Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2 IR 461 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 31 dalimi:
„ 31 . Savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė – savivaldybė, kurios didelę teritorijos dalį užima ekonominės veiklos koncentracijos „karštoji teritorija“, nėra reikšmingų vidinių netolygumų (ekonominės veiklos koncentracijos žemų reikšmių klasterių) ir kurios plėtrą lemia vienas iš šių išorinių veiksnių metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas arba transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinių uostų grupei priklausančio uosto veikla.
2Buvusias 2 straipsnio 31–41 dalis laikyti atitinkamai 32–42 dalimis.
46 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 461 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„461 straipsnis. Apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto1
. Vienetas, vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma). Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:1
) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir2 ) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).
2. Šio straipsnio 1 dalies sąlygas atitinkantis vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir
vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų dydžiu.3
. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Jei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų.4
. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas faktiškai patirtų išlaidų dydis turi būti sumažintas tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta.
5. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2026–2038 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.6
. Ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu 3 metus. Jeigu toks ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus. Toks perskaičiavimas neatliekamas, kai ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus dėl to, kad reorganizavimo ar perleidimo atvejais pereina įsigyjančiajam vienetui, tačiau tik tuo atveju, jeigu įsigyjantysis vienetas perimtą turtą naudoja iki tol, kol sueis 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidusiame vienete pradžios. Įsigyjantysis vienetas, perėmęs ilgalaikį turtą reorganizavimo ar perleidimo atvejais ar dėl teisės aktų reikalavimų, gali tęsti apmokestinamojo pelno sumažinimą, kaip tai būtų daręs ilgalaikį turtą perleidęs ir galimybių dėl tokio ilgalaikio turto įsigijimo sumažinti apmokestinamąjį pelną netekęs vienetas.
“
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
IR 461
ir uždaviniai Lietuvoje nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. veikė nulinis tarifas reinvestuotam pelnui ir taip, galima teigti, sukūrė pagrindą technologiniam Lietuvos ekonomikos atsinaujinimui ir sparčiam jos augimui. Panaikinus visuotinai galiojusį nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, imta taikyti išskirtines lengvatas atskiroms ūkio subjektų grupėms ir investicijų tipams.
Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių pasirenka vienkartinio pelno apmokestinimą jo paskirstymo momentu, neapmokestinant reinvestuoto pelno. Lenkija tokį modelį taiko nuo 2021 m. sausio 1 d. Pirmame etape juo galės pasinaudoti įmonės, kurių apyvarta nesiekia 22 mln. eurų, išskyrus finansų įstaigas, bankus ir holdingus. Įmonės, galinčios taikyti naują modelį, Lenkijoje sudaro net 90 proc. visų šalies bendrovių, o jų sumokamas pelno mokestis sudaro maždaug ketvirtadalį visų pajamų iš pelno mokesčio.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – pritraukti investicijas į Lietuvos regionus.
Pagrindinis Įstatymo projekto uždavinys – nulinio tarifo taikymas reinvestuotam pelnui diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminio ekonominio augimo požymius savivaldybėse. Pripažįstant reinvestuojamo pelno svarbą, Įstatymo projektu siūlome grąžinti anksčiau galiojusias ir teigiamai ekonomikos augimą veikusias nuostatas taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui.
Tokio modelio sėkmingas taikymas ne tik didint ų šalies konkurencingumą, tačiau ir skatintų investicijas, būtinas darbo našumui, atlyginimams ir pragyvenimo lygiui didinti Lietuvos regionuose.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme reglamentuoti ir Lietuvoje yra taikomi tokie nominalūs pelno mokesčio tarifai: 15 proc. tarifas taikomas Lietuvos subjekto ir nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui, pajamoms iš paskirstytojo pelno, gautai parama, panaudotai ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį. 5 proc. tarifas taikomas Lietuvoje veikiantiems vienetams, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, kooperatyvams, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. 5 proc.
pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas turto, sukurto vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinę veiklą naudojimui, perdavimo pajamoms (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises). 0 proc. mokesčio tarifas taikomas naujai įregistruoto subjekto pelnui, jeigu per pirmą mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų bei jei savininkai yra fiziniai asmenys, ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra reorganizuojamas ar likviduojamas. Taip pat nuo 2021 m. 0 proc.
pelno mokestis bus taikomas iki 20 metų laikotarpiui stambiems vietinio ir užsienio kapitalo investicijų projektams, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė bus ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. investuojant Vilniuje) ir kurie sukurs ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (200 investuojant Vilniuje).
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, t. y., vienetas, vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną galės sumažinti, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,
„įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, taip pat ir, jei turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).
Taip pat siūloma, kad vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija10
eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtoms išlaidoms.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina sąvoką „savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“ apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje kaip tai apibrėžta Savivaldybių priskyrimo grupėms pagal keliamus ekonominio augimo tikslus metodikos ir tvarkos apraše, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1019„Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą”.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nulinis tarifas“, „Apmokestinamasis pelnas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai