Projektas
VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 1, 2, 40 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Tais atvejais, kai taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas, vietoj šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytų informacijos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 10–14, 16, 19 ir 23 punktus, taikomos Mokėjimų įstatymo 13 ir 20 straipsnių nuostatos.“
1 . Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Nuotolinė finansinių paslaugų sutartis (toliau – nuotolinė sutartis) – vartotojo ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų sutartis, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias).“2
. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10 . Patvarioji laikmena
3. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 . Pradinė nuotolinė finansinių paslaugų sutartis (toliau – pradinė nuotolinė sutartis) –nuotolinė finansinių paslaugų sutartis, neapimanti ateityje atliksimų to paties pobūdžio viena po kitos einančių arba atskirų operacijų.“
4. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 26 dalį.
Pakeisti aštuntąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Šio skirsnio nuostatos taikomos santykiams, kylantiems dėl finansinių paslaugų teikėjo ir vartotojo sudaromų nuotolinių sutarčių.
2Kartu su šio skirsnio reikalavimais nuotolinėms sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.2281 , 6.2282 , 6.2284 straipsnių, 6.2285 straipsnio 3 ir 5 dalių, 6.2287 straipsnio 6 dalies, 6.2288 straipsnio 5 dalies, 6.22810 straipsnio 11–16 dalių, 6.22816 straipsnio ir Mokėjimų įstatymo 11straipsnio 4 dalies nuostatos.
3Kai nuotolinę sutartį sudaro pradinė nuotolinė sutartis, kurią sudarius per tam tikrą laikotarpį atliekamos to paties pobūdžio viena po kitos einančios ar atskiros finansinių operacijų grupės,
šio skirsnio ir kitos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nuostatos, išskyrus Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 5 dalį, ir šio įstatymo 40 straipsnio 1, 9, 11 ir 12 dalių nuostatos taikomos tik pradinei nuotolinei sutarčiai, o sudarius šią nuotolinę sutartį ateityje atliksimoms to paties pobūdžio viena po kitos einančioms ar atskiroms finansinių operacijų grupėms nurodytos nuostatos netaikomos.4
. Kai pradinė nuotolinė sutartis nesudaroma, tačiau tos pačios nuotolinės sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio vieną po kitos einančias ar atskiras finansines operacijas, šio įstatymo 37 ir 39 straipsniai taikomi tik pirmajai operacijai. Tačiau jeigu ilgiau negu vienus metus to paties pobūdžio operacija neatliekama, kita operacija laikoma pirmąja finansinės operacijos grupės operacija ir jai taikomi šio įstatymo 37 ir 39 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
5. Vartotojai negali atsisakyti šiame skirsnyje jiems nustatytų teisių.
6. Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose
įstatymuose nustatytos kitokios, negu nustatyta šiame įstatyme, nuotolines sutartis reglamentuojančios normos, šis įstatymas taikomas tiek, kiek nurodyti kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
1. Finansinių paslaugų teikėjas pakankamai iš anksto iki nuotolinės sutarties sudarymo privalo aiškiai ir suprantamai pateikti vartotojui šią informaciją:1 ) finansinių paslaugų teikėjo pavadinimą, duomenis apie finansinių paslaugų teikėjo pagrindinę komercinę veiklą ir, jeigu taikoma, finansinių paslaugų teikėjo, kurio vardu jis veikia, pavadinimą ir pagrindinę komercinę veiklą;2
) finansinių paslaugų teikėjo ar finansinių paslaugų teikėjo, kurio vardu jis veikia, buveinės adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ar kitus elektroninių ryšių duomenis, kurie leidžia vartotojui greitai susisiekti su finansinių paslaugų teikėju, veiksmingai su juo bendrauti ir išsaugoti susirašinėjimą su finansinių paslaugų teikėju patvariojoje laikmenoje;3 ) kontaktinius duomenis, kuriais vartotojas gali teikti skundus finansinių paslaugų teikėjui ir, jeigu taikoma, finansinių paslaugų teikėjui, kurio vardu jis veikia;4 ) kai finansinių paslaugų teikėjas yra juridinis asmuo, Juridinių asmenų registro suteiktą juridinio asmens kodą;5
) jeigu finansinių paslaugų teikėjo veiklai būtina licencija ir (ar) leidimas, – finansinių paslaugų teikėjo priežiūros instituciją, buveinės adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto, interneto svetainės adresus;6 ) finansinės paslaugos pagrindinių savybių apibūdinimą;7 ) kainą, įskaitant visas per finansinių paslaugų teikėją mokamas įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei mokėjimus, o jeigu negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdį, pagal kurį vartotojas kainą gali patikrinti;8 ) jeigu taikoma, informaciją apie pavėluotų ar neįvykdytų mokėjimų pasekmes;9 ) jeigu taikoma, informaciją, kad kaina buvo individualizuota, taikant automatizuotą sprendimų priėmimą;10
) jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad finansinė paslauga susijusi su sandoriais, ypač rizikingais dėl specifinių ypatybių ar atliktinų operacijų, arba kad finansinės paslaugos kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurių finansinės paslaugos teikėjas nekontroliuoja, ir informaciją, kad ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų rodikliai;11 ) informaciją apie tai, kad gali būti papildomų mokėjimų ir (ar) išlaidų, nesusijusių su finansinių paslaugų teikėju;12 ) laikotarpį, kurį pasiūlyme pateikta informacija galioja;13 ) finansinės paslaugos apmokėjimo ir teikimo tvarką;14 ) vartotojui tenkančias papildomas naudojimosi ryšio priemonėmis išlaidas, jeigu tokios papildomos išlaidos skaičiuojamos;15
) informaciją apie aplinkosaugos ar socialinius tikslus, kurių siekiama finansine paslauga, jeigu į finansinės paslaugos investavimo strategiją įtraukti aplinkosaugos ir socialiniai veiksniai;16 ) vartotojo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties ir šios teisės įgyvendinimo tvarką, įskaitant informaciją apie nuotolinės sutarties atsisakymo terminą, įmokas, kurias vartotojui gali reikėti sumokėti, nepasinaudojimo šia teise pasekmes, arba kad nėra teisės atsisakyti nuotolinės sutarties;17 ) trumpiausią nuotolinės sutarties galiojimo terminą, jeigu finansinių paslaugų teikimas yra nevienkartinis;18 ) informaciją apie šalių teises nutraukti nuotolinę sutartį prieš terminą arba vienašališkai, įskaitant nuotolinėje sutartyje nustatomas netesybas;19
) praktinius nurodymus, susijusius su teise atsisakyti nuotolinės sutarties pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1–3 dalis, įskaitant finansinių paslaugų teikėjo telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą arba kitas ryšio priemones, kuriomis turėtų būti siunčiamas pranešimas apie nuotolinės sutarties atsisakymą. Kai nuotolinė sutartis sudaroma naudojantis elektronine sąsaja, kaip ji apibrėžta
reglamente (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB , turi būti nurodoma informacija apie nuotolinės sutarties atsisakymo funkciją, nustatytą Civilinio kodekso 6.22810 straipsnio 11–15 dalyse, ir jos pateikimo vietą;20
) nuotolinei sutarčiai taikomą teisę ir (ar) bylos teismingumą;21 ) kokia kalba ar kalbomis pateikiama informacija apie nuotolinės sutarties sąlygas, šiame straipsnyje nurodyta informacija, taip pat kokia kalba ar kalbomis finansinių paslaugų teikėjas, sutinkant vartotojui, įsipareigoja palaikyti ryšius šios nuotolinės sutarties galiojimo metu;22 ) jeigu taikoma, galimybę pasinaudoti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra ir pasinaudojimo tokia procedūra tvarką;23 ) draudimo (garantinius) fondus ar kitą kompensavimo tvarką , nenumatytą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme .2
. Iki nuotolinės sutarties sudarymo vartotojas turi gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lengvai skaitomą informaciją patvariojoje laikmenoje. Ši informacija, gavus prašymą, pateikiama asmenims su negalia, įskaitant asmenis su regos negalia, jiems tinkamu ir prieinamu formatu vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintais prieinamais bendravimo būdais.3
. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama likus mažiau negu vienai dienai iki nuotolinės sutarties sudarymo dienos, finansinių paslaugų teikėjas ne vėliau negu per 7 dienas nuo nuotolinės sutarties sudarymo dienos turi patvariojoje laikmenoje pateikti vartotojui priminimą apie jo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, ir šios teisės įgyvendinimo tvarką.
4. Jeigu kalbama balso telefonijos ryšiu, pokalbio su vartotoju pradžioje turi būti nurodomas finansinių paslaugų teikėjo pavadinimas ir nurodomas skambučio komercinis tikslas. Taip pat vartotojas informuojamas, kai pokalbis balso telefonijos ryšiu įrašomas ar gali būti įrašomas.5
. Jeigu kalbama balso telefonijos ryšiu, kai vartotojas aiškiai pareiškia savo sutikimą, iki nuotolinės sutarties sudarymo finansinių paslaugų teikėjas gali pateikti vartotojui tik šio straipsnio 1 dalies 1, 6, 7, 11 ir 16 punktuose nurodytą informaciją. Tokiu atveju finansinių paslaugų teikėjas vartotoją informuoja apie likusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos prieinamumą ir nurodo, kokio pobūdžio ta informacija yra. Ši informacija pateikiama vartotojui patvariojoje laikmenoje iš karto sudarius nuotolinę sutartį.6
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją teikiant elektroninėmis priemonėmis, ši informacija, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 6, 7, 11 ir 16 punktuose nurodytą informaciją, gali būti pateikta sluoksninio išdėstymo metodu, kai tam tikra informacija laikoma pagrindine ir aiškiai matoma pirmame sluoksnyje, o kita informacija pateikiama papildomuose sluoksniuose. Kai informacija pateikta sluoksninio išdėstymo metodu, turi būti sudaryta galimybė ją peržiūrėti, išsaugoti ir atspausdinti kaip vieną dokumentą. Tokiu atveju finansinių paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad visa šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtų pateikta vartotojui iki nuotolinės sutarties sudarymo dienos.7
. Pareiga įrodyti, kad informacija buvo pateikta vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo valią sudaryti nuotolinę sutartį ir kad nuotolinė sutartis vykdoma tinkamai, tenka finansinių paslaugų teikėjui.8 . Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias finansines paslaugas, nustatytos taisyklės dėl vartotojui teikiamos informacijos iki finansinių paslaugų sutarties sudarymo dienos, taikomos nurodytų kitų įstatymų ar Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, išskyrus atvejus, kai nurodytuose kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta kitaip.
Jeigu nurodytuose kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose
nėra nuostatų, susijusių su informacija dėl vartotojo teisės atsisakyti finansinių paslaugų sutarties, finansinių paslaugų teikėjas turi vartotoją informuoti apie tokios teisės buvimą ar nebuvimą, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalies 16 punkte.
1. Vartotojas turi teisę be jokių sankcijų ir nenurodydamas priežasties atsisakyti nuotolinės sutarties per 14 dienų, o nuotolinės pensijų kaupimo sutarties – per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti:1 ) nuotolinės sutarties sudarymo dieną;2 ) dieną
, kai vartotojas gauna nuotolinės sutarties sąlygas ir informaciją pagal šio įstatymo 37 straipsnį, jeigu ta diena yra vėlesnė negu šios dalies 1 punkte nurodyta data.
3. Jeigu vartotojas negavo nuotolinės sutarties sąlygų ir informacijos pagal šio įstatymo 37 straipsnį, nuotolinės sutarties atsisakymo terminas baigiasi praėjus 12 mėnesių ir 14 dienų nuo nuotolinės sutarties sudarymo dienos. Kai vartotojui nebuvo pateikta informacija apie jo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 16 punktą, vartotojo teisės atsisakyti nuotolinės sutarties įgyvendinimas yra neterminuotas.
4. Šiame straipsnyje nustatytą vartotojo teisę atsisakyti nuotolinės
sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties netaikoma šioms nuotolinėms sutartims:1 ) nuotolinėms sutartims dėl finansinių paslaugų, kurių kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti per nustatytą nuotolinės
sutarties atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja finansinių paslaugų teikėjas. Minėtos finansinės paslaugos – paslaugos, susijusios su valiutos keitimu, pinigų rinkos priemonėmis, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, ateities finansiniais sandoriais, įskaitant ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, išankstiniais palūkanų normos sandoriais, apsikeitimo palūkanų normomis, valiuta ir nuosavybės vertybiniais popieriais sandoriais, pasirinkimo sandoriais įsigyti ir perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas finansines priemones, įskaitant ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones (ši kategorija apima valiutos ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius);2
) nuotolinėms kelionių ir bagažo draudimo sutartims ar panašioms nuotolinėms draudimo sutartims, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo;3 ) nuotolinėms sutartims, kurias vartotojo aiškiu prašymu abi šalys yra visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui.
6. Vartotojas, norintis pasinaudoti teise atsisakyti nuotolinės sutarties, iki nuotolinės sutarties atsisakymo termino pabaigos turi finansinių paslaugų teikėjui išsiųsti pranešimą apie sutarties atsisakymą.7 . Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, su nuotoline sutartimi susijusios papildomos sutartys, pagal kurias finansinių paslaugų teikėjas ar kitas asmuo
vartotojui teikia susijusias papildomas paslaugas, vartotojui tampa nebeprivalomos vykdyti. Vartotojas gali atsisakyti papildomos sutarties be jokių išlaidų vartotojui.
8. Finansinių paslaugų teikėjas nuotolinę sutartį, kol nepasibaigęs numatytas jos atsisakymo terminas, gali pradėti vykdyti tik aiškiu vartotojo prašymu.
9. Kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti nuotolinės sutarties, jis nedelsdamas sumoka už faktiškai jam pagal šią sutartį finansinių paslaugų teikėjo suteiktą finansinę paslaugą. Mokėtina suma negali viršyti sumos, kuri yra proporcinga suteiktos finansinės paslaugos apimčiai, palyginti su visa nuotolinės sutarties apimtimi, ir neturi būti tokio dydžio, kad būtų laikoma sankcija.10
. Vartotojas už faktiškai suteiktą finansinę paslaugą pagal šio straipsnio 9 dalį moka, jeigu jis buvo tinkamai informuotas apie teisę atsisakyti nuotolinės sutarties pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Faktą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas, turi įrodyti finansinių paslaugų teikėjas. Finansinių paslaugų teikėjas negali reikalauti už suteiktą finansinę paslaugą mokėti, jeigu jis be išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti nuotolinę sutartį nepasibaigus šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nustatytam nuotolinės sutarties atsisakymo terminui.
11. Finansinių paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie nuotolinės
sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui pagal šią sutartį gautas sumas, išskyrus nurodytas šio straipsnio 9 dalyje. Vartotojas, atsisakęs nuotolinės sutarties pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį, nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie nuotolinės sutarties atsisakymą išsiuntimo dienos grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal šią sutartį gautas sumas.12 .
Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias finansines paslaugas, nustatomos taisyklės dėl teisės atsisakyti sutarties arba numatyta šios teisės alternatyva – apsisprendimo laikotarpis arba kitokia alternatyva, taikomos
nurodytų kitų įstatymų ar Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, išskyrus atvejus, kai nurodytuose kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta kitaip.
1. Prieš sudarant nuotolinę sutartį, finansinių paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai, vartotojo pasirinkimu žodžiu arba raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikti vartotojui tinkamus paaiškinimus apie siūlomos nuotolinės sutarties sąlygas ir papildomas paslaugas, kad šis galėtų įvertinti, ar siūloma nuotolinė sutartis ir papildomos paslaugos atitinka jo poreikius ir finansinę padėtį. Paaiškinimai apima:1 ) ikisutartinę informaciją pagal šio įstatymo 37 straipsnį;2
) esminių siūlomos nuotolinės sutarties savybių, įskaitant galimas papildomas paslaugas, paaiškinimus;3 ) konkretaus poveikio, kurį siūloma nuotolinė sutartis gali daryti vartotojui, paaiškinimus, įskaitant, jeigu taikoma, mokėjimų pagal sutartį nevykdymo ar vėlavimo vykdyti pasekmes.2
. Jeigu finansinių paslaugų teikėjas naudoja internetines priemones, jis, gavęs vartotojo prašymą dėl žmogaus pagalbos suteikimo, turi užtikrinti iki nuotolinės sutarties sudarymo, o pagrįstais atvejais, tokiais kaip atnaujinant nuotolinę sutartį, kai vartotojui kyla didelių sunkumų ar kai reikalingas detalesnis nuotolinės sutarties sąlygų paaiškinimas, ir sudarius šią nuotolinę sutartį žmogaus pagalbos suteikimą vartotojui. Žmogaus pagalba turi būti užtikrinta ta pačia kalba, kuria buvo pateikta ikisutartinė informacija, nurodyta šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje.3 .
Pareiga įrodyti, kad tinkami paaiškinimai buvo pateikti vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, tenka finansinių paslaugų teikėjui.4 .
Jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias finansines paslaugas, nustatomos taisyklės dėl tinkamų paaiškinimų teikimo, taikomos nurodytų kitų įstatymų ar Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, išskyrus atvejus, kai nurodytuose kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta kitaip.39
Draudžiama finansinių paslaugų teikėjams kurti ir naudoti elektronines sąsajas, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2022/2065
, kurios naudojamos nuotolinėms sutartims sudaryti, taip, kad vartotojai būtų apgaunami, jais būtų manipuliuojama arba būtų kitaip iškraipomas ar susilpninamas jų gebėjimas priimti laisvus ir informuotus sprendimus. Naudojant elektronines sąsajas, draudžiama:1 ) labiau pabrėžti tam tikrus pasirinkimus, kai prašoma, kad vartotojas priimtų sprendimą;2 ) pakartotinai prašyti vartotojo atlikti pasirinkimo veiksmus, kai vartotojas jau yra juos atlikęs, ypač pateikiant iškylančiuosius langus;3 ) naudoti tokią finansinės paslaugos atsisakymo procedūrą, kuri būtų sudėtingesnė negu paslaugos užsakymas.“
1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302
3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Reglamento (ES) 2017/1128 3 straipsnyje, Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 6.2286 straipsnio 1 dalyje, 6.2287 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 6.2288 straipsnio 2–6 dalyse, 6.2289 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 6.22810 straipsnio 1, 9–14 dalyse, 6.22811 straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.22812 straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.22816 straipsnio 1 dalyje, 6.22820 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6.22823 straipsnio 11, 12 ir 13 dalyse, 6.353 straipsnio 8 dalyje, 6.359, 6.3591 straipsniuose, 6.364 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse, taip pat šio įstatymo 61 ir 441 straipsniuose nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento
(ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą.“
2. Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Lietuvos bankas prižiūri, kaip Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų, ir už šio įstatymo 37 straipsnio 1–7 dalyse, 38 straipsnio 1– 4 ir 6–11 dalyse, 39 straipsnio 1–3 dalyse ir391
straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taiko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams poveikio priemones ir duoda privalomus nurodymus, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už šio įstatymo 37 straipsnio 1–7 dalyse, 38 straipsnio 1–4 ir 6–11 dalyse, 39 straipsnio 1–3 dalyse ir391 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą kitiems verslininkams gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą.“
3. Pakeisti 40 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Reglamento (ES) 2017/2394
21 straipsnyje nustatytais atvejais už šio straipsnio 1, 2 ir (ar) 9 dalyse nurodytą pažeidimą, kuris yra plačiai paplitęs pažeidimas ar Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, kaip jie apibrėžti šiame reglamente, verslininkui, atsakingam už šį plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą (už šio straipsnio 9 dalyje nurodytą pažeidimą – tik kitam verslininkui, kuris nėra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis), gali skirti iki 4 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse dydžio baudą. Jeigu verslininkas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam gali būti skiriama iki dviejų milijonų eurų bauda. Skiriamos baudos dydis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, trukmę, verslininko gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, ankstesnius verslininko padarytus teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.“
4. Papildyti 40 straipsnį 12 dalimi: „
12. Lietuvos bankas Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnyje nustatytais atvejais už šio straipsnio 9 dalyje nurodytą pažeidimą, kuris yra plačiai paplitęs pažeidimas ar Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, kaip jie apibrėžti šiame reglamente, taiko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams poveikio priemones ir duoda privalomus nurodymus vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui.“
1. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 1 punktą.
2. Pakeisti Įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
4. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES
dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 19 d.
2. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas
97/7/EB ir 98/27/EB su visais pakeitimais laikomos nuorodomis į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB , su visais pakeitimais .
3Šis įstatymas netaikomas iki 2026 m. birželio 18 d. sudarytoms nuotolinėms finansinių paslaugų sutartims.
4
. Iki 2026 m. birželio 18 d. pradėtos, bet nebaigtos vykdyti nuotolinių finansinių paslaugų sutarčių sudarymo procedūros bei pradėtos, bet nebaigtos vykdyti poveikio priemonių taikymo ir privalomų nurodymų davimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki 2026 m. birželio 18 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatomis.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 1, 2, 40 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.2283 , 6.2287 , 6.22810
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1, 2, 40 straipsnių, aštuntojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTAĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2283 , 6.2287 , 6.22810 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CK projektas) parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/2673 , kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/83/ES
dėl vartotojų teisių, kiek tai susiję su nuotoliniu būdu sudaromomis finansinių paslaugų sutartimis, ir panaikinama Direktyva 2002/65 EB.
Teikiamų įstatymų projektų tikslai – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį nuotolinių finansinių paslaugų sutarčių (toliau – nuotolinė sutartis) srityje, kartu užtikrinti, kad vartotojų apsaugos lygis būtų suderintas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nors Europos Sąjungos lygmeniu yra priimta teisės aktų, kurie reglamentuoja atskiras finansines paslaugas, tačiau atsiranda vis naujų finansinių produktų, kurie dėl skaitmenizacijos ir sparčios informacinių technologijų raidos plėtojami, visų pirma, internetinėje aplinkoje. Todėl svarbu, kad būtų užtikrinta tinkama vartotojų apsauga dėl tų finansinių paslaugų, kurios nereglamentuojamos konkretiems sektoriams skirtais Europos Sąjungos teisės aktais arba kurios nepatenka į konkrečias finansines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų sritį.
Pagrindiniai įstatymų projektų uždaviniai: · įtvirtinti sutarties atsisakymo funkciją sutartims, sudarytoms naudojantis elektronine sąsaja; · detalizuoti ikisutartinę informaciją, pateiktiną vartotojams iki sudarant nuotolinę sutartį; · reglamentuoti teisę atsisakyti nuotolinės sutarties ir reglamentuoti mokėjimą už paslaugas, suteiktas prieš atsisakant nuotolinės sutarties; · reglamentuoti tinkamus paaiškinimus, teikiamus vartotojui prieš sudarant nuotolinę sutartį; · nustatyti apsaugas vartotojams dėl prekiautojų kuriamų ir naudojamų elektroninių sąsajų; · nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už reikalavimų, susijusių su nuotolinėmis sutartimis, nesilaikymą.
Kartu su minėtais įstatymų projektais teikiamas susijusių įstatymų pakeitimo projektai – Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – NTKĮ projektas).
VTAĮ projektas, CK projektas, MĮ projektas ir NTKĮ projektas toliau kartu tekste – Įstatymų projektai.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų rengėja – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (0 5) 239 0174, el. p. [email protected] ) Draudimo veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė (tel. (0 5) 239 0180, el. p. [email protected] ), vyriausiasis specialistas Evaldas Gavėnas (tel. (0 5) 239 0181, el. p. [email protected] ). Pasiūlymą dėl CK projekto parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės (vadovė Jolita Šlikienė, mob. +370 614 67 611, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Algis Baležentis (mob. +370 671 85 603, el. p. [email protected] ) .3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) aštuntajame skirsnyje (36–39 straipsniai) „Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartis, sudaromas ryšio priemonėmis“ reglamentuojami ryšio priemonėmis sudarytų finansinių paslaugų teikimo klausimai. Šio skirsnio nuostatose į nacionalinę teisę perkelta 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB , kurią panaikina Direktyva 2023/2673
. VTAĮ 36 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios nuostatos, susijusios su nuotolinėmis sutartimis , pavyzdžiui, kad vartotojai negali atsisakyti jiems suteiktų teisių (VTAĮ 36 straipsnio 2 dalis), ir nurodoma informacija, kurią finansinių paslaugų teikėjas turi pateikti vartotojui iki nuotolinės sutarties sudarymo (VTAĮ 36 straipsnio 5–9 dalys). Šiame straipsnyje gana detaliai reglamentuojama vartotojui iki nuotolinės sutarties sudarymo pateiktina informacija apie finansinių paslaugų teikėją, finansinę paslaugą, nuotolinę sutartį, taip pat informacija apie žalos atlyginimą. Nors informacija yra ganėtinai išsami, ji turi būti papildyta atsižvelgiant į informacinių technologijų pokyčius ir šiuolaikines tendencijas.
VTAĮ 37 straipsnyje reglamentuota vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties arba ją nutraukti. Reglamentuoti nuotolinės sutarties atsisakymo terminai, nustatyta, kada negalima pasinaudoti nuotolinės sutarties atsisakymo teise. Taip pat šiame straipsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su mokėjimu už faktiškai suteiktą finansinę paslaugą, pinigų ir (ar) turto grąžinimu atsisakius nuotolinės sutarties.
Nuostatos, susijusios su finansinių paslaugų teikimu be vartotojo sutikimo, išdėstytos VTAĮ 38 straipsnyje. VTAĮ 39 straipsnyje reglamentuojami vartotojo sutikimai, būtini norint finansinių paslaugų teikėjui siųsti vartotojui pranešimus.
VTAĮ 40 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos bankas prižiūri, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi reikalavimų, susijusių su finansinių paslaugų teikimu pagal nuotolines sutartis, taiko poveikio priemones ir duoda privalomus nurodymus. Taip pat nustatytos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skiriamos sankcijos už šių reikalavimų nevykdymą kitiems verslininkams. VTAĮ 40 straipsnio 11 dalyje reglamentuojamos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos taikomos sankcijos už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus, kurie yra plačiai paplitę pažeidimai ar Sąjungos mastu plačiai paplitę pažeidimai.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2283 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad vartojimo sutartis reglamentuojančios CK nuostatos netaikomos sutartims dėl finansinių paslaugų (kaip minėta, šioms sutartims taikomos VTAĮ aštuntojo skirsnio nuostatos (36–39 straipsniai) ). CK 6.22810 straipsnyje reglamentuota vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties – vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas išlaidų (išskyrus nustatytas išimtis), per 14 dienų atsisakyti tokios sutarties (išskyrus tam tikras išimtis).
Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti būdai, kuriais vartotojas gali pranešti verslininkui apie nuotolinės sutarties atsisakymą (pateikti užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą arba pareiškimą dėl sutarties atsisakymo). Be to, verslininkas gali sudaryti galimybę vartotojui interneto svetainėje elektroniniu būdu pateikti dokumentus dėl sutarties atsisakymo (CK 6.22810 straipsnio 7 dalis).4 .
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1
Taikymo sritis VTAĮ projektu keičiamas VTAĮ aštuntasis skirsnis ir keičiamas jo pavadinimas – „Nuotolinių sutarčių ypatumai“. Šiame skirsnyje išdėstoma didžioji dalis į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2023/2673 nuostatų.
2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB , nėra taikoma sutartims dėl finansinių paslaugų (3 straipsnio 3 dalies d punktas). Tačiau Direktyva 2023/2673 , kurios nuostatos perkeliamos į VTAĮ projektą, iš dalies pakeičia Direktyvą 2011/83/ES ir reglamentuoja finansinių paslaugų teikimą pagal nuotolines sutartis. Taigi yra išplečiama Direktyvos 2011/83/ES taikymo sritis. Tačiau dėl specifinio vartotojams skirtų finansinių paslaugų pobūdžio, visų pirma, dėl jų sudėtingumo ne visos Direktyvos 2011/83/ES
nuostatos yra tinkamos taikyti nuotolinėms sutartims. Todėl Direktyvoje 2023/2673 nustatyta, kurios Direktyvos 2011/83/ES nuostatos taikomos ir nuotolinėms sutartims (į Direktyvos 2011/83 ES 3 straipsnį buvo įtraukta nauja 1b dalis). Siekiant Direktyvos 2023/2673 nuostatas tinkamai perkelti į nacionalinę teisę, VTAĮ 36 straipsnio 2 dalyje siūloma nurodyti nuostatas, kurios būtų taikomos nuotolinėms sutartims, pateikiant nuorodas į atitinkamus CK straipsnius.
VTAĮ 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nurodyti, kurios nuostatos taikomos tik pradinei nuotolinei sutarčiai, taip pat kokios nuostatos taikomos, kai pradinė nuotolinė sutartis nesudaroma, tačiau tos pačios sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio vieną po kitos einančias ar atskiras finansinių operacijų grupes.
Kadangi Direktyva 2023/2673 nesiekiama pakeisti tam tikrų finansines paslaugas reglamentuojančių konkrečių sektorinių teisės aktų, VTAĮ projektu siūloma VTAĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose įstatymuose nustatytos kitokios finansinių paslaugų teikimo pagal nuotolines sutartis reglamentuojančios normos, VTAĮ taikomas tiek, kiek nurodyti kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Informacijos teikimas vartotojui sudarant nuotolinę sutartį
VTAĮ 37 straipsnyje siūloma nustatyti informaciją, teikiamą vartotojui pakankamai iš anksto iki nuotolinės sutarties sudarymo. Pakankamai iš anksto reiškia, kad informacija pateikiama vartotojui iš anksto iki nuotolinės sutarties sudarymo, o ne tuo pačiu metu, kad vartotojas turėtų pakankamai laiko perskaityti ir suprasti ikisutartinę informaciją, palyginti pasiūlymus ir priimti informacija pagrįstą sprendimą. Kadangi Direktyva 2023/2673
yra visiško suderinimo direktyva, siūloma atsisakyti galiojančiame VTAĮ įtvirtinto vartotojui teiktinos ikisutartinės informacijos grupavimo į informaciją apie finansinių paslaugų teikėją, finansinę paslaugą, finansinių paslaugų teikimo sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis, žalos atlyginimą. VTAĮ projekte nurodoma, kad ikisutartinė informacija turi būti aiški ir suprantama (VTAĮ 37 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti, kad vartotojas tiksliai žinotų, su kuo jis bendrauja, kai su finansinių paslaugų teikėju bendraujama ne tiesiogiai, siūloma VTAĮ 37
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti informacijos apie finansinių paslaugų teikėją, kuris veikia kito finansinių paslaugų teikėjo vardu, teikimą (jeigu paslaugos teikiamos kito finansinių paslaugų teikėjo vardu). Atsižvelgiant į įvykusius technologinius pokyčius, taip pat siūloma numatyti galimybę vartotojui patvariojoje laikmenoje išsisaugoti susirašinėjimą su finansinių paslaugų teikėju (VTAĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, siūloma nustatyti, kad privaloma vartotojui pateikti informaciją apie kontaktinius duomenis, kuriais jis gali teikti skundus finansinių paslaugų teikėjui (VTAĮ 37 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vartotojui teiktinos informacijos sąrašą siūloma papildyti informacija, susijusia su pavėluotų ar neįvykdytų mokėjimų pasekmėmis (jei reikia) (VTAĮ 37 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kainos individualizavimu taikant automatizuotą sprendimų priėmimą (jei reikia) (VTAĮ 37 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir aplinkosaugos ar socialiniais tikslais, kurių siekiama finansine paslauga (jeigu į finansinės paslaugos investavimo strategiją įtraukti aplinkosaugos ir socialiniai veiksniai) (VTAĮ 37 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Tokie reikalavimai užtikrina vartotojui teiktinos informacijos išsamumą ir naujumą, taip pat užtikrina, kad ir ateityje teiksima informacija nepraras aktualumo.
VTAĮ 37 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūloma nustatyti, kad vartotojui vietoj adreso turi būti nurodoma finansinių paslaugų teikėjo telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, kuriuo gali būti siunčiamas pranešimas apie nuotolinės sutarties atsisakymą, taip pat kitos ryšio priemonės, kuriomis gali būti siunčiamas minėtas pranešimas. Be to, sudarius nuotolinę sutartį naudojantis internetine sąsaja, turi būti nurodoma informacija apie sutarties atsisakymo funkciją, numatytą CK 6.22810 straipsnio 11–15 dalyse, informacija apie jos pateikimo vietą. Visa ši informacija pateikiama, kad vartotojas galėtų lengviau atsisakyti sudarytos nuotolinės sutarties.
Siekiant didinti vartotojų apsaugą,
VTAĮ 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vartotojui pateikiama ikisutartinė informacija turi būti lengvai skaitoma, be to, paprašius pateikiama asmenims su negalia, įskaitant asmenis su regos negalia, tinkamu formatu. Lengvai skaitoma turėtų būti suprantama taip, kad informacija išdėstyta naudojant įskaitomo dydžio šriftą ir tokios spalvos, kad nesumažėja informacijos suprantamumas. Be to, turėtų būti vengiama ilgų ir sudėtingų aprašymų, smulkaus šrifto, nuorodų į kitus dokumentus. Siekiant aiškumo, koks tinkamas informacijos pateikimo formatas yra asmenims su negalia, VTAĮ 37 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintus prieinamus bendravimo būdus.
Vartotojui bendraujant su finansinių paslaugų teikėju balso telefonijos ryšiu, jis turi būti informuojamas, jeigu pokalbis įrašomas ar gali būti įrašomas (VTAĮ 37 straipsnio 4 dalis). Reikalavimai dėl ikisutartinės informacijos turi būti pritaikyti atsižvelgiant į techninius tam tikrų informacinių technologijų priemonių apribojimus (pvz., mobiliųjų telefonų ekranų simbolių skaičiaus apribojimai).
Kai naudojamas, pavyzdžiui, mobilusis telefonas ir finansinių paslaugų teikėjas naudoja elektronines sąsajas, vartotojui mobiliojo telefono ekrane turi būti pateikiama informacija apie finansinių paslaugų teikėjo tapatybę, pagrindinės vartotojams skirtos finansinės paslaugos savybės, visa kaina, kurią vartotojas turi sumokėti finansinių paslaugų teikėjui už vartotojui skirtą finansinę paslaugą, įskaitant visus per finansinių paslaugų teikėją mokamus mokesčius, arba, jei tikslios kainos neįmanoma nurodyti, kainos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas galėtų ją patikrinti, informacija apie su finansinių paslaugų teikėju nesusijusias išlaidas ir teisės atsisakyti nuotolinės sutarties buvimas ar nebuvimas, įskaitant naudojimosi ta teise sąlygas, terminą ir procedūras.
Likusi informacija gali būti pateikta sluoksninio išdėstymo metodu. Tačiau visa informacija turėtų būti pateikta iki sudarant nuotolinę sutartį. Kai informacija pateikta sluoksninio išdėstymo metodu, turi būti galimybė šią informaciją peržiūrėti, išsaugoti ir atspausdinti kaip vieną dokumentą. Visus šiuos reikalavimus, susijusius su informacijos pateikimu elektroninėmis priemonėmis ir informacijos išdėstymu sluoksninio išdėstymo metodu, siūloma įtvirtinti VTAĮ 37 straipsnio 6 dalyje. Šioje dalyje, siekiant didesnio aiškumo, paaiškinta, kad informacijos sluoksninio išdėstymo metodas yra toks metodas, kai tam tikra informacija laikoma pagrindine ir aiškiai matoma pirmame sluoksnyje, o kita informacija pateikiama papildomuose sluoksniuose.
Kadangi Direktyva 2023/2673
yra visiško suderinimo direktyva, VTAĮ projekte, palyginti su galiojančia VTAĮ redakcija, nebelieka nuostatų, numatančių vartotojo teisę bet kokią su nuotoline sutartimi susijusią informaciją pateikti popieriuje, keisti naudojamas ryšio priemones (galiojančio VTAĮ 36 straipsnio 14 dalis). Taip pat nebelieka nuostatų, nustatančių finansinių paslaugų teikėjo pareigą pateikti informaciją sudarius nuotolinę sutartį, jeigu vartotojo prašymu nuotolinė sutartis sudaroma tokiomis ryšio priemonėmis, kuriomis neįmanoma pateikti informacijos (galiojančio VTAĮ 36 straipsnio 16 dalis).
Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ar ją nutraukti
VTAĮ 38 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti nuotolinės sutarties atsisakymo terminą – 14 dienų nuo nuotolinės sutarties sudarymo dienos arba nuotolinės sutarties sąlygų gavimo dienos, o kai sudaryta pensijų kaupimo sutartis, – 30 dienų nuo nuotolinės sutarties sudarymo dienos arba nuotolinės sutarties sąlygų gavimo dienos. Kadangi VTAĮ projektu į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2023/2673
, kuri yra visiško suderinimo direktyva, ir joje (16b straipsnio 1 dalyje) neišskirtas gyvybės draudimo sutarties nutraukimo terminas, VTAĮ projekte taip pat neišskirtas gyvybės draudimo sutarties nutraukimo terminas (šiuo metu galiojančio VTAĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas). Pažymėtina, kad 30 dienų gyvybės draudimo sutarties nutraukimo terminas nustatytas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje, kuris ir turėtų būti taikomas, nes šia Draudimo įstatymo nuostata įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktų (2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)) reikalavimai ir tai speciali nuostata. Kaip ir nurodyta Direktyvoje 2023/2673
(16b straipsnio 1 dalyje), VTAĮ projekte numatyta, kad nuotolinę sutartį vartotojas gali nutraukti nenurodydamas priežasties ir be jokių sankcijų. Tokiu būdu užtikrinama, kad nuotolinės sutarties atsisakymas nebus sudėtingesnis nei nuotolinės sutarties sudarymas. Siekiant padidinti teisinį tikrumą, VTAĮ 38 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad, vartotojui negavus nuotolinės sutarties sąlygų ir ikisutartinės informacijos, nuotolinės sutarties atsisakymo terminas baigiasi praėjus 12 mėnesių ir 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos. Kai vartotojas nebuvo informuotas apie teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, vartotojo teisės atsisakyti nuotolinės sutarties įgyvendinimas yra neterminuotas.
Vartotojo teisė gauti tinkamus paaiškinimus
Nepaisant to, kad finansinių paslaugų teikėjas privalo vartotojui pateikti ikisutartinę informaciją,
vartotojams vis tiek gali prireikti pagalbos, kad jie galėtų nuspręsti, kuri finansinė paslauga labiausiai atitinka jų poreikius ir finansinę padėtį. Todėl VTAĮ projektu numatoma finansinių paslaugų teikėjui pareiga teikti vartotojui tinkamus paaiškinimus dėl nuotolinės sutarties (VTAĮ 39 straipsnio 1 dalis). Svarbu, kad tinkami paaiškinimai vartotojui būtų pateikiami neatlygintinai ir laiku, kad vartotojas turėtų pakankamai laiko su jais susipažinti prieš sudarydamas nuotolinę sutartį. Todėl VTAĮ 39 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tinkami paaiškinimai vartotojui turi būti pateikiami neatlygintinai prieš sudarant nuotolinę sutartį. Be to, siekiant užtikrinti kuo įvairesnius šios informacijos teikimo būdus, numatoma galimybė vartotojo pasirinkimu tinkamus paaiškinimus pateikti
žodžiu arba raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Kai finansinių paslaugų teikėjas naudoja internetines priemones (pokalbių robotus, automatizuotą konsultavimą, interaktyvias priemones ar kitas panašias priemones), siekiant užtikrinti, kad vartotojas suprastų galimą nuotolinės sutarties poveikį jo ekonominei situacijai, vartotojui visada iki nuotolinės sutarties sudarymo , o pagrįstais atvejais, tokiais kaip atnaujinant nuotolinę sutartį, kai vartotojui kyla didelių sunkumų ar kai reikalingas detalesnis nuotolinės sutarties sąlygų paaiškinimas (tokie pagrįsti atvejai nurodyti perkeliamos Direktyvos 2023/2673 preambulės 40 punkte) ,
ir sudarius nuotolinę sutartį turi būti numatyta galimybė pasinaudoti žmogaus pagalba, kas reiškia, kad vartotojui turi būti sudaryta galimybė tiesiogiai bendrauti su žmogumi, o ne tik su pokalbių robotu ir pan. Tokią galimybę siūloma nustatyti VTAĮ 39 straipsnio 2 dalyje. Siūlomose VTAĮ projekto nuostatose į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2023/2673 16c straipsnio nuostatos.
Apsauga dėl elektroninių sąsajų
Finansinių paslaugų teikėjai, siekdami įtikinti vartotojus priimti sprendimus, kurie jiems gali turėti neigiamų pasekmių, gali naudoti elektroninių sąsajų tamsiuosius modelius, kai tikslingai iš esmės iškraipoma ar sumažinama vartotojų, kurie yra finansinės paslaugos gavėjai, galimybė savarankiškai priimti sprendimus. Dėl šios priežasties finansinių paslaugų teikėjams turėtų būti draudžiama apgauti ar skatinti vartotojus, kurie yra jų paslaugų gavėjai, taip pat iškraipyti ar sumažinti jų savarankiškumą, sprendimų priėmimą ar pasirinkimą dėl elektroninės sąsajos ar jos dalies struktūros, dizaino ar funkcijų. Todėl, įgyvendinant Direktyvos 2023/2673
16e straipsnio nuostatas, siūloma VTAĮ 391 straipsnyje nustatyti draudimą finansinių paslaugų teikėjui naudoti elektronines sąsajas taip, kad vartotojai būtų apgaunami, jais būtų manipuliuojama, sumažinama galimybė priimti sprendimus laisva valia. Sankcijos VTAĮ 40 straipsnio 1 dalyje į CK nuostatų, kurias pažeidus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taiko sankcijas, sąrašą siūloma įtraukti 6.2285 straipsnio 3 dalį, nes, siekiant tinkamai perkelti Direktyvą 2023/2673 į nacionalinę teisę, turi būti nustatytos sankcijos už Direktyvos 2011/83/ES 22 straipsnio, kurį įgyvendina minėtas CK straipsnis, pažeidimą. Taip pat sankcijų sąrašą siūloma papildyti ir 6.2287 straipsnio 6 dalimi, kuria įgyvendinamas Direktyvos 2011/83/ES 6a straipsnis. Už šio Direktyvos
2011/83/ES straipsnio pažeidimą, tinkamai perkeliant Direktyvą 2023/2673 į nacionalinę teisę, turi būti nustatytos sankcijos. VTAĮ 40 straipsnio 1 dalyje taip pat pripažįstama netekusia galios nuostata, atkartojanti galiojančio VTAĮ 40 straipsnio 3 dalies nuostatą. Kadangi VTAĮ projekte reglamentuojamas tinkamų paaiškinimų teikimas vartotojui prieš sudarant nuotolinę sutartį ir vartotojų apsauga dėl elektroninių sąsajų naudojimo, VTAĮ 40 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas prižiūri, kaip
finansų rinkos dalyviai laikosi šių reikalavimų, taiko poveikio priemones ir duoda privalomus nurodymus. Taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skiria kitiems verslininkams sankcijas už reikalavimų, susijusių su tinkamais paaiškinimais ir elektroninėmis sąsajomis, nevykdymą.
Siekiant Direktyvą 2023/2673 tinkamai perkelti į nacionalinę teisę turi būti nustatytos sankcijos už Direktyvos 2011/83/ES
19 straipsnio, kurį įgyvendina Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, nuostatų pažeidimą. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 76 straipsnio 1 ir 2 dalimis Lietuvos bankas yra atsakingas už Mokėjimų įstatymo nustatytų reikalavimų priežiūrą. Atsakomybė už Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pažeidimus, kai finansinės paslaugos teikiamos (sutartys sudaromos) nuotoliniu būdu, tiek prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, tiek ir kitiems asmenims taikoma, vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 79 ir 80 straipsnių nuostatomis.
Taigi
VTAĮ 40 straipsnio 9 dalyje papildomai nebenurodoma, kad Lietuvos bankas tiek prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, tiek ir kitiems asmenims skiria poveikio priemones už Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes, kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos banko vykdoma Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies priežiūra sistemiškai išplaukia iš Mokėjimų įstatymo 76 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 79 ir 80 straipsnių nuostatų. Siūlomas reglamentavimas užtikrina, kad už Direktyvos 2011/83/ES
būtų skiriamos sankcijos (poveikio priemonės). Įgyvendinant Direktyvos 2023/2673 24 straipsnio 6 dalį, siūloma VTAĮ 40 straipsnio 12 dalyje nustatyti, kad Lietuvos bankas prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams skiria sankcijas už plačiai paplitusius
pažeidimus ar Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, susijusius su finansinių paslaugų teikimu pagal nuotolines sutartis. Kadangi, vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 76 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos bankas yra Mokėjimų įstatymo priežiūrą užtikrinanti institucija, už Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pažeidimą (šis straipsnis įgyvendina Direktyvos 2011/83/ES
, kai tai yra Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, Lietuvos bankas tiek prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, tiek ir kitiems asmenims skirtų sankcijas vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 10 punktu, pagal kurį numatyta Lietuvos banko pareiga pagal kompetenciją prižiūrėti, kaip laikomasi Reglamento (ES) 2017/2394
reikalavimų, ir Mokėjimų įstatymo 76 straipsnio 1 ir 2 dalių, 79 ir 80 straipsnių nuostatomis. Taigi VTAĮ 40 straipsnio 12 dalyje papildomai nebenurodoma, kad Lietuvos bankas tiek prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, tiek ir kitiems asmenims skiria poveikio priemones už Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pažeidimą, kai tai yra Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, nes, kaip nurodyta pirmiau, Lietuvos banko vykdoma Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies priežiūra sistemiškai išplaukia tiek iš Mokėjimų įstatymo 76 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 79 ir 80 straipsnių nuostatų, tiek iš Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 10 punkto. Siūlomas reglamentavimas užtikrina, kad už Direktyvos 2011/83/ES
tai yra Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, būtų skiriamos sankcijos (poveikio priemonės). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skiriamos baudos už plačiai paplitusius
pažeidimus ar Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, susijusius su finansinių paslaugų teikimu pagal nuotolines sutartis, nustatomos VTAĮ 40 straipsnio 11 dalyje, joje pateikiant nurodą į VTAĮ 40 straipsnio 9 dalį. Baudos numatomos tokio paties dydžio, kokios yra šiuo metu už VTAĮ 40 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Vertinama, kad pasirinktas baudų dydis bus atgrasantis ir sudarys prielaidas ateityje pažeidimui nesikartoti. VTAĮ 40 straipsnio 11 dalyje pažymima, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už VTAĮ 40 straipsnio 9 dalies pažeidimą skiria baudą tik kitam verslininkui, kuris nėra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis. Toks išskyrimas nurodytas, nes Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams Lietuvos bankas taiko poveikio priemones ir duoda privalomus nurodymus (tai numatyta VTAĮ 40 straipsnio 12 dalyje).
Pažymėtina, kad šiuo metu nėra užtikrintas tinkamas 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2161 , kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB , 2005/29/EB ir 2011/83/ES , kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu, 1 straipsnio, kuriame dėstomas Direktyvos 93/13/EEB 8b straipsnis, įgyvendinimas. Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 93/13/EEB 8b straipsnio 4 ir 5 dalis, VTAĮ 40 straipsnio 11 dalyje pateikiama nuoroda į VTAĮ 40 straipsnio 2 dalį.
Kiti pakeitimai VTAĮ projektu techninius pakeitimus siūloma atlikti VTAĮ 1 straipsnio 4 dalyje, taip pat VTAĮ 2 straipsnio 4 ir 11 dalyse. Įgyvendinant Direktyvos 2023/2673
16e straipsnį VTAĮ 37 straipsnio 1 dalies 19 punkte ir 391 straipsnyje pateikiama nuoroda į Reglamentą (ES) 2022/2065 . Šiame reglamente pateikiama sąvokos „elektroninė sąsaja“ apibrėžtis. Siekiant išvengti prieštaravimų dėl to, kokiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu turėtų būti vadovaujamasi nustatant elektroninės sąsajos sampratą, siūloma pripažinti netekusia galios VTAĮ 2 straipsnio 26 dalį. Pažymėtina, kad tiek Reglamente (ES)2022/2065 , tiek VTAĮ 2 straipsnio 26 dalyje nurodytame Reglamente (ES) 2017/2394 esančių sąvokų „elektroninė sąsają“ apibrėžtys iš esmės yra vienodos.
Siūloma pakeisti VTAĮ 2 straipsnio 10 dalyje esančią sąvokos „patvarioji laikmena“ apibrėžtį išbraukiant iš jos tai, kas jau prarado aktualumą, įvertinus, kad jau yra ir atsiranda naujų informacijos saugojimo priemonių. VTAĮ projektu atlikus pakeitimus VTAĮ 8 skirsnyje, nebeliko nuostatų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą be vartotojo sutikimo (VTAĮ 38 straipsnis), ir nuostatų, reglamentuojančių vartotojo sutikimus, būtinus norint finansinių paslaugų teikėjui siųsti vartotojui pranešimus ( VTAĮ 39 straipsnis).
Šiais straipsniais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 2002/65/EB , kurią panaikina Direktyva 2023/2673 , o šių straipsnių atitikmenų nebėra ir Direktyvoje 2023/2673
. Tačiau pažymėtina, kad nuotolinėms sutartims bus taikomas CK 6.22816 straipsnis, reglamentuojantis prekių tiekimą ar paslaugų teikimą be vartotojo užsakymo . Tai numatyta VTAĮ 36 straipsnio 2 dalyje. Kadangi daugelis VTAĮ projekte nuotolinėms sutartims nustatomų reikalavimų susiję su ikisutartine informacija, nustatomos sankcijos už reikalavimų, susijusių su ikisutartinės informacijos teikimu, nesilaikymą, VTAĮ projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatoma, kad
VTAĮ projekto nuostatos netaikomos iki 2026 m. birželio 18 d. sudarytoms nuotolinėms sutartims, iki nurodytos datos pradėtos, bet nebaigtos vykdyti poveikio priemonių taikymo ir privalomų nurodymų davimo procedūros ir nuotolinių sutarčių sudarymo procedūros baigiamos vadovaujantis iki 2026 m. birželio 18 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatomis. 4.2 . CK Sutarties atsisakymo funkcija CK projektu numatoma v
artotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties, kuri sudaryta naudojantis elektronine sąsaja, naudojant sutarties atsisakymo funkciją. Kitaip tariant, kai vartojimo sutartys sudaromos naudojantis elektronine sąsaja, verslininkas turi užtikrinti vartotojams galimybę atsisakyti šios sutarties analogišku būdu – naudojant sutarties atsisakymo funkciją. Ši funkcija turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėta, pavyzdžiui, žodžiais
„atsisakyti sutarties čia“, arba pateikta kita panaši formuluotė, kuri turi būti lengvai įskaitoma. Ši funkcija turi būti aiškiai matoma elektroninėje sąsajoje ir lengvai prieinama vartotojui. Be to, sutarties atsisakymo funkcija turi būti nuolat prieinama, kol vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties.
Sutarties atsisakymo funkcija turi suteikti vartotojui galimybę išsiųsti verslininkui vartotojo pareiškimą apie sutarties atsisakymą, kuriame pateikiama ši informacija:1 ) vartotojo vardas ir pavardė;2 ) sutarties, kurios atsisakoma, identifikavimo duomenys;3 ) duomenys, kur vartotojui turi būti siunčiamas sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimas.
Vartotojui naudojant internetą parengus pareiškimą apie sutarties atsisakymą, pareiškimo apie sutarties atsisakymą patvirtinimo funkcija turi būti pažymėta lengvai įskaitomais žodžiais „patvirtinti sutarties atsisakymą“ arba panašia nedviprasmiška formuluote. Kai vartotojas pasinaudoja patvirtinimo funkcija, verslininkas turi nedelsdamas išsiųsti vartotojui patvariojoje laikmenoje sutarties atsisakymo gavimo patvirtinimą.
Kiti pakeitimai Kadangi Direktyva 2023/2673 pakeitė Direktyvos 2011/83/ES
2011/83/ES netaikoma sutartims dėl finansinių paslaugų, kurioms netaikoma 3 straipsnio 1b dalis (šioje dalyje pateikiamos nuostatos, taikomos nuotolinėms sutartims ) , turi būti atlikti pakeitimai CK nustatant, kad vartojimo sutartis reglamentuojančios normos netaikomos sutartims dėl finansinių paslaugų, išskyrus nuostatas, kurios taikomos nuotolinėms sutartims .
Taigi CK projektu siūloma pakeisti CK
straipsnio 2 dalies 4 punktą, pateikiant nuorodas į tuos CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ straipsnius, kurie, kaip nurodyta VTAĮ 36 straipsnio 2 dalyje, taikomi nuotolinėms sutartims dėl finansinių paslaugų teikimo.
CK projektu, siekiant įgyvendinti Direktyvos 2023/2673 6 straipsnio 1 dalies h punktą, siūloma pakeisti CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą numatant, kad prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui, jei reikia, informaciją apie sutarties atsisakymo funkcijos buvimą ir vietą.
Kadangi sutarties atsisakymo funkcija yra specialus (atskiras) v
artotojo teisės atsisakyti nuotolinės sutarties, sudarytos naudojantis elektronine sąsaja, įgyvendinimo būdas (t. y. viena iš sutarties atsisakymo galimybių), pirma nuosekliai dėstomos (bendrosios) nuostatos, reglamentuojančios vartotojo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, o po jų iškart specialiosios nuostatos, reglamentuojančios sutarties atsisakymo funkciją ( Direktyvoje 2011/83/ES įterptas naujas 11a straipsnis, dėstomas po 11 straipsnio). Todėl CK projekte numatoma specialiąsias nuostatas, reglamentuojančias sutarties atsisakymo funkciją, dėstyti CK 6.22810 straipsnio 11–15 punktuose, t. y. straipsnyje, reglamentuojančiame vartotojo teisę atsisakyti sutarties. Taip pat CK papildomas 6.22810
straipsnio 16 punktu, kuris užtikrina, kad nuostatoms, susijusioms su sutarties atsisakymu, bus taikoma Direktyvos 2011/83/ES 3 straipsnio 2 dalis, pagal kurią esant prieštaravimų tarp direktyvos nuostatų ir kito Europos Sąjungos teisės akto, reglamentuojančio konkretų sektorių, pirmenybė teikiama kito Europos Sąjungos teisės akto nuostatoms. 4.3 . Mokėjimų įstatymas MĮ projektu siūloma atlikti techninius pakeitimus Mokėjimų įstatymo 13 straipsnio 14 dalyje dėl VTAĮ projektu pakeistos straipsnių numeracijos VTAĮ aštuntajame skirsnyje. 4.4 . Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas
NTKĮ projektu siūloma Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 7 straipsnio 9 ir 10 dalyse atlikti techninius pakeitimus dėl VTAĮ projektu pakeistos straipsnių numeracijos VTAĮ aštuntajame skirsnyje. Šiuo metu galiojančioje NTKĮ redakcijoje yra 7 straipsnio 6 ir 7 dalys, kurios, 2024 m. birželio 13 d. priėmus Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2719, atitinkamai taps 9 ir 10 dalimis. Kadangi šie pakeitimai įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., t. y. anksčiau, nei numatomas NTKĮ projekto įsigaliojimas, NTKĮ projektu iš karto yra keičiamos NTKĮ 7 straipsnio 9 ir 10 dalys.
Kadangi VTAĮ projekte vartojama sąvoka „balso telefonijos ryšys“, atitinkamai NTKĮ projekte ši sąvoka pakeičia „telefono“ sąvoką.5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o
Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. VTAĮ projektu keičiama sąvokos „patvarioji laikmena“ apibrėžtis ir keičiamos sąvokos „finansinių paslaugų teikimo sutartis, sudaroma ryšio priemonėmis“ ir „pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis“ bei jų apibrėžtys suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.11 .
Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, naujų teisės aktų priimti nereikės. Teisingumo ministerija inicijuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 456 „Dėl Baudų už vartotojų interesų apsaugos Europos Sąjungos teisės aktų plačiai paplitusius pažeidimus ir Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą ir
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-154 „Dėl Pavyzdinės informacijos apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą formos ir Pavyzdinės nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo formos patvirtinimo“ pakeitimą.13 .
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų negauta.15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „ Nuotolinė finansinių paslaugų sutartis“, „elektroninė sąsaja“, „sutarties atsisakymo funkcija“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi.