Projektas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 . Pareiginės algos koeficientai yra šie:1 ) instituto direktoriaus – 1,92–3,42;2 ) instituto mokslinio sekretoriaus – 1,45–2,75;3 ) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1,65–2,97;4 ) vyresniojo mokslo darbuotojo – 1,45–2,31;5 ) mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo – 1,45–1,76;6 ) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 1,37–1,63 .“
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 73, 753
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos
mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 73, 753 , 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 29 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant:
įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Programa), numatytą siekį, kad mokslas ir studijos būtų pasaulinio lygmens, programos įgyvendinimo priemonėse numatyta sudaryti prielaidas mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didėti, kad jis pasiektų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, taip pat neakademinių darbuotojų atlyginimams augti.
Sparčiai didėjant atlyginimams Lietuvos darbo rinkoje (visų sektorių darbuotojams), nuosekliai siekiama spartesnio akademinių darbuotojų darbo užmokesčio augimo. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai vis dar išlieka nepakankamai konkurencingi tiek šalies, tiek tarptautinėje darbo rinkoje ir neatitinka akademinės bendruomenės lūkesčių. Dėl nekonkurencingų atlyginimų dėstytojo bei mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka, o tai stabdo Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinę pažangą. Atsižvelgiant į šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą ir pirmiau išdėstytas priežastis, Įstatymų projektais siekiama:
siekiama sudaryti teisines prielaidas darbo užmokesčiui didinti valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose (toliau – Institutas) dirbantiems mokslininkams – siūloma padidinti pareiginės algos koeficientų intervalų apatines ir viršutines ribas visoms pareigybių grupėms 8 proc. nuo 2025
1
siekiama sudaryti teisines prielaidas darbo užmokesčiui didinti Institutuose dirbantiems tyrėjams, priimtiems į pareigas iki 2024 m. sausio 1 d., – siūloma padidinti nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalų apatines ir viršutines ribas
mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, kurie numatyti parengtame 2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte.
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
1 straipsnyje nustatytos I nstitutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, administracijos, mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos.
721 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalų apatinės ir viršutinės ribos visoms pareigybių grupėms (
Instituto direktoriaus; Instituto mokslinio sekretoriaus; vyriausiojo mokslo darbuotojo; vyresniojo mokslo darbuotojo; mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo; jaunesniojo mokslo darbuotojo). Nuo 2024 m. sausio 1 d. Mokslo ir studijų įstatyme Nr. XI-242 nebeliko Institutų tyrėjo darbo apmokėjimą ir socialines garantijas reglamentuojančių nuostatų. Institutų tyrėjų, priimtų į pareigas iki 2024 m. sausio 1 d., p areiginės algos koeficientai nustatyti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 73, 753 , 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 29 straipsnio 61 dalyje.
Institutų d
arbuotojų pareiginei algai apskaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Nuo 2024 m. sausio 1 d. bazinis dydis yra 1 785,4 Eur.
Pareiginė alga nustatoma bazinį dydį padauginus iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu numatoma Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio 5 dalyje visoms pareigybių grupėms padidinti pareiginės algos koeficientų intervalų apatines ir viršutines ribas 8 proc. nuo 2025
1 d.
Pritarus siūlomiems pakeitimams, Institutuose pareiginė alga bruto nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. galėtų kilti: Instituto direktoriaus – 250–446 Eur, Instituto mokslinio sekretoriaus – 196–357 Eur, vyriausiojo mokslo darbuotojo – 214–393 Eur; vyresniojo mokslo darbuotojo – 196–304 Eur; mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo – 196–232 Eur; jaunesniojo mokslo darbuotojo – 179–214 Eur.
Įstatymo pakeitimo projektu numatoma Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 73, 753 , 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 29 straipsnio 61 dalyje
iki 2024 m. sausio 1 d. priimtiems į pareigas Institutų tyrėjams padidinti pareiginės algos koeficientų intervalų apatines ir viršutines ribas 8 proc. nuo 2025
1
nstitutų tyrėjų pareiginė alga bruto nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. galėtų kilti – 196–232 Eur. Bendras Institutuose dirbančių mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokes tis nuo 2025 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai padidėtų 8 proc. Tikslas –
siekti, kad šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ir toliau sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio ir nuosekliai didėtų. Tik nuoseklus valstybės finansines galimybes atitinkantis atlyginimų didinimas, kuris būtinas skatinant jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, padidins šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, o tai sudarys sąlygas siekti aukštos mokslo ir studijų sistemos kokybės, didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektus , neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Įstatymų projektų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai prisidės prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1 strateginio tikslo –
pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą
Įstatymų projektai įgyvendina Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos
terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos ir nevartojamos.
11Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Kitų norminių teisės aktų keisti nereikės.
13Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Institutuose akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti
mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, kurie numatyti parengtame 2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte.
Rengiant Įstatymų projektus, specialistų išvadų ir vertinimų negauta.
15Įstatymų projektui reikšminiai žodžiai,
kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „darbo užmokestis“, „pareiginės algos koeficientas“, „
valstybinis mokslinių tyrimų institutas“ .
Atkreipiame dėmesį, kad teikiami Įstatymų projektai susiję tik su Institutų mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokesčio nustatymu. Aukštosios mokyklos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnį turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve.
Laikydamosi įstatymų ir kitų teisės aktų, aukštosios mokyklos pačios nustato savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas. Parengtame 2025–2027 m. valstybės biudžeto projekte visų valstybinių mokslo ir studijų institucijų (mokslinių tyrimų institutų, universitetų ir kolegijų) darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti 2025 metais (nuo rugsėjo 1 d.) numatyta 18,8 mln. eurų. ir kolegijų) darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti 2025 metais (nuo rugsėjo 1 d.) numatyta 18,8 mln. eurų.