Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dėl šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1, 2 3, 4, 5 ir 6 5 punktuose nurodytų objektų rengiami projektiniai pasiūlymai statinio architektūrinei idėjai išreikšti. Dėl šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 3 punktuose punkte nurodytų objektų teritorijos vystymo koncepcijai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja. Projektinius pasiūlymus, teritorijos vystymo koncepciją turi pasirašyti atestuotas architektas kartu su bendraautoriais.“
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais, gavus regioninės architektūros tarybos rekomendaciją, savivaldybės tarybos sprendimu pripažįstami:
1) miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys;
2) miestų ir miestelių plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų jų teritorijos dalių erdvinio vystymo kryptys;
3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui;
4) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kita);
5) restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose;
6) statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.
1) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kita), skirta Lietuvos Respublikos, savivaldybių ar miestų tapatybei, kultūrinėms vertėms ir įvaizdžiui nacionaliniu ar tarptautiniu mastu atskleisti bei reprezentuoti;
2) objektai, nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose;
3) miestų ir miestelių (jų dalių) plėtrai ir savitumui išsaugoti reikšmingų teritorijų vystymo koncepcijos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose teritorijose;
4) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, ar centrinėse miestų dalyse, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui, pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus kriterijus (paskirtį, aukštingumą, plotą, tūrį, kitus statinių parametrus);
5) valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojami objektai pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus kriterijus (paskirtį, aukštingumą, plotą, tūrį, kitus statinių parametrus).“ 2.
1) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kita), skirta Lietuvos Respublikos, savivaldybių ar miestų tapatybei, kultūrinėms vertėms ir įvaizdžiui nacionaliniu ar tarptautiniu mastu atskleisti bei reprezentuoti;
2) objektai, nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose;
3) miestų ir miestelių (jų dalių) plėtrai ir savitumui išsaugoti reikšmingų teritorijų vystymo koncepcijos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose teritorijose;
4) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, ar centrinėse miestų dalyse, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui, pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus kriterijus (paskirtį, aukštingumą, plotą, tūrį, kitus statinių parametrus);
5) valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojami objektai pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus kriterijus (paskirtį, aukštingumą, plotą, tūrį, kitus statinių parametrus).“
2Papildyti 13 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Dėl šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų objektų pripažinimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais sprendimą priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų konkursų organizatorius. Dėl šio straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų objektų pripažinimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais sprendimą priima savivaldybės taryba.
Savivaldybės taryba, priimdama minėtą sprendimą, taip pat nustatydama šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas teritorijas, šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus kriterijus, atsižvelgia į regioninės architektūros tarybos rekomendaciją dėl šių objektų architektūrinės ir urbanistinės reikšmės ir į šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus architektūros kokybės kriterijus.“
3Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 3 dalyje nurodyti subjektai, vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus konkursus, privalo pagal aplinkos ministro nustatyta tvarka, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai – Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatytą nustatyta tvarką tvarka parengti konkurso sąlygas ir iki konkurso pradžios raštu pagal šias tvarkas jas suderinti su Lietuvos Respublikos architektų rūmais. Lietuvos Respublikos architektų rūmai konkurso sąlygas derina, jeigu jos suderintos su savivaldybės vyriausiuoju architektu ir neprieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems konkursų rengimo tikslams ir architektūros kokybės siekiui, atsižvelgdami į šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytus architektūros kokybės kriterijus.“
4Pakeisti 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu statinio projektavimo paslaugoms pirkti rengiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti konkursai, numatomos lėšos šio statinio meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti. Jeigu statinio statybai skiriamos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšos, numatoma numatomas ne mažiau kaip 1 procentas lėšų nuo statinio statybos sąmatinės vertės meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti. Konkurso sąlygose nurodomos meno kūrinio sukūrimo ir (ar) įsigijimo sąlygos.“
1Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Architektūros plėtros kryptys kryptis tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) siekti geresnės visuomeninių pastatų architektūros kokybės;
2) skatinti privataus sektoriaus keliamus reikalavimus architektūros kokybei;
3) siekti architektūros kokybės ir efektyvios statybos darnos;
4) siekti inovatyvios architektūros, kuriančios sveiką, visuomenės gerovei palankią ir darnią aplinką;
5) planuojant teritorijas, prioritetą skirti urbanistikos kokybei, statinių, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio dermei;
6) sudaryti geresnes Lietuvos architektūros propagavimo šalyje ir užsienyje sąlygas;
7) saugoti ir plėtoti nekilnojamąjį architektūrinį, urbanistinį ir etnokultūrinį paveldą;
8) skatinti Lietuvos architektų profesinę veiklą;
9) stiprinti visuomenės supratimą apie architektūros kokybės reikšmę;
10) stiprinti architektūros studijų kokybę.“
2Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:
„3. Architektūros plėtros kryptims įgyvendinti rengiami planavimo dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 2. Aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki 2027 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Dėl šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų teritorijų, kriterijų ir objektų pripažinimo Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais savivaldybių tarybos sprendimus priima iki 2027 m. gruodžio 31 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. gruodžio 31 d. patvirtina architektūros plėtros kryptis. 5. Iki 2027 m. gruodžio 31 d. pradėtos architektūrinių konkursų organizavimo procedūros baigiamos pagal iki 2027 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO NR. XIII-425 12, 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 12, 13 ir 14 straipsnių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo praktiką ir kylančius neaiškumus dėl nuostatų taikymo, siekiant tobulinti esamą teisinį reguliavimą:
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo nuostatos nedetalizuoja, kuo remdamosi savivaldybės galėtų skirstyti tam tikrus objektus pagal jų didesnę ar mažesnę reikšmę architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu.“; Atsižvelgiant į keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje pasikeitusį struktūrinių elementų dėstymą, Projektu tikslinama šio įstatymo 12 straipsnio1 dalis, kurioje teikiama nuoroda į 13 straipsnio 2 dalį;
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Architektūros ir kraštovaizdžio politikos grupės vadovas Edvardas Minkevičius, tel. +370 614 45323, el. p. [email protected] ir analitikė – Algimantė Treinienė, tel. +370 646 93675, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai dėl architektūrinių konkursų rengimo yra pernelyg abstraktūs, todėl sukuria sąlygas juos interpretuoti ir taikyti skirtingai. Manytina, kad Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata „Miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys“ praktinio taikymo požiūriu nėra pakankamai aiški, nes jos turinys nėra pakankamai apibrėžtas. Taip pat neaiškus šios nuostatos santykis su to paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta nuostata dėl miestų ir miestelių plėtrai bei jų savitumo išsaugojimui reikšmingų teritorijos dalių erdvinio vystymo krypčių. Siekiant išvengti šių nuostatų aiškinimo ir taikymo neaiškumų, siūloma atsisakyti galiojančio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, nes jos reguliavimo aspektai apima į šios dalies 2 punkto nuostatą. Atsižvelgiant į tai, Projektu atitinkamai tikslinamas šių struktūrinių elementų išdėstymas. Siūloma atsisakyti galiojančio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, pagal kurią konkursai organizuojami restauruojant, pritaikant ir (ar) atkuriant nekilnojamojo kultūros paveldo objektus (statinius), taip pat rekonstruojant ar statant naujus statinius kultūros paveldo objektų teritorijose.
Atsisakyti šios nuostatos siūloma todėl, kad jos reguliavimo dalykas iš dalies sutampa su to paties straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, numatančia konkursų organizavimą statiniams miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotose Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniams, darantiems poveikį istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas privalomas architektūrinio konkurso organizavimo reikalavimas taikomas visiems statiniams kultūros paveldo objektų teritorijose, neatsižvelgiant į jų dydį, paskirtį, techninius parametrus ar poveikį aplinkinei teritorijai. Todėl kyla abejonių dėl tokio reguliavimo atitikties proporcingumo principui, nes architektūrinio konkurso organizavimo pareiga vienodai taikoma tiek mažareikšmiams, tiek reikšmingą poveikį kultūros paveldo ir urbanistinei aplinkai galintiems turėti statiniams. Manytina, kad Projektu keičiamo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktu siūlomas teisinis reguliavimas yra tikslesnis, nes pagal jį architektūriniai konkursai privalomai organizuojami statiniams (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba), statomiems miestų ir miestelių senamiesčiuose, jų istorinėse dalyse, registruotose Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, taip pat centrinėse miestų dalyse, kai tokių statinių atsiradimas gali daryti reikšmingą poveikį istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui.
Projektu siūloma papildyti šią nuostatą, suteikiant savivaldybių taryboms teisę nustatyti konkrečius kriterijus, susijusius su statinių paskirtimi, aukštingumu, plotu, tūriu ir kitais parametrais, atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės teritorijų ir objektų ypatumus. Tokiu būdu pareiga organizuoti architektūrinį konkursą būtų siejama ne tik su statinio vieta, bet ir su jo galimu poveikiu urbanistinei, kultūrinei ir architektūrinei aplinkai, taip užtikrinant proporcingesnį ir tikslingesnį šio reikalavimo taikymą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą statyba suprantama kaip veikla, kurios tikslas yra pastatyti naują statinį, rekonstruoti, remontuoti ar nugriauti esamą statinį. Statyba taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus bei statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamai aiškus Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto reguliavimo santykis su kitomis šio straipsnio nuostatomis. Todėl kyla abejonių, ar atskiras konkursų organizavimo reikalavimo nustatymas kultūros paveldo objektų teritorijose sukuria savarankišką reguliavimo turinį ir nėra perteklinis kitų tame pačiame straipsnyje nustatytų reikalavimų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų apsaugos srityje jau yra nustatytas specialusis teisinis reguliavimas, užtikrinantis planuojamų sprendinių vertinimą kultūros paveldo apsaugos reikalavimų požiūriu, nėra pakankamai pagrįsta, kodėl papildomai turėtų būti nustatoma pareiga organizuoti architektūrinius konkursus. Dėl šios priežasties esamo teisinio reguliavimo būtinybė ir proporcingumas nėra pakankamai pagrįsti. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, Projektu keičiamo 13 straipsnio 2 dalyje atsisakoma perteklinių nuostatų dėl dviejų atvejų, kuriems privaloma organizuoti konkursus. Taip pat struktūriškai išskiriami objektai, kuriems organizuoti šiuos konkursus privaloma pagal Įstatymo nuostatas (Projektu keičiamo 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), ir objektai, kuriems savivaldybės, atsižvelgdamos į savo teritorijų ar jų dalių urbanistinės struktūros ypatumus ir architektūros objektų savitumus, turi teisę nustatyti kriterijus dėl pareigos organizuoti šiuos konkursus (Projektu keičiamo 13 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktai). Įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata dėl reikalavimo projekto konkurso, skirto statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti, sąlygas derinti su Architektų rūmais netaikoma Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje apibrėžtoms perkančiosioms organizacijoms. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir jį įgyvendinančias Projekto konkurso organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D1-671 „Dėl Projekto konkurso organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Projekto konkurso organizavimo taisyklės), toks reikalavimas netaikomas. Architektų rūmų tarybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr.
T23-12-2 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatuose nustatyta konkursų sąlygų derinimo su Architektų rūmais tvarka. Tačiau, ši tvarka taikoma tik tiems subjektams, kurie neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos perkančiosios organizacijos apibrėžties ir, siekdami įsigyti statinio projektą, organizuoja konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai išreikšti. Galiojančiu teisiniu reguliavimu pareiga derinti konkurso sąlygas su Architektų rūmais iš esmės taikoma tik tiems subjektams, kurių organizuojamiems konkursams netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimas. Architektūrinių konkursų organizavimas yra specifinė profesinė veiklos sritis, reikalaujanti specialių architektūros, urbanistikos ir projektavimo žinių bei kompetencijų. Todėl konkurso sąlygų derinimas su Architektų rūmais, kaip architektų profesinės savivaldos institucija, yra pagrįstas siekiant užtikrinti konkursų sąlygų kokybę ir atitiktį architektūros srities reikalavimams. Projektu dviejų atskirų konkurso sąlygų derinimo tvarkų nustatymas yra teisiškai pagrįstas, nes jos taikomos skirtingiems subjektams ir įgyvendina skirtingų įstatymų nuostatas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą organizuojamų projektų konkursų tvarką reglamentuoja Projekto konkurso organizavimo taisyklės, o Architektūros įstatyme numatytų architektūrinių konkursų organizavimo tvarką nustato Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatai, suderinti su Aplinkos ministerija. Projekto konkurso organizavimo taisyklės reglamentuoja pagal Viešųjų pirkimų įstatymą vykdomus konkursus, o Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatai taikomi Architektūros įstatyme nustatytiems konkursams. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo derinti konkurso sąlygas su Architektų rūmais taikymas abiejų rūšių konkursams nelaikytinas teisinio reguliavimo dubliavimu.
Priešingai, toks reguliavimas sudarytų prielaidas užtikrinti vienodų architektūros kokybės standartų taikymą nepriklausomai nuo konkurso organizatoriaus statuso, kartu išsaugant Viešųjų pirkimų įstatymo ir Architektūros įstatymo reguliavimo sričių savarankiškumą bei ypatumus. Įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nenustatyta, kokia tvarka meno kūriniai sukuriami ir (ar) įsigyjami. Atsižvelgiant į tai, kad šios Įstatymo nuostatos tikslas yra integruoti meną į statinį, statomą aplinką ir skatinti architektūros bei meno sinergiją, manytina, kad rengiant Įstatyme reglamentuotus konkursus, jų sąlygose turėtų būti nurodomos meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti taikomos sąlygos. Architektūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti architektūros plėtros tikslai ir kryptys. Šios kryptys apibrėžia valstybės siekius architektūros ir urbanistinės aplinkos kokybės srityje, įskaitant geresnės visuomeninių pastatų architektūros kokybės siekį, architektūros kokybės ir efektyvios statybos darnos užtikrinimą, inovatyvios, sveiką ir darnią aplinką kuriančios architektūros skatinimą, urbanistikos kokybės stiprinimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą, visuomenės supratimo apie architektūros kokybės reikšmę didinimą bei architektūros studijų kokybės stiprinimą. Minėtos Architektūros įstatymo nuostatos savo turiniu yra politinio pobūdžio – jos nustato valstybės politikos tikslus ir prioritetines veiklos kryptis, tačiau tiesiogiai neapibrėžia asmenų teisių ir pareigų, nenustato įpareigojimų ir nesukuria tiesiogiai taikomų teisės normų. Todėl manytina, kad architektūros plėtros kryptys savo pobūdžiu neturėtų būti įtvirtinamos įstatymo lygmeniu.
Atsižvelgiant į tai, tikslinga architektūros plėtros kryptis tvirtinti Vyriausybės nutarimu, sudarant galimybę jas reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti pagal kintančius valstybės poreikius, Europos Sąjungos politikos prioritetus ir architektūros kokybės siekį. Tokios kryptys galėtų tapti valstybės architektūros politikos dokumentu, nustatančiu pagrindinius architektūros plėtros prioritetus ir sudarančiu pagrindą jų įgyvendinimui per Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme numatytus planavimo dokumentus. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Architektūros politikos krypčių aprašas). Tačiau, šis dokumentas parengtas prieš daugiau kaip dvidešimt metų ir nebeatspindi šiuolaikinių architektūros, urbanistikos ir užstatytos aplinkos kokybės iššūkių bei prioritetų. Nuo jo patvirtinimo reikšmingai pasikeitė Europos Sąjungos ir nacionalinė politika, atsirado naujos iniciatyvos, tokios kaip Naujasis europinis bauhauzas, akcentuojantis tvarumo, estetikos ir socialinės įtraukties principų integravimą kuriant gyvenamąją aplinką, taip pat sustiprėjo klimato kaitos, žiedinės ekonomikos, visuomenės įtraukimo ir gyvenamosios aplinkos kokybės klausimų aktualumas. Apibendrinant, architektūros plėtros kryptys pagal savo teisinę prigimtį yra valstybės politikos, o ne įstatyminio reguliavimo objektas, todėl jų vieta yra Vyriausybės tvirtinamame politikos dokumente, o ne įstatyme. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projektu siūlomais Įstatymo13 straipsnio 2 dalies pakeitimais, tikslinančiais architektūrinių konkursų organizavimo atvejus, siekiama sudaryti aiškesnes įstatymo nuostatų taikymo prielaidas. Projektu tikslinama 13 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 4 dalyje apibrėžtos perkančiosios organizacijos, vykdydamos projektų konkursus, skirtus statinio architektūrinei ar urbanistinei idėjai išreikšti, šių konkursų sąlygas suderintų su Architektų rūmais. Atsižvelgiant į siūlomą Įstatymo nuostatos dėl konkurso sąlygų derinimo su Architektų rūmais pakeitimą, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir Projekto konkurso organizavimo taisyklės. Toks reguliavimas sudarytų vienodas sąlygas visiems šiuos konkursus organizuojantiems subjektams ir užtikrintų nuoseklų teisinį reguliavimą. Be to, tai prisidėtų prie vienodų architektūros kokybės reikalavimų taikymo nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu organizuojamas konkursas. Konkurso sąlygų derinimas su Architektų rūmais užtikrintų, kad architektūrinių sprendinių vertinimo kriterijai, vertinimo komisijų sudarymo principai, anonimiškumo ir nešališkumo reikalavimai, taip pat architektūros kokybės kriterijų taikymas būtų vertinami pagal vienodus profesinius standartus. Projektu siūloma papildyti Architektūros įstatymo 13 straipsnio 8 dalį nuostatą, kad konkurso sąlygose turi būti nurodomos meno kūrinių sukūrimo ir (ar) įsigijimo sąlygos, taip sudarant prielaidas aiškesniam ir nuoseklesniam šios nuostatos taikymui. Organizuojant šiame įstatyme nustatytus konkursus, konkurso sąlygose turės būti nurodoma, ar meno kūrinys bus kuriamas ir (ar) įsigyjamas kartu organizuojant architektūrinį konkursą, ar tam bus organizuojamas atskiras konkursas, taip pat kitos meno kūrinio sukūrimo ir (ar) įsigijimo sąlygos, atsižvelgiant į konkretaus projekto ar objekto ypatumus.
Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip 1 procentas statinio statybos sąmatinės vertės lėšų meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti būtų skiriamas ne tik tais atvejais, kai statinio statyba finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, bet ir tuomet, kai ji finansuojama savivaldybių biudžetų lėšomis. Manytina, kad viešųjų erdvių ir statinių meninės kokybės užtikrinimas yra vienodai aktualus tiek valstybės, tiek savivaldybių lėšomis įgyvendinamiems projektams, todėl šis finansavimo principas turėtų būti taikomas nuosekliai ir vienodai abiem atvejais. Projektu siūloma Architektūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalį pakeisti, nurodant, kad architektūros plėtros kryptis tvirtina Vyriausybė. Architektūros plėtros kryptis siūloma tvirtinti Vyriausybės nutarimu, siekiant užtikrinti, kad architektūros kokybės politikos atnaujinimas bei įgyvendinimas būtų lankstus ir vyktų laiku. Toks reguliavimo modelis sudarytų sąlygas reguliariai peržiūrėti architektūros plėtros prioritetus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos politikos pokyčius, naujus aplinkos, klimato, kultūros, technologijų ir visuomenės poreikius, kartu užtikrinant efektyvų tarpsektorinį jų įgyvendinimo koordinavimą. Architektūros plėtros kryptys pagal savo pobūdį turėtų būti valstybės politikos dokumentas, tvirtinamas Vyriausybės lygmeniu ir nustatantis valstybės architektūros politikos prioritetus bei siekiamus rezultatus. Toks dokumentas taptų pagrindu rengiant atitinkamus planavimo dokumentus ir formuojant ilgalaikę architektūros kokybės politiką.
Architektūros kokybė yra tarpsektorinis klausimas, apimantis aplinkos, kultūros, švietimo, regioninės plėtros, susisiekimo, viešųjų investicijų ir kitas sritis. Todėl, architektūros plėtros krypčių įgyvendinimas per Strateginio valdymo įstatyme nustatytą planavimo sistemą sudarytų prielaidas šias nuostatas integruoti į skirtingų sričių viešąją politiką ir institucijų veiklą, o ne palikti jas tik aplinkos ar statybos politikos dalimi. Tai leistų architektūros politiką integruoti į valstybės strateginio valdymo sistemą, numatant įgyvendinimo priemones, finansavimą, rodiklius ir atsakingas institucijas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Architektūros politikos krypčių aprašas nebeatitinka dabartinių architektūros ir urbanistikos iššūkių bei prioritetų. Nuo jo patvirtinimo iš esmės pasikeitė požiūris į architektūros kokybę, tvarią miestų plėtrą, klimato kaitos mažinimą, žiedinę ekonomiką, visuomenės įtraukimą ir viešųjų erdvių formavimą. Taip pat atsirado naujos Europos Sąjungos politikos iniciatyvos, įskaitant Europos žaliąjį kursą ir Naująjį europinį bauhauzą, akcentuojančius tvarumo, estetikos ir socialinės įtraukties principų integravimą kuriant gyvenamąją aplinką. Taip pat atsižvelgiant į šiuos pokyčius, tikslinga peržiūrėti ir įstatyme nustatytų architektūros plėtros krypčių aktualumą ir parengti naują, vientisą dokumentą, užtikrinantį nacionalinės architektūros politikos nuoseklumą ir suderinamumą su šiuolaikiniais valstybės bei Europos Sąjungos strateginiais tikslais. Patvirtinus architektūros plėtros kryptis, jų įgyvendinimui būtų rengiami atitinkami planavimo dokumentai. Tai sudarytų sąlygas nuosekliai siekti Architektūros įstatyme įtvirtinto pagrindinio tikslo – aukštos architektūros kokybės, kuriančios darnią, tvarią ir visuomenės gerovę užtikrinančią aplinką. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Dėl poveikio atitinkamai sričiai. Nevertinama Dėl poveikio valstybės finansams. Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Dėl poveikio viešojo valdymo sistemai. Nevertinama Dėl poveikio ekonomikai. Nevertinama Dėl poveikio teisinei sistemai. Nevertinama Dėl poveikio socialinei aplinkai. Nevertinama Dėl poveikio administracinei naštai. Siūlomi pakeitimai ūkio subjektams nesukels papildomos administracinės naštos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto priėmimas sukurs sąlygas aiškiau taikyti įstatymo nuostatas. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Vyriausybės nutarimu reikės patvirtinti architektūros plėtros kryptis. Reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 554 „Dėl Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo patvirtinimo“. Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. D1-671 „Dėl projekto konkurso organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Reikės pakeisti Lietuvos architektų rūmų tarybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. T23-12-2 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“. 10.
10Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija atsakinga už teisės aktų parengimą, suderinimą ir priėmimą:
Iki 2027 m. rugsėjo 30 d. pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. D1-671 „Dėl projekto konkurso organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Architektų rūmai atsakingi už teisės aktų parengimą, suderinimą ir priėmimą: Iki 2027 m. rugsėjo 30 d. pakeisti Lietuvos architektų rūmų tarybos 2023 m. gruodžio 13 d sprendimą Nr. T23-12-2 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ Savivaldybių tarybos iki 2027 gruodžio 31 d. priimti sprendimus dėl objektų, kuriems objektams privaloma organizuoti architektūrinius konkursus. Vyriausybė atsakinga už teisės aktų priėmimą:
Iki 2027 m. gruodžio 31 d. patvirtinti architektūros plėtros kryptis. Šis terminas siūlomas įvertinus architektūros plėtros krypčių, kaip nacionalinio lygmens architektūros politikos dokumento, pobūdį ir poreikį atlikti tarpinstitucinį derinimą bei konsultacijas su profesine bendruomene ir savivaldybėmis. Toks laikotarpis užtikrintų savalaikį įstatymo įgyvendinimą ir kartu sudarytų prielaidas parengti kokybišką architektūros politikos dokumentą.
Pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 554 „Dėl Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis nenumatomas. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-13 Nr. XVP-1918 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Architektūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė „miestų ir miestelių (jų dalių) plėtrai ir savitumui išsaugoti reikšmingų teritorijų vystymo koncepcijos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose teritorijose“ yra neaiški – iš jos nėra aišku, kas pripažįstama keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu objektu: teritorijos vystymo koncepcija ar teritorija. Be to, pagal projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymą papildančią 13 straipsnio 2¹ dalį savivaldybės taryba ir nustato 2 dalies 3 punkte nurodytas teritorijas, ir priima sprendimą dėl šiame punkte nurodytų objektų pripažinimo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais, todėl neaišku, ar turėtų būti priimami du atskiri sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį dėl 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų objektų teritorijos vystymo koncepcijai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūlytume išdėstyti taip ar panašiai: „3) teritorijų, kurias savivaldybės taryba pripažino reikšmingomis miestų ir miestelių (jų dalių) plėtrai ir savitumui išsaugoti, vystymo koncepcijos;“. 2.
dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad objektais, kurių planavimo ar projektavimo atvejais pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį turi būti rengiami architektūriniai konkursai, pripažįstami statiniai miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse ar centrinėse miestų dalyse „pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus kriterijus (paskirtį, aukštingumą, plotą, tūrį, kitus statinių parametrus)“, o projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymą papildančioje 13 straipsnio 2¹ dalyje – kad sprendimą dėl tokių objektų pripažinimo priima savivaldybės taryba. Nuostatos svarstytinos ir tikslintinos. Pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį konkursus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems objektams projektuoti turi vykdyti ir subjektai, kurie neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos perkančiosios organizacijos apibrėžties, t. y. inter alia privatūs asmenys, siekiantys įsigyti statinio projektą. Taigi projektu siūloma, kad pareigos rengti architektūrinį konkursą, susijusios su asmenų nuosavybės teisės ir ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimu, atsiradimo sąlygas nustatytų savivaldybės taryba, įstatyme nustatant nebaigtinį (atvirą) kriterijų sąrašą, kadangi jis baigiamas „kitus statinių parametrus“. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį, yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai (2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai)“ (2019 m. balandžio 16 d. nutarimas); 2023 m. lapkričio 7 d. nutarime pakartota, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu“.
Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarime pažymėta, kad
„Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter
alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai)“, taip pat kad „ribojant nuosavybės [teisę], visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai)“. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė į nuosavybę yra esminė asmens ūkinės laisvės įgyvendinimo sąlyga ir kad ribojant asmens teisę į nuosavybę yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė (2002 m. kovo 14 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas objektų reikšmingumas architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu yra vertinamojo pobūdžio kriterijus ir savaime neapibrėžia savivaldybės tarybos nustatomų kriterijų ribų. Projekto aiškinamajame rašte nurodytoje Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad įstatymo nuostatos nedetalizuoja, kuo remdamosi savivaldybės galėtų skirstyti objektus pagal jų reikšmę. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją doktriną, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte turėtų būti nustatyti esminiai kriterijai ar aiškios jų ribos, atsisakant formuluotės „kitus statinių parametrus“. Taip pat siūlytina patikslinti ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kadangi formuluotė „kitus statinių parametrus“ šiuo atveju sukelia teisinį neapibrėžtumą. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose prieš žodį „paskirtį“ įrašytinas žodis „statinių“. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje siūloma pareigą suderinti konkurso sąlygas su Lietuvos Respublikos architektų rūmais (toliau – Architektų rūmai) nustatyti ir perkančiosioms organizacijoms, vykdančioms projekto konkursus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Taigi Architektų rūmų pritarimas taptų privaloma viešojo pirkimo vykdymo sąlyga, tačiau projekte nenustatyta nei konkurso sąlygų derinimo termino, nei Architektų rūmų atsisakymo suderinti konkurso sąlygas teisinių pasekmių.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti konkurso sąlygų derinimo su Architektų rūmais terminą ir Architektų rūmų atsisakymo suderinti konkurso sąlygas teisines pasekmes. 5. Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje vartojama sąvoka „meno kūrinys“, kuri keičiamame įstatyme ir projekte nėra apibrėžiama, todėl, taikant įstatymą, ši sąvoka gali būti skirtingai aiškinama. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „meno kūrinys“ yra apibrėžta Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Jeigu projekto nuostatų kontekste minėta sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžiama minėtame įstatyme, tai projektu reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, ją papildant nuoroda į Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą. Kitu atveju, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. 6. Projekto
nustatyti, kad „Architektūros plėtros kryptims įgyvendinti rengiami planavimo dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu“. Atkreiptinas dėmesys, kad Strateginio valdymo įstatymo II skyriuje yra reglamentuojami planavimo dokumentų lygmenys ir tipai, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai planavimo dokumentai turimi omenyje. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų sukonkretinti, aiškiai nurodant planavimo dokumentų lygmenis ir (ar) tipus, kurie rengiami architektūros plėtros kryptims įgyvendinti. 7. Projekto
architektūros plėtros krypčių nustatymo, pavedant šias kryptis tvirtinti Vyriausybei.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projektas papildytinas keičiamo įstatymo 15 ir 16 straipsnių pakeitimais, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 ir 3 dalyse, 16 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose ir 2 dalyje esančias nuorodas į šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas architektūros plėtros kryptis pakeičiant nuorodomis į Vyriausybės patvirtintas architektūros plėtros kryptis. Atsižvelgus į pastabą, patikslintinas ir projekto pavadinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] I. Klimašauskė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected]