Projektas
TARPTAUTINĖS HIDROGRAFIJOS ORGANIZACIJOS KONVENCIJOS, IŠ DALIES PAKEISTOS 2005 M. BALANDŽIO 14 D. PROTOKOLU,
2025 m. d. Nr.
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento 2025 m. kovo 18 d. dekretą Nr. 1K-246
„Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvenciją“
, ratifikuoja 1967 m. gegužės 3 d. Monake priimtą Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvenciją, iš dalies pakeistą 2005 m. balandžio 14 d. protokolu . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
d. Monake priimta Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvencija, iš dalies pakeista 2005 m. balandžio 14 d. protokolu (toliau – Konvencija) , priskirtina prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvencijos, iš dalies pakeistos 2005 m. balandžio
Lietuvos Respublika, neratifikavusi Konvencijos ir neprisijungusi prie Tarptautinės hidrografijos organizacijos (toliau – IHO), yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri nėra šios organizacijos visateisė narė. Priėmus Įstatymo projektą ir ratifikavus Konvenciją, Lietuva taptų IHO nare.
konsultacinė organizacija, vienijanti 99 pasaulio valstybes, turinti biurą Monake. Vienas iš pagrindinių IHO tikslų – įvairių tarptautinių standartų ir rekomendacijų tvirtinimas, hidrografijos ir laivybos jūrlapių paslaugų nuostatų globalus koordinavimas. IHO turi stebėtojo statusą Jungtinėse Tautose, bendradarbiauja su Tarptautine jūrų organizacija. Pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir Tarptautinės jūrų organizacijos nuolatines rekomendacijas, kiekviena pakrantės valstybė turėtų būti IHO narė, kad, inter alia , galėtų vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus hidrografijos srityje.
IHO skatina organizacijos valstybes nares steigti regionines hidrografijos komisijas, kurios koordinuotų hidrografinę veiklą ir bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu, dėl to Baltijos jūros regione įkurta Baltijos jūros hidrografijos komisija (toliau – BSHC), kurios narės yra Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusijos Federacija (nuo 2022 m. kovo mėn. nekviečiama į posėdžius) ir Švedija. Lietuva jau daugelį metų yra asocijuota BSHC narė, tačiau negali tapti oficialia visateise nare, nes nėra IHO narė.
kartos navigacinių sistemų tarptautinėje laivyboje įvedimui. IHO kuria naujus techninius standartus, juos prižiūri ir pasauliniu mastu organizuoja naujos serijos hidrografijos standartų diegimą. Nuo 2026 metų šiuo metu naudojamas S-57 elektroninių jūrlapių duomenų apsikeitimo standartas bus pakeistas nauju S-100 standartu. Lietuvos narystė IHO ir BSHC užtikrintų glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, reikalingą naujos kartos navigacijos produktų kūrimo stebėsenai ir įgyvendinimui.
Lietuvai kaip asocijuotai, o ne visateisei narei taip pat trūksta reikalingų išteklių, todėl susiduriama su iššūkiais neatsilikti nuo pasaulinių hidrografijos tendencijų. Tapimas IHO nare suteiktų prieigą prie visų IHO standartizacijos ir gebėjimų stiprinimo procesų ir padėtų toliau plėtoti Lietuvos nacionalinę hidrografinę veiklą, užtikrinant įsipareigojimus vykdyti pasaulines jūrų saugos ir aplinkosaugos pareigas.
Valstybės, kurios nėra IHO narės, praranda profesinio tobulėjimo ir techninės pagalbos galimybes. Lietuvoje nėra mokymo centrų, rengiančių kartografijos ir hidrografijos specialistus, todėl buvimas IHO nare atvertų galimybes ne tik gilinti žinias ir įgūdžius esamiems specialistams, bet ir užtikrintų naujų specialistų tinkamą parengimą (kaitumą).
Tapus visateise IHO nare būtų sustiprintas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdis, padidėtų NATO valstybių, mokslo įstaigų ir kitų užsienio organizacijų pasitikėjimas.
Įstatymo projekto parengimą inicijavo Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) (direktorius Genius Lukošius (tel.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės (vadovas Gytis Mažeika, tel. +370 659 35155, el. p. [email protected] ) patarėja Jolanta Šukštienė (tel. +370 607 59964, el. p. [email protected] ) . 3.
Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu Lietuvoje hidrografines funkcijas vykdo LTSA. LTSA sudaro ir platina tik nacionalinius popierinius jūrlapius, kurie nėra vertinami kaip atitinkantys IHO keliamus reikalavimus. Lietuvai tapus IHO nare, LTSA išleidžiami jūrlapiai oficialiai galės būti įtraukti į IHO leidžiamų jūrlapių INT seriją.
rezultatai Įstatymo projektu nesiūloma naujų teisinio reguliavimo nuostatų.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui.
įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nenumato įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės.
projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikia.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) IHO valstybės narės moka kasmetinį nario mokestį. Kasmetinis Lietuvos narystės mokestis IHO priklausytų nuo su valstybės vėliava plaukiojančio laivyno, įskaitant ir karinį laivyną, tonažo. Praėjusių metų duomenimis, Lietuvai narystės mokestis sudarytų apie 20 000 eurų kasmet. Padidėjus laivyno tonažui (taip pat ir dėl laivo „Independence“), padidėtų ir kasmet mokamas narystės mokestis. Narystės mokestis organizacijai būtų mokamas iš Susisiekimo ministerijai skirtų biudžeto asignavimų.
vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Tarptautinė hidrografijos organizacija“, „Tarptautinės
hidrografijos organizacijos konvencija“.
ir paaiškinimai Nėra.