Projektas
. Pakeisti 131 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, administravimo ir išmokėjimo funkcijas. Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas bendruomenines organizacijas vienijantis juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:1 ) yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, vienijantis ne mažiau kaip trijuose Lietuvos rajonuose veikiančias vietos bendruomenes, kurios tiesiogiai patenka į gamybos įmokos mokėjimo ir jos gavėjų taikymo sritį;2
) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;3 ) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;4 ) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;5
) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.6 ) juridinio asmens veikla turi būti skirta išimtinai gamybos įmokos administravimui ir informavimui apie atsinaujinančių išteklių energetikos potencialą.“
2. Pakeisti 131 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Gamybos įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 dienos. Surinktos gamybos įmokos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstomos taip: 30 procentų skiriant tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 2 km atstumu nuo šio įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, 70 procentų – bendruomeninėms organizacijoms, vykdančioms šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus.“
2. Pakeisti 131 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Surinktas ir (ar) praėjusiais laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas
įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal su gyventojais ir bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį išmoka gyventojams ir bendruomeninėms organizacijoms. Bendruomeninės organizacijos veiklos vieta turi būti registruota toje savivaldybėje, kurioje eksploatuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektrinės, tačiau ne didesniu negu 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, arba kitoje savivaldybėje, esančioje ne didesniu negu 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių.“
4. Papildyti 131 straipsnio 9 dalį 4 ir 5 punktais ir ją išdėstyti taip: „9
. Projektai, kuriems skiriamos gamybos įmokos lėšos, atrenkami įmokos administratoriaus vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir turi atitikti šias sąlygas:1 ) projektai vykdomi 15 km spinduliu aplink šio straipsnio 1 dalyje nurodytas elektrines;2 ) įgyvendinus projektus, bus teikiama aplinkos, ekonominė arba socialinė visuomeninė nauda bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams;3 ) yra gautas seniūnijos seniūno arba savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas . ;4 ) yra gautas gamybos įmokos mokėtojo patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas ir nedarys neigiamos įtakos gamybos įmokos mokėtojo elektros energijos gamybos objektui;5
) yra pateiktas patvirtinimas, jog projekto rezultatas, jei įgyjamas materialus turtas, bus naudojamas reikalavimus atitinkančioje veikloje ne mažiau kaip 10 metų.“
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugsėjo 30 d. priima įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus.
2. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į būtinybę tobulinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų administravimo ir paskirstymo modelį, užtikrinant didesnį efektyvumą, skaidrumą ir realią naudą vietos gyventojams bei bendruomenėms. Pagrindinis įstatymo projekto tikslas u žtikrinti, kad gamybos įmokos lėšos būtų realiai ir tikslingai nukreiptos į tas teritorijas, kuriose yra kuriama energetinė vertė – tai yra į bendruomenes ir gyventojus, gyvenančius šalia atsinaujinančios energetikos objektų.
Būtina k
oreguoti gamybos įmokos skyrimo proporcijas ir naudojimo tvarką, kad didžiausios lėšų dalys būtų paskirstytos tiems, kurie tiesiogiai patiria elektrinių kaimynystės poveikį – vietos gyventojams ir bendruomenėms. Projektu bus išsprendžiamas fiktyviai įsisteigiančių subjektų klausimas, kurie lėšas gauna ir panaudoja, nors neturi jokio realaus ryšio su elektrinių aplinka ir vietos bendruomenių gyvenimu.
Pinigų valdymas turi būti perduotas pačioms bendruomenėms, o ne valstybės institucijai.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo numatyta, kad gamybos įmoką moka elektros energijos gamintojai. Šios įmokos yra administruojamos valstybės institucijų – įmokos administratoriumi skiriamas valstybės kontroliuojamas juridinis asmuo, nenurodant konkretaus bendruomeninio ar vietos veikimo pobūdžio. Surinktos lėšos paskirstomos taip: 15 % – gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo elektrinių, 85 % – bendruomeninėms organizacijoms, tačiau nereikalaujama, kad jų veikla būtų geografiškai susijusi su elektrinių aplinka. Įstatyme nėra aiškių kriterijų, kokiu pagrindu projektai yra atrenkami, nėra reikalavimo ilgalaikiam turto naudojimui, nėra aiškaus reguliavimo, kaip užtikrinamas lėšų skaidrumas ir ar jie patenka į realias vietos bendruomenes. Projektų vykdytojų atranka grindžiama tik bendraisiais kriterijais, nėra būtinybės gauti elektros energijos gamintojo ar seniūnijos patvirtinimo, taip pat nenustatytas griežtas teritorinis veiklos apribojimas.
Dėl šių priežasčių esama sistema leidžia lėšas nukreipti tolimesnėms ar net naujai, tik formaliai įsteigtoms organizacijoms, kurios neturi realaus ryšio su vietos bendruomene, nėra bendruomenės įgalinimo valdyti lėšas ar spręsti dėl jų paskirstymo. Valstybė iš esmės centralizuotai valdo bendruomenėms skirtas lėšas, nesuteikdama joms sprendimų priėmimo teisės.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
Padidinti gamybos įmokos dalį, skiriamą šalia elektrinių gyvenantiems gyventojams – nuo 15 % iki 30 %; Įtvirtinti, kad bendruomeninės organizacijos turi veikti arti elektrinių (ne daugiau kaip 5 km atstumu); Griežtinti projektų atrankos tvarką , reikalaujant seniūnijos, gamintojo patvirtinimo ir turto naudojimo bent 10 metų;
Pavesti gamybos įmokos administravimą bendruomenes vienijančioms organizacijoms , o ne valstybės institucijoms. Laukiami rezultatai: Daugiau lėšų – realiems vietos gyventojams ir bendruomenėms ; Mažiau fiktyvių paramos gavėjų ; Skaidresnis ir tikslingesnis lėšų naudojimas ; Stiprinamas bendruomenių savarankiškumas
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma.
strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte apibrėžiamos sąvokos derinamos nustatyta tvarka.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per nustatytą terminą turės paruošti įgyvendinančiuosius teisės aktus.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Neprireiks.
vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto negauta.
Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“ „gamybos įmoka“, „vietos bendruomenės“.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai