Projektas
1. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Į Juridinių asmenų registro tvarkomą sąrašą įrašyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai nuo 2026 m. sausio 1 d. netenka teisės vykdyti virtualiųjų valiutų keityklų operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos, jeigu jie nėra gavę licencijos Reglamento (ES) 2023/1114 ir šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos kriptoturto rinkų įstatyme (toliau – „KRĮ“ ) nustatyta galimybė į Juridinių asmenų registro tvarkomą sąrašą įrašytiems virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams (toliau – „Operatoriai“) teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas, tačiau, norėdami tęsti veiklą po 2025 m. birželio 1 d., jie privalo turėti
reglamente (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (toliau – „MiCA reglamentas“) nustatyta tvarka išduotą veiklos leidimą (licenciją) (KRĮ 22 straipsnio 3 dalis). Pagal KRĮ nuostatas visi Operatoriai, siekiantys teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas, iki
leidimą (licenciją), už kurios išdavimą ir Operatorių veiklos priežiūrą yra atsakingas Lietuvos Bankas (toliau – „Licencija“).
MiCA reglamento 143 straipsnio 3 dalis nustato, jog „ kriptoturto paslaugų teikėjai, kurie pagal taikytiną teisę teikė paslaugas anksčiau nei 2024 m. gruodžio 30 d., gali ir toliau tai daryti iki 2026 m. liepos
leidimas pagal 63 straipsnį “. Remiantis išdėstytu, MiCA reglamentas leidžia valstybėms – narėms nustatyti šio reglamento įgyvendinimo 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį net iki 2026 m. liepos 1 d. Tačiau Lietuva pasirinko šį pereinamąjį laikotarpį nustatyti iki 2025 m. birželio
mėnesių. Remiantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (toliau – „ESMA“) paskelbtais duomenimis [1]
, Lietuva yra vienintelė valstybė Europos ekonominėje erdvėje (toliau – „EEE“), pasirinkusi taikyti itin trumpą – vos 5 mėnesių – pereinamąjį MiCA reglamento įgyvendinimo laikotarpį. Tuo tarpu daugelis kitų EEE valstybių pasirinko žymiai ilgesnius terminus, leidžiančius tiek Operatoriams, tiek nacionalinėms priežiūros institucijoms tinkamai pasiruošti MiCA reglamento reikalavimų įgyvendinimui ir licencijų suteikimui. Pavyzdžiui, Čekija, Danija, Estija, Prancūzija, Kroatija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Rumunija ir Islandija taiko maksimalų – 18 mėnesių – pereinamąjį laikotarpį, o Bulgarija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Austrija, Slovakija ir Lichtenšteinas – 12 mėnesių terminą.
Švedija pasirinko 9 mėnesių laikotarpį, Suomija, Slovėnija, Lenkija, Latvija, Nyderlandai, Vengrija – 6 mėnesių.
2025 m. kovo pabaigos duomenimis, paraiškas Lietuvos bankui buvo pateikę 22 Operatoriai. Nei vienam iš jų Licencija nėra išduota. Negana to, didžioji dalis gautų paraiškų Lietuvos banke buvo grąžintos pareiškėjams dėl trūkumų. Paraiškos, kurių atžvilgiu Lietuvos bankas nusprendė dėl tolesnio jų nagrinėjimo, buvo priimtos įpusėjus nustatytam pereinamajam 5 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į panašių licencijų nagrinėjimo ir išdavimo ilgus laikotarpius Operatoriai gali negauti Licencijų iki 2025 m. birželio 1 d. ir jiems gali tekti stabdyti savo veiklą.
Atsižvelgiant į KRĮ, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus, Operatoriams kyla būtinybė reikšmingai pritaikyti savo verslo modelius ir vidinius procesus, kad jie atitiktų tiek MiCA reglamento, tiek Lietuvos banko nustatytus licencijavimo kriterijus. Lietuvoje veiklą jau vykdo arba ją planuoja pradėti tarptautiniu mastu veikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai, kurių akcininkai, galutiniai naudos gavėjai bei valdymo organų nariai dažnai reziduoja skirtingose jurisdikcijose.
Tam, kad būtų galima pateikti išsamų, teisės aktų reikalavimus atitinkantį paraiškos dokumentų paketą, būtina ne tik pertvarkyti vidaus kontrolės, rizikų valdymo, IT sistemų ir pinigų plovimo prevencijos procesus, bet ir surinkti, pagrįsti bei pateikti itin išsamią informaciją apie lėšų kilmę, vadovų patirtį, kompetenciją ir nepriekaištingą reputaciją. Pažymėtina, kad tokie dokumentai kaip pažymos apie teistumą ar reputaciją pagrindžiantys įrodymai privalo būti išduoti ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius iki paraiškos pateikimo, o dokumentai, išduoti užsienio valstybėse, turi būti papildomai legalizuojami arba apostilizuojami.
