Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
taip: „6. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios Vyriausybės nustatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos gali būti apmokamos taikant mišrų finansavimo modelį, kurį sudaro mokėjimas už suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas nustatytų profilių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui užtikrinti pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus.“
taip: „7. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 4¹ dalyse nurodytos sveikatos priežiūros teikimo ir kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis bei šio straipsnio 6 dalyje nurodyto papildomo fiksuoto mokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Sveikatos draudimo įstatymo 3¹ straipsnis apibrėžia privalomojo sveikatos draudimo teisumo principą kaip valstybės pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas lygiomis galimybėmis siekti sveikatos ir kiek įmanoma sumažinti skirtumus tarp jos siekiančių asmenų. Vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) tinklo optimizavimą bei įgyvendinant regioninę funkcinę sveikatos priežiūros strategiją, didėja II ir III lygio sveikatos paslaugų centralizavimas respublikinio ir universiteto lygmens ligoninėse. Atitinkamai mažėja sveikatos priežiūros paslaugų spektras ir prieinamumas regiono ir ypač rajono lygmens ligoninėse. Šis procesas neišvengiamai padidina sveikatos rodiklių netolygumus tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų bei gilina regioninius skirtumus. Išliekant neigiamiems demografijos rodikliams, ryškiausias gyventojų mažėjimas stebimas rajonų savivaldybėse. Atitinkamai šiose savivaldybėse mažėja pacientų srautai ir pajamos, gaunamos už suteiktas sveikatos paslaugas, tai neigiamai veikia regiono ir rajono ASPĮ finansinį tvarumą. Higienos instituto duomenimis[1], Lietuvoje 2024 m. miesto gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 3,3 metų didesnė nei kaimo gyventojų, o išvengiamo mirtingumo rodikliai skyrėsi penktadaliu. Rajonų savivaldybėms būdingi prastesni išgyvenamumo rodikliai susirgus infekcinėmis ir lėtinėmis ligomis, ypač išsiskiria kraujotakos sistemos ir kvėpavimo takų ligos[2]. Kaimo vietovėse fiksuojamas didesnis mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto, išlieka didesni mirčių dėl išorinių priežasčių (traumos, savižudybės, nelaimingi atsitikimai) rodikliai.
Standartizuotas kaimo gyventojų mirtingumo nuo insulto rodiklis šalyje yra apie 1,2–1,3 karto didesnis palyginti su miestu. Bendras mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius dėl visų diagnozių rajono savivaldybėse buvo trečdaliu didesnis nei miesto savivaldybėse. Sveikatos rodiklių netolygumus lemia nepakankama rizikos veiksnių kontrolė ir ligų prevencija regione, o ypač – prastesnis sveikatos paslaugų ir specialistų prieinamumas rajonų savivaldybėse. Aktyvių gydytojų skaičius rajonų savivaldybėse 2024 m. buvo 3,7 karto mažesnis nei miestų savivaldybėse. Ypač stokojama II ir III lygio paslaugas teikiančių specialistų. Atitinkamai rajono gyventojai, 2024 m. duomenimis, 1,6 karto rečiau lankėsi pas gydytojus, o pas II ir III lygio specialistus – net 3 kartus mažiau (apsilankymų skaičius, tenkantis vienam gyventojui). Ligoninės lovų skaičius stacionaruose (be palaikomojo gydymo ir slaugos), tenkantis 10 tūkst. gyventojų, rajonų savivaldybėse buvo 3,6 karto mažesnis nei miestų savivaldybėse. Miestų vietovėse 93,3 proc. atvejų greitoji medicinos pagalba atvyksta per 15 min., o kaimo vietovėse – 87,8 proc. atvejų atvykstama per 25 min. 2025 m. paskelbtas „EuroHealthNet“ dokumentas[3] nurodo, kad ES sveikatos netolygumus lemia socialiniai veiksniai: skurdas, diskriminacija, galios stoka ir nevienoda prieiga prie išteklių, kurie padėtų žmonėms išlikti sveikiems. Lietuva šioje analizėje išskirta tarp šalių, kuriose gyventojų sveikatos būklė blogėja, o netolygumai didėja. Eurostato duomenimis[4], ES mastu Lietuvos gyventojai prasčiausiai vertina savo sveikatos būklę ir šis įvertis rajonų gyventojų prastesnis nei miesto. Net trys iš keturių Lietuvos gyventojų virš 65 m. turi lėtinių ligų ar sveikatos problemų, o vyresnių žmonių proporcija didesnė rajonų savivaldybėse.
Rajonuose mažėjant viešųjų paslaugų, tarp jų ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, vyksta gyventojų, ypač jaunų šeimų, migracija į miestus. 2024 m. 68,5 proc. Lietuvos gyventojų gyveno miestuose, daugiau nei pusė visų gyventojų – Vilniaus ir Kauno apskrityse. Prastėjantis viešųjų paslaugų prieinamumas rajonuose didina demografines problemas – pastaruoju metu Lietuvos rajonuose gimsta dukart mažiau vaikų nei miestuose. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnyje ir sveikatos apsaugos ministro Įsakyme[5] aprašyta sveikatos paslaugų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis tvarka numato apmokėjimą pagal einamuoju laikotarpiu galiojančias paslaugų bazines kainas. Mažėjant gyventojų rajone, natūraliai mažėja pagal PSDF draudžiamojo įvykio faktą apmokamų sveikatos paslaugų, o jų baziniai įkainiai didėja neženkliai. Vertinant 2024–2026 m. viešųjų gydymo įstaigų finansinius rezultatus, būtent regiono ir rajono ASPĮ rodikliai sistemiškai buvo neigiami. Siekiant užtikrinti tolygų būtinų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę regioninės funkcinės sveikatos priežiūros tinkle, Vyriausybės nutarimu nuo 2026 m. liepos 1 d. buvo detalizuoti apskrityse prieinamų stacionarinių paslaugų profiliai, pakeisti paslaugoms taikomi kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai. Pakeitimai sudarė sąlygas užtikrinti paslaugų prieinamumą regionų ir rajonų ligoninėse, tačiau neužtikrino atitinkamų ASPĮ padalinių rentabilumo. Gydymo įstaigų tinklo regionuose išlaikymas mažėjant gyventojų skaičiui, paslaugų apimtims, nedidėjant finansavimo galimybėms reikalauja skubių strateginių sprendimų.
Šio Įstatymo pakeitimo tikslas: sudaryti teisines sąlygas PSDF biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinėms aktyviojo gydymo paslaugoms užtikrinti esant mažėjantiems pacientų srautams ir suteikiamų sveikatos paslaugų mastui. Įstatymo pakeitimai ypač aktualūs siekiant sveikatos paslaugų prieinamumui ir kokybei išsaugoti regiono ir rajono viešojo sektoriaus gydymo įstaigose. Prezidento teikiamas Įstatymo pakeitimo projektas siūlo įteisinti mišrų PSDF biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį, kurį sudarytų: a) mokėjimas už suteiktas paslaugas ir b) papildomas fiksuotas metinis mokėjimas nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti. Papildomo fiksuoto mokėjimo dydžio apskaičiavimo metodiką ir atitinkamų susijusių profilių konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą reglamentuotų Vyriausybės patvirtinta tvarka. Mišrus finansavimo modelis sveikatos sistemoje taikomas atsiskaitant už skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, šeimos gydytojo paslaugas, tačiau nėra aiškiai reglamentuotas Sveikatos draudimo įstatyme (toliau – SDĮ), kuriame numatytas apmokėjimas už suteiktas sveikatos paslaugas pagal draudžiamojo įvykio faktą. Siūlomas Įstatymo pakeitimas ir iš jo išplaukiantys poįstatyminiai aktai procesui suteiks aiškumo ir skaidrumo, o gydymo įstaigoms – stabilumą ir galimybę ilgesniam periodui planuoti veiklos kryptis, investicijas į infrastruktūrą ir personalo kompetencijas. Kartu Prezidento siūlomas įstatymo pakeitimas užtikrins visavertį privalomojo sveikatos draudimo teisumo principo įgyvendinimą garantuojant tolygų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visoje valstybės teritorijoje, nediskriminuojant gyventojų pagal jų gyvenamąją vietą, ir prisidės prie tvarios regionų raidos.
Siūlomas pakeitimas užtikrins geresnį sveikatos paslaugų prieinamumą rajonų savivaldybių gyventojams, sumažins viešųjų paslaugų prieinamumo atotrūkį tarp miesto ir kaimo gyventojų, kartu pagerins bendrus Lietuvos sveikatos rodiklius – vidutinę ir sveiko gyvenimo trukmę, išvengiamo mirtingumo mastą. Siūlomas Įstatymo pakeitimas atliepia Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatytus prioritetus ir veiklų kryptis. Nacionalinis pažangos planas (toliau – NPP) numato didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį. NPP pažangos uždaviniai atliepiami Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) plėtros programose, kurių įgyvendinimo rodikliai
16-asis ramsčio principas teigia: „Kiekvienas turi teisę laiku gauti prieinamą, kokybišką visuomenės ir asmens sveikatos priežiūrą.“ Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti tolygų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visoje Lietuvos teritorijoje ir stiprinti tvarią regionų politiką, konstatuojant, kad dabar galiojantis sveikatos draudžiamojo įvykio apmokėjimo principas neleidžia kontroliuoti sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumų, o kartu užtikrinti visiems Lietuvos gyventojams lygias galimybes siekti sveikatos ir kiek įmanoma sumažinti skirtumus tarp jos siekiančių asmenų, parengtas SDĮ pakeitimo projektas. Įstatymo pataisa svarbi demografijos problemų sprendimų kontekste, siekiant užtikrinti šeimoms su vaikais aktualių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą rajonų ligoninėse. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. Parengta konsultuojantis su SAM. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojanti ASPĮ finansavimo tvarka nenumato kritiškai svarbių sveikatos priežiūros paslaugų išsaugojimo modelio. PSDF biudžetavimas pagrįstas fiksuoto įkainio skyrimu konkrečiam draudžiamajam įvykiui. Teikiant paslaugas pagal draudžiamąjį įvykį, kai viršijamas sutartyje su Valstybine ligonių kasa (toliau
Nesant aiškaus įstatyminio pagrindo papildomam ASPĮ finansavimui, procesas nėra pakankamai skaidrus, atviras ir patikrinamas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Papildyti 9 straipsnio 6 dalį, ją praplečiant ir numatant, kad stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos gali būti apmokamos taikant mišrų finansavimo modelį, kurį sudaro mokėjimas už suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas nustatytų profilių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui užtikrinti. Papildyti 9 straipsnio 7 dalį nurodant, kad papildomo fiksuoto mokėjimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinta tvarka, aprašanti papildomo fiksuoto mokėjimo dydžio apskaičiavimo metodiką ir atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Siūlomi pokyčiai įgalins papildomą atsiskaitymo su ligoninėmis būdą – papildomą fiksuotą metinį mokėjimą ASPĮ kritiškai svarbių paslaugų išlaikymui ir geresniam prieinamumui. Šis pokytis ypač aktualus regiono ir rajono ASPĮ, kur stebimas gyventojų skaičiaus mažėjimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projektas liečia viešojo sektoriaus paslaugas, poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai nenumatomas. 8.
planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminį (-ius) teisės aktą (-us) SAM kuruojamoje srityje. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Bus rengiamas (-i) sveikatos apsaugos ministro įsakymas (-ai) Įstatymui įgyvendinti. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti bus naudojamos PSDF lėšos atsižvelgiant į biudžeto galimybes. 2025 metų pabaigoje buvo priimtas PSDF finansavimo pakeitimo įstatymas, numatant, kad palaipsniui iki 2032 m. sveikatos finansavimui kasmet bus skiriama daugiau lėšų (pasiekiant per ilgesnį periodą apytikriai nuo 5 iki 7 proc. BVP finansavimo lygį, atitinkantį ES vidurkį). 14.
vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymu siūlomas pokytis aptartas viešoje diskusijoje Regionų forume Prezidentūroje 2025 m. rudenį dalyvaujant srities ekspertams ir savivaldybių bei centrinės valdžios atstovams, įvairiuose susitikimuose su Seimo, Vyriausybės, savivaldybių, ligoninių, VLK atstovais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Stacionarinės gydymo paslaugos“, „rajonas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Lietuvos Respublikos Prezidento vertinimu, siūloma priemonė skirta tolygiam viešųjų paslaugų prieinamumui padidinti ir visų rūšių atskirčiai mažinti. Įstatymo pataisa svarbi demografijos problemų sprendimų kontekste, pavyzdžiui, užtikrinant vaikų ligų skyrių veiklą rajonų ligoninėse. –––––––––––––––––––––––– [1] Leidinys „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2024“. [2] Leidinys „Lietuvos sveikatos statistika 2024“. [3] https://www.epr.eu/social-inequalities-impact-the-eu-populations-health-states-eurohealthnet-report/ [4] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Urban-rural_Europe_-_quality_of_life_in_rural_areas#Health [5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.289872/asr