Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 37, 47, 55, 71, 86, 95, 101 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
straipsnį 15² dalimi:
„15². Kritinės krašto apsaugos sistemos prekės, paslaugos
ir darbai – prekės, paslaugos ir darbai, kurių nepertraukiamas tiekimas ir teikimas būtinas krašto apsaugos sistemos uždaviniams vykdyti, karių gyvybei, sveikatai ar saugumui užtikrinti. Kritinių krašto apsaugos sistemos prekių, paslaugų ir darbų sąrašą sudaro ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 16¹ dalimi:
„16¹. Neatidėliotino operacinio poreikio pirkimas – pirkimas, kurio neatlikus per trumpiausią objektyviai įmanomą laiką kiltų tiesioginė rizika krašto apsaugos sistemos uždavinių vykdymui, karių saugumui, karinių pajėgų parengčiai, ginkluotės, amunicijos ar kitų būtiniausių atsargų atkūrimui arba Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų gynybos srityje vykdymui. Neatidėliotino operacinio poreikio pirkimas gali apimti tik tokį prekių, paslaugų ir darbų kiekį ar tiekimo, teikimo, atlikimo trukmę, kuri yra būtina neatidėliotinam operaciniam poreikiui patenkinti.“
1Papildyti 37 straipsnį 11 dalimi:
„11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos
prekės bus skirtos paramai užsienio valstybėms teikti.“
dalį. 11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti. 3 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 47 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos paramai užsienio valstybėms teikti.“
dalį. 11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti. 4 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kainą., išskyrus atvejus, kai yra perkamos kritinės krašto apsaugos sistemos
prekės, paslaugos ir darbai;“. 2. Papildyti 55 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) kainos ir kokybės santykį, perkant kritines krašto
apsaugos sistemos prekes, paslaugas ir darbus. Vertinant atsižvelgiama į kainą ir su pirkimo objekto tiekimo grandinės atsparumu ir trukme susijusius kriterijus, pavyzdžiui:
a) galimybę tiekimo grandinę išdėstyti Lietuvos teritorijoje;
b) kritinių žaliavų ir komponentų prieinamumą;
c) gamybos, komplektavimo, sandėliavimo, techninės priežiūros, remonto ar atsargų atkūrimo pajėgumus;
d) jau eksploatuojamos ir įsigyjamos įrangos suderinamumą;
e) intelektinės nuosavybės teisių ar kitos informacijos, būtinos prekių, paslaugų ir darbų nenutrūkstamam tiekimui, teikimui, atlikimui ir atsargų atkūrimui perdavimą.“
3Papildyti 55 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Perkant kritines krašto apsaugos sistemos prekes,
paslaugas ir darbus nustatomi ekonominio naudingumo balai, skiriami už tiekimo grandinės patikimumo kriterijų, privalo sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų bendro vertinimo.“
Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio,
kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais.
Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Ypatingos skubos aplinkybėmis atliekamu laikomas ir neatidėliotino operacinio poreikio pirkimas. Neatidėliotino operacinio poreikio pirkimo statuso suteikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;“. 6 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Papildyti 86 straipsnio 8 dalį 5 punktu:
„5) pirkimo sutartis sudaroma atlikus neatidėliotino operacinio
poreikio pirkimą.“
Pakeisti 95 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 5 7
punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 5 darbo dienas nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos, o kai kreipiamasi dėl pirkimo, kuriuo perkamos kritinės krašto apsaugos sistemos prekės, paslaugos ir darbai, – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tokio kreipimosi gavimo dienos ir šio sprendimo priėmimo dieną jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jeigu perkančioji organizacija kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 2 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, kuriuos perkančioji organizacija turi pateikti ne vėliau kaip per gali vieną kartą pateikti konsoliduotą prašymą dėl visų papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti.
Perkančioji organizacija prašomus papildomus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip per 20
organizacijai pateikus motyvuotą prašymą, Viešųjų pirkimų tarnyba šį terminą pratęsia perkančiosios organizacijos nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 5 darbo dienas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos, o kai kreipiamasi dėl pirkimo, kuriuo perkamos kritinės krašto apsaugos sistemos prekės, paslaugos ir darbai, – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo nenagrinėja, tačiau tai nekliudo perkančiajai organizacijai vėl kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su tuo pačiu prašymu dėl šio straipsnio 2 dalies 57 punkte nurodyto sutikimo. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl šio straipsnio 2 dalies 57 punkte nurodyto sutikimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju – raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas pirmiausiai pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai netaikomas, kai yra atliekamas neatidėliotino operacinio poreikio pirkimas, tokiu atveju šioje dalyje nurodytas perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas gali būti tiesiogiai skundžiamas teismui.“
Papildyti 104 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šiame straipsnyje nustatytas draudimas sudaryti pirkimo sutartį
netaikomas, kai pirkimo sutartis sudaroma atlikus neatidėliotino operacinio poreikio pirkimą.“
įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, taip pat šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2031 m. sausio
2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros baigiamos vykdyti pagal iki
įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 37, 47, 55, 71, 86, 95, 101 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 9, 19, 28, 40, 44, 52, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VPAGSSĮ projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) rengimą paskatino dėl Rusijos karo prieš Ukrainą atsiradęs poreikis peržiūrėti taikos meto viešųjų pirkimų procedūras. Tiesioginė grėsmė regionui ir Lietuvos saugumui skatina ypač stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus, todėl tiek viešųjų pirkimų, tiek viešųjų pirkimų gynybos srityje teisinio reguliavimo tobulinimas reikalauja susitelkti ir veikti sparčiau viešųjų pirkimų politiką ir priežiūrą įgyvendinančioms valstybės institucijoms, viešuosius pirkimus vykdančioms perkančiosioms organizacijoms, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems ūkio subjektams, kad įsigijimų gynybos srityje sistema taptų modernia, užtikrinančia ne tik patį įsigijimų procesą, bet ir Lietuvos gynybinių ir kitų pajėgumų stiprinimą laikantis konkurencijos ir skaidrumo principų. Valstybės kontrolės 2026 m. liepos 31 d. atliktas veiklos auditas ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų srityje parodė, kad krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema veikia patikimai, ja galima pasitikėti, tačiau ją reikia tobulinti taip, kad ši atlieptų geopolitinę situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.
Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektais siekiama spartinti krašto apsaugos viešųjų pirkimų procedūras, detalizuojant ypatingą skubą, būdingą gynybos sistemos įsigijimams, trumpinti pirkimų priežiūrą atliekančių institucijų sprendimų priėmimo terminus, nustatant efektyvią pirkimų kontrolę, nestabdančią gynybos įsigijimų procesų, didinti tiekimo grandinių atsparumą išorės veiksniams, papildant pasiūlymų vertinimą ir palyginimą kriterijais, susijusiais su tiekimo grandinės atsparumu ir trukme, didinti paramos Ukrainai teikimo galimybes, nustatant perkančiosioms organizacijoms teisę įsigyti karinę įrangą, kurioje yra nepatikimų gamintojų (kiniškų) komponentų, tuo atveju, jei minėta įranga perduodama kaip parama užsienio valstybėms, pavyzdžiui, su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas krašto apsaugos viešųjų pirkimų procedūras atlikti greičiau, suderinant teisinį reguliavimą su Europos Sąjungos teisės aktais.
Įstatymų projektų uždaviniai:
1) detalizuoti gynybos sistemos įsigijimams būdingą ypatingą skubą, tiksliau apibrėžiant
„krizės“ sąvoką ir įtraukiant naujas sąvokas „neatidėliotino operacinio poreikio pirkimas“, „kritinės
krašto apsaugos sistemos prekės, paslaugos ir darbai“, trumpinant sprendimų priėmimo terminus, supaprastinant sprendimų peržiūros ir sutarties sudarymo reikalavimus ypatingos skubos atveju;
2) detalizuoti gynybos sistemai būdingų išskirtinai mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais pagamintų prekių įsigijimą, įtraukiant naują sąvoką „bandomosios partijos pirkimas“;
3) tiksliau apibrėžti pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, nustatant naujus vertinimo kriterijus, susijusius su tiekimo grandinės atsparumu nuo išorės veiksnių ir trukme;
4) nustatyti išimtis perkančiosioms organizacijoms įsigyjant prekes iš nepatikimų valstybių, jei minėti pirkimai atliekami siekiant suteikti paramą užsienio valstybėms. 2
rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Kaunas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
sistemos prekių, paslaugų ir darbų“ ir „neatidėliotino operacinio poreikio pirkimo“ sąvokų. VPĮ 37 ir 47 straipsniai absoliučiai draudžia perkančiosioms organizacijoms įsigyti prekes, kurios yra pagamintos gamintojų iš nepatikimų valstybių. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai nėra tiesiogiai siejami su tiekimo grandinės patikimumu. VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas neskelbiamų derybų ypatingos skubos atvejis nėra tiesiogiai siejamas su gynybos sistemos įsigijimams būdinga ypatinga skuba.
VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje nustatyti atidėjimo termino netaikymo atvejai nėra tiesiogiai siejami su krašto apsaugos sistemos įsigijimams būdinga ypatinga skuba. VPĮ 95 straipsnio 3 dalyje klaidingai nurodytas VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 6 punktas, taip pat numatyti ilgi (pavyzdžiui, 10 darbo dienų ir kiti) Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl sutikimo perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu priėmimo terminai, kurie dažnu atveju neproporcingai prailgina pasirengimą pirkimui. VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė sprendimų peržiūros procedūra, taikoma visais atvejais, neišskiriant net ir ypatingos skubos pirkimų atvejų. VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti pirkimo sutartį taikomas visais atvejais, neišskiriant net ir ypatingos skubos pirkimų atvejų. 3.2. VPAGSSĮ 4 straipsnyje pateikiamose sąvokose pateikta „krizės“ sąvoka neatitinka šiuo metu egzistuojančios geopolitinės situacijos, taip pat nėra tiksli ir šis institutas gali būti neteisingai suprantamas ir painiojamas su ekstremaliosios situacijos institutu, todėl būtina tikslinti „krizės“ sąvoką, aiškiai atskiriant VPAGSSĮ nuostatose įtvirtintą krizės institutą nuo ekstremaliosios situacijos instituto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, taip pat nėra apibrėžta „bandomosios partijos pirkimo“ sąvoka. VPAGSSĮ 9 straipsnio 4 dalyje klaidingai nurodytas VPAGSSĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas, taip pat numatyti ilgi Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl sutikimo perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu priėmimo terminai, kurie dažnu atveju neproporcingai prailgina pasirengimą pirkimui.
VPAGSSĮ 19 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas neskelbiamų derybų ypatingos skubos atvejis yra itin plačiai ir abstrakčiai suformuluotas, todėl praktikoje sudėtingas pritaikyti ir būtinas detalizuoti. VPAGSSĮ 19 straipsnio 5 dalyje nenumatyta galimybė siejant pirkimą su mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais pagamintų prekių įsigijimu įsigyti bandomųjų partijų, kurios būtų naudojamos tik eksperimentų ir bandymų tikslais. VPAGSSĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai nėra tiesiogiai siejami su tiekimo grandinės patikimumu. VPAGSSĮ 40 straipsnis absoliučiai draudžia perkančiosioms organizacijoms įsigyti prekes, kurios yra pagamintos gamintojų iš nepatikimų valstybių. VPAGSSĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyti tiekimo patikimumo kriterijai nėra siejami su atsparumo išorės veiksniams didinimu. VPAGSSĮ 52 straipsnio 7 dalyje nustatyti atidėjimo termino netaikymo atvejai nėra tiesiogiai siejami su krašto apsaugos sistemos įsigijimams būdinga ypatinga skuba. VPAGSSĮ 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė sprendimų peržiūros procedūra, taikoma visais atvejais, neišskiriant net ir ypatingos skubos pirkimų atvejų. VPAGSSĮ 64 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti pirkimo sutartį taikomas visais atvejais, neišskiriant net ir ypatingos skubos pirkimų atvejų. 3
laukiama 4.1.
