Projektas
2025 m. d. Nr.
1Papildyti 2 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Tinkamas sąlygų pritaikymas
2Buvusią 2 straipsnio 10 dalį laikyti 11 dalimi.
3Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:
„12. Tinkamo sąlygų pritaikymo neužtikrinimas yra laikomas šio straipsnio 5 ir 9 dalyse apibrėžta diskriminacija negalios pagrindu.“
4Buvusią 2 straipsnio 11 dalį laikyti 13 dalimi.
1Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
2Papildyti 5 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyti už administracinių paslaugų teikimą atsakingi viešojo administravimo subjektai, administracinių ir (ar) viešųjų paslaugų teikėjai
pagal kompetenciją privalo:
1) užtikrinti lygias galimybes, nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, teikiant administracines ir (ar) viešąsias paslaugas;
2) imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų gauti administracines ir (ar) viešąsias paslaugas pritaikymas.“
3Buvusią 5 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi.
1Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas, kurio reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti asmens su negalia ugdymosi poreikius ir galimybę dalyvauti ugdymo procese ir įgyvendinti teisę į švietimą laikantis įtraukties principo.“
2Buvusią 6 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi.
Pakeisti 7 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „
8) imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis pritaikymas;“.
1Papildyti 8 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Gaminių ir prekių pardavėjai, gamintojai ar paslaugų teikėjai privalo imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas ir už juos atsiskaityti pritaikymas, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų nepakanka.“
2Buvusią 8 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.
1Papildyti 9 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Organizacijos ir asociacijos privalo imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų dalyvauti šių organizacijų (asociacijų) veikloje ir gauti jų teikiamą naudą pritaikymas.
“
uvusias 9 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo
įstatymo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant sudaryti papildomas teisines prielaidas užtikrinti tinkamas sąlygas žmonėms su negalia dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir naudotis turimomis teisėmis įvairiose gyvenimo srityse, skatinti paslaugų teikėjų didesnes pastangas ir dialogą su asmenimis su negalia siekiant užtikrinti šiems asmenims galimybę naudotis paslaugomis lygiai su kitais asmenimis. Parengti Įstatymo projektą paskatino vis dar nepakankamas žmonių su negalia teisių ir galimybių užtikrinimas praktikoje.
Įvairiose gyvenimo srityse žmonės su negalia daug sunkiau nei kiti asmenys gali gauti viešąsias paslaugas, vartojimo prekes, gaminius ir paslaugas arba iš viso negali jų gauti, nes nėra sudaromos tinkamos sąlygos jomis pasinaudoti, jos nepakankamai prieinamos. Nėra aiškiai suprantama ir apibrėžta, kas yra tinkamas sąlygų pritaikymas žmogui su negalia. Trūksta visuomenės, institucijų ir organizacijų žinojimo ir supratimo, kaip turėtų būti organizuojamas darbas, paslaugos, įrengta aplinka, kad didžiajai visuomenės daliai įprastos paslaugos ir aplinka būtų pasiekiamos ir prieinamos visiems.
Žinojimo ir supratimo, kad galima prašyti ir reikalauti tinkamų sąlygų dalyvauti visuomeniniame gyvenime, darbo rinkoje ir gauti visas reikalingas paslaugas lygiai su kitais asmenimis, trūksta ir daugeliui žmonių su negalia. Nors tyrimai rodo, kad dauguma šalies gyventojų vis palankiau vertina žmones su negalia ir deklaruoja pozityvias nuostatas, diskriminacija negalios pagrindu vis dar gajus reiškinys, kuris kuria žmonių su negalia dalyvavimą visuomenės gyvenime ribojančius veiksnius.
Todėl ypač reikalingos priemonės, skatinančios verslo ir ypač viešojo sektoriaus darbuotojų (pvz., viešojo transporto vairuotojų, statybų darbų vykdytojų, medicinos srities, teisingumo sistemos darbuotojų) teikiamų paslaugų ir darbo kultūros pokytį, be kurio neįmanomas tinkamų sąlygų sudarymas žmonėms su negalia.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ANTA) duomenimis, 2023 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno 224,9 tūkst. asmenų su negalia, iš jų 16,9 tūkst. vaikų, 65 tūkst. pensinio amžiaus žmonių su negalia ir 142,9 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Didžiajai daliai darbingo amžiaus asmenų su negalia (85 proc.) nustatytas 45–55 ar 30–40 proc. darbingumo lygis ir 15 proc. – 0–25 proc. darbingumo lygis.
Lietuvoje dirba tik apie 29 proc. visų negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atlikto tyrimo „Neįgaliųjų patirtis įsidarbinant ir dirbant“ duomenimis, 98 proc. apklaustųjų nedirbančių asmenų su negalia nurodė, kad pagrindinis trukdis įsidarbinti yra nepritaikyta aplinka, nelankstus darbo grafikas ir individualizuotų, padedančių įsitvirtinti darbo rinkoje, paslaugų trūkumas.
Lytis, negalia, amžius ir socialinė padėtis yra dažniausi pagrindai, dėl kurių asmenys jautėsi diskriminuojami ir kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, dėl diskriminacijos negalios pagrindu 2021 m. gauti 125 kreipimaisi, 2022 m. – 361 kreipimasis. 2023 m.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 406 kreipimusis dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu, iš jų 49 skundus. 2023 m. daugiau nei pusė tyrimų atlikti dėl galimos diskriminacijos vartotojų teisių apsaugos srityje (53 proc.). Šioje srityje užfiksuota ir daugiausia pažeidimų (9).
Skundai teikti dėl fizinės aplinkos neprieinamumo (pvz., automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių namų neprieinamumo, šiukšlių konteinerių įrengimo neatsižvelgiant į asmenų su judėjimo negalia poreikius), dėl informacinės aplinkos neprieinamumo (elektroninių paslaugų, fizinių paslaugų teikimo vietų neprieinamumo asmenims su regos negalia). Taip pat pastebėta, kad gyventojai vis labiau atpažįsta priekabiavimo dėl negalios atvejus, kai paslaugų teikėjai elgiasi nepagarbiai dėl žmogaus negalios, ir dėl to asmenys su negalia arba jų atstovai kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Asmenys taip pat kreipėsi dėl mokyklų atsisakymo priimti vaikus su negalia, sudaryti tinkamas mokymosi sąlygas. Kreiptasi dėl patiriamo skurdo, socialinės atskirties, socialinių paslaugų neprieinamumo.
Vis dėlto skundų, palyginti su žmonių su negalia skaičiumi ir aplinkos ir paslaugų nepritaikymo lygiu, yra gana mažai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba asmenų su negalia skundų dėl nesudaromų tinkamų sąlygų gauti paslaugas ir apribotų galimybių naudotis viešąja infrastruktūra gauna labai mažai, nes trūksta žinomumo apie šią teisę ir galimybę. Be to, žmonės, net ir žinodami, neretai nedrįsta kreiptis, nes neturi galimybių gauti įrodymus, o jų trūksta dėl to, kad žmonėms su negalia surinkti įrodymus kartais sunkiai įmanoma.
Tinkamas sąlygų pritaikymas yra vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos, ratifikuotos 2010 m. gegužės 27 d. Įstatymu Nr. XI-854, ir jos Fakultatyvaus protokolo (2024 m. patikslintas vertimas – 2024-10-24 Nr. 2024-18415) (toliau – Konvencija) horizontaliųjų principų.
Tinkamas sąlygų pritaikymas – tai ex nunc prieinamumo pareiga, o tai reiškia, kad ji vykdoma nuo to momento, kai asmeniui su negalia to reikia konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, darbo vietoje ar mokykloje. Ši pareiga papildo ex ante prieinamumo pareigą, kuri užtikrina bendrų prieinamumo standartų nuoseklų įgyvendinimą, universalaus dizaino principų plėtojimą.
Tinkamas sąlygų pritaikymas svarbus tose situacijose, kai ex ante pareiga nėra išpildyta (nėra užtikrinti prieinamumo standartai) arba bendrųjų prieinamumo standartų konkrečioje situacijoje nepakanka, kad būtų užtikrinta galimybė konkrečiam asmeniui su negalia pasinaudoti savo teisėmis. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra statybos techniniai reglamentai (toliau – STR). Vadovaujantis STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 1 punktu, jeigu pastato paskirtis yra įtraukta į
STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 1 priedo statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems asmenų su negalia poreikiams, sąrašą, rengiant šios paskirties statinių projektus jie privalo būti prieinami asmenims, turintiems negalią, tačiau STR įpareigojimas taip projektuoti pastatus yra tik renovuojamiems ar naujai statomiems objektams. Viešosios paslaugos dažnai teikiamos senuose pastatuose, kur prieinamumo reikalavimai gali būti įgyvendinti tik iš dalies, tik svarbiausiose erdvėse, kartais net ir vienodų sąlygų ir pritaikytos ex ante aplinkos neužtenka, todėl individualiu konkrečiu atveju tinkamas sąlygų pritaikymas gali būti vienintelis būdas asmeniui su negalia gauti viešąsias paslaugas, prekes ir gaminius lygiai su kitais.
Pažymėtina, kad neproporcingos naštos kriterijus pagal Konvenciją ir jos išaiškinimus yra taikomas kartu su pareiga tinkamai pritaikyti sąlygas ir netaikytinas įgyvendinant ex ante prieinamumo pareigą. Taigi tinkamas sąlygų pritaikymas tik papildo, bet nepaneigia pareigos užtikrinti aplinkos (fizinės ir informacinės) pritaikymo standartus, kurie įtvirtinti kituose teisės aktuose.
Pažymėtina, kad pirmiau
minėtą tinkamo sąlygų pritaikymo, kaip teisinės priemonės, sudėtingumą lemia pačios priemonės prigimtis, kai prieinamumo pareiga yra ex nunc , t. y. ji vykdoma nuo to momento, kai asmeniui su negalia to reikia konkrečioje situacijoje. Taigi pareigą turinčiam subjektui jo veiksmai iki konkrečios situacijos atsiradimo nėra aiškiai aprašyti, o nustatoma, galima sakyti, atidaus elgesio prievolė.
Todėl bendrai apibrėžti ir nustatyti neproporcingos naštos kriterijų yra labai sunku, nes individualiu konkrečiu atveju ir konkrečioje aplinkoje tai gali būti labai skirtingi dalykai.
Vienas iš tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo nacionalinėje teisėje sunkumų yra tai, kad Konvencijoje nėra aiškaus šio principo turinio ir jo ribų (kada yra nustatoma neproporcinga ar netinkama našta) apibrėžimo. Tinkamas sąlygų pritaikymas reikalingas ne tik kaip priemonė asmenų su negalia teisėms bet kurioje situacijoje užtikrinti, bet ir prieinamumo principų įgyvendinimui paspartinti. Kadangi laipsniškas prieinamumo standartų įgyvendinimas užtrunka, pagrįstos pritaikymo priemonės, suteiktos vienam asmeniui, gali tapti kolektyvine ar viešąja gėrybe, taip paspartindamos laipsnišką prieinamumo principų įgyvendinimą. 2019 m. rugsėjo 11 d.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-397/18
priėmė prejudicinį sprendimą, kuriuo siekiama užtikrinti kuo veiksmingesnį asmenų su negalia teisės į darbą užtikrinimą, ir pažymėjo, kad
tinkamų sąlygų sudarymas turi būti suprantamas kaip įvairių kliūčių, trukdančių žmonėms su negalia visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime tokiomis pat kaip ir kiti darbuotojai sąlygomis, pašalinimas. Teismas akcentavo, kad darbdavys turi būti sudaręs sąlygas darbuotojui su negalia dirbti lygiai su negalios neturinčiais darbuotojais tam, kad vėliau šiuos darbuotojus galėtų tarpusavyje vertinti lygiomis sąlygomis. Teismas kartu pažymėjo, kad darbdaviui negali būti užkrauta neproporcinga našta pritaikyti darbo sąlygas darbuotojui su negalia, atsižvelgiant į finansines ir kitas susijusias išlaidas, į įmonės dydį ir finansinius išteklius, taip pat į galimybę gauti valstybės finansavimą ar kitos rūšies pagalbą. Darbdavių pareiga – imtis tinkamų, veiksmingų ir praktinių priemonių, skirtų darbo vietai pritaikyti, pavyzdžiui: pritaikyti patalpas ir įrenginius, nustatyti tinkamus darbo laiko modelius, paskirstyti užduotis, organizuoti mokymą, aprūpinti integracijos bei įtraukties ištekliais. Tinkamas sąlygų pritaikymas nereikalauja, kad būtų įdarbinamas asmuo, kuris neturi reikiamos kompetencijos ar gebėjimų atlikti darbą. Veikiau tai yra kliūčių panaikinimas darbuotojui ar kandidatui, turinčiam reikalingą išsilavinimą, įgūdžius ir kompetenciją, bei galimybės save realizuoti ir atlikti esmines darbo funkcijas, nepaisant negalios, užtikrinimas.
Laikytis tokio pat principo reikia ne tik užtikrinant teisę į darbą, bet ir kitose srityse: užtikrinant vartotojų teises, teisę gauti viešąsias paslaugas, teisę į švietimą ar teisę dalyvauti įvairių organizacijų veikloje. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių komitetas savo rekomendacijose Lietuvai dar 2016 m. išreiškė didelį susirūpinimą dėl teisės aktuose nenuosekliai taikomos tinkamo sąlygų pritaikymo sąvokos ir rekomendavo imtis visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kuriomis būtų skatinamas tinkamas sąlygų pritaikymas asmenims su negalia ir viešajame, ir privačiame sektoriuje, užtikrinama tinkamo sąlygų pritaikymo stebėsena, taip pat kad būtų pripažįstama, jog tinkamo sąlygų pritaikymo nebuvimas yra diskriminacijos dėl negalios forma.
2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. XIV-1722 kaip vienas pagrindinių principų buvo įtrauktas tinkamas sąlygų pritaikymas, apibūdintas taip, kaip apibrėžta Konvencijoje, tačiau įstatyme nėra detalizuota, kaip jo turėtų būti laikomasi.
31 dalyje yra numatoma veiksmų seka esant situacijai, kai nėra įmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo priimtam mokytis mokiniui dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos mokyklai.
Nepaisant šiuose įstatymuose įtvirtintų nuostatų, be aiškių jų taikymo procesų ar kriterijų apibrėžimo, dėl menko žinomumo visuomenėje tinkamo sąlygų pritaikymo principas nėra taikomas arba taikomas siaurai ir (arba) paviršutiniškai. Todėl svarbu išplėsti tinkamo sąlygų pritaikymo principo visose srityse reglamentavimą nacionaliniuose teisės aktuose.
Tinkamas bei aiškus ir pareigos užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą, ir teisės į tinkamas sąlygas reglamentavimas yra labai svarbus tinkamo sąlygų pritaikymo principui įgyvendinti.
Nors skundų ir teisminių procedūrų metu Konvenciją galima taikyti tiesiogiai, aiškaus reguliavimo trūkumas nacionalinėje teisėje lemia žinių apie tinkamą sąlygų pritaikymą stoką visoje visuomenėje, įskaitant sprendimų priėmėjus, viešąsias institucijas, verslą ir pačius asmenis su negalia, ir trukdo diskriminacijos prevencijai.
Tinkamo sąlygų pritaikymo priemonės įtraukimo į įstatymą svarbą galima pagrįsti ir Lietuvos teismuose nagrinėtų bylų pavyzdžiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendime teisėjų kolegija akcentavo, jog nepaisant to, kad teisės aktai nenustato reikalavimo sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui, turinčiam judėjimo negalią, savarankiškai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą, tokiam asmeniui susirgus turi būti užtikrintas medicininių paslaugų prieinamumas. Anot teismo, paslaugų prieinamumą asmenims, kurie turi judėjimo negalią, kaip ir kitiems asmenims, kurie turi kitokią negalią, galima užtikrinti įvairiomis formomis ir būdais. Todėl lygių galimybių kontrolierius, konstatuodamas konkrečios valstybės institucijos ar kito juridinio asmens neveikimą, veiksmus, pažeidžiantį (pažeidžiančius) lygias galimybes, turi ištirti, ar institucija (kitas juridinis asmuo, inter alia (be kita ko, įskaitant) jos steigėjas), ar poliklinika, veikdama kartu su savivaldybe, sudarė realią kitą (alternatyvią) galimybę asmenims, turintiems judėjimo negalią ir negalintiems savarankiškai patekti į poliklinikos poskyrį.
Galima teigti, kad teismas nurodė lygių galimybių kontrolieriui ištirti ne tik ex ante prieinamumo pareigą, bet ir tinkamą sąlygų pritaikymą susidarius situacijai, kai prieinamumo standartai iš anksto nėra užtikrinti. Atitinkamai galima manyti, kad Įstatymo projektu į teisės sistemą įtraukus tinkamo sąlygų pritaikymo priemonę, tiek teismams, tiek kitiems subjektams bus lengviau nustatyti asmenų su negalia teisių pažeidimus, formuoti praktiką ir tinkamus pavyzdžius.
Konvencijos įgyvendinimas nacionalinėje teisėje reglamentuojant tinkamą sąlygų pritaikymą pagerintų Konvencijos taikymą praktikoje ir prisidėtų prie asmenų su negalia teisių įgyvendinimo Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2025 m. birželio 28 d.
