Projektas
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:1 ) pažeidimo pavojingumą;2 ) pažeidimo trukmę;3 ) ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;4 ) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai;5 ) ūkio subjekto ar ūkio subjektų, jeigu bauda skiriama remiantis šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertę;6 ) proporcingumą ūkio subjekto finansinei padėčiai ir kitoms reikšmingoms aplinkybėms.2
. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:1 ) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;2 ) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu;3 ) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atlygino padarytą žalą;4 ) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai savo valia nutraukė pažeidimą;5 ) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų;6 ) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą;7
) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes;8 ) ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai;9 ) ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki.
3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:1 ) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai kliudė atlikti tyrimą;2 ) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai slėpė padarytą pažeidimą;3 ) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;4
) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pakartotinai per septynerius metus padarė šio įstatymo pažeidimą;5 ) ūkio subjektai tęsė Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;6 ) ūkio subjektai per septynerius metus padarė pažeidimą, panašų į Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą.4
. Konkretus skiriamos baudos dydis ūkio subjektams nustatomas trimis etapais. Pirmuoju etapu nustatomas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nustatant prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertę ir šią vertę padauginant iš pavojingumo koeficiento ir trukmės koeficiento. Bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antruoju etapu bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Trečiuoju etapu pirmuoju ir antruoju etapais nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, gali būti mažinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti baudos proporcingumą arba didinamas siekiant užtikrinti jos atgrasomąjį poveikį. Jeigu po trečiojo etapo apskaičiuotas baudos dydis viršija šio įstatymo 36 straipsnyje numatytus galimus maksimalius baudų dydžius, apskaičiuotas baudos dydis yra mažinamas iki atitinkamo maksimalios galimos baudos dydžio.
5. Prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertė nustatoma pagal pajamas, gautas iš prekių, dėl kurių yra aiškūs įrodymai, kad jų kainai, kokybei ar pardavimo sąlygoms draudžiamas susitarimas turėjo tiesioginės įtakos arba, jeigu susitarimas nebuvo įgyvendintas, jis būtų turėjęs tiesioginės įtakos, jeigu jis būtų buvęs įgyvendintas. Draudžiamo ne konkurentų susitarimo atveju prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertė ūkio subjektui, kuris veikė kaip prekių platintojas, nustatoma pagal pajamas, kurios gautos iš draudžiamame susitarime dalyvavusių tiekėjų prekių perpardavimo.6
. Atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pritaikomas pavojingumo koeficientas, kurio intervalas – nuo 0,05 iki 0,30. Draudžiamo susitarimo tarp konkurentų atveju pritaikomas koeficientas, kurio intervalas – nuo 0,10 iki 0,30. Draudžiamo ne konkurentų susitarimo atveju pritaikomas koeficientas, kurio intervalas – nuo 0,05 iki 0,15. Ūkio subjektų baudai apskaičiuoti taikomas atitinkamo koeficiento intervalo vidurkis, nebent yra pagrindas taikyti mažesnį ar didesnį koeficientą, atsižvelgiant į su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, kitos aplinkybės.
7. Pažeidimo trukmės koeficientas ūkio subjektams nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo laikotarpį:1
) trumpos trukmės pažeidimais laikytini pažeidimai, kurie truko iki vienų metų. Tokiu atveju pritaikomas koeficientas, kurio intervalas – nuo 0,5 iki 1;2 ) vidutinės trukmės pažeidimais laikytini pažeidimai, kurie truko nuo vienų iki penkerių metų. Tokiu atveju pritaikomas koeficientas, kurio intervalas – nuo 1 iki 1,5;3 ) ilgos trukmės pažeidimais laikytini pažeidimai, kurie truko ilgiau kaip penkerius metus. Tokiu atveju pritaikomas koeficientas, kurio intervalas – nuo 1,5 iki 2.8
. Siekiant atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimo kiekio ribojimo, trečiuoju etapu šių pažeidimų atveju prie baudos sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 4–7 dalis, pridedama suma, kuri yra lygi nuo 15 iki 25 procentų prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertės, nustatytos pagal šio straipsnio 5 dalį. Baudos dydis pagal šią dalį gali būti didinamas ir kitų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimų atvejais.9
. Trečiuoju etapu bauda ūkio subjektams taip pat gali būti didinama iki 100 procentų, jeigu baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudota prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertė praėjusiais finansiniais metais nesiekė 5 procentų bendrųjų ūkio subjekto pasaulinių pajamų.10
. Siekiant užtikrinti proporcingas baudas ūkio subjektams, trečiuoju etapu bauda gali būti papildomai mažinama. Baudos dydžio proporcingumas vertinamas atsižvelgiant į ūkio subjekto pastarųjų trejų finansinių metų pajamas, pelningumą, išmokėtus dividendus, grynąjį turtą, tokias aplinkybes kaip situacijos naujumas arba aiškios teisinės praktikos nebuvimas bei į kitas aplinkybes, į kurias nebuvo atsižvelgta vertinant pažeidimo pavojingumą ir kurios gali būti reikšmingos tinkamam individualios atsakomybės nustatymui atsižvelgiant į bendruosius teisės principus.
11. Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.2
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Konkurencijos taryboje pradėtos pažeidimų tyrimo procedūros dėl Lietuvos Respublikos k onkurencijos įstatymo pažeidimo baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiais teisės aktais.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytiems Konkurencijos įstatymo pažeidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios nuostatos, reglamentavusios ūkio subjektų ir viešojo administravimo subjektų atsakomybę.5
. Konkurencijos įstatymo pažeidimams, pradėtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir besitęsiantiems (trunkantiems) įsigaliojus šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ūkio subjektų ir viešojo administravimo subjektų atsakomybę. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas
Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) pažeidimus dydžio nustatymo tvarką. Projektu siūlomas reguliavimas parengtas vadovaujantis geruoju Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pavyzdžiu, kuriame yra nurodyti labai konkretūs baudų dydžio nustatymo etapai bei principai, taip pat ilgamete Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos ir Europos Komisijos praktika.
Šiuo metu Įstatyme įtvirtintos nuostatos nėra pakankamos, kadangi esminiai baudų dydžių nustatymo elementai yra reguliuojami tik poįstatyminiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašu Nr. 1102 (toliau – Aprašas). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija nurodo, kad tik įstatymu galima nustatyti esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones (2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).
Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d. ir kiti nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio ( ad hoc ) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Taigi, atsižvelgiant į įstatymų viršenybės įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų atžvilgiu principą, įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis.
Šiuo metu kai kurie svarbūs Konkurencijos tarybos skiriamų baudų apskaičiavimo etapai, nurodyti Apraše, nėra aiškiai įvardinti Įstatyme. Įstatymo 37 straipsnis numato tik labai bendrus baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo elementus –
skiriamų baudų diferencijavimo principus ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatyme trūksta detalumo dėl konkrečių baudos dydžio nustatymo etapų, bazinio baudos dydžio nustatymo principų, nenurodyti baudų apskaičiavimui naudojami koeficientai ir kitos taisyklės, turinčios tiesioginį poveikį galutinei baudai. Tokios nuostatos įprastai yra pateikiamos Lietuvos įstatymuose, nepaliekant to poįstatyminiams reguliavimui. Nurodant keletą pavyzdžių, žymiai konkretesni, šiuos elementus apimantys, baudų apskaičiavimo mechanizmai yra įtvirtinti tiek minėtame Lietuvos banko įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymuose.
Be to, nors poįstatyminiai teisės aktai turėtų detalizuoti įstatymų taikymą, ne tik Įstatymas, bet ir Aprašas nepaaiškina kai kurių esminių baudos apskaičiavimo etapų. Pavyzdžiui, kaip turi būti apskaičiuojama prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertė. Toks nepilnas ir nekonkretus reguliavimas tiek verslui, tiek institucijoms sukuria daug netikrumo ir neapibrėžtumo, didina teisinių ginčų riziką.
Esamo reguliavimo spragos galimai prisideda ir prie situacijos, kai palyginus Europos Komisijos ir Lietuvos priežiūros institucijos skiriamų baudų statistiką, Lietuvoje matomas žymiai mažesnis baudų diferencijavimas. Maksimali bauda, kurią gali skirti Konkurencijos taryba siekia iki 10 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Europos Komisija gali skirti tokio pačio dydžio maksimalią baudą. Visgi, Europos Komisija maksimalią galimą baudą už draudžiamus susitarimus skiria vos apie 5% atvejų, o dažniausiai, net apie 64% atvejų, apskaičiuota bauda nesiekia net 1% ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais [1]
. Tuo tarpu Konkurencijos taryba, per pastaruosius 5 metus, maksimalią galimą baudą už draudžiamus susitarimus skyrė 57% atvejų. 10 metų laikotarpiu Konkurencijos tarybos skiriamų maksimalių baudų dalis išlieka panaši ir siekia 50% visų atvejų. Tad, siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai įstatymu sureguliuoti šią sritį, išsikelti šie Projekto uždaviniai:
dydžio nustatymo etapus bei konkrečias taisykles kiekviename jų, sudarančias galimybę, kad skiriamos baudos būtų diferencijuojamos pagal pavojingumą, trukmę ir kitus svarbius konkretaus pažeidimo ir situacijos elementus;
kaip turi būti apskaičiuojama prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertė ; -
Įstatyme įtvirtinti pažeidimo pavojingumo bei trukmės koeficientų intervalus;
taisykles;
ūkio subjekto finansinei padėčiai ir kitoms aplinkybėms kriterijų, kuris įtvirtintų Konkurencijos tarybos jau taikytą praktiką dėl baudos mažinimo, kai paskirta bauda neproporcingai didelė pagal įmonės finansinius rodiklius arba yra kitų reikšmingų aplinkybių (tokių kaip situacijos naujumas arba aiškios teisinės praktikos nebuvimas) .
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius
Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija Investors’ Forum ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad baudos turi būti diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą , pažeidimo trukm ę, ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes , kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai , ūkio subjekto ar ūkio subjektų, jeigu bauda skiriama remiantis šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertę.
Detalesnės baudų dydžio nustatymo taisyklės yra pateikiamos tik Apraše. Aktualios taisyklės skiriasi priklausomai nuo to, koks pažeidimas buvo nustatytas. Įprastu atveju (kai sudaromas draudžiamas susitarimas), pirma nustatoma prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertė. Vėliau, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, apskaičiuojama šios vertės dalis, kuri naudojama tolimesniems skaičiavimams. Baudai apskaičiuoti gali būti naudojama ne daugiau nei 30 procentų šios vertės. Draudžiamų susitarimų tarp konkurentų atveju, nustatyta ir minimali riba – naudojama ne mažiau nei 20 procentų šios vertės. Tuomet apskaičiuotas baudos dydis koreguojamas pagal trukmę.
Jei pažeidimas truko ilgiau nei metus, bauda dauginama iš pažeidimo trukmės mėnesiais ir dalijant iš 12. Draudžiamų susitarimų tarp konkurentų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimo kiekių ribojimo atveju, bauda didinama papildomai – nuo 15 iki 25 procentų pagal Aprašą nustatytos pardavimo vertės, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą ir kitus konkrečiu atveju reikšmingus kriterijus. Bauda tikslinama, atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Aprašas numato ir daugiau detalių taisyklių, kurios įvairiais atvejais gali turėti įtakos baudai, tačiau ne visuomet yra aktualios. Galiausiai, galutinis baudos dydis negali viršyti 10 procentų ūkio subjekto bendrųjų pasaulinių metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo 37 straipsnis pildomas nauja 4 dalimi, kuria, siekiant suteikti papildomo reguliacinio aiškumo, aiškiai nustatomi trys baudos apskaičiavimo etapai. Pirmuoju etapu nustatomas bazinis baudos dydis, kuris apskaičiuojamas nustatant prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę ir šią vertę padauginant iš pavojingumo koeficiento ir trukmės koeficiento. Įtvirtinama, kad bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antruoju etapu bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Trečiuoju etapu pirmuoju ir antruoju etapais nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, gali būti mažinamas, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti baudos proporcingumą ūkio subjekto finansinei padėčiai ir kitoms aplinkybėms, arba didinamas, siekiant užtikrinti jos atgrasomąjį poveikį. Jei po trečiojo etapo apskaičiuota bauda viršija Įstatymo 36 straipsnyje numatytas galimas maksimalias baudas, apskaičiuota bauda yra sumažinama iki atitinkamos maksimalios galimos baudos.
Toks modelis šiuo metu įtvirtintas Lietuvos banko įstatymo 433
straipsnio 10 dalyje. Papildomai pagrindžiant 4 dalyje numatomą taisyklę, kad po pirmojo baudos apskaičiavimo etapo bauda negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio
diferencijavimą. Bus išvengta situacijų, kuomet dar pradiniuose baudos apskaičiavimo etapuose jau pasiekiamas maksimalus dydis ir kiti baudos apskaičiavimo etapai, kurie galėtų baudą dar padidinti arba sumažinti, nebetenka prasmės. Tokia pat taisyklė šiuo metu įtvirtinta Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 10 dalyje.
Įstatymo 37 straipsnio nauja 5 dalimi siekiama tiksliau apibrėžti, kaip nustatoma tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu pardavimų vertė. Aiškesnis apibrėžimas padės užtikrinti, kad ši vertė tinkamai atspindėtų pažeidimo mastą, neigiamą poveikį visuomenei. Siūloma Įstatyme nurodyti, kad draudžiamų ne konkurentų susitarimo atveju, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu pardavimų vertė ūkio subjektui, kuris veikė kaip prekių platintojas, yra nustatoma pagal pajamas, kurios gautos iš draudžiamame susitarime dalyvavusių tiekėjų prekių perpardavimo. Toks apibrėžimas atspindi ilgametę Konkurencijos tarybos praktiką [2] .
Įstatymo 37 straipsnio nauja 6 dalimi siekiama nustatyti pavojingumo koeficientus.
Siūloma suformuoti aiškesnes taisykles, paremtas Konkurencijos tarybos bei Europos Komisijos ligšioline praktika. Maksimalus galimas koeficientas liktų toks pat, koks šiuo metu įtvirtintas Apraše (30 proc. arba 0,3), o minimalus koeficientas siektų 0,05. Šiuo metu, pagal Aprašą, minimalus koeficientas (20 proc. arba 0,2) taikomas tik draudžiamiems susitarimams tarp konkurentų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimo kiekių ribojimo. Tačiau yra pagrindas minimalią ribą šių pažeidimų atveju mažinti, atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą yra skyrusi mažesnius pavojingumo koeficientus už tokius pat pažeidimus [3]
. Taip pat siūloma aiškiai numatyti, kad draudžiamo ne konkurentų susitarimo atveju būtų taikomi mažesni koeficientai - nuo 0,05 iki 0,15. Tai atspindi dabartinę Konkurencijos tarybos praktiką, kurioje už tokio pobūdžio susitarimus nėra skiriamas didesnis koeficientas nei 0,15 (arba 15 proc.). Galiausiai, siekiant užtikrinti tinkamą baudų diferencijavimą, siūloma įtvirtinti, kad baudai apskaičiuoti įprastai taikomas nurodyto intervalo vidurkis, nebent yra pagrindas taikyti mažesnį ar didesnį koeficientą atsižvelgiant į konkrečias, Įstatyme išvardintas, aplinkybes.
Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio nauja 7 dalimi siekiama nustatyti konkrečius trukmės koeficientų intervalus trumpiems (iki metų), vidutinės trukmės (nuo 2 metų iki 5 metų) ir ilgiems (virš 5 metų) pažeidimams. Trukmės koeficientai jau yra taikomi apskaičiuojant baudas, skiriamas už Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ar Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pažeidimus [4] .
Remiantis moksliniais tyrimais, Lietuvoje vidutinė draudžiamo susitarimo trukmė siekia 7,5–8,61 metų [5] . Europos Komisijos praktikoje įprastai laikoma, kad ilgi pažeidimai trunka 5 ar daugiau metų [6]
. Šiuo metu galiojančios taisyklės, kuomet baudos dydis yra dauginamas iš mėnesių skaičiaus ir dalinamas iš 12, lemia tai, kad net ir trumpos ar vidutinės trukmės draudžiami susitarimai baudžiami maksimaliomis baudomis. Tai neužtikrina tinkamo baudų diferencijavimo, kadangi ilgos trukmės pažeidimai nėra tinkamai įvertinti ir papildomai atgrasomi.
Įstatymo 37 straipsnio naujomis 8 ir 9 dalimis siekiama nustatyti atgrasomajam poveikiui užtikrinti skirtas taisykles. Siūlomos taisyklės yra perkeliamos iš šiuo metu galiojančio Aprašo. Papildomai siūloma tik aiškiai įtvirtinti, kad tais atvejais, kai bazinės baudos skaičiavimui naudota prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertė nesiekė 5 procentų bendrųjų ūkio subjekto pasaulinių pajamų, bauda dėl to gali būti didinama iki 100 procentų. Pasiūlymas parengtas remiantis esama praktika – tai yra didžiausias iki šiol Konkurencijos taryboje taikytas baudos didinimas šiuo pagrindu [7] .
Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nauju 6 punktu bei nauja 10 dalimi siekiama įtvirtinti proporcingumo ūkio subjekto finansinei padėčiai ir kitoms aplinkybėms, kaip galimo baudos mažinimo, kriterijų bei sukonkretinti, kokiais atvejais jis taikomas. Remiantis šiuo kriterijumi Konkurencijos taryba yra mažinusi baudas, atsižvelgdama į tai, kad pirmą kartą nustatė tam tikro pobūdžio pažeidimą (kuriame pirmą kartą buvo nagrinėjamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto santykis) [8] arba į COVID-19 įtaką ūkio subjekto finansinei padėčiai baudos skyrimo metu [9]
. Tačiau tokia galimybė, šiai dienai, nėra įtvirtinta nei Įstatyme, nei Apraše. Projektu siekiama pašalinti šią reguliavimo spragą, proporcingumo kriterijų aiškiai nurodant Įstatyme.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Projektu siūlomu reguliavimu aiškiai ir nedviprasmiškai Įstatyme bus įtvirtintos aktualiausios baudų apskaičiavimo taisyklės bei pašalintos esamos reguliavimo spragos, taip tiek verslui, tiek institucijoms užtikrinant teisinį tikrumą. Siūlomais pakeitimais taip pat bus sudarytos sąlygos geresniam baudų diferencijavimui. Tai padės efektyviai atgrasyti ūkio subjektus nuo iš tiesų pavojingų, ilgai trunkančių pažeidimų, bei užtikrins proporcingas baudas kitais atvejais.
situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir institucijoms, nes Projektu siūlomi pakeitimai užtikrins aiškų ir nedviprasmišką baudų apskaičiavimo reguliavimą. Kas palengvins institucijų darbą bei sudarys sąlygas geresniam baudų diferencijavimui. Konkurencijos tarybai skyrus baudas, kils mažiau teisinių ginčų dėl baudų pagrįstumo, kadangi esminiai baudų dydžio nustatymo elementai bus aiškiai įtvirtintai Įstatymu.
strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomi pokyčiai teisinėje sistemoje nėra reikalingi.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, iki jo įsigaliojimo turės būti pakeisti ar priimti šie teisės aktai: 1.
Pakeistas baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 64 „Dėl baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1102.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų neprireiks.
specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis „Konkurencijos teisė“, „konkurencija“,
„Konkurencijos taryba“, „ekonominė sankcija“, „bauda“, „bauda už konkurencijos
teisės pažeidimus“.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia [1] Europos Komisijos pateikiama statistika. Prieiga internetu: https://competition-policy.ec.europa.eu/document/download/b19175c3-c693-410b-b669-27d4360d359c_en?filename=cartels_cases_statistics.pdf [2] Konkurencijos tarybos 2017 m. spalio 30 d. nutarimas Nr.: 2S-9 (2017) „Dėl medicininių prekių gamyba ir
platinimu užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“, Konkurencijos tarybos 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 2S-14/2014
„Dėl ūkio subjektų, užsiimančių maisto gaminių gamybos ir pardavimo
veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 101 straipsnio reikalavimams“. [3] Europos Komisijos 2003 m. rugsėjo 21 d. sprendimas AT.40760 – Hand grenades (skirta 16 proc. arba 0,16), Europos Komisijos 2022 m. liepos 12 d. sprendimas AT.40522 – Metal packaging (skirta 16 proc. arba 0,16). [4]
Baudų už mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu „Dėl baudų už Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 p., Baudų už nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo tvarkos aprašo, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo įgyvendinimo“ 8.2 p. [5]
Pekarskiene, I.; Brunckiene, J. (2015). The Relationship between Cartels and Economic Fluctuations. Engineering Economics, 26(3). Prieigą internetu: https://doi.org/10.5755/j01.ee.26.3.7331 . [6] Pavyzdžiui, Europos Komisijos Reglamento 2022 m. gegužės 10 d. dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių vertikaliesiems susitarimams ir suderintiems veiksmams 5 straipsnio 1 dalies a) punkte numatyta išimtis netaikoma ilgesniems susitarimams nei 5 metai. [7] Konkurencijos tarybos 2017 m. spalio 30 d. nutarimas Nr.: 2S-9 (2017) „Dėl medicininių prekių gamyba ir platinimu užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio
ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ [8] Konkurencijos tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr.: 1S-138 (2022) „Dėl nekilnojamojo turto agentūrų ir jas vienijančios asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“. [9] Konkurencijos tarybos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr.: 1S-124 (2017) „Dėl kino filmų platinimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.