2025 m. d. Nr.
Pakeisti 3 straipsnį jį išdėstyti taip:
„A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriami:
1 ) karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai;2 ) automatiniai šaunamieji ginklai;3 ) šaunamieji ginklai, užmaskuoti kaip kiti daiktai;4 ) šaudmenys su šarvamušiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;5 ) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei naudoja tam teisę turintys asmenys;6 ) automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus;7
) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jeigu dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;8 ) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jeigu dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių;9
) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankių;10 ) bet kokie A kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus;11 ) visų kalibrų patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai;12 ) granatos ir granatsvaidžiai, tarp jų ir ašarinės granatos bei jų paleidimo įtaisai;13 ) visų rūšių bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;14 ) liepsnosvaidžiai ir visi padegamieji sviediniai;15 ) ginklai, kurių lazerio spindulys naudojamas karo tikslams ar taikiniui sunaikinti;16
) ginklai, skirti taikiniui chemiškai sunaikinti;17 ) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1 200 niutonų (N);18 ) šaunamieji ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar kurie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami;19 ) ginklai, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį žalojanti priemonė naudojamas radioaktyvusis, elektromagnetinis, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, pavojingos gyvybei ar sveikatai dujos ar kitokios pavojingos gyvybei ar sveikatai medžiagos arba energija;20 ) šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams;21
) graižtviniai šaunamieji ginklai, kurių kalibras yra 12,7 mm arba didesnis, išskyrus medžioklinius, senovinius ginklus ir senovinių ginklų kopijas.“.
Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turintys teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, pateikę specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų.“
1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintis verstis A kategorijos ginklų, išvardytų šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvių, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvių, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, importo, vežimo veikla, privalo turėti Vyriausybės nustatyta tvarka policijos įstaigos išduotą licenciją ar rašytinį sutikimą. Licencija ar rašytinis sutikimas verstis nurodytų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importo, vežimo veikla licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę juos importuoti ar vežti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės“.
1. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip „
2A kategorijos ginklais, išvardytais šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo
3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis.
Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda policijos įstaiga. Europos fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama prekiauti kitais, negu šioje dalyje nurodyti, ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą atvejį. Europos fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje B, C, D kategorijų ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat turi teisę vykdyti šioje licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytų B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainus. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainams taikomi šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimai.
A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainai yra draudžiami.“.
1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, o remonto ir priežiūros tikslais, kai remonto ar priežiūros darbai yra numatyti pirkimo-pardavimo sutartyse arba garantiniuose įsipareigojimuose, laikinai išvežti iš jos teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus.
Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką D kategorijos ginklus ir pneumatinio ginklo šaudmenis.
Be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su policijos įstaigos leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, kai fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso ir kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai“.
2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Fiziniai asmenys pavienius ginklus, jų priedėlius, šaudmenis medžioklės, istorinio įvykio atkūrimo ar sporto tikslais gali vežti į Lietuvos Respubliką ar vežti iš jos turėdami Europos šaunamojo ginklo leidimą ir dokumento, patvirtinančio atvykimo tikslą, kopiją. Be to, fiziniai asmenys turi teisę vežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų pavienius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, turėdami policijos įstaigos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų vežimo į Lietuvos Respubliką, ir vežti juos iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turėdami tam policijos įstaigos išduotą leidimą vežti ginklus. Policijos įstaiga leidimą vežti ginklus išduoda po to, kai gauna tos kitos Europos Sąjungos valstybės narės išankstinį sutikimą dėl ginklų vežimo. Šių išankstinių sutikimų ar leidimų vežti ginklus nereikia, kai vežami D kategorijos ginklai ir pneumatinio ginklo šaudmenys“.
3. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Pavieniai A kategorijos ginklai, jų šaudmenys (išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus) įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš jos, vežami, gabenami tranzitu per Lietuvos Respubliką gavus Krašto apsaugos ministerijos leidimą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka .“
3. Pakeisti 37 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, vežimą, gabenimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie pavienių šio įstatymo3
straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
1. Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais asmuo, iš kurio yra paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, ar jo įgaliotas asmuo turi teisę policijos įstaigai pasiūlyti subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, per kuriuos būtų realizuojami paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys.
A kategorijos ginklai, ginklų dalys ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose išvardytus A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis, taip pat išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, realizuojami per Vyriausybės įgaliotą instituciją.
Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais asmuo, iš kurio yra paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, arba jo įgaliotas asmuo per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių atsiradimo nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis arba šiame prašyme nepasiūlo subjekto, turinčio teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju policijos įstaiga paimtą ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis perduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai sunaikinti.“.
1. Pakeisti 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip „4
. Jeigu įpėdinis nesikreipia dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus ar jo negauna arba atsisako ginklą perdirbti, išduodamas leidimas ginklą parduoti. Leidimas ginklą parduoti išduodamas ir įpėdinio įgaliotam asmeniui. Leidimas ginklą parduoti galioja ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo šio leidimo išdavimo dienos. Ginklas ir šaudmenys realizuojami per įpėdinio ar jo įgalioto asmens pasirinktus subjektus, turinčius teisę prekiauti tos rūšies ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis. A kategorijos ginklai, ginklų dalys ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, išskyrus šio įstatymo3 straipsnio 2, 6–10 punktuose išvardytus A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis, taip pat išskyrus šio įstatymo3
straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, realizuojami per Vyriausybės įgaliotą instituciją. Per 30 kalendorinių dienų nuo ginklo ir šaudmenų atidavimo realizuoti dienos įpėdinis ar jo įgaliotas asmuo policijos įstaigai turi pateikti pažymą, kad ginklas ir šaudmenys pateikti realizuoti subjektui, turinčiam teisę prekiauti tokios rūšies ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis. Leidimas ginklą parduoti suteikia teisę perduoti ginklą ir šaudmenis realizuoti per 30 kalendorinių dienų nuo šio leidimo išdavimo dienos.“.
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2026 m. sausio 1 priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas T eiki Seimo nariai
3, 13, 23, 24, 37, 41 ir 42 STRAIPSNIŲ
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 11 punktas numato, jog duslintuvai yra priskiriami A kategorijos ginklams, ginklų priedeliams ir šaudmenims. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, duslintuvus įsigyti ir turėti gali tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu u ž
siimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Be Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų subjektų, Įstatymas nuo
tarnybai (Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis). Kitiems asmenims – sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams – Įstatymas teisės įsigyti ir turėti ginklų priedėlius (duslintuvus) nesuteikia, nors šie asmenys turi teisę įsigyti ir turėti ilguosius vienašūvius grai ž tvinius ginklus su kuriais duslintuvai galėtų būti itin efektyviai panaudoti rengiantis teritorinei gynybai.
Moksliniais tyrimais pripažinta, kad garsas, kurį sukelia šaunamasis ginklas, turi ilgalaikį neigiamą poveikį juos naudojantiems asmens, konkrečiai – jų klausai. Šaunamieji ginklai, priklausomai nuo ginklo ir šaudmenų tipo, gali sukelti 156-163 dB triukšmo lygį. Toks triukšmo lygis gali nepataisomai pažeisti sraigę (vidinę ausies dalį) net po vieno šūvio. Tuo tarpu garso duslintuvai sumažina šūvio triukšmą iki 30-40 proc.
Šaunamųjų ginklų aukštas triukšmo lygis taip pat yra susijęs ir kelia žalą aplinkoje esantiems gyvūnams. Didžioji dalis gyvūnų turi jautresne klausą nei žmonės ir negali apsisaugoti patys, be kita ko, nėra ir atitinkamų priemonių pritaikytų gyvūnų klausos apsaugai. Todėl, klausos pažeidimo ir (ar) praradimo tikimybė naudojant šaunamuosius ginklus, yra aktuali tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Taigi duslintuvai, būtų efektyvi priemonė padedanti sumažinti klausos pažeidimo ir (ar) praradimo tikimybę.
Naudojant duslintuvus yra sumažinama garso tarša ir daromas teigiamas poveikis garso taršos keliamoms pasekmėms. Šaunamųjų ginklų keliama garso tarša daro neigiamą įtaką gyvūnų elgesiui. Pavyzdžiui, pastebėta, jog garso tarša mažina paukščių tarpusavio komunikaciją, padidina jų budrumą dėl plėšrūnų, dėl ko paukščiams sunkėja maisto paieška.
Atsiranda teritorijų gynimo ir porų pritraukimo pasikeitimai, silpnėja porų ryšys, patelėms tampa sunkiau atpažinti savo partnerių balsus. Atitinkamai dėl šūvio patirdami fiziologinį stresą gali paukščiai išauginti mažiau palikuonių. Taip pat, naudojant duslintuvus mažiau trikdomi ir kiti laukiniai ir ūkiuose laikomi gyvūnai, galintys išbėgti į važiuojamąsias kelio dalis. Naudojant duslintuvus sumažinama rizika laukiniams ir ūkiuose laikomiems gyvūnams išbėgti į važiuojamąsias kelio dalis, kas atitinkamai mažina eismo įvykių riziką. Be to svarbu tai, kad šūviai gali trikdyti vietos gyventojus, poilsiautojus, todėl pasitelkiant duslintuvus mažiau būtų trikdomi asmenys, užsiimantys tokiomis veiklomis, kaip uogavimas, grybavimas ir (ar) rekreaciniai žygiai. Taigi duslintuvai, būtų efektyvi priemonė padedanti sumažinti ir garso taršą bei jos keliamus neigiamus padarinius.
Žvelgiant iš Europos Sąjungos teisinės perspektyvos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės Šaunamųjų ginklų nenustatyta jokių apribojimų įsigyti, laikyti ir (arba) naudoti duslintuvus. I priedas numato, kas yra priskiriama A kategorijos ginklams. Duslintuvai šiame sąraše nėra nurodyti. Kadangi direktyvos preambulės 31 punkte pažymima, kad valstybės narės gali pasirinkti taikyti griežtesnes taisykles nei nustatytas direktyvoje, darytina prielaida, jog Įstatyme nustatytas reguliavimas yra griežtesnis nei nustatytas direktyva ir todėl perteklinis ypač atsižvelgiant į šiame aiškinamajame rašte aptartą geopolitinį kontekstą . Tai, be kita ko, reiškia, kad sprendimą leisti arba drausti duslintuvus priima valstybės narės.
Papildomai svarbu tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos bei Europos Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, atitinkamuose prieduose tarp išvardintų draudžiamų priemonių, garso slopintuvai nenurodomi. Tai rodo, kad šis klausimas buvo kruopščiai apsvarstytas Europos Sąjungos lygmeniu ir buvo priimta išvada, kad duslintuvų naudojimas neturėtų būti ribojamas Europos Sąjungos valstybių narių lygmeniu.
Duslintuvų įteisinimas atitinka gerąją ir paskutiniąją Europos Sąjungos valstybių praktiką. Austrija, Estija, Suomija, Prancūzija, Airija, Lenkija, kai kurie Vokietijos federaciniai regionai, Latvija ir Švedija, leidžia naudoti duslintuvus. Kai kurių šalių, pavyzdžiui, Danijos, Norvegijos, Šveicarijos ar Jungtinės Karalystės, įstatymuose netgi rekomenduojama naudoti duslintuvus. Įvardintų šalių patirtis patvirtina teigiamą poveikį, nes tai nesukėlė papildomų pavojų visuomenės saugumui kriminogeninės padėties kontekste. Matyti, duslintuvų įsigijimo ribojimas neužkerta kelio nei nusikalstamoms veikoms atlikti, nei tuo labiau įsigyti tokių priedelių neteisėtais būdais
Papildomai šis pakeitimas svarbus ir dabartinėje įtemptoje geopolitinėje situacijoje. Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad šalies teritorinei gynybai gali būti veiksmingai pasitelkiami visi asmenys, gebantys valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, taip pat medžiotojus. Teritorinei gynybai gali būti naudojami tiek A kategorijos, tiek ir kitų kategorijų ginklai, kurie tampa ypač veiksmingi turint atitinkamus jų priedėlius, žymiai pagerinančius šaudymo taiklumą.
Lietuvoje yra apie 95 tūkst. asmenų, turinčių leidimą ginklui. Asmenys, turintys kitus nei A kategorijos ginklus, gali tapti galinga gynybine jėga, tačiau jiems turi būti sudarytos galimybės įsigyti ginklų priedėlius (duslintuvus), organizuotis į ginkluotus būrius, dalyvauti apmokymuose ir pratybose. 2023 m. rugsėjo 20 d. patvirtintas Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 2023–2025 m. įgyvendinimo planas (toliau – Strategija).
Strategijos paskirtis
Strategijos
pasipriešinimas suprantamas kaip
piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę – ir okupacijai. Pilietinis pasipriešinimas yra dviejų rūšių: (i) neginkluotas;
(ii) ginkluotas. Pagal Strategijos 19 punktą, viena iš Strategijos krypčių yra „
taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui“, o šios krypties vienas iš uždavinių yra „įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis“.
Esant minėtam kontekstui, atitinkamai didėja tikimybė, kad prie Strategijos įgyvendinimo gali tekti prisidėti šaudymo sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams, kaip subjektams, turintiems specifinių žinių, susijusių su ginklų naudojimu. Tokie asmenys galėtų padėti pasieniečiams, policijai ir (ar) šauliams valdyti konvencines ir hibridines grėsmes, panaudoti ginklą, kurio naudojimas kartu su ginklų priedėliais (naktiniais taikikliais) suteiktų pranašumą valdant minėtas rizikas.
Papildomai svarbu tai, kad karo Ukrainoje praktika parodė, jog šaulys, naudojantis duslintuvą, turi žymai didesnes galimybes nesulaukti greito ugnies atsako, kuris dėl naudojamų techninių priemonių (radarai, šūvio krypties nustatymo pagal garsą indikatoriai) gali būti net greičiau nei per minutę. Kitaip tariant, karo atveju neturint duslintuvo, bus užtikrintai demaskuojama šaulio poziciją. Ukrainiečiai duslintuvus gana masiškai naudoja ir naudodami automatinius ginklus, o tai ne kartą lėmė sėkmę dinaminių susidūrimų nakties metu atvejais. Ukrainos tarptautiniame legione tarnaujantys profesionalai gana dažnai atsiveža savo turimus duslintuvus. Naudojant ginklą nakties metu (su naktiniais taikymosi prietaisais) be duslintuvo tai daryti iš esmės neįmanoma, nes iš vamzdžio pasirodanti liepsna apakins patį šaulį. Taigi duslintuvai, svarbus taktinis pranašumas karo atveju, pranašumas, kuris būtų suteikiamas ne tik profesionaliems kariuomenės nariams, bet ir kitiems ginklus turintiems
pilietinio pasipriešinimo nariams. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina prielaida, jog Įstatymo pakeitimas, kuriuo būtų suteikiama teisė sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams įsigyti ir turėti duslintuvus, neprieštarautų Europos Sąjungos teisei, prisidėtų prie tikslų mažinant neigiamų padarinius, kylančius sveikatos, aplinkos apsaugos srityse. Be to, Įstatymo pakeitimas prisidėtų prie nacionalinių uždavinių įgyvendinimo įtraukiant piliečius ir jų organizacijas į rengimą ginkluotam pasipriešinimui, palengvintų konvencinių ir hibridinių grėsmių valdymą, ir esant krizinei situacijai, paefektyvintų ginklų naudojimą.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projekto iniciatorius Seimo narys Juozas Olekas
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 3 straipsnio 11 punktas duslintuvus priskiria A kategorijos ginklų priedėliams, o Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis draudžia A kategorijos ginklų priedėlių (duslintuvų) civilinę apyvartą, išimtį suteikiant tik specialiojo statuso subjektams, nurodytiems Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, bei šaulio tarnybą atliekantiems asmenims (Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis).
rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti: Įstatymo 3 straipsnį, išbraukiant duslintuvus iš A kategorijos ginklams ir jų priedėliams priskiriamų objektų sąrašo. Taip pat
13,23,24,37,41,42 straipsniuose išbraukti duslintuvų sąvoka.
priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. Visų pirmą, garso slopintuvai (duslintuvai) šūvio garso nepanaikina, o kaip minėta sumažina iki 30-40 proc. Antra, dabartinis garso slopintuvų (duslintuvų) įsigijimo ribojimas neužkerta kelio nusikalstamoms veikoms, tuo labiau neužkerta kelio asmenims įsigyti tokių priedelių neteisėtais būdais.
Įstatymo projekto priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamos įtakos, kadangi suteikiant galimybę duslintuvus įsigyti ir turėti platesniam asmenų ratui bus paskatinta jų civilinė apyvarta.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo
ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymą papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ ginklai“, „šaunamieji ginklai“, „ginklų priedėliai“, „ginklo turėjimas“, „duslintuvai“. paieškos sistemą: „ ginklai“, „šaunamieji ginklai“, „ginklų priedėliai“, „ginklo turėjimas“, „duslintuvai“.
ir paaiškinimai Nėra.