užtikrinimo ir kontrolės, taip pat efektyvaus mokesčių administratoriaus tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinimo tikslais yra būtina, kad mokesčių administratorius operatyviai ir tinkamai būtų informuojamas apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas), taip pat siekiant sudaryti teisines prielaidas tinkamai individualizuoti asmenims skirtinas baudas, tai yra sudaryti teisines prielaidas teisės taikytojui (teismui) skirti proporcingas, teisingas baudas, atsižvelgiant į aktualių teisinių ir faktinių aplinkybių visumą.
Siekiant, kad nebūtų teisinių spragų, reglamentuojant administracinę atsakomybę už aktualios informacijos nepateikimą, ANK 207 straipsnio 7 dalyje nustatyta bendroji norma už bet kurios kitos aktualios informacijos, nenumatytos kitose ANK 207 straipsnio dalyse, nepateikimą. Kitose ANK 207 straipsnio dalyse pateikiamos kvalifikuotos administracinių nusižengimų sudėtys. 4.3 . K itų aktualių teorinio ir praktinio pobūdžio problemų sprendimas 4.3.1 .
MAĮ 2 straipsnio pakeitimai (dėl muitų teisės aktų apibrėžimo) Siekiant ateityje išvengti MAĮ pakeitimų, jei būtų nuspręsta vėl papildyti muitų teisės aktų sąrašą, siūloma nustatyti, kad muitų teisės aktais laikomi teisės aktai, nurodyti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013
, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 2 punkte. 4.3.2 . MAĮ 38 straipsnio pakeitimai (dėl asmens duomenų apsaugos ir šių duomenų viešinimo) Siūloma nustatyti, kad turės būti skelbiami šie asmens duomenys: ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, vardas ir pavardė; kodas ir šio kodo galiojimo pradžios data bei pabaigos data;
PVM mokėtojų, kuriems dėl kompensacinio PVM tarifo schemos buvo nustatytas specialaus apmokestinimo momentas, specialaus apmokestinimo momento nustatymo pradžios ir pabaigos datos; duomenys apie juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktus ar panaikintus leidimus steigti PVM lengvatų sandėlį: mokesčių mokėtojo vardas ir pavardė ar pavadinimas, centrinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo data, šio sprendimo galiojimo panaikinimo data, PVM lengvatų sandėlio adresas, PVM lengvatų sandėlio veiklos pradžios ir pabaigos datos.
Be to, siūloma panaikinti nuostatą, kad duomenys apie mokėtoją skelbiami tol, kol asmuo yra PVM mokėtojas, o kai vykdoma individuali veikla, ‒ kol asmuo nutraukia individualią veiklą, ir nustatyti, kad šie duomenys skelbiami už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus. 4.3.3 . MAĮ 71 straipsnio pakeitimai (dėl susitarimų dėl mokesčių)
Siūloma nustatyti, kad centrinis mokesčių administratorius nustato susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo skaičiavimams pagrįsti, pasirašymo tvarką, kartu nustatant, kad tokiu atveju sustabdomas pastabų ir mokestinio ginčo nagrinėjimas centrinio mokesčių administratoriaus įstaigoje ar Mokestinių ginčų komisijoje. Tačiau, jei toks susitarimas nėra pasirašomas, pastabų arba mokestinio ginčo nagrinėjimas yra tęsiamas. 4.3.4 .
MAĮ 88 straipsnio pakeitimai (dėl atleidimo nuo palūkanų)
Siūloma nustatyti, kad atleidimas nuo palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies yra siejamas su šių palūkanų skaičiavimu (apskaičiavimu), nepriklausomai nuo to, ar šios palūkanos buvo sumokėtos ar nesumokėtos, išieškotos ar neišieškotos. 4.3.5 . MAĮ 100 straipsnio pakeitimai (dėl mokesčių mokėtojų atleidimo nuo baudų teisinių pagrindų) Siūloma atleidimo nuo delspinigių nebesieti su delspinigių sumokėjimu ir išieškojimu. 4.3.6 .
MAĮ 108 straipsnio pakeitimai (dėl senaties termino atnaujinimo) Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo siūloma nustatyti, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo ir tuo atveju, kai priimamas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. 4.3.7
. MAĮ 140 straipsnio pakeitimai (dėl baudų skyrimo taisyklių) Siūloma nustatyti, kad: a) lengvinančiomis aplinkybėmis laikomi ir tie atvejai, kai asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi pažeidimo tyrimo metu; b) išimtiniais atvejais skundą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti mažesnio, negu nustatyta MAĮ 139 straipsnyje ar specialiajame mokesčio įstatyme, dydžio baudą. 4.3.8 .
MAĮ 141 straipsnio pakeitimai (dėl atleidimo nuo paskirtos baudos)
Pagal analogiją su keičiama atleidimo nuo delspinigių tvarka, kai atleidimas nuo delspinigių nebesiejamas su delspinigių sumokėjimu ir išieškojimu, MAĮ 141 straipsnyje siūloma nustatyti, kad atleidimas nuo baudos nebesiejamas su mokesčio sumokėjimu, įskaitymu, išieškojimu, mokesčio sumokėjimo termino atidėjimu arba išdėstymu. 4.3.9 .
MAĮ 148 straipsnio pakeitimai (dėl Mokestinių ginčų komisijos darbo organizavimo ir veiklos) Siūloma nustatyti, kad Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas jos nariams suteikia atostogas, papildomas poilsio dienas, siunčia juos į komandiruotes ir priima kitus sprendimus, susijusius su Mokestinių ginčų komisijos narių tarnybos santykiais, išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo.
Nurodoma, kad sprendimus dėl Komisijos pirmininko tarnybos santykių (išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, taip pat sprendimus dėl skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo) Vyriausybės pavedimu priima finansų ministras. Be to, pažymima, kad Komisijos pirmininkui ir nariams tarnybinės nuobaudos mutatis mutandis skiriamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Mokestinių ginčų komisijos nariai turi teisę dirbti mokslinį, kūrybinį ir pedagoginį darbą, taip pat gauti užmokestį už dalyvavimą projektuose, jei tai netrukdo atlikti komisijos nario pareigų ir yra suderinama su nepriklausomumu ir nešališkumu. 4.3.10 . MAĮ 155 straipsnio pakeitimai (dėl susipažinimo su mokestinio ginčo bylos medžiaga)
Atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją tobulinti MAĮ, nustatant, kad, esant pagrįstų duomenų, jog tam tikros aplinkybės mokesčių mokėtojui neleidžia atvykti į Mokestinių ginčų komisiją susipažinti su ginčo nagrinėjimo bylos medžiaga, mokesčių mokėtojo prašymu Mokestinių ginčų komisija privalo pateikti (išsiųsti) jam mokestinio ginčo bylos dokumentus (jų dalį) [15] , MAĮ siūloma nustatyti, kad dokumentų kopijos gaunamos atvykus į Mokestinių ginčų komisiją, o
esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių mokesčių mokėtojas negali atvykti į Mokestinių ginčų komisiją susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, atitinkami bylos dokumentai (kopijos) mokesčių mokėtojo prašymu būtų teikiami jam paštu arba elektroninėmis priemonėmis. Kartu siūloma sureguliuoti atlyginimo už bylos medžiagos kopijų išdavimą klausimą ir nustatyti, kad mokesčio už bylos (įskaitant elektroninę bylą) medžiagos kopijas dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Mokestinių ginčų komisija. 4.3.11 .
ANK 673 straipsnio pakeitimas (dėl nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo kontrolės) Siūloma ANK aiškiai nustatyti, kad, suėjus nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senačiai, nutarimo skirti baudą vykdymą nutraukia Valstybinė mokesčių inspekcija.
