Projektas Lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektiniai pasiūlymai (toliau –
tvarkybos pasiūlymai) – prieš nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektą rengiamas dokumentas, kuriuo nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas arba jo įgaliotas asmuo nurodo, kaip numato atlikti nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbus.“
paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) tikrina šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ar nekilnojamojo kultūros
paveldo valdytojų ir statytojų pateikti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, kai jie yra privalomi šio įstatymo nustatyta tvarka, tvarkybos projektas ir (ar) statinio projektas ar teritorijų planavimo dokumentas atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus;“. 3 straipsnis.
paveldo apsaugos įstatymo 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) tikrina šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ar nekilnojamojo kultūros
paveldo valdytojų ir statytojų pateikti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, kai jie yra privalomi šio įstatymo nustatyta tvarka, tvarkybos projektas ir (ar) statinio projektas ar teritorijų planavimo dokumentas atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus;“. 4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Departamento direktorius arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos
direktorius pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės2 apsaugos panaikinimo. Savivaldybės tarybai Savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją Departamentui apie priimtą sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Informacija apie už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų priimtus sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiama Departamento ir savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.“
paveldo apsaugos įstatymo 34 straipsnio pakeitimas
apsaugos įstatymo 34 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Specialiesiems paveldosaugos reikalavimams tvarkybos projektui gauti nekilnojamojo
kultūros paveldo valdytojas arba jo įgaliotas asmuo pateikia savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui (toliau – meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) prašymą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos projektui, kartu pridedant ir atliktų taikomųjų ir (ar) archeologinių tyrimų ataskaitas ir tvarkybos pasiūlymus, kai jie yra privalomi pagal šio įstatymo nuostatas. 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 34 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos pateikia aplinkos ministro tvirtinamos formos paraiškas su pridedamomis atliktų taikomųjų ir (ar) archeologinių tyrimų ataskaitomis ir tvarkybos pasiūlymais, kai jie yra privalomi pagal šio įstatymo nuostatas, savivaldybės administracijos padaliniui ar valstybės tarnautojui, atsakingam už kultūros paveldo apsaugą, kai teikiamas prašymas dėl vietinio reikšmingumo lygmens arba savivaldybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių, arba Departamentui, kai teikiamas prašymas dėl regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmens, valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių.“
apsaugos įstatymo 34 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas Savivaldybės
administracijos padalinys ar valstybės tarnautojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą arba Departamentas, gavęs dokumentus, kaip nurodyta šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, per 7 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos parengia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos projektui ir teikia juos įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas).
Jeigu kartu su prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka yra gauti tvarkybos pasiūlymai, savivaldybės administracijos padalinys ar valstybės tarnautojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą arba Departamentas pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją tikrina, ar pateiktų tvarkybos pasiūlymų sprendiniai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu nustatoma, kad tvarkybos pasiūlymai nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų neatitinka, specialieji paveldosaugos reikalavimai neišduodami. Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba Departamentas Savivaldybės administracijos padalinys ar valstybės tarnautojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą gali konsultuotis su visuomene dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkybos projektui nustatymo, jeigu rengdamas šiuos3 reikalavimus nustato papildomos informacijos, kurią gali suteikti visuomenė, poreikį. Tokiu atveju specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkybos projektui projektas paskelbiamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir konsultuojamasi su visuomene aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka.
Konsultuojantis su visuomene, mero ar įgaliotojo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo savivaldybės administracijos padalinys ar valstybės tarnautojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą arba Departamento sprendimu specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkybos projektui išdavimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo šioje dalyje nustatyto termino specialiesiems paveldosaugos reikalavimams tvarkybos projektui parengti, apie tai informuojant įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą. 4. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 34 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Specialieji paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant tvarkybos ir
nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio ar projektuojamo statinio projektus šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos projektui Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, neskelbdama statytojo (užsakovo), jeigu jis yra fizinis asmuo, vardo ir pavardės, asmens kodo, ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (-ius).
Visuomenė, susipažinusi su specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais tvarkybos projektui, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo, jeigu juos privaloma rengti šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais, arba per 20 darbo dienų nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkybos projektui paskelbimo dienos, jeigu projektiniai pasiūlymai nerengiami. 5. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 34 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Tvarkybos projektinius pasiūlymus privaloma rengti, kai sukuriamos naujos, iki tol
nebuvusios nekilnojamosios kultūros vertybės dalys ar elementai arba kai atkuriamos nekilnojamosios kultūros vertybės prarastos dalys ar elementai. Tvarkybos projektiniai pasiūlymai viešinami visais atvejais kartu su paskelbtais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, išskyrus, kai tvarkybos projekto dokumentai įslaptinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka arba tvarkybos projektas rengiamas krašto apsaugos tikslams skirtuose objektuose ir teritorijose.“
kultūros paveldo apsaugos įstatymo 34 straipsnio 13 dalį: „13.
Meras ar įgaliotasis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba Departamentas pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją tikrina, ar pateiktų tvarkybos projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir, vadovaudamasis Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pritaria arba pagrįstai nepritaria šių projektinių pasiūlymų sprendiniams.“
apsaugos įstatymo 34 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš
projektavimą būtinų atlikti taikomųjų ir (ar) archeologinių tyrimų išvadomis, išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, tvarkybos projektiniais pasiūlymais, kai jie turi būti parengti šio įstatymo nustatyta tvarka, ir įvertinus planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, kai toks planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliktas vadovaujantis Planuojamos ūkinės4 veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, ir (ar) atsižvelgiant į poveikio paveldui vertinimą, kai jis privalomas atlikti kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
paveldo apsaugos įstatymo 35 straipsnio pakeitimas
apsaugos įstatymo 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbams ir (ar) statybos darbams nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, turi šio straipsnio 17 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti tvarkybos darbų vadovai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą. Teisę atlikti tvarkybos tvarkomuosius paveldosaugos darbus turi šio straipsnio 18 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą pagal kultūros ministro patvirtintas tvarkybos darbų specializacijas, o jiems padėti gali neatestuoti pagalbininkai. Už atliekamus darbus atsako tvarkybos darbų techninis prižiūrėtojas, tvarkybos darbų vadovas ar atestuotas specialistas.“
apsaugos įstatymo 35 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) trečioji kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kultūros paminkluose. Archeologinius tyrimus atliekantys specialistai, turintys trečiąją kvalifikacinę kategoriją, gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kultūros paminkluose.“ 3.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 35 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos tvarkomuosius paveldosaugos darbus
siekiantys atlikti specialistai privalo turėti ne trumpesnę kaip 2 metų dalyvavimo atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ar restauravimo darbus, kai veikla vykdoma nekilnojamosiose kultūros vertybėse, patirtį, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 3 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 5 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija. Dalyvavimo atliekant tvarkybos tvarkomuosius paveldosaugos darbus profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių konservavimo ar restauravimo darbus atliekant buvo dalyvauta, sąrašą.“
paveldo apsaugos įstatymo 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
paveldo apsaugos įstatymo 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prevencinės priežiūros darbai, atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo objekte
nekilnojamojoje kultūros vertybėje, gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis kultūros ministro nustatyta tvarka, ar savivaldybių biudžetų lėšomis savivaldybių tarybų sprendimu jos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nekilnojamosios kultūros vertybės būklę ir prevencinės priežiūros darbų poreikį.“5
paveldo apsaugos įstatymo 47 straipsnio pakeitimas
apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinių paveldosaugos programų lėšomis, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros
paveldo objekto reikšmingumą, statusą, būklę, autentiškumą, atliktų darbų kokybę ir svarbą, kompensuojamos, bet ne daugiau kaip 80 procentų, išlaidos privačios nuosavybės teise priklausančio valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, dėl kurio sudaryta apsaugos sutartis ir kuris yra prieinamas visuomenei lankyti, taikomųjų tyrimų ir tvarkybos darbams darbų išlaidų.“
apsaugos įstatymo 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybių paveldosaugos programų lėšomis savivaldybės administracija gali iš dalies kompensuoti, bet ne daugiau kaip 80 procentų, savivaldybės teritorijoje esančio privačios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, užtikrinančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektų autentiškumą, savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka ir terminais, prioritetą teikiant savivaldybės saugomiems objektams. Prevencinės priežiūros darbai, atliekami nekilnojamojoje kultūros vertybėje, gali būti kompensuojami savivaldybių biudžetų lėšomis savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo Nr. XV-546 (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant pašalinti terminologinį dubliavimą, užtikrinti aiškų teisės normų taikymą ir suderinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei Statybos įstatymo nuostatas. Taip pat Įstatymo pakeitimo projektu tikslinamos teisės normos, susijusios su techninių klaidų ištaisymu, apie kurių buvimą informavo valstybės institucijos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Šiuo metu galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme 1 vartojama Statybos įstatyme įtvirtinta sąvoka „projektiniai pasiūlymai“. Pasikeitus šios sąvokos turiniui Statybos įstatyme ir projektinius pasiūlymus priskyrus pirmajam statinio projektavimo etapui, skirtam statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir (ar) visuomenei informuoti apie numatomą statinių projektavimą, ši sąvoka nebeatitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos procesų specifikos. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje ja apibūdinamas prieš tvarkybos darbų projektą rengiamas dokumentas, kuriame pateikiamas numatomų tvarkybos darbų sumanymas.
Įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objekto prevencinės priežiūros darbai gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis kultūros ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nekilnojamosios kultūros vertybės būklę ir prevencinės priežiūros darbų poreikį. Tačiau šioje nuostatoje nėra numatyta galimybė tokius darbus finansuoti savivaldybių biudžetų lėšomis, nors kultūros paveldo apsauga yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, o nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimas grindžiamas kompetencijų paskirstymu pagal kultūros paveldo objekto reikšmingumo lygmenį. Taip pat, 47 straipsnyje nėra numatyta prevencinės priežiūros darbų kompensavimo savivaldybių biudžetų lėšomis galimybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
sąvoka „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektiniai pasiūlymai“ yra panašios, tačiau jų paskirtis, teisinė funkcija ir reguliavimo objektas iš esmės skiriasi. Statybos įstatyme reglamentuoti projektiniai pasiūlymai yra statinio projektavimo etapas, susijęs su visuomenės informavimu ir statybą leidžiančio dokumento gavimu, o nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektiniai pasiūlymai nėra savarankiškas projektavimo etapas ir yra skirti pasirengti1 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9BC8AEE9D9F8/RvmyGsbqRL2 tvarkybos darbų projektavimui bei nustatyti pagrindines tvarkybos sprendinių kryptis.
Dėl šių sąvokų terminologinio panašumo ir nevienodo jų turinio praktikoje gali kilti teisės taikymo neaiškumų, klaidingo procedūrų aiškinimo ir administracinio reguliavimo dubliavimosi rizika. Siekiant užtikrinti teisės aktų tarpusavio suderinamumą, teisinį aiškumą ir nuoseklų paveldosaugos bei statybos srities reguliavimo taikymą, siūloma atsisakyti termino
„nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektiniai pasiūlymai“ ir jį pakeisti terminu
„nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos pasiūlymai“. Taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad
šis dokumentas nėra savarankiškas projektavimo etapas, o priskiriamas pasirengimo tvarkybos darbų projektavimui stadijai, vykdomai prieš specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimą.
Siūloma tikslinti Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo straipsnius ir jų dalis: Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje, 10 straipsnio 3 dalies 8 punkte,
kultūros vertybės tvarkybos projektiniai pasiūlymai“ keičiama į
„nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos pasiūlymai“ (toliau – tvarkybos
pasiūlymai); Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 34 straipsnio 7, 8 ir 10 dalys papildomos nuostata, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos pasiūlymai, kai juos privaloma rengti, turi būti pateikti ir įvertinti kartu su prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 34 straipsnio 11 ir 12 dalyse atsisakoma tvarkybos pasiūlymų atskiros viešinimo procedūros (tvarkybos pasiūlymai bus viešinami kartu su išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais); Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 34 straipsnio 13 dalis, kurioje reglamentuota atskira tvarkybos pasiūlymų derinimo procedūra, pripažįstama netekusia galios. 4.2.
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 47 straipsnio
nekilnojamosiose kultūros vertybėse savivaldybių biudžetų lėšomis savivaldybių tarybų sprendimu nustatyta tvarka. 4.3. Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 10 dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad Departamento direktorius arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo. Tačiau sekančiame sakinyje likusi nuostata, kad savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją Departamentui apie priimtą sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Šias nuostatas siūloma suvienodinti vadovaujantis Seimo Kultūros komiteto 2025-05-21 išvados Nr. 121-p-152 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4207“ 3 dalies 19 punktu, kuriame nurodyta pritarti „keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse vietoje žodžių
„savivaldybės tarybai“ įrašant žodžius „savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos
direktoriui“. Pagrindinio komiteto išvada dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4207 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/a8559d303d4b11f0a19dcea0bcc863ad23 4.4.
Siekiant teisės akto normų suderinamumo, Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 35 straipsnio 4 dalį siūloma patikslinti papildant „ir (ar) statybos darbams nekilnojamojo kultūros paveldo objekte“, nes šio straipsnio 17 dalyje yra aiškiai apibrėžti reikalavimai, kad vadovauti tvarkybos darbų ir (ar) statybos darbų nekilnojamojo kultūros paveldo objekte vykdymui siekiantys būti atestuoti specialistai privalo atitikti įstatymu nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4.5. Siekiant teisės akto normų suderinamumo, Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 35 straipsnio 10 dalies 3 punktą siūloma patikslinti papildant „ir kultūros paminkluose“, derinant su šio punkto sekančiu sakiniu, patikslintu vadovaujantis Seimo Kultūros komiteto 2025-11-12 papildomos išvados3 2 punktu, kuriame išskirtas ne tik nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumo lygmuo, bet ir statusas. 4.6. Siekiant teisės akto normų aiškumo, Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 35 straipsnio 4 ir 18 dalyse vartojama sąvoka „tvarkybos darbai“ siūloma pakeisti į „tvarkomuosius paveldosaugos darbus“, nes Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 35 straipsnio 18 dalyje aiškiai nurodoma, kad šiems darbams priskiriami tik nekilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ar restauravimo darbai, kurie yra suprantami tik kaip dalis nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbų ir, pagal Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 47 dalį, yra priskirti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. 5.
įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos pasekmės neprognozuojamos. Galimos teigiamos pasekmės, nes šiuo Įstatymo pakeitimo projektu bus ištaisytos techninės klaidos, išgrynintos sąvokos ir procedūros. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo pakeitimo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Prognozuojamas teigiamas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes aiškus procedūrų skirstymas ir papildomo tvarkybos pasiūlymų derinimo etapo atsisakymas sutrumpins tvarkybos projektų rengimo procesus. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. Pagrindinio komiteto papildoma išvada (3) dėl gautų naujų pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4207(2) https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/029e0ba0bfc511f088ded46d8ae099d5?positionInSearchResults=0&searchMod elUUID=7848b739-0735-41e5-ae61-62cfa33fed60&csrt=1806265022807424972434 10.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti iki nustatytos Įstatymo įsigaliojimo dienos reikės keisti šiuos teisės aktus: 12.1. Kultūros ministro įsakymus:
1) Kultūros ministro įsakymo „Dėl kultūros ministro 2014 m. gruodžio 14 d. „Dėl Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
2) Kultūros ministro įsakymo „Dėl kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. ĮV-329 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
3) Kultūros ministro įsakymo „Dėl kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. ĮV-155 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2014 „Leidimų atlikti tvarkybos darbus išdavimo taisyklės“ patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 13.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atsisakius atskiros nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos pasiūlymų derinimo stadijos, IS „Infostatybos“ modifikavimo paslauga kainuos mažiau. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai – „nekilnojamasis kultūros paveldas“, „nekilnojamoji kultūros vertybė“, „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos pasiūlymai“, „prevencinės priežiūros darbai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.