Projektas
1. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1, 3, 10 dalys, 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys, 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, 7 straipsnio 2–4 dalys, 9, 11, 13 ir 15 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.“
2. Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2026 m. sausio 1 d. neatlyginamai išregistruoja duomenis apie tai, kad juridinis asmuo ar Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės juridinio asmens filialas vykdo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai
kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (toliau – „MiCA reglamentas“) 143 straipsnio 3 dalis nustato, jog „ kriptoturto paslaugų teikėjai, kurie pagal taikytiną teisę teikė paslaugas anksčiau nei 2024 m. gruodžio 30 d., gali ir toliau tai daryti iki 2026 m. liepos
leidimas pagal 63 straipsnį “. Remiantis išdėstytu, MiCA reglamentas leidžia valstybėms – narėms nustatyti šio reglamento įgyvendinimo 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį net iki 2026 m. liepos 1 d. Tačiau Lietuva pasirinko šį pereinamąjį laikotarpį nustatyti iki 2025 m. birželio
mėnesių.
2025 m. kovo mėn. pabaigos duomenimis, paraiškas Lietuvos bankui buvo pateikę 22 virtualiųjų valiutų keityklų operatoriaiai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai . Nei vienam iš jų Licencija nėra išduota. Negana to, didžioji dalis gautų paraiškų Lietuvos banke buvo grąžintos pareiškėjams dėl trūkumų.
Paraiškos, kurių atžvilgiu Lietuvos bankas nusprendė dėl tolesnio jų nagrinėjimo, buvo priimtos įpusėjus nustatytam pereinamajam 5 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į panašių licencijų nagrinėjimo ir išdavimo ilgus laikotarpius Operatoriai gali negauti Licencijų iki 2025 m. birželio 1 d. ir jiems gali tekti stabdyti savo veiklą.
Atsižvelgiant į KRĮ, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus, Operatoriams kyla būtinybė reikšmingai pritaikyti savo verslo modelius ir vidinius procesus, kad jie atitiktų tiek MiCA reglamento, tiek Lietuvos banko nustatytus licencijavimo kriterijus. Lietuvoje veiklą jau vykdo arba ją planuoja pradėti tarptautiniu mastu veikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai, kurių akcininkai, galutiniai naudos gavėjai bei valdymo organų nariai dažnai reziduoja skirtingose jurisdikcijose.
Tam, kad būtų galima pateikti išsamų, teisės aktų reikalavimus atitinkantį paraiškos dokumentų paketą, būtina ne tik pertvarkyti vidaus kontrolės, rizikų valdymo, IT sistemų ir pinigų plovimo prevencijos procesus, bet ir surinkti, pagrįsti bei pateikti itin išsamią informaciją apie lėšų kilmę, vadovų patirtį, kompetenciją ir nepriekaištingą reputaciją. Pažymėtina, kad tokie dokumentai kaip pažymos apie teistumą ar reputaciją pagrindžiantys įrodymai privalo būti išduoti ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius iki paraiškos pateikimo, o dokumentai, išduoti užsienio valstybėse, turi būti papildomai legalizuojami arba apostilizuojami.
Todėl Operatoriai dažnai susiduria su situacija, kai dokumentai, kol yra tinkamai parengiami ir patvirtinami, netenka galiojimo ir juos reikia gauti iš naujo. Atsižvelgiant į šiuos praktinius aspektus, net ir veikiant maksimaliai efektyviai, vien pasiruošimas pirminiam paraiškos dėl Licencijos pateikimui trunka vidutiniškai 3–5 mėnesius, o Lietuvos banko atliekamas paraiškos vertinimas – dar papildomai 2–4 mėnesius. Licencijavimo praktika, taikoma kitų finansinių paslaugų srityje, pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigų atveju, rodo, kad visas procesas dažniausiai užtrunka apie 9–11 mėnesių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad net ir atsakingai veikiantys rinkos dalyviai objektyviai negali tikėtis sėkmingai užbaigti licencijavimo proceso iki šiuo metu galiojančio 2025 m.
birželio 1 d. termino. Tokia situacija neatitinka nei proporcingumo, nei teisinio tikrumo principų, kelia teisinio neapibrėžtumo riziką ir gali turėti neigiamų pasekmių tiek rinkos dalyviams, tiek Lietuvos, kaip konkurencingos ir patikimos reguliacinės jurisdikcijos, reputacijai.
Vadovaujantis aukščiau išdėstyta informacija, įvertinus rinkos, Lietuvos banko, Finansų ministerijos atstovų argumentus 2025 m. balandžio 9 d. Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu, buvo nuspręsta pratęsti licencijų nagrinėjimo ir išdavimo laikotarpį iki 2025 m. gruodžio 31 d. Atitinkamai buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos kriptoturto rinkų įstatymo XIV-2879 22 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-304, kuriame numatoma, kad „ Į Juridinių asmenų registro tvarkomą sąrašą įrašyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai nuo 2026 m. sausio 1 d. netenka teisės vykdyti virtualiųjų valiutų keityklų operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos, jeigu jie nėra gavę licencijos Reglamento
(ES) 2023/1114 ir šio įstatymo nustatyta tvarka. “ Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos kriptoturto rinkų įstatyme XIV-2879 numatytas
ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytu atitinkamų straipsnių taikymo laikotarpiu (2025 m. birželio 1 d., o siūloma 2026 m. sausio 1 d.), būtina patikslinti šį įstatymą.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo
18 straipsnio 2 ir 6 dalys reglamentuoja, jog juose nurodyti įstatymo straipsniai įsigalioja 2025 m. birželio 1 d.
reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektu siūloma pakeisti 18 straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytų įstatymo straipsnių įsigaliojimą į 2026 m. sausio 1 d. Projektu siekiama šių teigiamų rezultatų :
pereinamojo laikotarpio trukmę, numatytą MiCA reglamento reikalavimų įgyvendinimui nacionalinėje teisėje, iki 2025 m. gruodžio 31 d., siekiant sudaryti Operatoriams galimybes tinkamai pertvarkyti veiklą ir užtikrinti jos atitiktį taikytiniems teisės aktų reikalavimams; b)
suteikti pakankamai laiko Lietuvos bankui efektyviai ir kokybiškai atlikti gautų paraiškų dėl Licencijų vertinimą.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus šiuo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, šie pakeitimai prisidės prie kriptoturto rinkos stabilumo išsaugojimo ir vartotojų apsaugos, sudarant sąlygas išvengti staigaus kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos nutraukimo, kuris galėtų turėti reikšmingų neigiamų pasekmių tiek paslaugų vartotojams, tiek kitiems finansų rinkos dalyviams. Taip pat siūlomi pakeitimai užtikrins MiCA reglamento nuostatų įgyvendinimo ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kuris suteiktų tiek paslaugų teikėjams (Operatoriams), tiek Lietuvos bankui kaip priežiūros institucijai daugiau laiko tinkamai pasirengti licencijavimo procesams.
okią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos lygiui neturės.
aip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas pereinamojo laikotarpio pratęsimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir rinkos dalyvių veiklos plėtrai, nes sudarys galimybę Operatoriams laiku ir sklandžiai prisitaikyti prie naujų teisinių reikalavimų, užtikrinant veiklos tęstinumą bei investicinės aplinkos stabilumą:
investicinis patrauklumas. Pratęsus pereinamąjį laikotarpį iki 2025 m. gruodžio 31 d., verslo subjektai veiks aiškesnėje ir labiau prognozuojamoje reguliacinėje aplinkoje, kuri sudarys sąlygas efektyviau planuoti investicijas, vidaus procesų pritaikymą ir ilgalaikę verslo plėtrą; b)
bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir išvengta rinkos trikdžių. Trumpas pereinamasis laikotarpis kelia riziką, kad dalis rinkos dalyvių objektyviai nespės laiku gauti reikiamų licencijų, o tai reikštų priverstinį jų veiklos sustabdymą ar nutraukimą Lietuvoje. Tokie veiksmai turėtų neigiamų pasekmių tiek vartotojams, tiek pačiai finansų sistemai. Siūlomas termino pratęsimas suteiks Operatoriams pakankamai laiko užtikrinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, išvengiant veiklos trikdžių, paslaugų perkėlimo į kitas jurisdikcijas ir klientų praradimo. c)
Prisidės prie Lietuvos, kaip fintech ir kriptoturto inovacijų centro, pozicijų stiprinimo. Lietuva jau yra įsitvirtinusi kaip viena iš pažangiausių ir dinamiškiausių finansinių technologijų ekosistemų Europoje. Tai gali tapti papildomu veiksniu, skatinančiu tarptautinius investuotojus rinktis Lietuvą kaip patrauklią vietą ilgalaikei veiklai, licencijavimui bei inovatyvių finansinių produktų vystymui.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės.
r Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas parengtas laikantis
Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektu nereikės priimti ir (ar) keisti įgyvendinamųjų teisės aktų.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Planuojama, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.
specialistų vertinimai ir išvados Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto žodžiai yra „Kriptoturto paslaugų teikėjai“.
paaiškinimai Nėra. Teikia