VPĮ projektu siūloma papildyti VPĮ 2 straipsnį naujomis 151 ir 161 dalimis ir apibrėžti
„kritinių krašto apsaugos sistemos prekių, paslaugų ir darbų“ bei „neatidėliotino operacinio poreikio
pirkimo“ sąvokas, aiškiai jas atskiriant ir nustatant, kad neatidėliotino operacinio poreikio pirkimas yra vykdomas tais atvejais, kai yra ypatinga skuba, o kritinių krašto apsaugos sistemos prekių, paslaugų ir darbų, kurie nurodomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, pirkimas nėra susijęs su ypatinga skuba, tačiau yra reikšmingas valstybės gynybai, todėl tokio pirkimo atveju taikomi papildomi reikalavimai, susiję su tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų, atliekamų darbų grandinės atsparumo ir patikimumo užtikrinimu. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPĮ 37 ir 47 straipsnius naujomis 11 dalimis ir nustatyti laikinai galiojančias išimtis, leidžiančias perkančiosioms organizacijoms išimtiniais atvejais įsigyti prekes, kurios yra pagamintos gamintojų iš nepatikimų valstybių. Tai apimtų prekes, kurios yra įsigyjamos kaip parama užsienio valstybėms, nes, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenė sutinka priimti ir savo ruožtu perdaryti ir pritaikyti tiekiamas prekes tokiu būdu, kad jos grėsmės nekeltų. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus ir nustatyti papildomus pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijus, susijusius su tiekimo grandinės patikimumu, kurie būtų taikomi tais atvejais, kai yra įsigyjamos kritinės atsargos Lietuvos kariuomenės funkcijų tęstinumui užtikrinti. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir detalizuoti skubos pagrindus perkant neskelbiamų derybų būdu ir aptarti ypatingos skubos atvejį, kuomet siekiama įsigyti neatidėliotinai krašto apsaugos tikslams.
Esant neatidėliotino operacinio poreikio pirkimams pagal Lietuvos kariuomenės vado teikimą toks statusas būtų suteikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje veikiančios Gynybos resursų tarybos, kuriai vadovauja krašto apsaugos ministras, sprendimu. Sprendžiant, ar toks statusas pirkimui gali būti suteikiamas, turėtų būti įvertintos ne tik įprastos ypatingos skubos sąlygos, bet ir aplinkybės, dėl kurių kyla neatidėliotinas poreikis, grėsmė, kuri kiltų pirkimo neatlikus nedelsiant, planuojami įsigyti kiekiai, sutarties trukmė, taip pat argumentai, kodėl negalima pirkimo atlikti kitu nei neskelbiamų derybų būdu. Papildomas detalizuojantis ir krašto apsaugos sistemos poreikiams ir procedūroms pritaikytas papildomas reglamentavimas leistų krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms turėti ne tik teorinę, bet ir praktinę aiškiai teisės aktuose apibrėžtą galimybę taikyti supaprastintas ir greitas procedūras, kai egzistuoja neatidėliotini poreikiai kuo greičiau įsigyti krašto apsaugos sistemai būtinas prekes. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPĮ 86 straipsnio 8 dalį nauju 5 punktu ir praplėsti įstatyme numatytą išimčių, kuomet netaikomas atidėjimo terminas, sąrašą bei nustatyti, kad atidėjimo terminas netaikomas neatidėliotino operacinio poreikio pirkimo atveju.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti VPĮ 95 straipsnio 3 dalį ir ištaisyti galiojančią klaidingą nuorodą į VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir sutrumpinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl sutikimo perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu priėmimo terminus, vietoj šiuo metu numatyto 10 darbo dienų termino nustatant 5 darbo dienų terminą, o kritinių krašto apsaugos sistemos prekių, paslaugų ir darbų pirkimo atveju trumpinant terminą iki 2 darbo dienų. Taip pat sutrumpinamas perkančiajai organizacijai nustatytas papildomų dokumentų pateikimo terminas, vietoj 20 darbo dienų nustatant 10 darbo dienų terminą. Be to, vietoj šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime numatyto daugkartinių prašymų papildyti dokumentus teikimo numatoma Viešųjų pirkimų tarnybai galimybė tik vieną kartą teikti prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, tokiu būdu sutrumpinant pirkimo inicijavimo procesą. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPĮ 101 straipsnio 3 dalį ir, siekiant išvengti tiekėjų piktnaudžiavimo savo teisėmis ypatingos skubos pirkimų atvejais, nustatyti, kad neatidėliotino operacinio poreikio pirkimo atveju perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra spartinama atsisakant privalomos ikiteisminės procedūros ir numatant tiesioginį sprendimų peržiūros vykdymą teisme. 4 Įstatymo projektu siūloma papildyti VPĮ 104 straipsnį 5 dalimi ir nustatyti, kad neatidėliotino operacinio poreikio pirkimo atveju netaikomas šiame straipsnyje numatytas draudimas sudaryti pirkimo sutartį, tokiu būdu nustatant perkančiajai organizacijai galimybę ypatingos skubos atvejais sudaryti pirkimo sutartį nedelsiant, priėmus sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo. 4.2.
4.2. VPAGSSĮ projektu siūloma papildyti VPAGSSĮ 4 straipsnio 12 dalį ir patikslinti „krizės“ sąvoką, aiškiai nurodyti, kad krizės situacija gali būti susijusi ir su karo veiksmais, ginkluotais konfliktais ar valstybės sienos pažeidimais, kurie keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPAGSSĮ 4 straipsnį nauja 1 dalimi ir apibrėžti
„bandomosios partijos pirkimo“ sąvoką. Įstatymo projektu siūloma patikslinti VPAGSSĮ 9 straipsnio 4 dalį ir ištaisyti galiojančią
klaidingą nuorodą į VPAGSSĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, sutrumpinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl sutikimo perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu priėmimo terminus. Siūlomi VPAGSSĮ pakeitimai iš esmės yra analogiški anksčiau aptartiems VPĮ pakeitimams, t. y. vietoj šiuo metu numatyto 10 darbo dienų termino nustatant 5 darbo dienų terminą, o kritinių krašto apsaugos sistemos prekių, paslaugų, darbų pirkimo arba bandomosios partijos pirkimo atveju trumpinant terminą iki 2 darbo dienų. Taip pat sutrumpinamas perkančiajai organizacijai nustatytas papildomų dokumentų pateikimo terminas, vietoj 20 darbo dienų nustatant 10 darbo dienų terminą. Be to, vietoj šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime numatyto daugkartinių prašymų papildyti dokumentus teikimo numatoma Viešųjų pirkimų tarnybai galimybė tik vieną kartą teikti prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, tokiu būdu sutrumpinamas pirkimo inicijavimo procesas. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPAGSSĮ 19 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir detalizuoti skubos pagrindus perkant neskelbiamų derybų būdu ir aptarti ypatingos skubos atvejį, kuomet siekiama įsigyti neatidėliotinai krašto apsaugos tikslams.
Esant neatidėliotino operacinio poreikio pirkimams pagal Lietuvos kariuomenės vado teikimą toks statusas būtų suteikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje veikiančios Gynybos resursų tarybos, kuriai vadovauja krašto apsaugos ministras, sprendimu. Sprendžiant, ar toks statusas pirkimui gali būti suteikiamas, turėtų būti įvertintos ne tik įprastos ypatingos skubos sąlygos, bet ir aplinkybės, dėl kurių kyla neatidėliotinas poreikis, grėsmė, kuri kiltų pirkimo neatlikus nedelsiant, planuojami įsigyti kiekiai, sutarties trukmė, taip pat argumentai, kodėl negalima pirkimo atlikti kitu nei neskelbiamų derybų būdu. Papildomas detalizuojantis ir krašto apsaugos sistemos poreikiams ir procedūroms pritaikytas papildomas reglamentavimas leistų krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms turėti ne tik teorinę, bet ir praktinę aiškiai teisės aktuose apibrėžtą galimybę taikyti supaprastintas ir greitas procedūras, kai egzistuoja neatidėliotini poreikiai kuo greičiau įsigyti krašto apsaugos sistemai būtinas prekes. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPAGSSĮ 19 straipsnio 5 dalį nauju 3 punktu ir detalizuoti Europos Sąjungos direktyvos 2009/81/EB 28 straipsnio 2 dalies b punkto pagrindu nustatomą gynybos sistemai būdingų išskirtinai mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais pagamintų prekių įsigijimą ir nustatyti naują bandomosios partijos pirkimo institutą.
Šiuo metu nėra įstatyme nustatytos galimybės įsigyti bandomųjų partijų, kurias Lietuvos kariuomenė galėtų naudoti bandymų ir eksperimentų tikslais, taip, kad būtų atliekami tyrimai norint įsitikinti naujų technologinių sprendinių galimybėmis ir jų pritaikomumu ir suderinamumu su jau turima Lietuvos kariuomenės įranga. Kaip ir neatidėliotino operacinio poreikio pirkimams, bandomosios partijos galėtų būti perkamos tik tais atvejais, kai Lietuvos kariuomenės vado siūlymu toks statusas būtų suteikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje veikiančios Gynybos resursų tarybos, kuriai vadovauja krašto apsaugos ministras, sprendimu. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPAGSSĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir nustatyti papildomus pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijus, susijusius su tiekimo grandinės patikimumu, kuriuos būtų privaloma taikyti perkant kritines krašto apsaugos sistemos prekes, paslaugas, darbus. Tokiu būdu perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamos atliekant pirkimus įsitikinti ne tik atitiktimi techniniams reikalavimams ar kainai, bet ir įvertinti tiekimo grandinės5 atsparumą ir trukmę, įskaitant galimybę tiekimo grandinę išdėstyti Lietuvos teritorijoje, kritinių žaliavų ir komponentų prieinamumą, gamybos, komplektavimo, sandėliavimo, techninės priežiūros, remonto ar atsargų atkūrimo pajėgumus, jau eksploatuojamos ir įsigyjamos įrangos suderinamumą, intelektinės nuosavybės teisių ar kitos informacijos būtinos prekių, paslaugų, darbų nenutrūkstamam tiekimui, teikimui, atlikimui ir atsargų atkūrimui perdavimą.
Tai yra svarbu siekiant įsitikinti ir užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos ne tik įsigytų tai, ko reikia, bet kartu ir užtikrinti, kad šių kritinių atsargų tiekimas būtų patikimas. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPAGSSĮ 40 straipsnį nauja 15 dalimi ir nustatyti laikinai galiojančią išimtį, leidžiančią perkančiosioms organizacijoms išimtiniais atvejais įsigyti prekes, kurios yra pagamintos gamintojų iš nepatikimų valstybių. Tai apimtų prekes, kurios yra įsigyjamos kaip parama užsienio valstybėms, nes, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenė sutinka priimti ir savo ruožtu perdaryti ir pritaikyti tiekiamas prekes tokiu būdu, kad jos grėsmės nekeltų. Įstatymo projektu siūloma patikslinti VPAGSSĮ 44 straipsnio 1 dalį ir nustatyti papildomus reikalavimus tiekimo grandinės patikimumui, susijusius su atsparumo išorės veiksniams didinimu, kuriuos perkančiosios organizacijos privalėtų taikyti ir užtikrinti, kad tiekimo grandinė būtų patikima. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPAGSSĮ 52 straipsnio 7 dalį nauju 4 punktu ir praplėsti įstatyme numatytą išimčių, kuomet netaikomas atidėjimo terminas, sąrašą bei nustatyti, kad atidėjimo terminas netaikomas neatidėliotino operacinio poreikio pirkimo atveju.
Įstatymo projektu siūloma papildyti VPAGSSĮ 61 straipsnio 2 dalį ir, siekiant išvengti tiekėjų piktnaudžiavimo savo teisėmis ypatingos skubos pirkimų atvejais, nustatyti, kad neatidėliotino operacinio poreikio pirkimo atveju perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra spartinama atsisakant privalomos ikiteisminės procedūros ir numatant tiesioginį sprendimų peržiūros vykdymą teisme. Įstatymo projektu siūloma papildyti VPAGSSĮ 64 straipsnį 6 dalimi ir nustatyti, kad neatidėliotino operacinio poreikio pirkimo atveju netaikomas šiame straipsnyje numatytas draudimas sudaryti pirkimo sutartį, tokiu būdu nustatant perkančiajai organizacijai galimybę sudaryti pirkimo sutartį nedelsiant, priėmus sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo. Priėmus įstatymų projektus, nacionalinėje teisėje nustatytas teisinis reguliavimas atitiktų Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektais siūlomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Įstatymų projektų nuostatos sudarys lankstesnes, paprastesnes ir aiškesnes sąlygas vykdyti pirkimus, kas skatins tiekėjus aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
Priimtų įstatymų projektų nuostatos turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes nustatomas palankesnis verslui reguliavimas, palyginti su esama padėtimi. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo (toliau – Strateginio valdymo įstatymas) nuostatoms. Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų
galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti Projektų nuostatas, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius turės iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymų projektams įgyvendinti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti:
1.1. neatidėliotino operacinio poreikio pirkimo tvarkos aprašą; 1.2. bandomosios partijos pirkimo statuso suteikimo tvarkos aprašą; 1.3. kritinių krašto apsaugos sistemos prekių, paslaugų ir, darbų sąrašą. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba turės peržiūrėti ir pakeisti kreipimosi dėl VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų sutikimų tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„karinė įranga“, „kritinės krašto apsaugos sistemos prekės, paslaugos ir darbai“, „neatidėliotino
operacinio poreikio pirkimas“, „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“, „pirkimas“, „pirkimo sutartis“. 16.
Dėl susidariusių geopolitinių aplinkybių, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir dėl jų atsiradusio būtinumo kuo skubiau vykdyti nacionaliniam saugumui didelę svarbą turinčius pirkimus, būtina skubiai pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti visuomenės ir7 valstybės interesus (taiką ir saugią aplinką valstybės raidai), apsaugoti kitas konstitucines vertybes (valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, siūlytina svarstyti ir priimti įstatymų projektus skubos tvarka. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai yra, be kita ko, susiję ir su tarptautinių pirkimų teisinio reguliavimo tobulinimu, įstatymai turėtų būti išversti į anglų kalbą. Teikia Seimo nariai
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 37, 47, 55, 71, 86, 95, 101 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-12 Nr. XVP-1929 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį naujomis sąvokomis „Kritinės krašto apsaugos sistemos prekės, paslaugos ir darbai“ bei „Neatidėliotino operacinio poreikio pirkimas“. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį teisės aktų projektai turi būti rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos, o Terminų banko įstatymas nustato, jog aprobuoti terminai turi būti patvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir vartojami arba teikiami vartoti teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, siūlomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai turėtų būti suderinti teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15²ir 16¹dalyse nurodytos sąvokų apibrėžtys, nes, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 11 punktu, sąvokų apibrėžtyse neturėtų būti nustatomi reikalavimai, sąlygos, kriterijai ir pan.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15²ir 16¹dalių paskutiniuose sakiniuose įtvirtintos savarankiškos reguliacinio pobūdžio nuostatos („kritinių krašto apsaugos sistemos prekių, paslaugų ir darbų sąrašą sudaro ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“; „neatidėliotino operacinio poreikio pirkimas gali apimti tik tokį prekių, paslaugų ir darbų kiekį ar tiekimo, teikimo, atlikimo trukmę, kuri yra būtina neatidėliotinam operaciniam poreikiui patenkinti“) dėstytinos atskirose keičiamo įstatymo struktūrinėse dalyse, o ne kaip sudėtinės sąvokų apibrėžčių dalys. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siekiama papildyti keičiamo įstatymo 37 straipsnį 11 dalimi, o projekto 2 straipsnio 2 dalimi siekiama pripažinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalį netekusia galios. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 11 d. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 37 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 ir 4 straipsniais pripažinta, kad atitinkamai keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalis ir keičiamo įstatymo 47 straipsnio 11 dalis yra pripažintos netekusiomis galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 159 punktu, pildyti teisės akto nauju straipsniu, punktu ar jų struktūrinėmis dalimis su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, negalima. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomame pakeitime iki dvitaškio nurodytina, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnis pildomas ne 11, o 12 dalimi, pakeitimo esmėje nurodytinas atitinkamai numeris „12“, o projekto 2 straipsnio 2 dalyje skaitmuo „11“ keistinas į skaitmenį „12“.
Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 3 straipsnio 1 dalies, kuria siekiama papildyti keičiamo įstatymo 47 straipsnį 11 dalimi, bei projekto 3 straipsnio 2 dalies, kuria siekiama pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 47 straipsnio
punktą, kai teisės aktas nauja redakcija nedėstomas, dvi ar daugiau tos pačios keičiamo teisės akto struktūrinės dalies redakcijų nuostatos dėstomos atskirais straipsniais arba papunkčiais viena po kitos ir nurodomas skirtingas jų įsigaliojimas. Projekto 2 straipsniu pildomos keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies bei projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies pripažinimo negaliojančia nuostatos turėtų būti dėstomos atskiruose straipsniuose. Atitinkamai tikslintinos projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos nuorodos į projekto 2 straipsnio 2 dalį. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, kuriomis keičiamas įstatymas pildomas 47 straipsnio 11 dalimi ir keičiamo įstatymo 47 straipsnio 11 dalis pripažįstama netekusia galios atskiromis vienos straipsnio dalimis; atitinkamai tikslintinos projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos nuorodos. 5. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamos sąvokos
„tiekimo grandinės“, „tiekimo grandinės atsparumas“, kurių turinys
nedetalizuojamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo minėtų sąvokų aiškinimo priklausys perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų apimtis, todėl paisant teisės aktų hierarchijos reikalavimo, šių sąvokų turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti patikslintos, atskleidžiant minėtų sąvokų turinį arba papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalį nuoroda į įstatymą, kuriame minėtos sąvokos yra apibrėžtos. 6. Projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2¹dalyje nurodoma, kad
„perkant kritines krašto apsaugos sistemos prekes, paslaugas ir darbus
nustatomi ekonominio naudingumo balai, skiriami už tiekimo grandinės patikimumo kriterijų, privalo sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų bendro vertinimo“. Projektu siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. 6.1. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo ne tik nėra aiškus sąvokos „ekonominio naudingumo balai“ turinys, bet ir minėtų balų skyrimo kriterijai bei juos nustatantis/vertinantis subjektas. Projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. 6.2. Jei projektu siūloma sąvoka „ekonominio naudingumo balai“ savo turiniu atitinka keičiamo įstatymo 55 straipsnio 6 dalyje detalizuojamą „ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį“, kai šis „svoris“ išreiškiamas „konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą“, svarstytina, ar
„ekonominio naudingumo balų“ formuluotė neturėtų būti keičiama į įprastinę
viešųjų pirkimų srityje vartojamą terminiją. 6.3. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, tikslintina keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2¹dalis, detalizuojant kieno, kokio objekto (pavyzdžiui, visų pirkimui taikomų kriterijų) „bendro vertinimo“ ekonominiai naudingumo balai turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų. 7.
straipsniu keičiamo keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto esmę, brauktina frazė „jokiu būdu“. 8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 95 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad inter alia
„jeigu perkančioji organizacija kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų
dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos gali vieną kartą pateikti konsoliduotą prašymą dėl visų papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti <...>“. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo principu, svarstytina, ar vietoje sąvokos „konsoliduotas prašymas“ nebūtų tikslingiau vartoti Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje vartojamą nuostatos formuluotę – „viešojo administravimo subjektas privalo vienu kartu informuoti asmenį“ apie visus viešojo administravimo subjekto nustatytus dokumentų, informacijos ar kitus trūkumus. 9. Projektas tikslintinas, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis. 9.1. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje žodis „nauja“ brauktinas kaip perteklinis. 9.2. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje pildomo keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkto esmėje po žodžio
„Lietuvos“ įrašytinas žodis „Respublikos“. 10. Atsižvelgus į Lietuvos
Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr.
Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.1. papunktį, kuriame nustatyta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos tikslas yra formuoti valstybės politiką bendrosios ekonomikos (makroekonomikos) srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą, bei 7.2 papunktį, kuriame nurodyta, kad šios ministerijos veiklos tikslas yra taip pat formuoti valstybės politiką konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 11. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Konkurencijos tarybos nuomonę. 12. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su viešaisiais pirkimais, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turi būti atliekamas įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis K. Capel Cuevas, tel. (0 5) 209 6168, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]