Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą 37¹ straipsniu:
„37¹ straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybės reikalavimai
Skirstomųjų tinklų operatoriaus, kuris pagal jam išduotą elektros energijos skirstymo veiklos licenciją aptarnauja ne mažiau kaip 100 000 vartotojų, visos akcijos nuosavybės teise turi priklausyti Lietuvos Respublikai.“
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija imasi visų būtinų veiksmų, kad
būtų įvykdytas šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytas reikalavimas. 2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę valstybės vardu įsigyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcijas, sudaryti šiam įstatymui įgyvendinti būtinus sandorius, taip pat įgyvendinti valstybės, kaip AB „Ignitis grupė“ akcininkės, teises sprendžiant dėl bendrovių reorganizavimo, atskyrimo ar pertvarkymo ir atlikti kitus šiam įstatymui įgyvendinti būtinus veiksmus. 3. Įgyvendinant šį įstatymą valstybės nuosavybėn įsigyjamos AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcijos turi būti įvertintos nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikta išvada, ar įsigyjamų akcijų vertė atitinka už jas mokamą kainą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šio straipsnio įgyvendinimo tvarką ir priima kitus šiam įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus. 1
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2027 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo 1 straipsnio
įsigaliojimo dienos priima šiam įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus ir atlieka kitus veiksmus, būtinus šiam įstatymui įgyvendinti. 3.
registro informacinėje sistemoje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas2
uždaviniai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 papildymo 37¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu mastu veikiančio ir daugiau kaip 100 000 vartotojų aptarnaujančio elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus visos akcijos nuosavybės teise priklausytų Lietuvos Respublikai. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) valdo valstybei strategiškai svarbią elektros energijos skirstymo infrastruktūrą ir užtikrina elektros energijos persiuntimą didžiajai daliai Lietuvos vartotojų. Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 priedą ESO yra priskirta nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Elektros skirstymo tinklo patikimumas ir atsparumas tiesiogiai susijęs su valstybės energetiniu saugumu, gyventojų ir ūkio subjektų aprūpinimu elektros energija bei kitų valstybei svarbių sistemų veikimu. Atsižvelgiant į ESO valdomos elektros skirstymo infrastruktūros strateginę reikšmę ir ESO, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, statusą, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad visos ESO akcijos nuosavybės teise priklausytų Lietuvos Respublikai. Šiuo metu valstybė ESO kontroliuoja netiesiogiai – per AB „Ignitis grupė“, kuriai priklauso 100 procentų ESO akcijų, tačiau pati AB „Ignitis grupė‘ yra iš dalies privati. Tiesioginė valstybės nuosavybė į ESO akcijas reikštų, kad valstybė pati, o ne per AB „Ignitis grupė“, įgyvendintų ESO akcininko teises ir tiesiogiai spręstų dėl bendrovės investicijų, elektros skirstymo tinklo modernizavimo, patikimumo ir atsparumo, atsižvelgdama į valstybės energetinio saugumo ir viešojo intereso poreikius. Iki 2020 m.
Iki 2020 m. Lietuvos Respublikai priklausė 100 procentų tuometinės UAB „Ignitis grupė“ akcijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 231 „Dėl sutikimo pertvarkyti UAB „Ignitis grupė“ ir padidinti įstatinį kapitalą“ pritarė bendrovės pertvarkymui į akcinę bendrovę ir jos įstatinio kapitalo didinimui išleidžiant naujas akcijas pirminio viešo akcijų siūlymo būdu. Šiuo metu Lietuvos Respublikai priklauso 74,99 procento AB „Ignitis grupė“ akcijų, o 25,01 procento priklauso privatiems investuotojams. ESO yra AB „Ignitis grupė“ dukterinė bendrovė, o nuo 2021 m. balandžio 15 d. 100 procentų ESO akcijų priklauso AB „Ignitis grupė“. Privačių investuotojų dalyvavimas AB „Ignitis grupė“ savaime nėra kliūtis investuoti į infrastruktūrą, tačiau bendrovės, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kartu egzistuoja ir privačių investuotojų interesas siekti kuo didesnės investicinės grąžos – dividendų bei užtikrinti bendrovės akcijų vertės augimą. Nacionaliniam saugumui ypač svarbaus skirstomųjų tinklų operatoriaus atveju toks interesas neturi konkuruoti su valstybės poreikiu užtikrinti maksimalų elektros skirstymo tinklo patikimumą ir atsparumą. Elektros skirstymo infrastruktūros būklės ir jos atsparumo reikšmę parodė 2026 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusi itin stipri audra. Jos metu elektros energijos tiekimas piko metu buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų. Nors teisės aktuose gamtos reiškinių sukeltos energetikos objektų ir įrenginių avarijos atveju numatytas 72 valandų elektros energijos persiuntimo atkūrimo terminas, daliai vartotojų elektros tiekimas nebuvo atkurtas gerokai ilgiau – paskutiniams klientams Zarasų ir Ignalinos rajonuose nuolatinis elektros tiekimas atkurtas tik 2026 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus 21 dienai po audros.
Šios aplinkybės parodė elektros skirstomojo tinklo atsparumo, jo modernizavimo ir gebėjimo operatyviai atkurti elektros tiekimą po ekstremalių gamtos reiškinių tikrąją būklę, kuri yra nulemta ir AB „Ignitis grupė“ kuo didesnės investicinės grąžos siekiu. Siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos energetikos teisėje nustatytiems skirstymo sistemos operatoriaus nepriklausomumo reikalavimams. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Direktyva (ES) 2019/744) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertikaliai integruotai įmonei priklausantis skirstymo sistemos operatorius turi būti nepriklausomas bent savo teisine forma, organizacija ir sprendimų priėmimu nuo su skirstymu nesusijusių veiklų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatytas ir realaus valdymo savarankiškumo reikalavimas - už operatoriaus valdymą atsakingi asmenys negali dalyvauti integruotos įmonės struktūrose, atsakingose už kasdienę elektros energijos gamybos ar tiekimo veiklą, o operatorius turi savarankiškai spręsti dėl tinklo eksploatavimo, priežiūros ir plėtros bei disponuoti tam būtinais ištekliais. Nors Direktyva (ES) 2019/944 nereikalauja privalomai atskirti skirstymo sistemos operatoriaus turto nuosavybės nuo vertikaliai integruotos įmonės, tačiau joje nustatyti reikalavimai savaime2 nedraudžia valstybei narei pasirinkti griežtesnio skirstymo sistemos operatoriaus atskyrimo modelio, kuris būtų pagrįstas teisėtu viešuoju interesu ir proporcingas siekiamam tikslui.
ESO šiuo metu yra vertikaliai integruotos įmonių grupės dalis: pats ESO vykdo reguliuojamą elektros energijos skirstymo veiklą, o kitos AB „Ignitis grupė“ bendrovės veikia konkurencinėse elektros energijos gamybos, tiekimo ir kitų energetikos paslaugų rinkose. ESO tiesioginė nuosavybė valstybei reikštų jo atskyrimą nuo šios grupės ir tiesioginių korporacinių ryšių su gamybos bei tiekimo bendrovėmis nutraukimą. Kartu įgyvendinamuosiuose sprendimuose turėtų būti užtikrintas savarankiškas ESO valdymas ir aiškiai atskirtas valstybės, kaip ESO akcininkės, teisių įgyvendinimas nuo valstybės, kaip AB „Ignitis grupė“ akcininkės, teisių įgyvendinimo. Direktyvos (ES) 2019/944 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vertikaliai integruotas skirstymo sistemos operatorius turi būti prižiūrimas taip, kad negalėtų pasinaudoti vertikalia integracija konkurencijai iškraipyti. ESO valdoma skirstymo infrastruktūra yra natūralios monopolijos pobūdžio ir būtina elektros energijos gamintojams, tiekėjams, kaupimo įrenginių valdytojams ir elektros vartotojams. Todėl skirstymo sistemos operatoriaus priklausymas tai pačiai įmonių grupei, kuriai priklauso ir konkurencinėse elektros energijos rinkose veikiančios bendrovės, savaime lemia struktūrinę interesų konflikto riziką. Nuosavybės atskyrimas šią riziką mažintų, nes tinklo operatoriaus sprendimai nebebūtų tiesiogiai susiję su bendros įmonių grupės komerciniais interesais. Direktyvos (ES) 2019/944 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė netaikyti dalies nepriklausomumo reikalavimų skirstymo sistemos operatoriams, aptarnaujantiems mažiau kaip 100 000 prijungtų vartotojų.
ESO pagal savo veiklos mastą į šią išimtį nepatenka, todėl jam taikomi visi Direktyvoje (ES) 2019/944 nustatyti skirstymo sistemos operatoriaus nepriklausomumo reikalavimai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendime sujungtose bylose C105/12–C-107/12 „Essent ir kt.“ konstatavo, kad kryžminio subsidijavimo prevencija, rinkos skaidrumas, konkurencijos neiškraipymas ir pakankamų investicijų į energetikos tinklus užtikrinimas gali būti pripažįstami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Tokie tikslai gali pateisinti nuosavybės ar kontrolės ryšius ribojančias nacionalines priemones. Siūlomas reguliavimas turi būti įgyvendinamas taip, kad nebūtų pažeistos AB „Ignitis grupė“ ir jos akcininkų teisės bei turtiniai interesai. Privatūs investuotojai turi AB „Ignitis grupė“, o ne tiesiogiai ESO akcijas. 2020 m. pirminio viešo akcijų siūlymo metu buvo išleidžiamos naujos AB „Ignitis grupė“ akcijos, o investuotojams pateiktuose dokumentuose nebuvo suteikta garantija, kad ESO visą laiką išliks grupės sudėtyje. Juose taip pat buvo atskleista grupės reorganizavimo ir restruktūrizavimo galimybė bei3 valstybės ketinimas išlaikyti ne mažiau kaip du trečdalius AB „Ignitis grupė“ balsų. Todėl pats ESO atskyrimo tikslas savaime neprieštarauja pirminio viešo akcijų siūlymo metu investuotojams atskleistai informacijai. Pagal Lietuvos įstatymus ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, ESO akcijų vertė turi būti nustatyta nepriklausomu vertinimu, o sandorio sąlygos pagrįstos taip, kad valstybė, kaip kontroliuojanti akcininkė, neperkeltų ekonominės naštos mažumos akcininkams ir kartu nepermokėtų valstybės lėšomis.
Rinkos sąlygas atitinkantis atsiskaitymas taip pat mažintų nepagrįsto ekonominio pranašumo ir valstybės pagalbos riziką pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalį. Teisiškai ir finansiškai saugiausias modelis yra ESO akcijų savininko pakeitimas išsaugant tą patį juridinį asmenį, jo turtą, licencijas, darbuotojus, sutartis ir prievoles. Todėl prieš įgyvendinant ESO akcijų perdavimą turi būti įvertintos visos galiojančios finansavimo sutartys, patikrintos kontrolės pasikeitimo, reikšmingos dukterinės bendrovės perleidimo, turto perleidimo, reorganizavimo, privalomo išankstinio grąžinimo ir kitos susijusios sąlygos, prireikus gauti kreditorių ar obligacijų turėtojų sutikimai arba parengtas refinansavimo planas, taip pat įvertintas grupės vidaus paskolų tęstinumas ir sandorio poveikis AB „Ignitis grupė“ investiciniam kredito reitingui, likvidumui bei kreditorių ekonominei padėčiai. Dėl to Įstatymo projektu tikslinga nustatyti siekiamą nuosavybės rezultatą ir pagrindines jo įgyvendinimo sąlygas, tačiau išsamiai nereglamentuoti konkretaus akcijų perėmimo būdo. Vyriausybei turėtų būti palikta galimybė pasirinkti tokį akcijų perėmimo, kapitalo struktūros pakeitimo, reorganizavimo ar kitą teisės aktuose leidžiamą būdą, kuris, remiantis nepriklausomu ekonominiu ir teisiniu vertinimu, geriausiai apsaugotų valstybės interesus, tuo pačiu nepažeistų teisėtų bendrovės ir jos akcininkų bei kreditorių interesų.
Atsižvelgiant į elektros energijos skirstymo infrastruktūros strateginę reikšmę, geopolitinę situaciją, didėjantį elektros energetikos sistemos atsparumo poreikį ir būtinybę užtikrinti ilgalaikius valstybės energetinio saugumo interesus, siūloma įstatyme įtvirtinti, kad daugiau kaip 100 000 vartotojų aptarnaujančio skirstomųjų tinklų operatoriaus visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti tiesioginę valstybės nuosavybę nacionaliniu mastu veikiančio skirstomųjų tinklų operatoriaus atžvilgiu, kartu nekeičiant ESO, kaip atskiro juridinio asmens, statuso. 4
rengėjai: Seimo narys Ignas Vėgėlė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojantis Elektros energetikos įstatymas nenustato reikalavimo, kad daugiau kaip 100 000 vartotojų aptarnaujančio skirstomųjų tinklų operatoriaus akcijos nuosavybės teise priklausytų Lietuvos Respublikai. Įstatyme nustatyti skirstomųjų tinklų operatoriaus veiklos, licencijavimo, nepriklausomumo, tinklų valdymo ir kiti reikalavimai, tačiau jo akcininkų sudėtis ir akcijų nuosavybė specialiai nereglamentuojama. Šiuo metu 100 procentų AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcijų nuosavybės teise priklauso AB „Ignitis grupė“. Lietuvos Respublikai priklauso 74,99 procento AB „Ignitis grupė“ akcijų, o 25,01 procento privatiems investuotojams. 4.
laukiama: Priėmus Įstatymo projektą nacionaliniu mastu veikiančio skirstomųjų tinklų operatoriaus kontrolę tiesiogiai įgyvendintų valstybė, o ne AB „Ignitis grupė“, kurioje šiuo metu dalyvauja privatūs investuotojai. Valstybė taptų tiesiogine ir vienintele ESO akcininke, todėl sprendimai dėl vienos svarbiausių šalies energetikos infrastruktūrų valdymo, jos atsparumo, modernizavimo, investicijų apimties ir ilgalaikės plėtros būtų priimami tiesiogiai įgyvendinant valstybės, kaip vienintelės akcininkės, teises. Priėmus Įstatymo projektą nacionaliniam saugumui esminę reikšmę turinčios elektros skirstymo infrastruktūros valdymas nebūtų siejamas su poreikiu derinti valstybės strateginius interesus su privačių investuotojų interesu gauti kuo didesnę investicinę grąžą – dividendus. Tokios infrastruktūros valdymo prioritetas būtų jos patikimumas, atsparumas, modernizavimas ir ilgalaikių valstybės energetinio saugumo interesų užtikrinimas. Tai itin reikšminga šiuo metu, kai svarstomos didelės investicijos į ESO valdomą infrastruktūrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu),5 galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės poveikį AB „Ignitis grupė“ turto ir įmonių grupės struktūrai, nes jai priklausančios ESO akcijos turės pereiti Lietuvos Respublikos nuosavybėn.
Pagerės konkurencinės sąlygos Lietuvos energetikos rinkoje, nes ESO būtų atskirtas nuo AB
„Ignitis grupė“, kuri rinkos sąlygomis vykdo veiklą ir kitose energetikos srityse užimdama itin
reikšmingą rinkos dalį – elektros energijos gamyboje, prekyboje ir kt. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat atlikti AB „Ignitis grupė“ restruktūrizavimą atskiriant ESO ir išperkant jos akcijas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekto keitimo ir papildymo įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:6 Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. 12.
turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos kita įgaliota institucija iki 2027 m. birželio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir atlikti kitus veiksmus, būtinus šiam įstatymui įgyvendinti. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti gali prireikti valstybės biudžeto ar kitų valstybės finansinių išteklių. Tikslus jų poreikis priklausys nuo to, kokį įstatymo įgyvendinimo būdą pasirinks Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizuojant AB „Ignitis grupę“ galimi įvairūs ESO akcijų grąžinimo į valstybės nuosavybę scenarijai. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: „elektros energetika“, „skirstomųjų tinklų operatorius“, „akcijų nuosavybė“, „valstybės nuosavybė“, „energetinis saugumas“, „nacionalinis saugumas“, „elektros skirstomieji tinklai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
7
8