Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Vilnius
49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti:
1 ) saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių dirvožemio našumo balas yra ne didesnis kaip 28 balai;“.
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Kęstutis Mažeika Algirdas Butkevičius Linas Urmanavičius Rima Baškienė Viktoras Pranckietis Agnė Jakavičiūtė Miliauskienė Domas Griškevičius Zigmantas Balčytis Antanas Nedzinskas Remigijus Žemaitaitis Vytautas Jucius Bronis Ropė Tomas Domarkas Artūras Skardžius Martynas Gedvilas Tadas Sadauskis Dainoras Bradauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20-1, 20-2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1, 20-3 straipsniais įstatymą Nr. XIV-1169, kurio 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima statyti
saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis). Įtvirtinus minėtą teisinį reguliavimą, saulės šviesos energijos elektrinėmis dažnai užstatomi ypač derlingi ir dideli žemės ūkio paskirties žemės plotai. Tai apima teritorijas, kurios anksčiau buvo naudojamos pasėliams auginti, ganykloms ar kitoms žemės ūkio veikloms.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žemės ūkio paskirties žemė yra išskirtinės vertės ribotas gamtos išteklius, jos kokybė ir plotai su derlinguoju dirvožemiu nuolat mažėja dėl pramoninio poveikio, urbanistinės plėtros, kitų veiksnių. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, jog įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad žemės sklypai, jeigu jie yra priskirti žemės ūkio paskirties žemei, savininkų ir (arba) naudotojų būtų naudojami būtent žemės ūkio veiklai, kad žemės ūkio paskirties žemės pobūdis, kol jos paskirtis pagal įstatymo nustatytus kriterijus nebus pakeista, būtų išsaugotas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Žemės ūkio paskirties žemė yra esminė maisto gamybos priemonė tiek augalininkystėje, tiek gyvulininkystėje. Jos svarba kiekvienoje iš šių sričių yra šiek tiek skirtinga, tačiau tiek augalų, tiek gyvūnų auginimui žemės ūkio paskirties žemė atlieka pagrindinį vaidmenį: 1) leidžia augalams išsivystyti ir suteikti žmonėms pagrindinius maisto produktus, tokius kaip grūdai, daržovės, vaisiai ir kt.; 2) nors gyvuliai tiesiogiai nėra auginami žemėje, jie taip pat priklauso nuo žemės ūkio paskirties žemės, nes jiems reikalinga žolė, pašarai ir kt., kad galėtų augti ir būti užauginti maistui. Taigi žemės ūkio paskirties žemė yra esminis išteklius maisto gamybai, be kurio žmonija tiesiog negalėtų išgyventi.
Priimant
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20-1, 20-2, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1, 20-3 straipsniais įstatymą Nr. XIV-1169, Lietuva išgyveno energetinę krizę. Šiuo metu, situacija stabilizavosi, todėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma riboti saulės elektrinių statybą derlinguose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo .
Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – nustatyti teisinį reguliavimą, kad plečiant saulės šviesos energijos elektrinių tinklą, būtų užtikrintas derlingų žemės ūkio paskirties žemės plotų naudojimas žemės ūkio veiklai, t. y. pasėliams auginti, ganykloms ar kitoms žemės ūkio veikloms.
statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Mažeika.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
eurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
nustatyti, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių dirvožemio našumo balas yra ne didesnis kaip 28 balai .
Žemės našumo balas apibūdina, kaip efektyviai žemė gali gaminti augalus ir koks yra jos derlingumo potencialas. 2023 m. valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, atliko tyrimus ir nustatė, kad vidutinis Lietuvos Respublikos žemės našumo balas yra – 39,79 (duomenys paskelbti Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos portale www.zizis.lt ). Įstatymo projekte nurodytas našumo balas apskaičiuotas vidutinį Lietuvos Respublikos našumo balą padauginus iš 0,7 koeficiento. Toks rodiklis yra objektyvus tiek racionaliam derlingos žemės panaudojimui, tiek saulės šviesos elektrinių statybai mažo derlingumo žemės plotuose.
umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamų teisės aktų priimti nereikės.
iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymo projektą papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta.
15R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis;
,,žemės ūkio paskirties žemė“, ,,atsinaujinanti energija“ 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai: Kęstutis Mažeika Algirdas Butkevičius Linas Urmanavičius Rima Baškienė Viktoras Pranckietis Agnė Jakavičiūtė Miliauskienė Domas Griškevičius Zigmantas Balčytis Antanas Nedzinskas Remigijus Žemaitaitis Vytautas Jucius Bronis Ropė Tomas Domarkas Artūras Skardžius Martynas Gedvilas Tadas Sadauskis Dainoras Bradauskas