P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 18 ir 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 6 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
2. Papildyti 5 straipsnį 21 dalimi: „21
. Vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, tačiau neviršija 500 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant mokesčio tarifą, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę: Tarifas = 16 – 10 × (500 000 – mokestinio laikotarpio pajamos) / 200 000. “
3. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai šioje dalyje nurodytų susijusių vienetų bendros mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų:“.
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Vienetai, kurių
mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ir kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo 1 priedėlyje.“
Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 500 000
eurų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5,
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Smulkusis verslas Lietuvoje atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir regioninę plėtrą. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai sudaro reikšmingą dalį šalies ekonomikos struktūroje. Tačiau dabartinė mokestinė sistema apsunkina jų veiklą. Šiuo metu mažesnis pelno mokesčio tarifas taikomas toms įmonėms, kurių pajamos neviršija
šiuolaikinių ekonomikos realijų ir mažina įmonių motyvaciją augti. Įmonės, siekdamos plėtros, natūraliai didina tiek pajamas, tiek darbuotojų skaičių, tačiau vos viršijus nustatytą ribą, mokestinė našta iškart padidėja nuo 6 iki 16 procentų.
Šis staigus šuolis yra problema, nes įmonės praranda galimybę stabiliai planuoti augimą ir plėtrą. Be to, įmonės, viršijusios ribą, privalo mokėti pelno mokestį avansu, o tai dar labiau apsunkina jų finansinę padėtį. Tokia sistema ne tik stabdo verslo augimą, bet ir skatina veiklos skaidymą į keletą mažesnių įmonių, kad būtų išlaikytas mažesnis tarifas. Dažnai įmonės steigia papildomas, dukterines įmones, taip fragmentuodamos veiklą. Tai ne tik iškraipo rinkos sąlygas, bet ir didina administracinę naštą bei sukuria nesąžiningos konkurencijos riziką.
Siekiant spręsti šias problemas, siūlomas pereinamasis tarifas, kuris proporcingai didėtų, pasiekus nustatytą pajamų ribą. Toks sprendimas leistų išvengti staigių finansinių šuolių ir užtikrintų tolygų mokesčių augimą didėjant pajamoms. Valstybė pajamas gautų ne avansu, o įprasta tvarka, taip mažindama įmonių finansinę naštą. Tai ne tik skatintų įmones sąžiningai deklaruoti pajamas, bet ir mažintų paskatas veiklą skaidyti ar steigiant papildomas įmones dirbtinai išlaikyti mažesnį tarifą.
Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad proporcingai didėjantys pelno mokesčio tarifai užtikrina sklandesnį verslo augimą ir išvengia rinkos fragmentacijos. Nyderlanduose, Airijoje ir Liuksemburge diferencijuotas pelno mokesčio tarifas nėra tiesiogiai susijęs su darbuotojų skaičiumi, todėl skatina įmones augti ir išlaikyti konkurencingumą. Šiose šalyse taikomos mokestinės sąlygos pasiteisino ir padėjo užtikrinti stabilų smulkiųjų įmonių plėtrą bei ilgalaikį ekonomikos augimą. Lietuva, siekdama išlaikyti konkurencingą verslo aplinką, taip pat turėtų peržiūrėti mokestines sąlygas ir prisitaikyti prie šiuolaikinių ekonomikos poreikių.
Įstatymo projekto tikslas – sukurti palankesnes ir subalansuotas mokestines sąlygas smulkiosioms įmonėms. Šis tikslas bus pasiektas didinant mokestinio laikotarpio pajamų ribą nuo 300 000 iki 500 000 eurų, atsisakant darbuotojų skaičiaus ribojimo bei taikant proporcingai didėjantį tarifą nuo 6 iki 16 procentų, priklausomai nuo pajamų lygio. Tai užtikrins, kad mokestinė našta didėtų palaipsniui, išvengiant staigių šuolių, ir sudarys sąlygas verslui stabiliai augti.
Įgyvendinus šį projektą, tikimasi paskatinti smulkiųjų įmonių veiklą, sumažinti administracinę naštą, užtikrinti stabilesnes verslo sąlygas bei prisidėti prie ilgalaikio ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo. Įgyvendintas įstatymo projektas leistų smulkioms įmonėms efektyviau planuoti plėtrą, didinti konkurencingumą ir išlaikyti tvarų verslo augimą. Ekonomiškai tai būtų naudinga ne tik verslui, bet ir visai šaliai – stabilus augimas prisidėtų prie biudžeto pajamų didėjimo, užimtumo didinimo ir socialinės gerovės augimo.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijuoja Seimo narys Andrius Bagdonas.
aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojantis Pelno mokesčio įstatymas numato standartinį 16 procentų tarifą. Smulkioms įmonėms, kurių pajamos neviršija 300 000 eurų ir darbuotojų skaičius neviršija 10, taikomas mažesnis 6 procentų tarifas. Toks reguliavimas skirtas sumažinti mokestinę naštą mažoms įmonėms ir palengvinti jų veiklą.
Tačiau esama tvarka nenumato laipsniško perėjimo nuo mažesnio prie didesnio tarifo, kai įmonės pajamos nežymiai viršija nustatytą ribą. Dėl to mokestinė našta staiga padidėja nuo 6 iki 16 procentų, o įmonė įpareigojama mokėti pelno mokestį avansu. Tokia situacija gali apsunkinti finansinį planavimą, ypač toms įmonėms, kurios yra augimo stadijoje ir kurių pajamos tik šiek tiek viršija nustatytą ribą.
Praktikoje šis mokestinis pokytis lemia tai, kad dalis įmonių renkasi riboti pajamas arba organizuoti veiklą taip, kad neviršytų ribos. Siekdamos išlaikyti mažesnį tarifą, kai kurios įmonės steigia papildomas dukterines struktūras arba skaidosi į kelias mažesnes įmones. Toks modelis gali fragmentuoti verslo veiklą ir sukurti papildomą administracinę naštą.
Pažymėtina, kad mažesnio tarifo taikymas taip pat yra susijęs su darbuotojų skaičiaus ribojimu. Dabartinis reguliavimas nustato, kad mažesnis tarifas gali būti taikomas tik toms įmonėms, kurios turi ne daugiau kaip 10 darbuotojų. Ši sąlyga gali riboti smulkiųjų įmonių galimybes plėsti savo veiklą ir didinti darbo vietų skaičių, nes darbuotojų skaičiaus viršijimas taip pat gali lemia mažesnio tarifo praradimą. Tokia sistema skatina dirbtinį darbuotojų skaičiaus reguliavimą, o tai gali neigiamai paveikti įmonių plėtros procesus ir jų prisitaikymą prie rinkos poreikių.
Siekiant išvengti šių mokestinio reguliavimo iššūkių, būtina numatyti proporcingą perėjimą nuo mažesnio prie didesnio tarifo. Toks požiūris užtikrintų, kad įmonės galėtų natūraliai augti, stabiliai planuoti plėtrą ir išlaikyti konkurencingumą. Tokia tvarka skatintų sąžiningą verslo praktiką ir mažintų dirbtinį veiklos skaidymą.
rezultatų laukiama
Siūloma keisti Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, didinant mokestinio laikotarpio pajamų ribą nuo 300 000 iki 500 000 eurų ir atsisakant darbuotojų skaičiaus ribojimo. Tai leistų daugiau smulkių ir vidutinių įmonių taikyti mažesnį mokesčio tarifą, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Pokytis atitiktų ekonomikos poreikius ir sudarytų lankstesnes sąlygas verslo plėtrai.
Siūloma atsisakyti avansinio pelno mokesčio mokėjimo, kuris šiuo metu sukelia papildomą finansinę naštą augančioms įmonėms. Dabartinė prievolė mokėti mokestį avansu riboja pinigų srautų planavimą ir investicijų galimybes, todėl atsisakymas suteiktų daugiau finansinio stabilumo ir prognozuojamumo smulkioms įmonėms. Tai leistų įmonėms efektyviau paskirstyti išteklius.
