Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Lithuania · XVP-334 · 2025-04-17 · projektas

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Projekto tekstas · 2025-04-17
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-04-17

Projekto tekstas

2025-04-17 · the official register ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO

ĮSTATYMO

NR. VIII-729 2 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2025 m. balandžio 16 d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi: „

17. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme. “

2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 14 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu: „7 ) profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios patikėjimo ar nuosavybės teise nevaldo, nenaudoja ir nedisponuoja nekilnojamuoju turtu, kuriame viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai – tik valstybės nekilnojamasis turtas ir savivaldybės nekilnojamasis turtas;“

2. Buvusius 14 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktus atitinkamai laikyti 8 ir 9 punktais.3

. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio: „

3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu:“.

4. Pakeisti 14 straipsnio4 dalį: „4

. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.“.

3 straipsnis. — Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Ramūnas Vyžintas Šarūnas Birutis Remigijus Motuzas Ilona Gelažninkienė Jurgita Šukevičienė Violeta Turauskaitė Lilija Vaitiekūnienė Audrius Radvilavičius Darius Jakavičius Algirdas Sysas Saulius Čaplinskas Kęstutis Vilkauskas Tomas Martinaitis Šarūnas Šukevičius Jūratė Zailskienė Karolis Podolskis Robertas Kaunas Ingrida Braziulienė Orinta Leiputė Alvydas Mockus

Aiškinamasis raštas

2025-04-17 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ

TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 2 IR 14

STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto

tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti šie kultūros politikos principai: bendradarbiavimo , reiškiančio, kad kultūros politiką formuojantys ir įgyvendinantys subjektai ir kultūros dalyviai bendrai siekia kultūros politikos tikslo įgyvendinimo, bendradarbiauja tarpusavyje, ir įvairovės , reiškiančio, kad kultūros politiką formuojantys ir įgyvendinantys subjektai ir kultūros dalyviai, siekdami kultūros politikos tikslų, skatina kultūros raiškos įvairovę.

Profesionaliojo scenos meno įstaigos savo veikla ugdo kūrybingą, atvirą, pilietinę visuomenę, tačiau joms sudėtinga vykdyti visuomenei naudingą kūrybinę veiklą neturint specialiai šiai veiklai pritaikytų patalpų. Tai neleidžia šioms įstaigoms nuosekliai formuoti repertuaro, siekti aukštos meninės vertės, įtraukti į savo veiklą įvairias visuomenės grupes. Aukštą meninę ir socialinę vertę kuriančios profesionaliojo scenos meno įstaigos, kurių veikla retai būna pelninga, nepajėgia konkuruoti patalpų nuomos rinkoje su verslo projektais, todėl siekiant tolygios kultūros raidos yra būtina sudaryti sąlygas vystytis ne tik nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms, bet ir kitiems profesionaliojo scenos meno įstaigos statusą turintiems subjektams, kurie taip pat kuria ir atlieka unikalius, išskirtinius aukšto meninio lygio kūrinius.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybė ir savivaldybės turi įvairaus nekilnojamojo turto (patalpų), kuris yra ar gali būti pritaikytas profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklai, tačiau dažnai yra naudojamas ne pagal paskirtį, įgyvendinant aukščiau paminėtus kultūros politikos principus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas) būtina įtvirtinti galimybę valstybei ir savivaldybėms panaudos teise suteikti nekilnojamąjį turtą (patalpas) ne tik biudžetinėms įstaigoms, bet ir kitą teisinę formą turinčioms profesionaliojo scenos meno įstaigoms.

Įstatymo projekto tikslas yra skatinti tolygią ir tvarią profesionaliojo scenos meno plėtrą ir didinti visuomenės kultūrinį įtraukimą.

Įstatymo projekto uždavinys atitinka Kultūros politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą vieną iš kultūros politikos uždavinių – užtikrinti tolygų kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių

įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas inicijuotas ir parengtas Lietuvos Respublikos Seimo nario Seimo nariai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti

teisiniai santykiai

Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas subjektų, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis:

1) biudžetinėms įstaigoms;

2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, viešosioms įstaigoms – mokykloms;

3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

5) viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems, arba viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą;

6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;

7) regionų plėtros taryboms;

8) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme , Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme , Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme , Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme , Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme , Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme

, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių

teigiamų rezultatų laukiama Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kuri leistų valstybės ir savivaldybių nekilnojamąjį turtą, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, perduoti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios nuosavybės ar patikėjimo teise nevaldo, nenaudoja ir nedisponuoja nekilnojamuoju turtu, kuriame viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai.

Teigiami rezultatai, kurių tikimasi:

1. bus užtikrintas profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos

tęstinumas ir plėtra, kadangi šios įstaigos negali vykdyti savo veiklos, jeigu neturi galimybės naudotis salėmis, erdvėmis ar kitomis patalpomis, kuriose atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai;

3. didės kultūros įvairovė ir prieinamumas, ypač regionuose, kuriuose

galimybė rasti profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklai tinkamas patalpas yra itin ribota.

Papildomai pažymėtina, kad atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo

20 straipsnio 4 dalį ir suteikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei laiko

priimti įgyvendinamuosius teisės aktus siūloma įstatymo įsigaliojimą atidėti 2025 m. lapkričio 1 d.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu

rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimto įstatymo teigiami rezultatai, kurių tikimasi, yra nurodyti aiškinamojo rašto 4 punkte.

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma, kadangi Įstatymo projekte yra siūloma įtvirtinti aiškias sąlygas, kurios leis apsisaugoti nuo teoriniu galimų piktnaudžiavimo atvejų – subjektų, galinčių pasinaudoti šia teise, ratas yra ribotas (~100 įstaigų [1] ), iš kurių dalis yra biudžetinės įstaigos arba kitos teisinės formos įstaigos, nuosavybės ar patikėjimo teise valdančios nekilnojamąjį turtą. Be to, pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, panaudos subjektas turi pagrįsti panaudos poreikį ir turi būti įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projektas esminės įtakos korupcijai ir šalies kriminogeninei situacijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projektas padės vystyti veiklą profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios dėl lėšų trūkumo ar kt. priežasčių negali įsigyti patalpų profesionaliojo scenos meno renginių atlikimui komerciniais pagrindais, tokiu būdu paskatinant, pirmiausia, nevyriausybinio sektoriaus teikiamų kultūros paslaugų plėtrą.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo

dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus

būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma priimti ar keisti kitų teisės aktų.

10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos

valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

Įstatymo projekte nėra siūloma įtvirtinti naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.

  • 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus

teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, –

kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti iki 2025 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimą

  • Nr. 1890

„Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis“.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų

fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Priėmus Įstatymų projektus, jų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus.

Teikia Seimo nariai Ramūnas Vyžintas Šarūnas Birutis Remigijus Motuzas Ilona Gelažninkienė Jurgita Šukevičienė Violeta Turauskaitė Lilija Vaitiekūnienė Audrius Radvilavičius Darius Jakavičius Algirdas Sysas Saulius Čaplinskas Kęstutis Vilkauskas Tomas Martinaitis Šarūnas Šukevičius Jūratė Zailskienė Karolis Podolskis Sysas Saulius Čaplinskas Kęstutis Vilkauskas Tomas Martinaitis Šarūnas Šukevičius Jūratė Zailskienė Karolis Podolskis Robertas Kaunas Ingrida Braziulienė Orinta Leiputė Alvydas Mockus