Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 1, 2, 3, 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
„
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimąsi valstybės vardu, valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymą, kitų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimąsi, valstybės garantijų teikimą, taip pat santykius, susijusius su valstybės reikalavimo teise į valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus.“
„30
. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Sprendimą dėl grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio, valstybės garantijų limitų ir centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę, valstybines aukštąsias mokyklas, valstybines profesinio mokymo įstaigas ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę), turinčių teisių skolintis, (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektas) bendro skolinimosi limito Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą. Nustatant tam tikrų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio, valstybės garantijų limitus ir
centrinės valdžios sektoriaus subjektų bendrą skolinimosi limitą, neįtraukiama:1 ) į grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą – Vyriausybės pasiskolintų lėšų suma, skirta perskolinamoms paskoloms, naudojamoms Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti, ir trumpalaikiai įsipareigojimai Valstybės iždo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstaigoms už jų sukauptas lėšas įstaigos tvarkomoje sąskaitoje;2 ) į valstybės garantijų limitą – valstybės garantijų tarptautinėms finansų institucijoms suma;3
) į centrinės valdžios sektoriaus subjektų bendrą skolinimosi limitą – skoliniai įsipareigojimai, kurie prisiimami ir įvykdomi tais pačiais biudžetiniais metais ir (arba) skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams refinansuoti .“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:1 ) paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų investicijų projektams finansuoti;2 ) paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti;3
) Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Asmenims, gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos netaikomos;4 ) Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kai tokios paskolos imamos ar ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleidžiami perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti ar valstybės garantuojamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams išpirkti;5
) paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šios lėšos naudojamos strateginiams Lietuvos Respublikos tikslams pasiekti;6 ) paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti;7 ) paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę.“
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 100 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos ar ne nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Vyriausybės siūlymu priima Seimas.“
2. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 100 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos ar ne nuosavybės vertybinių popierių, sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), kurie
naudojami ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti arba kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę, ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, neviršydama Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto valstybės garantijų limito ir vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar agentūrų sprendimais ir (arba) susijusiomis sutartimis ar susitarimais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. birželio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Šis įstatymas taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2026–2028 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 1, 2, 3, 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai1 ) Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, ir pabrėžiant pastaraisiais metais ypač padidėjusį neatidėliotinų priemonių poreikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, siekiant sudaryti galimybes operatyviai užtikrinti investicijų į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę finansavimą, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 1, 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma nustatyti, kad s
prendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę, priima Vyriausybė, neviršydama Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto valstybės garantijų limito.2 )
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 1996 metų iš esmės pasikeitė Lietuvos finansų duomenys, pavyzdžiui, centrinės valdžios sektoriaus subjektų pajamos nuo 1996 iki 2024 metų išaugo daugiau kaip 9 kartus (atitinkamai nuo 2,24 mlrd. eurų 1996 metais iki 20,57 mlrd. eurų 2023 metų IV ketvirtį–2024 metų III ketvirtį), todėl siekiant, kad garantuojamos paskolos sumos dydis finansiniu ir ekonominiu aspektais labiau atitiktų pasikeitusių valstybės finansų dydžius, siūloma Seimo sprendimu sudaromų valstybės garantuojamų paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių sandorių sumą padidinti nuo 12 mln. eurų iki 100 mln. eurų.
Rodiklis 1996 m. 2024 m. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų pajamos 2,24 mlrd. Eur 20,57 mlrd. Eur Centrinės valdžios sektoriaus subjektų skola 1,35 mlrd. Eur
29,13 mlrd. Eur Bendrasis vidaus produktas (BVP) 9,77 mlrd. Eur 77,88 mlrd. Eur Skolinimosi valstybės vardu poreikis 0,45 mlrd. Eur 5,5 mlrd. Eur 3 ) Siekiant sudaryti palankias sąlygas pritraukti papildomų investicijų, siūloma sudaryti galimybes, kad valstybės garantijos būtų teikiamos ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos naudojamos Valstybės skolos įstatyme numatytiems tikslams finansuoti. 4 ) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme (toliau – Biudžeto patvirtinimo įstatymas) nustatomas centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę) tam tikrų
metų bendras skolinimosi limitas, ir į tai, kad tame pačiame B iudžeto patvirtinimo įstatyme aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms (kurios taip pat priskiriamos centrinės valdžios sektoriaus subjektams)
nustatomas atskiras limitas, t. y. kuris neįtraukiamas į bendrą centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą, siekiant išvengti dviprasmio teisinio nuostatos aiškinimo ir papildomų nuostatų Biudžeto patvirtinimo įstatyme, siūlytina nustatyti, kad į centrinės valdžios sektoriaus subjektų bendrą skolinimosi limitą netraukiama ne tik Vyriausybė ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodyta draudimo įmonė, bet ir valstybinės aukštosios mokyklos bei valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių skolinimosi limitas atskirai nustatomas Biudžeto patvirtinimo įstatyme. Kartu, siekiant kiekvienais metais Biudžeto patvirtinimo įstatyme nekartoti nuostatos dėl centrinės valdžios sektoriaus subjektų limitavimo išimties, siūloma nustatyti, kad
į centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą neįtraukiami skoliniai įsipareigojimai, kurie prisiimami ir įvykdomi tais pačiais biudžetiniais metais ir (arba) skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams refinansuoti .5 ) A tsižvelgiant į tai, kad trumpalaikiai įsipareigojimai Valstybės iždo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstaigoms už jų sukauptas lėšas įstaigos tvarkomoje sąskaitoje priskiriami valstybės skoliniams įsipareigojimams, kurie turi įtakos grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitui ir dirbtinai jį didina, siekiant riboti tik tiesiogiai Lietuvos Respublikos f
inansų ministerijos prisiimamus skolinius įsipareigojimus, siūlytina nustatyti, kad į grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą nebūtų įtraukiami trumpalaikiai įsipareigojimai šioms įstaigoms už jų sukauptas lėšas įstaigos tvarkomoje sąskaitoje.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Finansų ministerija. Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (direktorė Rasa Kavolytė, tel. (0 5)
Skolinimosi ir investavimo skyriaus vedėjas Edmundas Kiškis, tel. (0 5) 239 0176, el. p. [email protected] .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančio Valstybės skolos įstatymo:1
) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „
1. Sprendimą dėl grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio, valstybės garantijų limitų ir centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę), turinčių teisių skolintis, (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektas) bendro skolinimosi limito Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą. Nustatant tam tikrų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio ir valstybės garantijų limitus, neįtraukiama:“.2 ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad:
„Nustatant tam tikrų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio ir valstybės garantijų limitus, neįtraukiama:
1 ) į grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą – Vyriausybės pasiskolintų lėšų suma, skirta perskolinamoms paskoloms, naudojamoms Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;“.3 ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „
2. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:1 ) paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti;2 ) paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti;3
) Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Asmenims, gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos netaikomos;4 ) Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti;5 ) paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šios lėšos naudojamos strateginiams Lietuvos Respublikos tikslams pasiekti;6
) paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti;7 ) paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę.“4 ) 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti atvejai, kada Seimas ir Vyriausybė priima sprendimus suteikti valstybės garantiją: „
1. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Vyriausybės siūlymu priima Seimas.
2. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, sprendimą
suteikti valstybės garantiją dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, neviršydama Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto valstybės garantijų limito ir vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar agentūrų sprendimais ir (arba) susijusiomis sutartimis ar susitarimais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais.“4
. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma:1 ) nustatyti, kad s prendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę, priima Vyriausybė, neviršydama Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto valstybės garantijų limito;2 ) siekiant, kad garantuojamos paskolos sumos dydis finansiniu ir ekonominiu aspektu labiau atitiktų pasikeitusius valstybės finansų dydžius, nustatyti, kad sprendimą
suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 100 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos ar ne nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Vyriausybės siūlymu priima Seimas, t. y. sandorių sumą padidinti nuo 12 mln. eurų iki 100 mln. eurų;3 ) siekiant sudaryti palankias sąlygas pritraukti papildomų investicijų, sudaryti galimybes, kad valstybės garantijos būtų teikiamos ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos naudojamos įstatyme numatytiems tikslams finansuoti;4 ) s
iekiant išvengti dviprasmio teisinio nuostatos aiškinimo ir papildomų nuostatų Biudžeto patvirtinimo įstatyme, nustatyti, kad į centrinės valdžios sektoriaus subjektų bendrą skolinimosi limitą netraukiama ne tik Vyriausybė ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodyta draudimo įmonė, bet ir valstybinės aukštosios mokyklos bei valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių skolinimosi limitas atskirai nustatomas Biudžeto patvirtinimo įstatyme;5 ) siekiant
dirbtinai nedidinti grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, o riboti tik tiesiogiai Finansų ministerijos prisiimamus skolinius įsipareigojimus, nustatyti, kad į grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą nebūtų įtraukiami trumpalaikiai įsipareigojimai Valstybės iždo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstaigoms už jų sukauptas lėšas įstaigos tvarkomoje sąskaitoje.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.6
. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.10
. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų .
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.12
. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto 4 straipsniui įgyvendinti Vyriausybė iki 2025 m. gegužės 31 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 667 „Dėl Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių patvirtinimo “.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks.14
. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Valstybės garantija“ .
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.