Taip pat siūloma įvesti proporcingai didėjantį tarifą nuo 6 iki 16 procentų, priklausomai nuo pajamų lygio. Tai padėtų išvengti staigių finansinių šuolių ir skatintų verslus veikti skaidriau, nesumažinant pajamų dirbtinai. Tokia sistema užtikrintų tolygesnį mokesčių paskirstymą ir sumažintų paskatas fragmentuoti veiklą ar steigti papildomas įmones.
Atsisakius darbuotojų skaičiaus ribojimo, įmonės galėtų natūraliai augti, nesibaimindamos prarasti mažesnį tarifą. Tai skatintų darbo vietų kūrimą ir didintų konkurencingumą, nes įmonės galėtų efektyviau prisitaikyti prie rinkos pokyčių.
Tikimasi, kad šie pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas smulkiųjų įmonių augimui, skatins verslo konkurencingumą ir inovacijas bei prisidės prie ilgalaikio ekonomikos augimo. Lankstesnės mokestinės sąlygos užtikrins skaidrumą ir stabilumą, sudarydamos sąlygas nuosekliam verslo plėtojimui.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įgyvendinus siūlomas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, tikimasi pozityvaus poveikio smulkiųjų ir vidutinių įmonių plėtrai. Didesnė mokestinio laikotarpio pajamų riba ir proporcingai didėjantis tarifas padės išvengti staigių finansinių šuolių, todėl įmonės galės stabiliau planuoti savo veiklą ir plėtrą.
Lankstesnės mokestinės sąlygos skatins investicijas, darbo vietų kūrimą ir inovacijų diegimą, taip prisidedant prie ilgalaikio ekonomikos augimo.
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai.
jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas prisidės prie verslo sąlygų gerinimo, nes įmonės nebus priverstos riboti augimo siekdamos išlaikyti mažesnį tarifą. Tai skatins natūralų įmonių plėtros procesą ir leis didinti konkurencingumą tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje rinkoje. Be to, administracinė našta mažės, nes įmonės nebus linkusios dirbtinai skaidyti veiklos ar kurti papildomų dukterinių įmonių siekdamos išvengti tarifų padidėjimo.
Bendras poveikis verslui bus teigiamas. stabilios ir skaidrios mokestinės sąlygos skatins investicijų pritraukimą, didins verslo pasitikėjimą reguliavimo sistema ir kurs palankias sąlygas ilgalaikei ekonomikos plėtrai.
aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo įgyvendinimui nereikalingi papildomi teisės aktai ar pakeitimai.
Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o naudojamos sąvokos ir terminai įvertinti pagal Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytą tvarką.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir žmogaus teisių apsaugos konvencijoms.
teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Papildomų teisės aktų priėmimo nereikia.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinus siūlomas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, tikimasi pozityvaus poveikio smulkiųjų ir vidutinių įmonių plėtrai. Didesnė mokestinio laikotarpio pajamų riba ir proporcingai didėjantis tarifas padės išvengti staigių finansinių šuolių, todėl įmonės galės stabiliau planuoti savo veiklą ir plėtrą. Lankstesnės mokestinės sąlygos skatins investicijas, darbo vietų kūrimą ir inovacijų diegimą, taip prisidedant prie ilgalaikio ekonomikos augimo.
Nors pradiniame etape gali būti juntamas laikinas biudžeto pajamų sumažėjimas, ilgesniu laikotarpiu laukiama teigiamo efekto. Augančios įmonės mokės mokesčius didesnėmis apimtimis, todėl biudžeto pajamos palaipsniui augs. Be to, įmonės bus labiau motyvuotos skaidriai deklaruoti pajamas ir plėsti veiklą, taip padidindamos mokesčių surinkimą.
vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo atsižvelgta į verslo bendruomenės ir valstybės institucijų pastebėjimus bei įžvalgas.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Smulkusis verslas, pelno mokestis, lengvatos, investicijos.
paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas