Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Centrinė kredito unija turi teisę siūlyti su turtu susietus žetonus, kaip jie apibrėžti
2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, arba prašyti įtraukti juos į prekybą Reglamento (ES) 2023/1114 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir leisti elektroninių pinigų žetonus, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 IV antraštinėje dalyje nustatyta apimtimi ir tvarka, taip pat teikti kriptoturto paslaugas, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 60 straipsnyje nustatyta apimtimi ir tvarka. Šios paslaugos gali būti teikiamos tik šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir šio straipsnio 4 dalyse dalyje nustatytiems nurodytiems juridiniams asmenims.“
2Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje
nurodytų asmenų, gali priimti ir iš visų rūšių ir visų teisinių formų juridinių asmenų ir fizinių asmenų. Be to, centrinė kredito unija turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.
Užtikrinant centrinės kredito unijos narių likvidumą ir kredito unijų likvidumo palaikymo sistemos veiksmingumą, centrinės kredito unijos grupės priimtų nerezidentų indėlių suma negali viršyti 15 procentų centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų priimtos vidutinės indėlių sumos, nurodytos paskutiniuose 4 tarpiniuose konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniuose. Nerezidentu laikomas asmuo, kuris nelaikomas Lietuvos Respublikos rezidentu, kaip rezidentas apibrėžiamas 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos su visais pakeitimais 1 straipsnio 4 dalyje.“
Šis įstatymas įsigalioja .... Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 21, 29, 35 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – KUĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CKUĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino poreikis stiprinti kredito unijų ir centrinių kredito unijų veiklos efektyvumą, didinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose bei sudaryti sąlygas tvaresnei kredito unijų sistemos plėtrai ir konkurencingumui. Kredito unijos ir centrinės kredito unijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant finansinių paslaugų prieinamumą regionuose, ypač mažesnėse savivaldybėse ir vietovėse, kuriose mažėja komercinių bankų fizinis paslaugų prieinamumas. Kredito unijų aptarnavimo vietos sudaro reikšmingą dalį visų finansinių paslaugų teikimo vietų Lietuvoje, todėl jų veiklos tęstinumas, finansinis tvarumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų yra svarbūs užtikrinant finansinę įtrauktį. Įstatymų projektais taip pat siekiama sudaryti teisines prielaidas centrinėms kredito unijoms lanksčiau organizuoti finansinių paslaugų teikimą ir užtikrinti didesnes galimybes pritraukti finansinių išteklių, kartu išlaikant prudencinius reikalavimus ir kredito unijų sistemos stabilumą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai 3.
Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme (toliau – KUĮ) nustatyta pareiga kredito unijoms informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą skelbti regioninėje spaudoje. Kredito unijoms, kurių turtas siekia 15 mln. eurų ar daugiau, taikomas reikalavimas turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą. KUĮ taip pat nustatytas minimalus 30 eurų pagrindinio pajaus dydis. Taip pat galioja ribojimas, pagal kurį bendra kredito unijos vadovui ir su juo susijusiems asmenims suteiktų paskolų suma negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme (toliau – CKUĮ) nustatyta, kad centrinės kredito unijos indėlius ir kitas grąžintinas lėšas gali priimti iš visų rūšių juridinių asmenų, tačiau lėšų pritraukimo galimybės iš fizinių asmenų yra ribotos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama KUĮ projektu siūloma atsisakyti reikalavimo apie visuotinį narių susirinkimą skelbti regioninėje spaudoje, išlaikant kitus informavimo elektroninių ryšių priemonėmis būdus. Siūlomas pakeitimas mažintų administracinę ir finansinę naštą kredito unijoms bei atitiktų pasikeitusius visuomenės informacijos vartojimo įpročius. Siūloma turto ribą, nuo kurios kredito unija privalo turėti rizikos vertinimo specialistą, padidinti nuo 15 mln. eurų iki 50 mln. eurų. Šiuo pakeitimu siekiama atsižvelgti į centrinių kredito unijų vykdomą konsoliduotą rizikų valdymą ir priežiūrą bei sumažinti perteklinę administracinę naštą mažesnėms kredito unijoms. Taip pat siūloma minimalų pagrindinio pajaus dydį sumažinti iki 5 eurų.