Todėl Operatoriai dažnai susiduria su situacija, kai dokumentai, kol yra tinkamai parengiami ir patvirtinami, netenka galiojimo ir juos reikia gauti iš naujo. Atsižvelgiant į šiuos praktinius aspektus, net ir veikiant maksimaliai efektyviai, vien pasiruošimas pirminiam paraiškos dėl Licencijos pateikimui trunka vidutiniškai 3–5 mėnesius, o Lietuvos banko atliekamas paraiškos vertinimas – dar papildomai 2–4 mėnesius. Licencijavimo praktika, taikoma kitų finansinių paslaugų srityje, pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigų atveju, rodo, kad visas procesas dažniausiai užtrunka apie 9–11 mėnesių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad net ir atsakingai veikiantys rinkos dalyviai objektyviai negali tikėtis sėkmingai užbaigti licencijavimo proceso iki šiuo metu galiojančio 2025 m.
birželio 1 d. termino. Tokia situacija neatitinka nei proporcingumo, nei teisinio tikrumo principų, kelia teisinio neapibrėžtumo riziką ir gali turėti neigiamų pasekmių tiek rinkos dalyviams, tiek Lietuvos, kaip konkurencingos ir patikimos reguliacinės jurisdikcijos, reputacijai.
Operatoriams nespėjus tinkamai pasirengti licencijavimo procedūroms ir pritaikyti savo verslo modelių prie taikytinų teisės aktų reikalavimų, kyla rizika, kad dalis jų nepateiks paraiškų dėl Licencijos gavimo Lietuvoje arba atsiims jau pateiktas paraiškas. Tokiu atveju Operatoriai gali pasirinkti veiklos perkėlimą į kitas EEE priklausančias valstybes, kurios taiko ilgesnius ir verslo pasirengimui palankesnius pereinamuosius laikotarpius. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas paraiškai besiruošiantis Operatorius, siekdamas atitikti Licencijos išdavimui keliamus reikalavimus, privalo ne tik įsivertinti savo veiklos specifiką, bet ir užtikrinti faktinį vykdomos veiklos ryšį su Lietuva. Šiuo metu Operatoriai jau aktyviai investuoja į vietos infrastruktūrą – nuomojasi patalpas veiklai vykdyti, vidutiniškai įdarbina bent 10 Lietuvoje reziduojančių darbuotojų ir tiesiogiai prisideda prie vietos ekonomikos. Toks kapitalo ir žmogiškųjų išteklių įsipareigojimas rodo šio sektoriaus svarbą šalies fintech ekosistemai.
Tuo atveju, jei per pereinamąjį laikotarpį Licencija Lietuvoje nebus gauta, Operatoriai privalės stabdyti veiklą, kas ne tik lems reikšmingus finansinius ir veiklos nuostolius, bet ir neigiamai paveiks jų įdarbintą personalą. Dėl licencijavimo proceso vėlavimų gali kilti masiniai darbuotojų atleidimai, o verslui traukiantis iš Lietuvos sumažės valstybės biudžeto pajamos.
Vis labiau augančią kriptoturto paslaugų sektoriaus svarbą tarptautiniu mastu ir įtaką Lietuvos ekonomikai iliustruoja žemiau nurodyti aspektai:
investuotojų įsitraukimas ir kriptoturto rinkos mastas. Kriptoturto rinka pastaraisiais metais tapo reikšminga pasaulinės finansų sistemos dalimi, į kurią vis aktyviau įsitraukia didžiausi pasaulio instituciniai investuotojai, bankai ir kiti finansiniai tarpininkai. Vieni stambiausių pasaulio institucinių investuotojų
prekiaujamus fondus (ETF), susijusius su Bitcoin ir Ethereum. Vieno iš institucinių investuotojų valdomo ETF turto vertė viršijo 50 mlrd. JAV dolerių, tapdama viena didžiausių pasaulyje investicijų į Bitcoin forma. b)
Kriptoturto sektoriaus plėtra ir investicinis patrauklumas Lietuvoje. Lietuva išsiskiria kaip viena pirmaujančių Europos Sąjungos jurisdikcijų pagal kriptoturto paslaugų teikėjų skaičių bei investuotojų susidomėjimą šiuo sektoriumi. Pastaraisiais metais kriptoturto sektorius šalyje sparčiai augo – 2020 m. veikė vos 8 virtualiojo turto paslaugų teikėjai, o jau 2022 m. jų skaičius pasiekė beveik 800 įmonių. Nors po 2022 m. ir 2024 m. PPTFPĮ pakeitimų šis skaičius sumažėjo dėl sugriežtintų reikalavimų, šiuo metu Lietuvoje vis dar registruota apie 340 virtualiojo turto paslaugų teikėjų, o tai išlieka viena didžiausių koncentracijų Europos mastu.
Suprantama, kad kai kuriems Lietuvoje registruotiems kriptoturto paslaugų teikėjams būdingos tam tikros rizikos (pvz., pinigų plovimo rizikos) ir kad tokie rinkos dalyviai neprisideda prie ekonominės vertės kūrimo. Tačiau Lietuvoje taip pat veikia kai kurių didžiausių pasaulio kriptoturto rinkos dalyvių padaliniai, kurie reikšmingai prisideda prie Lietuvos ekonomikos gerinimo ir didelį dėmesį bei resursus skiria rizikų prevencijai. Vienas iš pavyzdžių – tai pasaulinės kriptoturto keityklos padalinys Lietuvoje, kurio vertė 2024 m. viršijo 1 mlrd. eurų, ir dėl to šis Lietuvoje veikiantis padalinys įgijo vienaragio (angl. unicorn) statusą.
Be to, Lietuvos kriptoturto ekosistemą jau pasirinko daugybė tarptautinių investuotojų iš tokių šalių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Pietų Korėja, Kanada, Taivanas, Singapūras ir Jungtinė Karalystė. Šie faktai liudija, kad Lietuva yra vertinama kaip patikima, inovacijoms palanki ir konkurencinga jurisdikcija kriptoturto paslaugų plėtrai bei ilgalaikėms investicijoms šiame sektoriuje.
apmokestinimas reikšmingai prisideda prie valstybių biudžeto.
Operatorių vykdoma veikla yra apmokestinama pelno mokesčiu bei kitais mokesčiais, kurie reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto pajamų formavimo. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia apie 340 Operatorių , kurie 2023–2024 m. laikotarpiu bendrai sumokėjo beveik 90 mln. eurų mokesčių į valstybės biudžetą. Penkių didžiausių kriptoturto paslaugų teikėjų bendrai sumokėta suma 2023 m. viršijo 30 milijonų eurų. Atsižvelgiant į MiCA reglamento ir Lietuvos banko nustatytus reikalavimus licencijuotiems kriptoturto paslaugų teikėjams – įskaitant reikalavimus pagrindinius darbuotojus įdarbinti Lietuvoje, turėti didžiąją dalį veiklos infrastruktūros Lietuvoje, laikytis kapitalo bei organizacinių reikalavimų – prognozuojama, kad licencijuotų kriptoturto paslaugų teikėjų mokamų mokesčių suma Lietuvoje galėtų išaugti reikšmingai.
Todėl KRĮ projekto tikslas yra užtikrinti Lietuvos finansų bei kriptoturto sistemos stabilumą bei tinkamą Operatorių veiklos tęstinumą. Operatoriams turi būti sudaromos palankios sąlygos pasiruošti MiCA reglamento reikalavimams ir aplikavimo dėl Licencijų išdavimo procesui. KRĮ projekto uždaviniai:
siekiama pratęsti pereinamąjį MiCA reglamento reikalavimų įgyvendinimo laikotarpį iki 2025 m. gruodžio 31 d., sudarant Operatoriams galimybes tinkamai pritaikyti veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams;
galimybes Lietuvos bankui efektyviai bei tinkamai išnagrinėti gautas aplikacijas dėl Licencijų bei konsultuoti rinkos dalyvius dėl reikalavimų taikymo.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Algirdas Sysas ir Giedrius Drukteinis.
projektuose aptarti teisiniai santykiai
22 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog: „ Į Juridinių asmenų registro tvarkomą sąrašą įrašyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai nuo 2025 m. birželio 1 d. netenka teisės vykdyti virtualiųjų valiutų keityklų operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos, jeigu jie nėra gavę licencijos Reglamento (ES) 2023/1114 ir šio įstatymo nustatyta tvarka .“
reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomu nauju KRĮ projektu siūloma nurodyti, jog „ Į Juridinių asmenų registro tvarkomą sąrašą įrašyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai nuo
1 d. netenka teisės vykdyti virtualiųjų valiutų keityklų operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos, jeigu jie nėra gavę licencijos Reglamento (ES) 2023/1114 ir šio įstatymo nustatyta tvarka .“ Kaip buvo nurodyta šio rašto 1 punkte, dėl šiuo metu galiojančio KRĮ teisinio reguliavimo, Operatoriai susiduria su teisiniais ir administraciniais iššūkiais dėl
Lietuvos Banko/ MiCA reglamento reikalavimus atitinkančio Licencijos paraiškos paketo paruošimo. KRĮ projektu siūloma nustatyti ilgesnį MiCA reglamento įgyvendinimo pereinamąjį laikotarpį iki 2025 m. gruodžio 31 d. KRĮ projektu siekiama šių teigiamų rezultatų :
laikotarpio trukmę, numatytą MiCA reglamento reikalavimų įgyvendinimui nacionalinėje teisėje, iki 2025 m. gruodžio 31 d., siekiant sudaryti Operatoriams galimybes tinkamai pertvarkyti veiklą ir užtikrinti jos atitiktį taikytiniems teisės aktų reikalavimams;
pakankamai laiko Lietuvos bankui efektyviai ir kokybiškai atlikti gautų paraiškų dėl Licencijų vertinimą.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus šiuo įstatymo projektu siūlomus KRĮ pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, šie pakeitimai prisidės prie kriptoturto rinkos stabilumo išsaugojimo ir vartotojų apsaugos, sudarant sąlygas išvengti staigaus kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos nutraukimo, kuris galėtų turėti reikšmingų neigiamų pasekmių tiek paslaugų vartotojams, tiek kitiems finansų rinkos dalyviams. Taip pat siūlomi pakeitimai užtikrins MiCA reglamento nuostatų įgyvendinimo ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kuris suteiktų tiek paslaugų teikėjams (Operatoriams), tiek Lietuvos bankui kaip priežiūros institucijai daugiau laiko tinkamai pasirengti licencijavimo procesams.
okią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos lygiui neturės.
aip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas pereinamojo laikotarpio pratęsimas, numatytas KRĮ projekte, turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir rinkos dalyvių veiklos plėtrai, nes sudarys galimybę Operatoriams laiku ir sklandžiai prisitaikyti prie naujų teisinių reikalavimų, užtikrinant veiklos tęstinumą bei investicinės aplinkos stabilumą:
investicinis patrauklumas. Pratęsus pereinamąjį laikotarpį iki 2025 m. gruodžio 31 d., verslo subjektai veiks aiškesnėje ir labiau prognozuojamoje reguliacinėje aplinkoje, kuri sudarys sąlygas efektyviau planuoti investicijas, vidaus procesų pritaikymą ir ilgalaikę verslo plėtrą;
tęstinumas ir išvengta rinkos trikdžių. Trumpas pereinamasis laikotarpis kelia riziką, kad dalis rinkos dalyvių objektyviai nespės laiku gauti reikiamų licencijų, o tai reikštų priverstinį jų veiklos sustabdymą ar nutraukimą Lietuvoje. Tokie veiksmai turėtų neigiamų pasekmių tiek vartotojams, tiek pačiai finansų sistemai. Siūlomas termino pratęsimas suteiks Operatoriams pakankamai laiko užtikrinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, išvengiant veiklos trikdžių, paslaugų perkėlimo į kitas jurisdikcijas ir klientų praradimo. c)
Prisidės prie Lietuvos, kaip fintech ir kriptoturto inovacijų centro, pozicijų stiprinimo. Lietuva jau yra įsitvirtinusi kaip viena iš pažangiausių ir dinamiškiausių finansinių technologijų ekosistemų Europoje. Tai gali tapti papildomu veiksniu, skatinančiu tarptautinius investuotojus rinktis Lietuvą kaip patrauklią vietą ilgalaikei veiklai, licencijavimui bei inovatyvių finansinių produktų vystymui.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams KRĮ projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus KRĮ projektą, kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės.
r Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka KRĮ projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. KRĮ projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
KRĮ projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti KRĮ projektu nereikės priimti ir (ar) keisti įgyvendinamųjų teisės aktų.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Planuojama, kad KRĮ projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.
specialistų vertinimai ir išvados KRĮ projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai KRĮ projekto žodžiai yra „virtualiųjų valiutų keityklos operatorius“, „depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus“.
paaiškinimai Nėra. Teikia [1] https://www.esma.europa.eu/document/list-grandfathering-periods-decided-member-states-under-mica