įsigalioja Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (toliau – Prieinamumo direktyva). Prieinamumo direktyvos vienas svarbiausių tikslų – gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų asmenims su negalia ir kitiems funkcinių sutrikimų turintiems asmenims. Esminis gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimas – galimybė suvokti turinį daugiau nei vienu pojūčiu, pavyzdžiui, regos arba garso forma.
Įsigaliojus Prieinamumo direktyvai, Europos Komisijos atrinkti elektroniniai gaminiai ir skaitmeninės paslaugos turės būti prieinami ne tik asmenims su negalia, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Prieinamumo reikalavimas turi paveikti mobiliąsias programėles, bendrosios paskirties kompiuterių aparatinės įrangos sistemas (kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius) ir operacines sistemas, jei jos yra skirtos vartotojams; mokėjimo terminalus; savitarnos terminalus – bilietų pardavimo terminalus, bankomatus, registracijos automatus; elektronines skaitykles ir kt. Pokyčiai turi paliesti ir paslaugas: elektroninių ryšių; audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugas; keleivių vežimo paslaugų elementus (tinklalapius, mobiliąsias programėles, el.
bilietus ir bilietų pardavimo paslaugas, interaktyvius savitarnos terminalus ir kt.); vartotojų bankininkystės paslaugas; el. knygas ir jų specialią programinę įrangą; el. prekybos paslaugas. Įgyvendinant Prieinamumo direktyvą, gaminių prieinamumas kelia daug iššūkių, nes nėra jokio aiškaus standarto, į kurį verslo įmonės turėtų lygiuotis. Tokia padėtis visoje Europos Sąjungoje – nėra aiškių nurodymų verslui, kaip turi atrodyti prieinamas gaminys. Pavyzdžiui, dėl banko kortelių skaitytuvo: asmuo su regos negalia dar gali juo pasinaudoti, paspausti fizinius mygtukus, tačiau turintis motorinių sutrikimų asmuo – jau nebe.
Prieinamumo direktyvos reikalavimų įdiegimo procesas neabejotinai užtruks, todėl aiškesnis tinkamo sąlygų pritaikymo reglamentavimas padėtų sklandžiau įgyvendinti Prieinamumo direktyvos reikalavimus.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė.
santykiai
Konvencijoje tinkamas sąlygų pritaikymas apibrėžiamas kaip būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti asmenims su negalia galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves.
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas tinkamo sąlygų pritaikymo principas, kuris apibrėžiamas taip pat, kaip Konvencijoje. Lygių galimybių įstatymas (toliau – LGĮ)
nustato lygių galimybių įgyvendinimo nuostatas, reikalingas, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Be to, LGĮ nustato pareigas atitinkamiems subjektams dėl lygių galimybių įgyvendinimo.
LGĮ šiuo metu tinkamas sąlygų pritaikymas yra įteisintas tik kaip pareiga darbdaviams, o kituose teisės aktuose šio principo įgyvendinimas reglamentuojamas dar fragmentiškiau arba visai nereglamentuojamas. Nėra oficialių šio principo praktikos gairių, taip pat nėra aiškių kriterijų, kaip taikyti neproporcingos ar nepagrįstos naštos principą. 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama LGĮ
apibrėžiant tinkamo sąlygų pritaikymo sąvoką, vartojamą toliau įstatyme. Aplinkybių pakeitimas ir kliūčių pašalinimas apima ne tik fizinės ar informacinės aplinkos pritaikymą, kuris konkrečiu atveju gali būti sunkiai įmanomas ar sukeliantis neproporcingai didelę naštą paslaugos ar prekės teikėjui, bet ir pačių paslaugas ar prekes teikiančių asmenų pastangas, bendravimo kultūrą ir taip konkrečiu atveju sudaromą galimybę gauti paslaugą ar prekę.
LGĮ
yra laikomas diskriminacija negalios pagrindu. Ši nuostata leis nenorą ar negebėjimą pakeisti aplinkybes, panaikinti kliūtis, trukdančias asmeniui su negalia gauti paslaugą, prekę ar gaminį, laikyti diskriminacija. Be to, tai leis asmenims su negalia lengviau suprasti savo teisę ir ją ginti. LGĮ 5, 6, 8, 9 straipsniuose siūloma įtvirtinti konkrečiose srityse veikiančių subjektų pareigą užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą asmenims su negalia kaip lygių galimybių įgyvendinimo garantiją. Analogiška nuostata jau yra įtvirtinta LGĮ 7 straipsnyje, nustatant darbdavio pareigą įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje.
5
straipsnio 2 dalyje nustatomas tinkamo sąlygų pritaikymo reikalavimas administracinių ir (ar) viešųjų paslaugų teikimo srityje ir, atsižvelgus į gautas pastabas, pakoreguotas administracinių ir (ar) viešųjų paslaugų teikėjų įvardijimas . LGĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas tinkamo sąlygų pritaikymo reikalavimas švietimo, mokslo ir studijų srityje.
LGĮ
pakeitimas, suvienodinant LGĮ sąvokas ir žodžių junginį „sudarytos sąlygos“ keičiant į žodžių junginį „tinkamas sąlygų pritaikymas“. LGĮ
nustatomas tinkamo sąlygų pritaikymo reikalavimas prekių ir paslaugų (vartojimo) srityje. LGĮ
nustatomas tinkamo sąlygų pritaikymo kiekvienu konkrečiu atveju reikalavimas profesiniu pagrindu veikiančių darbuotojų ir darbdavių asociacijų veikoje.
Įstatymas didins tinkamo sąlygų pritaikymo prievolės žinomumą. Nuoseklus Konvencijoje įtvirtinto tinkamo sąlygų pritaikymo principo ir nediskriminavimo nuostatų reglamentavimas nacionalinėje teisėje prisidės prie šių nuostatų įgyvendinimo praktikoje. Priėmus Įstatymo projektą, daugelyje sričių veikiantys viešojo ir privataus sektorių subjektai turės reglamentuotą prievolę užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą žmonėms su negalia. Įsigaliojus įstatymui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM), vykdydama asmens su negalia teisių apsaugos politikos organizavimo, koordinavimo ir kontrolės funkciją, kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ANTA, Lietuvos transporto saugos administracija, Nacionaline švietimo agentūra, Lietuvos įtraukties švietime centru, bendradarbiaudami su asmenų su negalia nevyriausybinėmis organizacijomis, galės parengti ir paskelbti gaires, padėsiančias viešojo ir privataus sektorių subjektams vykdyti tinkamo sąlygų pritaikymo reikalavimą įvairiose srityse ir įtraukti tinkamo sąlygų pritaikymo principą į organizacijų ir įstaigų vidaus dokumentus.
Tai prisidės prie asmenų su negalia gerovės, jų teisių apsaugos, nediskriminavimo negalios pagrindu užtikrinimo ir teisių įgyvendinimo. Įstatymas prisidės prie kliūčių, trukdančių žmonėms su negalia visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis, panaikinimo. Tinkamo sąlygų pritaikymo išsamesnis reguliavimas prisidės prie asmenų su negalia galimybės lengviau ginti savo teises.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikimasi, kad priėmus Įstatymo projektą verslo subjektai skirs daugiau dėmesio tinkamam sąlygų pritaikymui siekdami, kad jų gaminiai, prekės ir paslaugos būtų prieinami asmenims su negalia. Organizacijos gali parengti arba įtraukti į turimus procesų vykdymo tvarkos, klientų aptarnavimo aprašus ar kitus panašaus pobūdžio organizacijų ir įstaigų dokumentus aprašus, kaip suteikti paslaugas žmonėms su negalia, juos aptarnauti ir pradėti dialogą su jais, sudaryti jiems tinkamas sąlygas gauti teikiamas paslaugas ar (ir) užtikrinti jų dalyvavimą organizacijose.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas prisidėtų prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 2.2 uždavinio
„Didinti asmenų su negalia ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų
pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“ ir 2.6 uždavinio „ Plėtoti asmenims su negalia tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse“ įgyvendinimo.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės.
Lietuvos Respublikos
valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimas tiesiogiai nereikalauja papildomų lėšų.
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos negalios organizacijų forumu
Įstatymo projektas derintas su visuomene ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, SADM, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ANTA, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Įstatymo projektas buvo pataisytas ir papildytas atsižvelgiant į gautas pastabas. Parengtoje ir pridedamoje Derinimo pažymoje pateikti paaiškinimai ir argumentai dėl gautų pastabų.
Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Tinkamas sąlygų pritaikymas“, „asmuo su negalia“, „asmenų su negalia teisės“, „diskriminacija dėl negalios“.
Nėra.