Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 . Melioruota žemė
2. Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi: „
8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija žemės ūkio ministro nustatyta tvarka:1 ) atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą;2
) kontroliuoja ir koordinuoja valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis, rengimą.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita yra sudėtinė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto rinkinio dalis. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarką nustato žemės ūkio ministras.“
Papildyti įstatymą VI skyriumi: „ VI
1. Nurašyti valstybei nuosavybės teise priklausantys drenažo rinktuvai, esantys urbanizuotose ir (ar) urbanizuojamose teritorijose, kurie statybos metu buvo įrengti iš aplinkai ir žmogaus sveikatai nekenksmingų medžiagų bei jų išardymo išlaidos viršija liekamųjų medžiagų vertę, neišardomi, o paliekami savaiminiam sunykimui.
2. Nurašyti valstybei nuosavybės teise priklausantys grioviai ir (ar) sureguliuoti upeliai neišardomi, o paliekami savaiminiam atsistatymui.
3. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama tik nurašius ir išardžius bei likvidavus šio
įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius urbanizuotose ir (ar) urbanizuojamose teritorijose bei priėmus savivaldybės tarybos sprendimą dėl melioracijos statinių sunaikinimo ir naikinamų melioracijos statinių vertės atlyginimo. Privačios žemės savininkas, savivaldybė ar valstybinės žemės naudotojas (toliau – Suinteresuotas asmuo) per 5 darbo dienas sumoka savivaldybės tarybos nustatytą naikinamų melioracijos statinių likutinės vertės sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Jeigu keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių išardymas bei likvidavimas darys žalą kitų asmenų interesams, turtui ir (ar) gamtinei aplinkai, minėtus melioracijos statinius Suinteresuotas asmuo privalo iškelti į kitą vietą arba kitaip pertvarkyti parengus melioracijos statinių iškėlimo projektą vadovaujantis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
4. Nurašius melioracijos statinius, melioracijos statiniai ir melioruota žemė išbraukiami iš Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2025 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
DĖL
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslas ir uždaviniai Įvertinus galiojančio teisinio reguliavimo taikymo nuostatas bei atsižvelgiant į institucijų pasiūlymus ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, parengtas Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 2, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI skyriumi įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas).
Įstatymo projektą parengti paskatinusios priežastys :
siekiant suvienodinti Lietuvos Respublikos melioracijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymų nuostatas bei aiškiau reglamentuoti melioracijos statinių nurašymą ir nurašytų melioracijos statinių sunaikinimo tvarką parengtas Įstatymo projektas, kurio tikslas
Įstatymo projekto uždaviniai :
Melioracijos įstatyme vartojamas sąvokas.2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Rengėjai: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė, tel. +370 679 65 767, el. p. [email protected] , Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Darius Vilimas,
, el. p. [email protected] , patarėja Loreta Grigaitienė, tel. +370 620 41 285, el. p. [email protected] ir Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Petniūnienė, tel. +370 5 210 0525, el. p. [email protected] .3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Melioracijos įstatymo 2 straipsnio nuostatose įtvirtinta „melioruotos žemės“ sąvoka yra ne aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos .
Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad melioracijos darbus, kurie suprantami kaip naujų melioracijos statinių statyba, esamų melioracijos statinių rekonstravimas, remontas, nugriovimas, šių statinių priežiūra, taip pat kultūrtechninių, agromelioracinių ir agrocheminių dirvos gerinimo priemonių įgyvendinimas, ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka žemės ūkio ministro įgaliota institucija, tačiau nėra reglamentuota melioracijos statinių rekonstravimo darbų projektų rengimo kontrolė ir koordinavimas, kai tokie projektai finansuojami investicinėmis ir (arba) valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšomis.
Šiuo metu galiojančio Melioracijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad
melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita yra sudėtinė Žemės informacinės sistemos dalis ir apima visumą žinių apie teisinę, geografinę ir ūkinę melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarką nustato žemės ūkio ministras . Šiuo metu galiojančiame Melioracijos įstatyme nėra reglamentuojamas melioracijos statinių nurašymas ir sunaikinimas.4 .
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant teisinio aiškumo bei tiksliau reglamentuoti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimą, rengiant melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planus, žemėlapius ir (ar) schemas (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) tikslinga vartoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotą „melioruotos žemės“ sąvoką, joje atsisakant žodžio „sklypas“, kadangi melioracijos sistemos buvo įrengtos ne konkrečiame žemės sklype, o tam tikroje sausinamoje teritorijoje.
Patikslinus Melioracijos įstatymo 2 straipsnyje reglamentuojamą sąvoką, bus tikslesnis ir aiškesnis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų įgyvendinimas bei melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) rengimas.
Atsižvelgiant į tai, kad dėstomame Melioracijos įstatymo projekte atskirus straipsnius pakeičiant /papildant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Statybos įstatyme bei Žemės įstatyme vartojamomis sąvokomis, šio įstatymo 2 straipsnis papildomas 8 dalimi nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Statybos įstatyme bei Žemės įstatyme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 3D-519 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą ir Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą“, Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pavesta vykdyti žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.
Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatose reglamentuojama, kad melioracijos darbų, t. y. naujų melioracijos statinių statybą, esamų melioracijos statinių remontą, nugriovimą, šių statinių priežiūrą atlieka žemės ūkio ministro įgaliota institucija, tačiau nėra reglamentuota kas koordinuoja ir kontroliuoja melioracijos statinių rekonstravimo darbų projektų parengimą. Siekiant išlaikyti vientisą, darnią ir veiksmingą teisės sistemą, Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis papildoma nuostata, kurioje nustatoma, kad žemės ūkio ministro įgaliota institucija žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kontroliuoja ir koordinuoja melioracijos statinių rekonstravimo darbų projektų rengimą, finansuojamų investicinėmis ir (arba) valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšomis .
Papildžius Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį nuostata, kad melioracijos statinių rekonstravimo darbų projektų, kurie finansuojami investicinėmis ir (arba) valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšomis, rengimo kontrolę ir koordinavimą atlieka žemės ūkio ministro įgaliota institucija, bus išspręsta problema, susijusi su projektų rengimo koordinavimo ir kontrolės klausimais. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija atlikdama pavestą funkciją bei vadovaudamasi melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.02:2016 „Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos statinių naudojimo valstybinės priežiūros taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.
3D-36 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.02:2016 „Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos statinių naudojimo valstybinės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“, nuostatomis ir savivaldybių administracijų parengtais ir patvirtintais melioracijos statinių priežiūros, remonto ir rekonstravimo darbų planais kontroliuoja iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų melioracijos statinių investicinių projektų rengimą ir atliekamus melioracijos statinių rekonstravimo darbus bei melioracijos statinių rekonstravimo rangos darbų sutarčių vykdymą; tikrina melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, kokybę bei nustato laikotarpį ir reikalavimus pastebėtiems trūkumams pašalinti; tikrina, ar atliktos visos melioracijos statinių projekto rengimo, svarstymo, derinimo, ekspertizės procedūros, ar sprendiniai atitinka melioracijos normatyvinių dokumentų reikalavimus; kontroliuoja, ar melioracijos
statiniai bei įrenginiai melioruotoje žemėje projektuojami ir rekonstruojami turint nustatyta tvarka išduotas technines sąlygas; kontroliuoja melioracijos statinių rekonstravimo darbų eigą Statybos įstatymo, Melioracijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad siekiant administracinės naštos mažinimo bei atsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio ministerija inicijuoja įgaliotos institucijos kitų atliekamų funkcijų kiekybinį mažinimą, papildomos lėšos nebus numatomos, o tik perskirstomos.
Žemės įstatymo, galiojusio iki 2024 m. sausio 1 d., 34 straipsnyje buvo nustatyta, kad
Žemės informacinės sistemos (toliau – ŽIS) paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines savybes, o Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Vadovaujantis ŽIS nuostatais [1] ŽIS duomenis sudaro 3 rinkiniai:
Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys Dirv_DR10LT, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys Mel_DR10LT ir L ietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių duomenų rinkinys
savivaldybių administracijos teikia archyvinę melioracijos projektų medžiagą ir naujai įgyvendintų melioracijos projektų inžinerinių statinių planus. Aktualios redakcijos Žemės įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2024 m. sausio 1 d., reglamentuojama, kad:1 ) Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema (toliau – ŽISIS) – valstybės informacinė sistema, skirta teminiams erdvinių duomenų rinkiniams apie žemės išteklius tvarkyti ir žemės išteklių stebėsenai vykdyti. ŽISIS sudaro: dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena; žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsena; žemės melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena; apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena.
ŽISIS valdytoja – Žemės ūkio ministerija;2 )
ŽIS – valstybės informacinė sistema, skirta informacijai apie žemę tvarkyti ir teikti naudotojams, o šios sistemos paskirtis – efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją apie žemę. Žemės informacinės sistemos valdytoja
ŽISIS nuostatuose [2] nustatyta, kad jos funkcinę struktūrą sudaro tie patys buvę ŽIS duomenų rinkiniai ( Dirv_DR10LT, Mel_DR10LT,
) ir vienas naujas rinkinys (Agrocheminių dirvožemių savybių duomenų rinkinys DirvAgroch_DR10LT) bei jų stebėsena. Pažymėtina, kad Mel_DR10LT atnaujinimui yra naudojami savivaldybių teikiami duomenys apie melioracijos statinius, kurie, naudojant vieningą specifikaciją, pradėti tvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:2 000 melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinyje Mel_DR2LT ir kurie yra pagrindas melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitai .
ŽIS nuostatuose [3] nustatyta, kad jos funkcinę struktūrą sudaro vienas naujas rinkinys
Įvertinus tai, kas išdėstyta, išeina, kad ŽIS, kuri buvo apibrėžta iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusiame Žemės įstatyme bei šios sistemos nuostatuose, informacinė ir funkcinė struktūra iš esmės nepakito, tik keitėsi jos pavadinimas į ŽISIS ir sistemos valdytoja tapo Žemės ūkio ministerija, todėl darytina išvada, kad Melioracijos įstatymo 9 straipsnio teisinis reguliavimas yra nesuderintas su Žemės įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, tačiau atitinka Žemės įstatymo 35 straipsnio nuostatas.
Patikslinus Melioracijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, bus suvienodintos Melioracijos įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos, susijusios su pakeistomis Žemės įstatymo nuostatomis, pagal kurias melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenys iki 2024-01-01 buvo kaupiami ŽIS,
o nuo 2024-01-01
ir toks teisinis reguliavimas atitiks teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principus, reiškiančius, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, o t eisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti tikslus ir aiškus .
Savivaldybių teritorijose vykdant urbanizuotų teritorijų plėtrą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 92 straipsnio nuostatomis, žemės savininkams ar vystytojams kyla daug problemų siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus. Žemės ūkio paskirties žemėje prieš daugelį metų buvo įrengtos melioracijos sistemos, tačiau urbanizuojant teritorijas bei keičiant žemės ūkio paskirties žemės pagrindinę naudojimo paskirtį į kitas žemės naudojimo paskirtis, nebuvo iškelti ar sunaikinti /nurašyti melioracijos statiniai: drenažo rinktuvai ir (ar) sausintuvai, drenažo žiotys, vandens nuleistuvai, melioracijos grioviai ir (ar) sureguliuoti upeliai. Urbanizuotose ir (ar) urbanizuojamose teritorijose pastatai pastatyti ant drenažo rinktuvų ir (ar) sausintuvų, o vykstanti intensyvi urbanizuotų teritorijų plėtra sugadino daugelį nenurašytų drenažo rinktuvų ir sausintuvų, taip pat dalis prieš daugelį metų įrengtų melioracijos sistemų yra nusidėvėjusios ar neveikiančios, nebeatlieka funkcinės paskirties bei jų remontas neįmanomas dėl užstatytų teritorijų tankumo.
Racionaliausias ir logiškiausias veiksmas esamoje situacijoje būtų melioracijos statinių nurašymas urbanizuotose ir (ar) urbanizuojamose teritorijose bei melioracijos statinių ir melioruotos žemės išbraukimas iš valstybei nuosavybės teise priklausančių melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio nuostatose nustatyta tvarka valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius pripažinus nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti ir kai jų negalima panaudoti nė vienu iš minėtų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų būdų, sprendimą dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės turto nurašymo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr.
1250 „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytu teisiniu reguliavimu. Esant dabartiniam reglamentavimui, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą, kad melioracijos statiniai nebeatlieka tiesioginės funkcijos ir pripažinus juos netinkamais (negalimais) naudoti, savivaldybės privalo melioracijos statinius išardyti ir likviduoti, o liekamąsias medžiagos įtraukti į apskaitą verte, kurią nustato turtą nurašiusi komisija, atsižvelgdama į to turto rinkos vertę.
Ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, kurio išardymo išlaidos viršija liekamųjų medžiagų vertę, padaromas nekenksmingu, jeigu reikia, ir likviduojamas – išvežamas į sąvartyną arba sunaikinamas. Tačiau savivaldybėms urbanizuojamose ir urbanizuotose teritorijose neįmanoma atlikti minėto turto likvidavimo proceso dėl pastatų, kurie yra pastatyti ant drenažo rinktuvų ar sausintuvų, nėra galimybės atkasti melioracijos statinių ir jų sunaikinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad per daugelį metų minėtose teritorijose nusistovėjo vandens režimas grunte, kuris būtų pažeistas atliekant melioracijos statinių naikinimą. Vandens režimui grunte vėl nusistovėti prireiktų tam tikro laiko.
Siekiant supaprastinti nurašytų drenažo rinktuvų sunaikinimo tvarką, racionaliausias sprendimas būtų nurašytų valstybei nuosavybės teise priklausančių drenažo rinktuvų, esančių urbanizuotose ir (ar) urbanizuojamose teritorijose , kurie statybos metu buvo įrengti iš degtų molio vamzdelių (aplinkai ir žmogaus sveikatai nekenksmingos medžiagos) bei kurių išardymo išlaidos viršija liekamųjų medžiagų vertę, neišardyti, o palikti savaiminiam sunykimui. Degto molio vamzdeliai yra maždaug 50–60 metų senumo per laiką susidėvėję ir pasiekę savo galiojimo pabaigą. Neiškasus drenažo rinktuvų, įrengtų iš degto molio vamzdelių, jie savaime sunyks, nes jie savaime dūlėja ir neatlaiko po liūčių susidarančio vandens kiekio bei grunto spaudimo.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 91–94 straipsniuose reglamentuojamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioracijos griovio apsaugos zonoje, kurioje draudžiama statyti pastatus; sodinti medžius ar įrengti dirbtinius vandens telkinius. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš daugelį metų buvo atlikti miškų sausinimo darbai ir jie buvo nusausinti iškasant melioracijos griovius. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje reglamentuojama, kad
miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įgyvendinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, dažnu atveju yra sudėtinga gauti leidimus plynai kirsti medžius melioracijos griovio apsaugos zonoje. Siekiant išspręsti šią situaciją, geriausias sprendimas melioracijos griovius (išskyrus magistralinius), esančius miško žemėje ir apaugusius mišku, nurašyti ir nelikviduoti (neužkasti), bet palikti natūraliam atsistatymui. Nurašytų melioracijos griovių ar sureguliuotų upelių nesunaikinus (neužkasus), bet palikus natūraliam atsistatymui, atsikurtų ekosistemos pusiausvyra ir gamtinė aplinka.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) reglamentuojamas melioracijos statinių naikinimas pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė Nutarimo pakeitimą, kuriame nuo 2025 m. sausio 1 d. atsisakoma šiuo metu galiojančio Nutarimo 11–14 punktuose esančių nuostatų dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo melioruotoje žemėje. Atsižvelgiant į tai, Žemės ūkio ministerija minėtą nuostatą įtraukia į Melioracijos įstatymo projektą.
Apkreipiame dėmesį, kad Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ar daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas bei pažymime, kad Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatose reglamentuojama, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 dalies nuostatomis – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra savivaldybėms perduota valstybinė funkcija.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatose reglamentuojama, kad Savivaldybės tarybos kompetencija – savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijų įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Melioracijos įstatymas papildomas VI skyriumi, kuriame reglamentuojamos nuostatos nurašant melioracijos statinius.5 .
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.6
. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.10
. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte įtvirtintos naujos sąvokos.11 .
Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, žemės ūkio ministro įsakymu bus tvirtinama Mel_DR10LT specifikacija, kurioje bus reglamentuota melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita bei stebėsena, taip pat bus keičiamos
Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių patvirtinimo“, nuostatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bus tvirtinamos Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatos reglamentuojant melioracijos statinių nurašymą jų nelikviduojant.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymo projektą papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. Pažymėtina, kad siekiant administracinės naštos mažinimo bei atsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio ministerija inicijuoja įgaliotos institucijos kitų atliekamų funkcijų kiekybinį mažinimą, papildomos lėšos nebus numatomos, o tik perskirstomos.14 .
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta.15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis; Nėra.16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-267 „Dėl Žemės informacinės sistemos nuostatų ir Žemės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“. [2] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-876 „Dėl Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“. [3] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. D1-400 „Dėl Žemės informacinės sistemos modernizavimo ir jos nuostatų patvirtinimo“.