Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 1, 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
1, 3,
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo nustatyti reikalavimai, išskyrus prievolę gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą, taikomi ir sudarant juridinio asmens, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdančio daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės žemę, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa nuo
negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę valdančio juridinio asmens ir (ar) daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui taikomi tokie patys šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai (taip pat ir dėl šio įgijėjo sudaromo sandorio notarinės formos) kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui.“
išdėstyti taip:
„2. Asmuo ir (ar) su juo susiję asmenys gali
įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).
Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutinius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą, o kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė už vidutinę rinkos vertę, valstybė išperka pagal vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius. Asmuo, pasinaudojęs nuosavybės teise įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo išimtimi, per 3 mėnesius nuo šioje dalyje aprašytų aplinkybių dėl sutartinių gyvulių sumažėjimo (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) atsiradimo privalo informuoti Nacionalinę žemės tarnybą Vyriausybės įgaliotą instituciją apie šį faktą arba apie ketinimą tretiesiems asmenims perleisti žemės ūkio paskirties žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi asmens pranešimą arba pati nustačiusi dėl ne nuo asmens priklausančias aplinkybes, per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba aplinkybių nustatymo dienos pateikia asmeniui pasiūlymą per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos parduoti valstybei 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą jo pasirinktą žemės ūkio paskirties žemės plotą.
Jeigu 500 ha ploto ribą viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo, o asmeniui nesutikus, teikiamas pasiūlymas dėl žemės sklypo dalies, viršijančios gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigyto 500 ha žemės ploto ribą, perleidimo. Perleidus žemės sklypo dalį, viršijančią gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigyto 500 ha žemės ploto ribą, žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise. Šioje dalyje ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju Civilinio kodekso 4.79 straipsnio ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pirmumo teisės asmenims nėra taikomos. Jeigu asmuo nesutinka su pasiūlymu parduoti žemės ūkio paskirties žemę valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės 500 ha žemės ploto ribą viršijančios žemės ploto dalies perdavimo valstybės nuosavybėn. Kai asmuo nesutinka rengti žemės valdos projekto, kuriuo atidalijama žemės sklypo dalis, žemės valdos projektą rengia Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija ir šių darbų verte Vyriausybės nustatyta tvarka mažinama parduodamo žemė sklypo kaina.“
dalį. 3.
paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, kai Nacionalinė žemės tarnyba valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose patikrina duomenis apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir
(ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustato, kad bendras fizinių ir (ar) juridinių asmenų įsigytos ir (ar) jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų. Asmenys, teikdami Nacionalinei žemės tarnybai prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, savo prašyme nurodo, kad patvirtina ir garantuoja, kad aktualūs duomenys tikrinamuose valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikti valstybės registrų tvarkytojams, tačiau nustačius, kad atitinkamiems valstybės registrams aktualūs duomenys nebuvo pateikti, kai asmuo turėjo pareigą tokius duomenis pateikti, ar pateikta neteisinga ar neišsami informacija, tokiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka taikoma administracinė atsakomybė. 3. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Asmenims, valdantiems žemės ūkio paskirties žemės plotus ir siekiantiems įgyti teisę valdyti kitą juridinį asmenį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, žemė ar didesnę negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) dalį, taikytini tokie patys duomenų patikrinimo ir sutikimo išdavimo reikalavimai, nurodyti šio straipsnio 1, ir 2 ir 3 dalyse.“
taip: „6. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 5 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime ar daugiau juridinių asmenų) valdo daugiau kaip 5 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime akcijas (teises, pajus). Susijusiais asmenimis laikomi ir su susijusiais asmenimis susiję asmenys.“
išdėstyti taip: „7. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats asmuo ar jo sutuoktinis, taip pat tėvai (įtėviai) su nepilnamečiais jų vaikais (įvaikiais) tiesiogiai arba netiesiogiai (per vieną ar daugiau juridinių asmenų) valdo daugiau kaip
(teises, pajus).“
dalį ir ją išdėstyti taip: „7¹. Susijusiais asmenimis fiziniai ir juridiniai asmenys laikomi, kai tas pats fizinis asmuo valdo ne mažiau kaip
(teises, pajus).“
dalį ir ją išdėstyti taip: „7².
Šio straipsnio 6,
akcijų (teisių, pajų) ribą ir nustato, kad susijusiais asmenimis laikomi ir susijusių asmenų susiję asmenys, netaikomos žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), jeigu žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariai fiziniai asmenys nėra laikomi susijusiais asmenimis pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas ir jie neturi akcijų (teisių, pajų) juridiniuose asmenyse, kurie yra tos pačios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariai. Šio straipsnio 6 dalies nuostatos, nustatančios, kad susijusiais asmenimis laikomi ir susijusių asmenų susiję asmenys, netaikomos akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.“
8Pakeisti 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Į žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar kito turto, kuriam taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatos, perleidimo sandorį įrašoma sąlyga, kad pirkėjas patvirtina, jog sudarius šį sandorį asmens ir (ar) su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto, kurį asmuo ir (ar) su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, dydžio. Vyriausybės įgaliota institucija pagal savo patvirtintus patikrinimų planus atlieka planinius patikrinimus (toliau – planiniai patikrinimai) ar asmuo nepažeidė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.
Atliekant planinius patikrinimus, Vyriausybės įgaliotai institucijai gavus skundą ar Kilus kilus įtarimui (esant bet kokios informacijos ir (ar) duomenų, ir (ar) faktų), kad asmuo pažeidė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija patikrina, ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar kito turto, kuriam taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatos, perleidimo sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant šio įstatymo. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama patikrinimą, turi teisę reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei užsienio subjektų pateikti dokumentus ir informaciją, susijusius su žemės ūkio paskirties žemės įsigijimu. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos ir kitų valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų informacinių sistemų aktualius duomenis apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir kitus duomenis, reikalingus patikrinimui atlikti.
Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi pažeidimą, per 20 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos asmeniui pasiūlo per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos parduoti valstybei žemės ūkio paskirties žemę už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą, įgijėjo pasirinkimu jo nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemės plotą (ploto dalį, proporcingą įsigytų akcijų (teisių, pajų) daliai juridiniame asmenyje, kai įsigytas turtas pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį), viršijantį nustatytąjį šio straipsnio 1 ir
sudaro tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo, o asmeniui nesutikus, teikiamas pasiūlymas dėl žemės sklypo dalies, viršijančios gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigyto 500 ha žemės ploto ribą, perleidimo. Perleidus žemės sklypo dalį, žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise. Jeigu asmuo nesutinka su pasiūlymu, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės, įsigytos pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, perdavimo valstybės nuosavybėn.
Kai asmuo nesutinka rengti žemės valdos projekto, kuriuo atidalijama žemės sklypo dalis, žemės valdos projektą rengia Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija ir šių darbų verte Vyriausybės nustatyta tvarka mažinama parduodamo žemė sklypo kaina.“
Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 2¹ dalį. 2¹. Vienam asmeniui šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų bendras plotas negali viršyti 21 ha. 4 straipsnis. 7 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnį. 7 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už šiame įstatyme nustatytos informacijos nepateikimą, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimą, kai siekiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Už šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos apie juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmuo turėjo pareigą duomenis pateikti valstybės registrų tvarkytojams, nepateikimą ir neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimą Nacionalinei žemės tarnybai, kai siekiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalis, įsigalioja 2027 m. gegužės 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m.
vasario 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir
(ar) institucijoms, ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2027 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką ir sąlygas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Siekiant užkirsti kelią spekuliacijai žemės ūkio paskirties žeme ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, sudaryti sąlygas formuoti racionaliai tvarkomas žemės valdas ir žemės konsolidacijai, skatinti racionaliai naudoti žemės ūkio paskirties žemę ir didinti į valstybės biudžetą surenkamas pajamas už parduotą žemės ūkio paskirties žemę, kyla poreikis peržiūrėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, susijusias su maksimalaus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimu ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimu. Dėl maksimalaus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato maksimalų nuosavybės teise leistiną įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotą1, tačiau esami šio ribojimo sekimo mechanizmai sudaro išimtis juridiniams asmenims įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties plotą nei leidžiama šiuo metu:
1) sudarant juridinio asmens, nuosavybės teise valdančio mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį;
2) sudarant juridinio asmens, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa mažiau negu 5 procentų šio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju;
3) netiesiogiai (per kelis juridinius asmenis) sudarant juridinio asmens nuosavybės teise valdančio žemės ūkio paskirties žemę akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį (įsteigtų juridinių asmenų „grandinėlės principas“).
Šios išimtys sudaro prielaidas neskaidriems sandoriams bei galimybei juridiniams asmenims per susijusius asmenis valdyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) administracijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą (toliau – sutikimas). Toks išankstinis visų sandorių tikrinimas sukuria administracinę naštą tiek žemės ūkio paskirties žemę ar kitą turtą, kuriam taikomos Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatos (toliau – kitas turtas),1 Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo ir (ar) su juo susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.
Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, asmuo ir (ar) su juo susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). 2 įsigyjantiems asmenims, tiek Nacionalinei žemės tarnybai, nors pagrindinis teisinio reguliavimo tikslas yra ne kontroliuoti kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės ar kito turto perleidimo sandorį, o užtikrinti, kad nebūtų viršytas Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas maksimalus nuosavybės teise leistinas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotas. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas gauti sutikimą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ar kitą turtą, taip pat visiškai neužtikrina, kad nebūtų pažeisti Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai, pvz., pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra stebima, ar asmenys faktiškai realizuoja jiems išduotus sutikimus, todėl gali susidaryti situacijos, kai asmuo, gavęs kelis sutikimus ir juos panaudojęs atskiriems sandoriams sudaryti, faktiškai įsigyja didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei leidžiama pagal Įstatymą ir pan.
Todėl tikslinga peržiūrėti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kontrolės mechanizmą ir nustatyti kitas, mažesnę administracinę naštą sukuriančias kontrolės priemones. Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, o pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 80 procentų valstybės biudžeto pajamų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus yra skiriamos į Valstybės gynybos fondą. Todėl, siekiant operatyviau realizuoti valstybės valdomą žemę, didinti į valstybės biudžetą surenkamas pajamas už parduotą žemės ūkio paskirties žemę ir užtikrinti racionalų bei efektyvų valstybės žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, tikslinga atsisakyti Įstatymo 4 straipsnio 21 dalyje įtvirtinto ribojimo, kad vienam asmeniui Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų bendras plotas negali viršyti 21 ha. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr.
IX-1314 1, 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3331 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – ANK projektas) projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas ir uždaviniai:
1) panaikinti išimtis, sudarančias galimybes juridiniams asmenims įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei leidžiama: sudarant juridinio asmens, nuosavybės teise valdančio mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį; sudarant juridinio asmens, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa mažiau negu 5 procentų šio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju; netiesiogiai (per kelis juridinius asmenis) sudarant juridinio asmens nuosavybės teise valdančio žemės ūkio paskirties žemę akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį (įsteigtų juridinių asmenų „grandinėlės principas“). 2) peržiūrėti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kontrolės mechanizmą ir jį išlaikyti, kitomis, mažiau administracinę naštą sukuriančiomis, priemonėmis;
3) atsisakyti Įstatymo 4 straipsnio 21 dalyje įtvirtinto ribojimo, kad vienam asmeniui Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų bendras plotas negali viršyti 21 ha. 3
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3.
Dėl maksimalaus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Įstatymo nustatyti reikalavimai, išskyrus prievolę gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, taikomi ir sudarant juridinio asmens, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdančio daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa nuo 5 iki 25 procentų šio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdančio juridinio asmens ir (ar) daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui taikomi tokie patys šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai (taip pat ir dėl šio įgijėjo sudaromo sandorio notarinės formos) kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 5 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 5 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. Susijusiais asmenimis laikomi ir su susijusiais asmenimis susiję asmenys (Įstatymo 3 straipsnio 6 dalis). Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats asmuo ar jo sutuoktinis, taip pat tėvai (įtėviai) su nepilnamečiais jų vaikais (įvaikiais) valdo daugiau kaip 5 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) (Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis). Susijusiais asmenimis fiziniai ir juridiniai asmenys laikomi, kai tas pats fizinis asmuo valdo ne mažiau kaip 5 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) (Įstatymo 3 straipsnio 71 dalis).
Taigi, kaip ir minėta pirmiau, galiojantis teisinis reguliavimas sudaro išimtis juridiniams asmenims įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties plotą nei leidžiama šiuo metu:
1) sudarant juridinio asmens, nuosavybės teise valdančio mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį;
2) sudarant juridinio asmens, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa mažiau negu 5 procentų šio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju;
3) netiesiogiai (per kelis juridinius asmenis) sudarant juridinio asmens nuosavybės teise valdančio žemės ūkio paskirties žemę akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, kai Nacionalinė žemės tarnyba valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose patikrina duomenis apie fizinių ir (ar)4 juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustato, kad bendras fizinių ir (ar) juridinių asmenų įsigytos ir (ar) jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų.
Asmenys, teikdami Nacionalinei žemės tarnybai prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, savo prašyme nurodo, kad patvirtina ir garantuoja, kad aktualūs duomenys tikrinamuose valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikti valstybės registrų tvarkytojams, tačiau nustačius, kad atitinkamiems valstybės registrams aktualūs duomenys nebuvo pateikti, kai asmuo turėjo pareigą tokius duomenis pateikti, ar pateikta neteisinga ar neišsami informacija, tokiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka taikoma administracinė atsakomybė2. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sudarant žemės ūkio paskirties žemės ar kito turto perleidimo sandorį, turi būti gaunamas sutikimas.
Toks išankstinis visų sandorių tikrinimas sukuria administracinę naštą tiek žemės ūkio paskirties žemę ar kitą turtą įsigyjantiems asmenims, tiek Nacionalinei žemės tarnybai, nors Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų maksimalaus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas ir kitomis, mažesnę administracinę naštą sukuriančiomis priemonėmis.
Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus, teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi:
Už Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos apie juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmuo turėjo pareigą duomenis pateikti valstybės registrų tvarkytojams, nepateikimą ir neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimą Nacionalinei žemės tarnybai, kai siekiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų (Įstatymo 7 straipsnis).
Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus, teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi:
Už Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos apie juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmuo turėjo pareigą duomenis pateikti valstybės registrų tvarkytojams, nepateikimą ir neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimą Nacionalinei žemės tarnybai, kai siekiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų (Įstatymo 7 straipsnis). Įstatyme nustatytos informacijos nepateikimas, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas siekiant įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3331 straipsnis).
5 Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše <...> (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
(Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Įstatymo 4 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad vienam asmeniui Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų bendras plotas negali viršyti 21 ha. Ši nuostata buvo priimta nesant aiškių ir objektyvių kriterijų, todėl nėra pakankamai aišku, kokiais tikslais ir kokiais vertinimo kriterijais remiantis buvo nustatytas būtent toks (t. y. 21 ha) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimas. 4.
laukiama Dėl maksimalaus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo ŽŪPŽĮĮ projektu siūloma pakeisti Įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad Įstatymo nustatyti reikalavimai būtų taikomi ir sudarant juridinio asmens, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdančio žemės ūkio paskirties žemę, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa šio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę valdančio juridinio asmens ir (ar) tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui taikomi tokie patys šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai (taip pat ir dėl šio įgijėjo sudaromo sandorio notarinės formos) kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui. ŽŪPŽĮĮ projektu, taip pat siūloma pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 6 – 71 dalis ir nustatyti, kad:
Priėmus šiuos pakeitimus bus panaikintos išimtys, sudarančios galimybes juridiniams asmenims įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei leidžiama: sudarant juridinio asmens,6 nuosavybės teise valdančio mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį; sudarant juridinio asmens, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa mažiau negu 5 procentų šio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju; netiesiogiai (per kelis juridinius asmenis) sudarant juridinio asmens nuosavybės teise valdančio žemės ūkio paskirties žemę akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį. Taip pat Įstatymų projektais siūloma atsisakyti prievolės asmenims, sudarantiems žemės ūkio paskirties žemės ar kito turto perleidimo sandorį, gauti sutikimą bei atitinkamai pripažinti netekusiais galios Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnį ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3331 straipsnį. Vietoj sutikimų išdavimo siūloma nustatyti kitą kontrolės mechanizmą, t. y. pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlikdama planinius patikrinimus, gavus skundą ar kilus įtarimui (esant bet kokios informacijos ir (ar) duomenų, ir (ar) faktų), kad asmuo pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, tikrintų, ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar kito turto perleidimo sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant Įstatymo.
Siūlomos nuostatos sumažintų administracinę naštą tiek žemės ūkio paskirties žemę ar kitą turtą įsigyjantiems asmenims, tiek Nacionalinei žemės tarnybai, o Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų laikymasis būtų užtikrintas kitomis priemonėmis. Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ŽŪPŽĮĮ projektu siūloma pripažinti netekusia galios Įstatymo 4 straipsnio 21 dalį ir atsisakyti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų 21 ha bendro ploto ribojimo. Tikėtina, kad siūlomi pakeitimai prisidėtų prie racionalaus žemės ūkio paskirties žemės valdymo, padidėtų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių skaičius ir už šios žemės pardavimą gaunamos pajamos, todėl į valstybės biudžetą būtų surenkama daugiau lėšų, iš kurių didesnė dalis galėtų būti skiriama Valstybės gynybos fondui ir nacionaliniam saugumui stiprinti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
7 Siūlomi pakeitimai verslui reikštų griežtesnį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimą, mažesnes galimybes išvengti nustatytų ribojimų per akcijų (teisių, pajų) sandorius ar sudėtingas juridinių asmenų struktūras. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. vasario 1 d. turės priimti nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms, ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus ŽŪPŽĮĮ projekte Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės iki 2027 m. balandžio 30 d. priimti ŽŪPŽĮĮ projekte nurodyto teisinio reguliavimo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymų projektus papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis;
„žemės ūkio paskirties žemė“, „žemės sklypas“
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.