Laukiami siūlomų pakeitimų teigiami rezultatai: a ) perkeltos Direktyvos (ES) 2023/2226 nuostatos, o kartu ir EBPO sistema dėl kriptoturto ataskaitų teikimo ir bendro ataskaitų teikimo standarto pakeitimų ; b ) viešinami aktualūs asmens duomenys, kas sudarys prielaidas užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams, mokestinių prievolių netinkamam vykdymui; c ) patobulintas teisinis reglamentavimas, kiek tai susiję su baudų skyrimo taisyklėmis, atleidimu nuo baudų ir delspinigių ; d ) patikslintos taisyklės, kaip tretieji asmenys privalo mokesčių administratoriui teikti aktualią informaciją, ir nustatyta atsakomybė už šių taisyklių pažeidimus; e ) nustatytas
aiškesnis mokesčių administravimo procedūrų reglamentavimas, geresnis mokesčių mokėtojų teisių mokestinio ginčo metu užtikrinimas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami Įstatymų projektų rezultatai aptarti šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
MAĮ projekto nuostatos turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes verslas gaus verslui vykdyti aktualius (paviešintus) asmens duomenis, bus sudarytos palankesnės sąlygos asmenis atleisti nuo delspinigių ir baudų, taip pat skirti švelnesnes sankcijas (baudas). Siekiant įgyvendinti MAĮ projekto nuostatas, preliminariais Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiavimais, mokesčių administratoriui informacinėms sistemoms modifikuoti reikės apie 500 tūkst. eurų.
Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie MAĮ projekto nuostatų išlaidos sudarys apie 906 760 eurų.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9
. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymuose nustatytų reikalavimų. MAĮ projekte įvedamos sąvokos buvo įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.11
. Ar Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisės aktams.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Siekiant įgyvendinti MAĮ nuostatas dėl mokestinio ginčo bylos Mokestinių ginčų komisijoje dokumentų kopijų pateikimo mokesčių mokėtojui, Mokestinių ginčų komisija iki 2025 m. rugsėjo 30 d. turės priimti mokesčio už bylos (įskaitant elektroninę bylą) medžiagos kopijas dydžius ir mokėjimo tvarką, nustatyti tvarką, kokiu būdu mokesčių mokėtojas turi teisę gauti mokamas mokestinio ginčo bylos dokumentų kopijas ir (arba) skaitmenines kopijas.
Taip pat iki šios datos turės būti pakeista:1
) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. VA-106 „Dėl Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros principams pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklių patvirtinimo“;2 ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. VA-57 „Dėl Abipusio susitarimo procedūros inicijavimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;3
) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144 „Dėl Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“, 72 punkto nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. lapkričio 30 d. turės detalizuoti MAĮ 615 straipsnio reikalavimų vykdymo tvarką, taip pat įgyvendinant Direktyvos (ES) 2023/2226 nuostatas patikslinti:1
) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. VA-114 „Dėl Abipusės pagalbos ir keitimosi mokestine informacija su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis taisyklių patvirtinimo“;2 ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. VA-102 „Dėl Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisyklių patvirtinimo“;3
) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. VA-109 „Dėl Privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų įgyvendinimo ir praneštinus tarpvalstybinius susitarimus identifikuojančių požymių nustatymo taisyklių patvirtinimo“;4 ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. VA-95 „Dėl Informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto pavadinimas pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarime Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“, taip pat ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtinti nauji Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros nuostatai. Taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas turės priimti MAĮ projekto 3 straipsnio, 4 straipsniu keičiamo MAĮ 372 straipsnio 14 dalies, 12 straipsniu keičiamo MAĮ 71 straipsnio 1 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Siekiant įgyvendinti MAĮ nuostatas, preliminariais Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiavimais, mokesčių administratoriui informacinėms sistemoms modifikuoti reikės apie 500 tūkst. eurų.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „ kriptoturtas“, „duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas“, „kriptoturto operatorius“,
„asmens duomenys“, „informacijos teikimas“; „tretieji asmenys“, „priverstinis išieškojimas“, „mokestinis ginčas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
Crypto-Asset Reporting Framework and Amendments to the Common Reporting Standard - OECD. [2] 2013 m. EBPO priimtas veiksmų planas, kuriuo siekiama kovoti su mokesčių vengimo strategija, susijusia su pelno perkėlimu, (angl. Tax base erosion and profit shifting (BEPS) actions , toliau – BEPS veiksmų planas).
BEPS veiksmų plano 14 veiksmo minimaliuoju standartu siekiama, kad su mokesčių sutartimis susiję ginčai būtų išspręsti laiku ir veiksmingai. https://doi.org/10.1787/9789264202719-en. [3] EBPO Pasaulinio mokesčių skaidrumo ir keitimosi informacija forumo vykdoma peržiūra dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standarto įgyvendinimo. [4] MAĮ nustato, kad: „
mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai “ (MAĮ 10 straipsnis); „ kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, (...) mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas“ ( MAĮ 69 straipsnio 1 dalis). [5]
Žr.: a) MAĮ 49 straipsnį „Informacijos, būtinos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, pateikimas“; b) MAĮ 50 straipsnį „Antstolių ir notarų teikiama informacija“; c) MAĮ 51 straipsnį „Licencijas išduodančių institucijų teikiama informacija“; d) MAĮ 52 straipsnį „Daiktus, daiktines teises ir juridinius faktus registruojančios įstaigos teikiama informacija“; e) MAĮ 53 straipsnį „Gyventojų registrą tvarkančios įstaigos teikiama informacija“; f) MAĮ
aipsnį „ Juridinių asmenų registro tvarkytojo teikiama informacija
“; g) MAĮ 55 straipsnį „Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių teikiama informacija“; h) MAĮ 551
straipsnį „Kita trečiųjų asmenų teikiama informacija“; i) MAĮ 61 straipsnį „Ataskaitų apie tarptautinių įmonių grupių dalyvius pateikimas“; j) MAĮ
61 1 straipsnį „Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, kaupimas ir pateikimas“; k) MAĮ61 2 straipsnį „Informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimas“; l) MAĮ61 3 straipsnį „Platformų operatorių teikiama informacija“. [6] Žr. ANK 187, 1881 , 1883 , 1884 , 1981 , 207 straipsnių nuostatas. [7] Žr. 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimą GE Auto Service Leasing, C‑294/20, 2016 m. birželio 30 d. Sprendimą Câmpean, C‑200/14. [8] Žr. MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. [9]
Žr. ANK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis remiantis atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad „ kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti“. [10] Žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kuriomis remiantis atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad „kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis“. [11]
Žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio, ANK 34 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas. [12]
Duomenis teikiančiais kriptoturto paslaugų teikėjais laikomi kriptoturto paslaugų teikėjai ir kriptoturto operatoriai, kurie teikia vieną ar daugiau kriptoturto paslaugų, susijusių su mainų sandorių vykdymu kriptoturto naudotojo, apie kurį turi būti pranešama, naudai arba jo vardu. Kriptoturto paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, kurio darbas ar veikla – profesionaliai teikti vieną ar daugiau kriptoturto paslaugų (kriptoturto saugojimas ir administravimas; prekybos kriptoturtu platformos valdymas; kriptoturto keitimas į lėšas; kriptoturto keitimas į kitą kriptoturtą; kriptoturto platinimas; užstatymas; skolinimas; rekomendacijų dėl kriptoturto teikimas ir kita) trečiosioms šalims ir kurie veikia pagal Reglamento dėl kriptoturto 59 straipsnį. Tuo tarpu kriptoturto operatorius – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kurių darbas ar veikla – profesionaliai teikti vieną ar daugiau kriptoturto paslaugų trečiosioms šalims, tačiau jam Reglamentas dėl kriptoturto netaikomas (pvz., kriptoturto operatorius, turinčius išimtinai savo iniciatyva veikiančių kriptoturto naudotojų, kurie yra ES rezidentai; kriptoturto operatorius, prekiaujančius nepakeičiamais žetonais) ir jis gali registruotis bet kurioje valstybėje narėje. MAĮ projekte
kriptoturto naudotojo apibrėžtis apima duomenis teikiančio kriptoturto paslaugų teikėjo klientus tam tikrų sandorių vykdymo tikslais. Klientais gali būti fizinis asmuo, juridinis asmuo arba juridinis apmokestinamasis vienetas, pavyzdžiui, akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija, patika arba fondas. „Sandoriai“ šiame kontekste reiškia, pirma, mainų sandorius, kurie apima kriptoturto ir dekretinių valiutų mainus ir vienos ar kelių kitų rūšių kriptoturto mainus, antra, kriptoturto perleidimo sandorius. [13]
Žr. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. VA-102 „Dėl Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisyklių patvirtinimo“. [14] Žr. ANK 187, 1881 , 1883 , 1884 , 1981 , 207 straipsnius. [15] 2017 m. liepos 27 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-712 „Dėl K. V. skundo prieš Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“.