Tikimasi, kad šis pakeitimas padidins kredito unijų patrauklumą ir galimybes tapti kredito unijų nariais, paskatins platesnį kredito unijų paslaugų naudojimą, padidins finansinių paslaugų prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims bei sudarys palankesnes finansinių paslaugų teikimo sąlygas regionuose. Be to, siūloma maksimalų skolinimo limitą kredito unijos vadovui ir su juo susijusiems asmenims padidinti nuo 10 iki 15 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti proporcingesnį reguliavimą ir didesnį lankstumą, kartu išlaikant interesų konfliktų valdymo ir prudencinius reikalavimus. CKUĮ projektu siūloma išplėsti centrinių kredito unijų galimybes priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas, nustatant, kad centrinė kredito unija, be CKUĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, galėtų priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš visų rūšių ir visų teisinių formų juridinių ir fizinių asmenų. Taip pat siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę šiems asmenims teikti CKUĮ 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas mokėjimo paslaugas. Siekiant užtikrinti centrinės kredito unijos narių likvidumą ir kredito unijų likvidumo palaikymo sistemos veiksmingumą, kartu siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos grupės priimtų nerezidentų indėlių suma negalėtų viršyti 15 procentų centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų priimtos vidutinės indėlių sumos, nurodytos paskutiniuose 4 tarpiniuose konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniuose. Tikimasi, kad pakeitimas sudarys sąlygas efektyvesniam likvidumo valdymui, didesnei centrinių kredito unijų veiklos diversifikacijai ir papildomų finansinių išteklių pritraukimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas didesniam kredito unijų sektoriaus konkurencingumui, veiklos efektyvumui ir finansiniam tvarumui. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti Papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymų projektų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Kredito unijos“, „finansinės paslaugos“, „finansinė įtrauktis“. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-13 Nr. XVP-1936 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Centrinių kredito unijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
lėšas centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ne tik iš juridinių, bet ir iš fizinių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad sistemiškai vertinant galiojantį teisinį reguliavimą, pirminė centrinių kredito unijų paskirtis yra palaikyti savo narių (kredito unijų) likvidumą, valdyti stabilizacijos fondą ir teikti paslaugas juridiniams asmenims bei pačioms kredito unijoms. Taigi įprastai centrinės kredito unijos teikia paslaugas savo narėms kredito unijoms bei stambesniems juridiniams asmenims, tuo tarpu kredito unijų veikla yra siejama su finansines paslaugų teikimu savo nariams, kurių nemaža dalis yra smulkesni ūkio subjektai bei fiziniai asmenys, pavyzdžiui, priimant iš jų indėlius ir skolinant lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu suteikus galimybę centrinėms kredito unijoms priimti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas iš visų fizinių asmenų, suponuojama situacija, kai centrinės kredito unijos pradėtų konkuruoti dėl klientų su savo steigėjomis – kredito unijomis. Pažymėtina, kad centrinės kredito unijos, turėdamos didesnį kapitalą, galimai turėtų galimybę pasiūlyti patrauklesnes palūkanas ar platesnį paslaugų spektrą, tokiu būdu nukreipiant fizinių asmenų indėlių srautus iš savo pačios narių (kredito unijų).
Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas pasiektų projekto aiškinamajame rašte išdėstytą tikslą be kita ko stiprinti kredito unijų veiklos efektyvumą, konkurencingumą ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose. 2. Tikslintina projekto 1 straipsniu 2 dalyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vartojama terminija, vietoje sąvokos „kredito unijos grupė“ vartojant sąvoką „kredito unijos finansinė grupė“. 3. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu 2 dalyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies formuluotėje nenurodytas subjektas, kurio finansinių ataskaitų rinkiniai turimi omenyje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 42 straipsnį konsoliduotuosius ataskaitų rinkinius sudaro centrinės kredito unijos finansinė grupė, projekto nuostata turėtų būti atitinkamai papildyta. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu 2 dalyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies formuluotę „paskutiniuose 4 tarpiniuose konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniuose“, vietoje konkretaus dokumentų skaičiaus nurodant konkretų laiko intervalą, pavyzdžiui „paskutinių keturių ketvirčių“ arba
„paskutinių 12 mėnesių“. 5. Vadovaujantis Teisės aktų
projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 2 straipsnyje nurodytina konkreti projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data. 6.
aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro
teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 21 punktu, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1¹dalies nuostatoje 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 nurodytinas „su visais pakeitimais“. 7. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtiems procesams. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, bei į teikiamo projekto galimą poveikį Lietuvos Respublikos finansų sektoriui, manytina, jog dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė. 9. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerijos veiklos tikslas yra formuoti valstybės politiką finansų rinkų ir finansinių paslaugų srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog siekdama minėtojo veiklos tikslo Finansų ministerija rengia ir teikia Vyriausybei finansų įstaigų, finansinių paslaugų, draudimo, loterijų ir lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I.
Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]