P rojektas Lietuvos Respublikos
įstatymas 2025 m. Nr.
1. Papildyti 50 straipsnio 9 dalį 7 punktu: „7 ) nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų įvykdymo dienos iki skundo pateikimo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai.“
2. Papildyti 50 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „14 . Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. “
3. Buvusias 50 straipsnio 14 –19 dalis laikyti atitinkamai 15–20 dalimis.
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme egzistuoja spraga, kurią konstatavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m.
kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A 662 -996/2014: „
Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas Žurnalistų etikos inspektoriui skiriant įspėjimą ar įpareigojimą paneigti informaciją, kaip poveikio priemones, nėra sureguliuotas Visuomenės informavimo įstatyme, nors toks poreikis egzistuoja. Šio teisinio instituto neįtvirtinus Visuomenės informavimo įstatyme, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją.“ (50 punktas).
Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino: „Pavyzdžiui, Vertybinių popierių įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir kituose pirmiau įvardytuose įstatymuose (žr. Draudimo įstatymo 205 straipsnio 3 dalį, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 2 dalį, Mokėjimo įstaigų įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 36 straipsnio
straipsnio 3 dalį, Centrinės kredito unijos įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 171 straipsnio 3 dalį). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Visuomenės informavimo įstatyme konstatavus teisės spragą, būtent ši bendro pobūdžio taisyklė pagal įstatymo analogiją taikytina Žurnalistų etikos inspektoriui pagal Visuomenės informavimo įstatymą sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriant poveikio priemones (įspėjimą bei įpareigojimą paneigti informaciją) .“ (52 punktas).
Šių išaiškinimų laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui:
administracinėje byloje Nr. P261 -75/2014, 2016 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2169-662/2016, 2018 m. spalio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1592-520/2018, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021,
byloje Nr. eA-799-422/2022, 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023,
Nr. eA-834-629/2024.
Nors teismų praktika šiuo klausimu suformuota, nesant aiškaus įstatyminio reguliavimo dėl dvejų metų senaties pareiškėjai dažnai neįvertina šios esminės aplinkybės ir praėjus daugiau nei dvejiems metams po publikacijos paskelbimo teikia nepagrįstas pretenzijas redakcijoms, vėliau Žurnalistų etikos inspektoriui, o pastarojo teisėtus sprendimus atsisakyti nagrinėti skundus skundžia administraciniams teismams. Taip yra nepagrįstai apsunkinama redakcijų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, administracinių teismų veikla, patiriamos nereikalingos bylinėjimosi išlaidos.
Siekiant užtikrinti teisinio apibrėžtumo principo laikymąsi, taip pat siekiant išvengti akivaizdžiai nepagrįstų skundų teikimo ir nagrinėjimo, siūloma teismų praktikoje suformuluotą taisyklę įtvirtinti įstatyme. O būtent Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 14 dalyje. Siekiant įstatymo taikymo sistemiškumo, tikslinga papildyti ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje įtvirtintus atsisakymo nagrinėti skundą pagrindus nauju 7 punktu „nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų įvykdymo iki skundo pateikimo praėjo daugiau kaip 2 metai.“
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Interneto žiniasklaidos asociacija. 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nėra reguliuojamas kreipimosi į Žurnalistų etikos inspektorių ir sprendimų priėmimo senaties klausimas. Be minėtos teismų praktikos, Žurnalistų etikos inspektorius pagal analogiją atsižvelgia į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio
nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu: 8) nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo pateikimo praėjo daugiau kaip 2 metai“.
teigiamų rezultatų laukiama Į Visuomenės informavimo įstatymą siūloma perkelti nuoseklioje teismų praktikoje taikomą taisyklę dėl dviejų metų senaties Žurnalistų etikos inspektoriui skiriant viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams poveikio priemones. Taip pat siekiant įstatymo taikymo sistemiškumo, tikslinga papildyti ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje įtvirtintus atsisakymo nagrinėti skundą pagrindus nauju 7 punktu „nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų įvykdymo iki skundo pateikimo praėjo daugiau kaip 2 metai.“
Tai užtikrins teisinį apibrėžtumą ir padės išvengti akivaizdžiai nepagrįstų skundų, taip pat aiškiai nepagrįsto Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų apskundimo. Nebus nepagrįstai apsunkinama redakcijų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, administracinių teismų veikla, bus išvengta nereikalingų bylinėjimosi išlaidų.
rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą siūlomus pakeitimus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Priešingai, bus užtikrintas teisinis apibrėžtumas.
dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
kas ir kada juos turėtų parengti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimti nereikės.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neturės įtakos valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšoms.
išvados Rengiant Įstatymo projektą jis suderintas su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuri pritarė Įstatymo projektui ir pateikė pasiūlymą papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje įtvirtintus atsisakymo nagrinėti skundą pagrindus nauju 7 punktu . Į pasiūlymą atsižvelgėme ir įtraukėme į Įstatymo projektą.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Žurnalistų etikos inspektorius“, „senatis
“.
Nėra. Teikia Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas