P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO
202 5 m. lapkričio _ d. Nr. Vilnius
20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9. 20 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo paskirstomi taip: 1/ 3 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti; 2/3 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms ir (ar) autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms, dėl kurių sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas šio Įstatymo 721 straipsnyje nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais už praėjusius metus iki balandžio 10 dienos perveda Lietuvos radijo ir televizijos komisijai šioje dalyje numatytą kompensacinio atlyginimo dalį, skirtą šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant turimais resursais sustiprinti kovos su kūrinių piratavimu pajėgumus, padidinti atlygį kūrėjams ir sudaryti sąlygas efektyviam autorių teisių ir gretutinių teisių programos įgyvendinimui.
Siekiama efektyviau panaudoti turimus resursus, juos nukreipiant subjektams, turintiems aukščiausią kvalifikaciją ir patirtis autorių, gretutinių teisių apsaugos srityje – Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – LRTK) bei kolektyvinio autorių ir gretutinių teisių administravimo organizacijoms (toliau – Kolektyvinio administravimo organizacijos).
Taip pat siekiama 5 procentais padidinti kūrėjams kompensacinį atlyginimą už kūrinių ir įrašų atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau
Įstatymo projekte numatytų pakeitimų poreikį lemia tai, kad:
dar labiau sustiprinti sėkmingai vykdomos antipiratinės veiklos pajėgumus.
Nuo 2019 m. kai LRTK buvo suteikta teisė kovoti su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, LRTK atliko daugybę veiksmų ir pasiūlė ne vieną iniciatyvą, kad kova su tokiais pažeidimais taptų dar efektyvesnė. Technologijų pasaulis nuolat keičiasi, tad būtina laiku ir nuolatos tobulėti, siekiant toliau efektyviai užkardyti pažeidimus ; -
Kultūros tarybos administruojama autorių teisių ir gretutinių teisių programa nėra pakankamai efektyvi, nes dėl pasirinkto modelio kartu su vertingais ir svarbiais projektais tenka finansuoti daugybę mažareikšmių, mėgėjiškų, autorių teisių apsaugai reikšmės neturinčių projektų. Taip nesukuriamos prielaidos reikšmingiems postūmiams autorių teisių apsaugos srityje, didėlė dalis resursų naudojama netikslingai, neefektyviai.
Reikšmingi pokyčiai gali būti kuriami ilgalaikių strategijų, ir kryptingų tęstinių priemonių pagalba, o esamas projektinio finansavimo modelis tam nėra tinkamas. Nepaisant to, Kultūros taryba yra priversta šiai programai skirti savo administracinius resursus, kuriuos galėtų nukreipti savo pagrindinių veiklų tobulinimui. -
Kolektyvinio administravimo organizacijos vykdo labai specifinę ir įvairialypę veiklą, tiesiogiai susijusią su autorių, gretutinių teisių apsauga ir įgyvendinimu, todėl turi reikšmingas kompetencijas, gebėjimus ir patirtį, kurie yra būtini tvariems autorių teisių apsaugos programos įgyvendinimo sprendimams. Perkėlus šių sprendimų atsakomybę Kolektyvinio administravimo asociacijoms, būtų reikšmingai sustiprintos galimybės vystyti kryptingas strategines kultūrines, šviečiamąsias, teisių apsaugos programas, joms pasitelkiant patikimus, kvalifikuotus partnerius ir tvarius sprendimus (pvz. Kolektyvinio administravimo asociacijų vystomi Pakartot.lt
kvalifikuotos teisinės pagalbos kūrėjams programos [5]
). Vertingi strateginiai Kultūros tarybos struktūroje pradėti projektai (pvz. akredituota Meno avilio edukacinė autorių teisių ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo programa „Meno teisės, mano pareigos“ [6] , ir kt.) galėtų toliau būti sėkmingai finansuojami per Kolektyvinio teisių administravimo asociacijas.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto Kompensacinio atlyginimo yra paskirstomi taip:
veikloms; -
2/5 autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai (ją šiuo metu administruoja Kultūros taryba);
organizacijų vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms ir teisių apsaugos programoms. LRTK vykdo jai pavestas antipiratines funkcijas (ieško piratinio turinio šaltinių, taiko administracinę atsakomybę autorių ir (ar) gretutines teises pažeidusiems asmenims, duoda privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį), vadovaudamasi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str., Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 str. numatyta tvarka.
Kultūros taryba įgyvendina jai pavestą autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą, vadovaudamasi Kultūros ministerijos patvirtintomis gairėmis. Kolektyvinio administravimo organizacijos įgyvendina įvairias kūrybines, šviečiamąsias ir teisių apsaugos programas, kurias patvirtina jų visuotiniai narių susirinkimai, t.y. kūrėjų bendruomenės.
Vadovaujantis įstatymu Kultūros ministerija vykdo kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu toms pačioms teisių apsaugos priemonėms nuo
Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto Kompensacinio atlyginimo skirti nebe 25, o 20 procentų (tokiu būdu 5% padidinti autoriams, atlikėjams ir įrašų gamintojams paskirstomą Kompensacinio atlyginimo dalį), ir tuos 20 procentų nukreipti tiesiogiai už autorių teisių apsaugą ir įgyvendinimą atsakingiems subjektams – LRTK ir Kolektyvinio administravimo asociacijoms.
Įstatymo projekte numatytas naujasis reguliavimas duotų tokius finansinius rezultatus
padidinamas Kompensacinis atlyginimas autoriams, atlikėjams, įrašų gamintojams (nedidinant tarifų );
padidinamas finansavimas LRTK vykdomoms antipiratinėms veikloms; -
apie 180 tūkst. Eur per metus padidinamas finansavimas Kolektyvinio administravimo asociacijų (AGATA, Latga, AVAKA) vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms, teisių apsaugos programoms (kurias įgyvendina jos pačios arba per kvalifikuotai pasitelktus partnerius). Pabrėžtina, kad numatomi rezultatai nepareikalaus papildomų valstybės ar kt. resursų. Pokyčius siekiama įgyvendinti perskirstant turimus, o ne numatant naujus finansus.
Numatomi papildomi finansiniai resursai (90 tūkst. Eur) LRTK sudarytų sąlygas priimti papildomus naujus darbuotojus ir kelti esamų specialistų kvalifikaciją išskirtinai darbui su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, taip užtikrintume efektyvų plečiamų LRTK antipiratinių funkcijų įgyvendinimą. Skaičiuojama, kad šie papildomi resursai leistų dvigubai padidinti tyrimų skaičių dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnyje nustatytų nusižengimų (nuo
IP (angl. Internet Protocol) adresų blokavimą. Ši naujai taikoma poveikio priemonė ypač išsiskiria savo efektyvumu užkardant prieigas prie ES sankcionuotų televizijos programų, neteisėtų sporto renginių transliacijų pasiekiamų IPTV (angl. Internet Protocol Television) būdu. Todėl kyla poreikis atskirai stebėti IP adresus ir jų kaitą identifikuojant neteisėtai platinamą turinį bei jo šaltinius, Įstatymo projekte numatomi papildomi resursai padėtų užtikrinti tam reikiamus pajėgumus.
Numatoma papildoma kūrėjams skirstoma Kompensacinio atlyginimo suma (275 tūkst. Eur) tiesiogiai padidins kūrėjų gaunamą atlygį. Numatomi papildomi finansiniai resursai (180 tūkst. Eur) Kolektyvinio administravimo asociacijų programoms leis vystyti efektyvias ir tvarias kūrybines, šviečiamąsias, teisių apsaugos programas pačioms (pvz. Muzikos salė, Pakartot.lt, Autorių namai, Kino fondas, teisinės paslaugos kūrėjams ir kt.), ir pasitelkiant kvalifikuotus partnerius (pvz. akredituota Meno avilio edukacinė ir pedagogų kvalifikacijos programa „Meno teisės, mano pareigos).
Valstybės galimybės formuoti autorių teisių apsaugos programos politiką išlieka nepakitusios, jas užtikrina įstatyme įtvirtinta Kolektyvinio administravimo organizacijų atskaitomybė ir valstybinė priežiūra. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teikiamo Įstatymo projekto nuostatos nesukels neigiamų pasekmių, nes siūlomi pakeitimai parengti atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėje numatytas teisinio reguliavimo sąlygas, įvertinus praktikoje kylančias autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos bei gynimo priemonių taikymo problemas. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos atitinka Europos Sąjungos direktyvose numatytus teisių apsaugos tikslus bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, pagal kuriuos autorių teisių reguliavimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, autoriai ar atlikėjai turi gauti teisingą atlyginimą, o autorių teisių apsaugos sistema turi būti veiksminga ir griežta.
Manoma, kad Įstatymo projekte siūlomos naujos papildomos teisinio reguliavimo nuostatos sudarys sąlygas efektyviai taikyti teisių gynimo priemones, susijusias su galimybėmis blokuoti neteisėtą kūrinių viešą prieigą internete.
situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos kriminogeninei šalies būklei neturės, nes siūlomos teisių gynimo nuostatos nesusijusios su baudžiamosios teisės priemonių taikymu. Tačiau tikėtina, kad papildomas finansavimas LRKT antipiratinėms veikloms padės užkirsti kelią autorių ir gretutinių teisių pažeidimams internete.
sąlygoms ir jo plėtrai:
Teisėtas kūrybinės veiklos rezultatų panaudojimas įvairiais būdais ir priemonėmis sudaro sąlygas teisių turėtojams gauti turtinę naudą, kuri užtikrina tolimesnes investicijas į kūrybą ir jos rezultatų sklaidą. Tokiu būdu skatinama kūrybinių industrijų plėtra. Tiek meno kūrėjams (autoriams ir atlikėjams), tiek kūrybinių industrijų (fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams bei leidėjams, taip pat teisėtiems platintojams) labai svarbu, kad jų turimos intelektinės nuosavybės teisės būtų efektyviai įgyvendinamos ir ginamos pačiais efektyviausiais teisių gynimo būdais. Todėl neteisėto kūrinių panaudojimo problema svarbi ne tik meno kūrėjams, bet ir verslo subjektams, ypatingai verslininkams, plėtojantiems savo komercinę veiklą informacinės visuomenės srityje.
Projekte siūlomos naujos alternatyvios teisinio reguliavimo nuostatos, susijusios su teisių gynimo priemonių taikymu intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams interneto tinkle turės teigiamą poveikį informacinės visuomenės plėtrai, sudarys sąlygas įgyvendinti Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, numatytą Komisijos 2015 m. birželio
reikalų komitetui ir Regionų komitetui Nr. COM (2015) 192 final.
planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo pakeitimus, kitų teisės aktų priimti ar pakeisti nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatytos naujos sąvokos ir terminai, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo).
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas [1] https://www.pakartot.lt [2] https://www.muzikossale.lt [3]
https://www.latga.lt/autoriu-namai/ [4] https://www.kinofondas.lt [5] https://www.agata.lt/lt/naujienos/agata-aktoriu-teisinio-atstovavimo-programa-ir-jos-rezultatai-2023-2024-m/ [6] https://menoavilys.org/meno-teises-mano-pareigos/