Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 5 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Tokių
televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti:
1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 5070 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo narė Jūratė Zailskienė
uždaviniai Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad per mėnesį LRT transliuojamų programų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į nustatytą minimalų programų pritaikymo laiką, turi būti: programų su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko. Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis užtikrinti didesnį visuomeninio transliuotojo teikiamos informacijos prieinamumą visiems visuomenės nariams, įskaitant asmenis, turinčius klausos ir regos negalią, taip pat stiprinti jų visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime. Projekto tikslas – palaipsniui didinti LRT televizijos programų prieinamumą asmenims, turintiems klausos ir regos negalią, nustatant didesnius minimalius televizijos programų pritaikymo rodiklius. Televizija yra viena svarbiausių visuomenės informavimo ir švietimo priemonių, todėl jos turinio prieinamumas žmonėms su negalia yra reikšmingas ne tik individualių asmenų informavimo, bet ir visuomenės nuostatų bei požiūrio į žmogų su negalia formavimosi veiksnys. Platesnis prieinamo turinio kiekis sudarytų sąlygas žmonėms su negalia būti labiau matomiems visuomenėje, savarankiškai gauti aktualią informaciją, dalyvauti kultūriniame, socialiniame ir visuomeniniame gyvenime bei mažintų socialinę atskirtį.
Ypač svarbus yra informacijos prieinamumas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Lietuviški subtitrai ne tik sudaro galimybę suprasti televizijos programų turinį, bet ir gali prisidėti prie lietuvių kalbos žinių tobulinimo bei kalbinio raštingumo stiprinimo, ypač tais atvejais, kai žmogui lietuvių kalbos mokymasis ir vartojimas yra papildomas iššūkis. Didėjantis visuomenės amžius ir su juo susijęs regos bei klausos funkcijų silpnėjimas taip pat lemia didesnį prieinamos informacijos poreikį. Todėl programų pritaikymas žmonėms, turintiems regos ar klausos sutrikimų, yra aktualus ne tik asmenims, kuriems nustatyta negalia, bet ir platesnei visuomenės daliai. Subtitrai taip pat yra naudingi visiems televizijos žiūrovams įvairiose kasdienėse situacijose, kai nėra galimybės klausytis garso, pavyzdžiui, triukšmingoje aplinkoje, viešose vietose, keliaujant, auginant mažamečius vaikus, darbo metu ar kitomis aplinkybėmis. Todėl didesnis subtitruoto turinio kiekis prisideda prie bendro televizijos turinio prieinamumo ir patogesnio jo vartojimo. Atsižvelgiant į tai, projektu siekiama didinti LRT televizijos programų prieinamumą, nustatant didesnius minimalius programų, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems asmenims, transliavimo rodiklius. Taip siekiama užtikrinti lygias galimybes gauti informaciją, mažinti informacinę ir socialinę atskirtį bei formuoti įtraukesnę visuomenę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pagrindinė iniciatorė Seimo narė Jūratė Zailskienė. Projektas parengtas atsižvelgiant į asmenų su negalia bendruomenės išsakytas pastabas, pastebėjimus ir pasiūlymus. 3.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad per mėnesį turi būti transliuojama ne mažiau kaip: 50 proc. programų su lietuviškais subtitrais; 20 proc. programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą;
laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 10 dalį ir nustatyti didesnius minimalius LRT televizijos programų pritaikymo rodiklius: programų su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 70 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko; programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas didesnei daliai klausos ir regos negalią turinčių asmenų savarankiškai naudotis LRT teikiamu televizijos turiniu. Tikimasi, kad priėmus projektą: padidės televizijos programų prieinamumas asmenims su klausos ir regos negalia; daugiau asmenų galės savarankiškai gauti visuomeninę, kultūrinę, šviečiamąją ir kitą aktualią informaciją; bus sudarytos geresnės sąlygos asmenų su negalia dalyvavimui visuomenės gyvenime; bus stiprinamas lygiateisiškumo ir informacijos prieinamumo principų įgyvendinimas; bus skatinamas universalesnis visuomeninio transliuotojo turinio prieinamumas. 5.
Įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-09 Nr. XVP-1909 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vertinant projektu siūlomą reikšmingą reikalavimų, keliamų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytoms LRT televizijos programoms, didinimą (lietuviškai subtitruojamų programų – nuo 50 iki 70 proc., programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims – nuo 10 iki 20 proc. trukmės per mėnesį), pažymėtina, kad toks reguliavimas negali įsigalioti iš karto po įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre, nes LRT neturės objektyvios galimybės nedelsiant užtikrinti šių nuostatų vykdymo. Manytina, kad siūlomos apimties pokyčiams įgyvendinti būtinas pereinamasis laikotarpis, per kurį nacionalinis visuomeninis transliuotojas galėtų pasiruošti organizaciškai ir techniškai: atlikti privalomas viešųjų pirkimų procedūras (jeigu jų prireiktų) bei pritraukti ar apmokyti reikalingus žmogiškuosius išteklius. Programų pritaikymas regos ir klausos negalią turintiems asmenims reikalauja turinio apdorojimo ir techninio pasiruošimo, kuris, manytina, negali būti atliktas atgaline data jau transliavimui parengtų programų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas 2 straipsniu, nustatančiu tokią įstatymo įsigaliojimo datą, kad LRT turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti naujų reikalavimų vykdymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors naujų padidintų reikalavimų programoms įgyvendinimas pareikalaus ir papildomų lėšų, numatomas LRT finansavimas 2027 ir 2028 metais nedidės ir išliks 2025 metų lygyje.
Todėl vėlesnis įstatymo įsigaliojimas reikalingas ir tam, kad LRT galėtų iš esmės peržiūrėti, perplanuoti ir perskirstyti turimus finansinius išteklius. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2028 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo Nr. XV-981 11 straipsnis, kuriuo visas įstatymas dėstomas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai bei siekiant, kad ir naujojoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijoje išliktų projektu nustatyti nauji reikalavimai klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytoms LRT televizijos programoms, turėtų būti keičiama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto įstatymo 6 straipsnio 10 dalis. 3. Atsižvelgiant į Teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
pavadinime vietoj žodžio „keitimas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“. 3.2. Vienintelės projekto 1 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija formuoja valstybės politiką visuomenės informavimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0
5) 239 6356, el. p. [email protected]