Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo Nr. XIV-1633 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
REIKALAVIMŲ įstatymo nr. XIV-1633 1 priedo PAKEITIMO ĮSTATYMAS
priedo pakeitimas
išdėstyti taip: „11.7.4 kai elektroninės prekybos paslaugos teikėjas sudaro galimybę vartotojui pasirinkti pašto siuntos pristatymą į paštomatą ar kitą siuntų savitarnos terminalą, vartotojui turi būti sudaryta galimybė pasirinkti prieinamą siuntos atsiėmimo vietą arba prieinamą siuntos skyrelį;“. 2. Papildyti 11 punktą 11.7.5 papunkčiu ir jį išdėstyti taip: „ 11.7.5. vartotojui pasirinkus prieinamą siuntos atsiėmimo vietą arba prieinamą siuntos skyrelį, elektroninės prekybos paslaugos teikėjas turi užtikrinti, kad informacija apie tokį pasirinkimą būtų perduota pašto paslaugos teikėjui ir būtų į ją atsižvelgta pristatant pašto siuntą.“
įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo narys Darius Razmislevičius
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XVP-1931, XVP-1932 Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti asmenų su negalia lygias teises ir galimybes, laikytis prieinamumo reikalavimų bei standartų, juos taikyti praktikoje ir sudaryti sąlygas asmenims su negalia lygiomis teisėmis naudotis prekėmis ir paslaugomis. To paties įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga prekių pardavėjams, gamintojams ir paslaugų teikėjams imtis būtinų priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas ir galimybė gauti tokias pačias paslaugas kaip ir kitiems asmenims. Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai plėtojamas paštomatų tinklas tapo viena pagrindinių pašto siuntų siuntimo ir atsiėmimo priemonių. Paštomatai naudojami ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesniuose miestuose bei miesteliuose, todėl jų teikiamų paslaugų prieinamumas yra svarbi sąlyga užtikrinant visų vartotojų teisę naudotis pašto paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, paštomatų paslaugos turi būti organizuojamos taip, kad jomis be nepagrįstų kliūčių galėtų naudotis ir asmenys su negalia. Praktikoje nustatyta, kad daliai asmenų su negalia naudotis paštomatais yra sudėtinga arba neįmanoma. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikusi paštomatų prieinamumo vertinimą, konstatavo, kad kai kurių paštomatų naudojimo sąlygos nėra pakankamai pritaikytos asmenims, turintiems judėjimo negalią.
Viena pagrindinių priežasčių yra tai, kad siuntos gali būti paskiriamos į įvairiame aukštyje esančius paštomato skyrelius, o naudotojas dažniausiai neturi galimybės iš anksto pasirinkti fiziškai jam prieinamo skyrelio. Dėl to neįgaliojo vežimėliu judantys asmenys gali neturėti galimybės savarankiškai atsiimti siuntos. Tokie sunkumai aktualūs ne tik asmenims, judantiems neįgaliojo vežimėliu, bet ir žemo ūgio asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, turintiems judėjimo ar kitų fizinių funkcijų sutrikimų. Užsienio valstybių praktika rodo, kad prieinamesnių paštomatų sprendimai yra techniškai ir organizaciškai įgyvendinami. Pavyzdžiui, Norvegijos pašto paslaugų teikėjas „Posten Norge“ yra įdiegęs sprendimus, leidžiančius asmenims su judėjimo negalia gauti siuntas lengviau pasiekiamuose paštomato skyreliuose. Tokia praktika patvirtina, kad paštomatų prieinamumas gali būti didinamas neapsiribojant vien tik fiziniu paštomatų konstrukcijų pritaikymu, bet ir organizacinėmis bei technologinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina pakankamai aiškių ir veiksmingų priemonių, garantuojančių vienodą paštomatų paslaugų prieinamumą visiems asmenims. Todėl tikslinga nustatyti papildomus reikalavimus, kurie sudarytų sąlygas asmenims su negalia savarankiškai ir lygiomis teisėmis naudotis paštomatų paslaugomis. Pagrindinis teikiamų įstatymų projektų tikslas – užtikrinti, kad asmenys su negalia ir kiti asmenys, kuriems dėl fizinių ypatumų kyla sunkumų naudojantis paštomatais, turėtų galimybę pasirinkti jiems fiziškai prieinamą paštomato skyrelį ir kad siuntos nebūtų automatiškai nukreipiamos į jiems neprieinamus paštomatus ar neprieinamo aukščio skyrelius.
Tokiu būdu būtų sustiprintas lygių galimybių principo įgyvendinimas ir užtikrintas didesnis pašto paslaugų prieinamumas visiems vartotojams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Darius Razmislevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra reguliuojami paštomatų pritaikymo asmenims su negalia klausimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Pašto įstatymo 9 straipsnį, numatant, kad kai pašto siunta pristatoma į paštomatą ar kitą siuntų savitarnos terminalą ir siuntėjas arba gavėjas yra pasirinkęs prieinamą siuntos atsiėmimo vietą arba prieinamą siuntos skyrelį, užtikrinti, kad pašto siunta būtų pristatyta į pasirinktą prieinamą siuntos atsiėmimo vietą ir prieinamą siuntos skyrelį. Atitinkamai siūloma papildyti Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo 1 priedą, numatant, kad kai elektroninės prekybos paslaugos teikėjas sudaro galimybę vartotojui pasirinkti pašto siuntos pristatymą į paštomatą ar kitą siuntų savitarnos terminalą, vartotojui turi būti sudaryta galimybė pasirinkti prieinamą siuntos atsiėmimo vietą arba prieinamą siuntos skyrelį, o vartotojui pasirinkus prieinamą siuntos atsiėmimo vietą arba prieinamą siuntos skyrelį, elektroninės prekybos paslaugos teikėjas turi užtikrinti, kad informacija apie tokį pasirinkimą būtų perduota pašto paslaugos teikėjui ir būtų į ją atsižvelgta pristatant pašto siuntą.
Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmenų su negalia lygias teises ir galimybes naudotis pašto teikiamomis paslaugomis, kad asmenys su negalia turėtų galimybę pasirinkti jiems fiziškai prieinamą paštomato skyrelį ir kad siuntos nebūtų automatiškai nukreipiamos į jiems neprieinamus paštomatus ar neprieinamo aukščio skyrelius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teisės aktų papildomai keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti susisiekimo ministras turės patvirtinti patikslintą Universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimų aprašą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų priimtam įstatymui įgyvendinti nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
pagrindimai ir paaiškinimai: Papildomų paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Darius Razmislevičius
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo Nr. XIV-1633 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO 2026-10-12 Nr. XVP-1932 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 priedo 11 punktas yra pildomas 11.7.4 papunkčiu, kuriame yra vartojama sąvoka „siuntų savitarnos terminalas“, kurios turinys nėra pakankamai aiškus, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose ši sąvoka nėra apibrėžta. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinio teismo nutarimas ir kt.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad šios sąvokos turinys yra susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, kuriose būtų atskleistas sąvokos „siuntų savitarnos terminalas“ turinys arba nurodyti įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 1 priedo 11 punkto 11.7.5 papunktyje numatoma, kad, vartotojui pasirinkus prieinamą siuntos atsiėmimo vietą arba prieinamą siuntos skyrelį, elektroninės prekybos paslaugos teikėjas turi užtikrinti, kad į šią informaciją būtų atsižvelgta pristatant pašto siuntą.
Teikiamas reguliavimas suponuoja, kad elektroninės prekybos paslaugos teikėjas privalo ne tik perduoti atitinkamą informaciją pašto paslaugos teikėjui, bet ir užtikrinti, kad pašto paslaugos teikėjas pristatys siuntą į prieinamą siuntos atsiėmimo vietą arba prieinamą siuntos skyrelį. Atkreiptinas dėmesys, kad nei teikiamo projekto, nei keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos nuostatos nereglamentuoja, kaip siūlomas reguliavimas turėtų būti įgyvendinamas, t. y. nėra aišku kaip ir kokiomis priemonėmis elektroninės prekybos paslaugos teikėjas galėtų užtikrinti ir sukontroliuoti, kad pašto paslaugų teikėjas pristatytų siuntą į pasirinktą vietą ar skyrelį. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 1 priedo 11 punkto
straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „Papildyti“ įrašytini žodžiai „Įstatymo priedo“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus, todėl tokiu atveju, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, t. y. šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti, kurios valstybės institucijos ir iki kada priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o 1 dalyje – nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. 5.
5Atsižvelgiant į Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas subjektų, tame tarpe Vyriausybės,
Susisiekimo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, formuojančių gaminių ir paslaugų prieinamumo politikos kompetencijas, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected]