Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 181 punktu:
„181) mokslo ir studijų institucija nėra patvirtinta;“. 2 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnio 61 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu pas užsienietį, nurodytą šio straipsnio
1 dalies 2 ir 5 punktuose, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, ir studijuojantį rezidentūroje arba doktorantūroje, taip pat kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 44 ar 494 straipsnyje nustatytu pagrindu ir yra Lietuvos Respublikoje užbaigęs magistrantūros, rezidentūros arba doktorantūros studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus;“. 3 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 46 straipsnį 11 dalimi:
„11. Šio straipsnio 1 dalies 1 ar 5 punkte nurodyta mokslo ir studijų institucija privalo
būti patvirtinta. Užsieniečius priimančias mokslo ir studijų institucijas Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.“
2Pakeisti 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis, studijuojantis 1 arba 2 kurse, turi teisę
dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus mokslo ir studijų institucijos nustatytus vasaros atostogų ir studijų laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpius.“
Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 91 punktu:
„91) pasibaigia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimo galiojimo laikotarpis arba
patvirtinimas panaikinamas;“. 5 straipsnis.
Pakeisti 58 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) turi arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio
1 dalies 6 punktą (kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 3 ar 5 punktą). Užsienietis, studijuojantis pirmosios pakopos 1 arba 2 kurse studijų programoje, gali dirbti tik laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje;“. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2Šio įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis įsigalioja 2027 m. gegužės 1 d. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnis įsigalioja 2027 m. rusėjo 1 d. 4. Prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki šiame įstatyme numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2027 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai. 2026 m. gegužės 14 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) ir lydimųjų teisės aktų pakeitimai, kuriais į nacionalinę teisę perkeltos Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvos nuostatos dėl leidimo gyventi ir dirbti bei darbuotojų teisių, kartu sprendžiamos praktikoje išryškėjusios problemos ir siekiama aiškesnio bei socialiai jautresnio užsieniečių teisinio statuso reguliavimo. Šiais pakeitimais, be kita ko, siekta mažinti piktnaudžiavimą migracijos sistema, ypač studijų pagrindu. Atsižvelgiant į praktikoje nustatytus atvejus, kai studijos naudojamos kaip priedanga darbui, nustatytas užsienio studentų darbo laiko ribojimas – pirmuose dviejuose bakalauro studijų kursuose studentai gali dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus atostogų ir praktikos laikotarpius. Taip pat nustatyta, kad bendras studijų laikotarpis negali viršyti 8 metų. Šios nuostatos taikomos tik naujai išduotiems leidimams laikinai gyventi nuo 2026 m. gegužės 22 d.1
Pakistano (1576), Indijos (1481), Bangladešo (1112), Maroko (916) ir Baltarusijos (832).2 2022 m. panaikinus apribojimą, kada užsienietis, priimtas į bakalauro studijas, galėjo dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išryškėjo užsieniečių „amžinųjų studentų“ fenomenas. Tai yra užsieniečiai, kurie studijuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose ir nuolat kartoja bakalauro studijų pirmą kursą, bet tuo pačiu ir dirba arba vykdo savarankišką veiklą (dažniausiai pavežėjais ar maisto išvežiotojais). Tačiau pagrindinį laiką skiria būtent darbui, o likusį „studentauja“.
Kitaip tariant, sugriežtinus darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius, apribojus užsieniečio galimybes keisti darbdavį, užsieniečiai kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų pagrindu, bet iš tiesų atvyksta dirbti ar užsiimti savarankiška veikla, taip apeidami sugriežtintas darbo imigracijos taisykles, kurios ekonomine veikla užsiimantiems užsienio studentams nėra taikomos. Jiems taip pat nereikalingas leidimas dirbti. Minėtas ribojimas buvo panaikintas, motyvuojant tuo, kad daugelyje kitų ES valstybių narių neribojamas užsieniečių darbas studijų metu. Tačiau pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo „Au pair“ programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) ES valstybės narės gali nusistatyti didžiausią valandų skaičių per savaitę, kuriomis ribojamas užsieniečių darbas studijų metu, bet ne mažiau kaip15 valandų per savaitę. Visgi grąžintas darbo laiko apribojimas taikomas užsieniečiams, studijuojantiems pirmosios pakopos studijų 1 arba 2 kurse. Tuo tarpu studijuojantiems 3 ir 4 kurse darbo laiko apribojimai nėra taikomi ir jei gali dirbti iki 40 valandų per savaitę. Be to, Įstatyme nustatytas apribojimas taikomas tik darbui, bet ne savarankiškai veiklai. Todėl daliai bakalauro užsienio studentų Įstatymo pakeitimai neturi jokio poveikio. Siekiant labiau užkardyti stebimas piktnaudžiavimo studijomis tendencijas, tikslinga išplėsti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę darbo laiko apribojimą, kad jis apimtų ir užsieniečius, Lietuvos Respublikos Seimas, „Seimas patvirtino pakeitimus, stiprinančius balansą tarp migracijos lankstumo ir kontrolės“, 2026 m. gegužės 14 d., <https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294929> [Žiūrėta 2026-09-28].
2 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Imigracijos rodikliai, <https://migracija.lrv.lt/public/canonical/1788853839/1659/imig-2026-09.pdf> [Žiūrėta 2026-09-28]. 12 studijuojančius pirmosios pakopos studijų 3 arba 4 kurse, išskyrus praktikos ir vasaros atostogų laikotarpį. Apribojimas turi apimti ir užsieniečio studento savarankišką veiklą. Be to, ta pati Direktyva (ES) 2016/801 leidžia ES valstybėms narėms išduoti leidimą laikinai gyventi mokymosi pagrindu užsieniečiui, kuris priimamas studijuoti, mokytis ar stažuotis tik į patvirtintą mokslo ir studijų instituciją. Siekiant, kad šalies aukštosios mokyklos atsakingai rinktųsi užsienio studentus, kurie iš tikrųjų nori studijuoti, įgyti žinių, leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu vertėtų išduoti užsieniečiams, kurie priimami studijuoti tik į patvirtintas mokslo ir studijų institucijas. Atkreiptinas dėmesys į šeimų susijungimo atvejus. Pagal galiojantį Įstatymą užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje pastaruosius 2 metus, turintys ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje, įgyja teisę atsivežti savo šeimos narius, kuriems išduodamas leidimas laikinai gyventi. Tuo metu užsieniečiai, studijuojantys magistrantūroje, kurių pastaruoju metu Lietuvoje yra gan nemažai, savo šeimos narius gali atsivežti iškart, nes magistrantūros studijos nėra ilgos – 1,5–2 metų trukmės.
2025 m. duomenimis, magistrantūroje studijavo 2405 užsieniečiai, 223 užsieniečiai, kurie yra magistrantūroje studijuojančiųjų šeimos nariai, kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Tokią galimybę turi ir studijuojantys rezidentūroje ar doktorantūroje. Todėl, siekiant riboti imigrantų srautą, magistrantūroje studijuojantiems užsieniečiams tikslinga panaikinti galimybę atsivežti šeimos narius. Atsižvelgiant į visa tai, parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 35, 43, 46, 50 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojantis Įstatymas numato leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvoje gyvena ar studijuoja jo šeimos narys, kuris yra Lietuvos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi (43 straipsnis). Magistrantams netaikomas reikalavimas būti pragyvenus Lietuvoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Įstatymas numato leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris priimtas studijuoti, mokytis ar stažuotis, pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją, švietimo įstaigą ar priimantįjį subjektą (46 straipsnio 1 dalis).
Tačiau valstybė nėra numačiusi užsieniečius priimančių mokslo ir studijų institucijų patvirtinimo instituto, kalbant apie bakalauro ir magistrantūros studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas. Pagal Įstatymą užsieniečio, studijuojančio bakalauro studijų 1 arba 2 kurse, darbas studijų metu ribojamas iki ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus mokslo ir studijų institucijos nustatytus vasaros atostogų ir studijų laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpius (46 straipsnio 6 dalis). Tačiau šis ribojimas neapima savarankiškos veiklos. Tuo tarpu bakalauro studijų 3 ar 4 kurse studijuojančių studentų nei darbo, nei savarankiškos veiklos laikas nėra ribojamas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiamas Įstatymo 43 straipsnio 61 dalies 1 punktas, siūloma panaikinti galimybę šeimos nariams gauti leidimą laikinai gyventi, kai jie atvyksta šeimos susijungimo tikslu pas užsienietį, studijuojantį magistrantūroje, jam netaikant reikalavimo būti pragyvenus Lietuvoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje. 3 Taip pat Įstatymo projektu siūloma išplėsti darbo laiko apribojimą į bakalauro studijas priimtam užsieniečiui ir nustatyti, kad užsienietis studijų laikotarpiu turi teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus mokslo ir studijų institucijos nustatytus vasaros atostogų ir studijų laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpius. Tai apimtų ne tik bakalauro studijų 1 arba 2 kursus, bet ir 3 bei 4 kursus, taip pat – ne tik darbą, bet ir savarankišką veiklą.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi mokymosi pagrindu būtų išduodamas užsieniečiui, kuris priimtas studijuoti į patvirtintą mokslo ir studijų instituciją. Užsieniečius priimančias mokslo ir studijų institucijas Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs tai su vidaus reikalų ministru. Jeigu tokia mokslo ir studijų institucija ar švietimo įstaiga, ar priimantysis subjektas nebūtų patvirtinti, užsieniečiui būtų atsisakoma išduoti ar paleisti leidimą laikinai gyventi. Taip pat užsieniečiui mokymosi pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi būtų panaikinamas, jeigu pasibaigtų mokslo ir studijų institucijos patvirtinimo galiojimo laikotarpis arba patvirtinimas būtų panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo Įstatymo pakeitimo įgyvendinimui reikia laiko parengti, suderinti ir priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekto 2 straipsnis įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsniu siūlomų Įstatymo pakeitimų įgyvendinimui reikia laiko parengti, suderinti ir nustatyti užsieniečius priimančių mokslo ir studijų institucijų patvirtinimo tvarką, tas mokslo ir studijų institucijas patvirtinti, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis įsigaliotų 2027 m. gegužės 1 d. Įsigaliojimo laikas orientuotas ir į studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžią – jis prasideda gegužės–birželio mėnesiais. Turint omeny, kad mokslo ir studijų metai prasideda rugsėjo 1 d., siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnis įsigaliotų 2027 m. rugsėjo 1 d.
Pažymėtina, kad prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikti iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo dienos, būtų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai labiau mažins piktnaudžiavimo migracijos sistema atvejus ir ribos pigios darbo jėgos imigraciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, palankesnės užsieniečių studijų sąlygos, efektyvesnės, labiau kontroliuojamos imigracijos procedūros prisidės prie valstybės ir visuomenės saugumo kūrimo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimto įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 4 10.
4
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (iki 2026 m. gruodžio 31 d.). Taip pat Vyriausybė iki 2027 m. balandžio 30 d. turės nustatyti užsieniečius priimančių mokslo ir studijų institucijų patvirtinimo tvarką. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2027 m. balandžio 30 d. turės patvirtinti užsieniečius priimančias mokslo ir studijų institucijas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15.
sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Užsieniečiai“, „leidimas laikinai gyventi“, „teisė dirbti“, „šeimos susijungimas“, „studijos“,
„aukštosios mokyklos“, „mokslo ir studijų įstaigos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys
Laurynas Kasčiūnas
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 35, 43, 46, 50 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-12 Nr. XVP-1907 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsniu siūloma įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nustatyti naują teisinį reguliavimą, pagal kurį teisę priimti studijuoti užsieniečius turėtų tik patvirtintos mokslo ir studijų institucijos; pagal projekto 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytą Įstatymo 46 straipsnio 1¹ dalį, užsieniečius priimančias mokslo ir studijų institucijas Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Svarstant siūlomą teisinį reguliavimą, svarbu atsižvelgti į tai, kad pagal Konstituciją aukštosioms mokykloms yra suteikta autonomija, suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti, be kita ko, studentų priėmimo tvarką, taip pat į konstitucinį aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesų derinimo imperatyvą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi principinės pozicijos, kad svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad esminiai aukštųjų mokyklų veiklai keliami reikalavimai, susiję su jų savarankiškumo ribojimu, turėtų būti nustatyti įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal 2016 m. gegužės 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų, valstybė narė, nusprendusi nustatyti patvirtinimo procedūrą, skirtą aukštojo mokslo įstaigoms, pageidaujančioms priimti studijuoti trečiųjų valstybių piliečius, privalo pateikti joms aiškią ir skaidrią informaciją apie patvirtinimo sąlygas ir kriterijus, jo galiojimo laikotarpį, reikalavimų nesilaikymo pasekmes, įskaitant galimą patvirtinimo panaikinimą arba atsisakymą jį pratęsti, taip pat apie visas taikytinas sankcijas (15 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad, nustatydamas mokslo ir studijų institucijų, pageidaujančių priimti studijuoti užsieniečius, patvirtinimo reikalavimą, įstatymų leidėjas turėtų nustatyti ir esmines šio patvirtinimo sąlygas, kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi priimant sprendimus dėl tokių institucijų patvirtinimo, jo galiojimo laikotarpį, atsisakymo jį pratęsti ir patvirtinimo panaikinimo pagrindus ir teisines pasekmes, taip pat sprendimų apskundimą. Mūsų nuomone, šį teisinį reguliavimą derėtų nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, kuriuo reguliuojama mokslo ir studijų institucijų veikla. Poįstatyminiais teisės aktais šis teisinis reguliavimas galėtų būti detalizuotas, jais galėtų būti reglamentuota patvirtinimo procedūros vykdymo tvarka. 2. Projekto 1 straipsniu siūlomoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18¹ punkto nuostatoje trūksta aiškaus ryšio su šios dalies nuostatoje iki dvitaškio minimu užsieniečiu, kuriam atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, projektu siūloma nustatyti, kad šis leidimas būtų išduodamas užsieniečiui, priimtam studijuoti į patvirtintą mokslo ir studijų instituciją.
Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostata tikslintina, pavyzdžiui, taip: „mokslo ir studijų institucija, į kurią užsienietis priimtas studijuoti, nėra patvirtinta“. 3. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma išplėsti Įstatymo
veiklos atžvilgiu – užsienietis turėtų teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. Atsižvelgiant į savarankiškos veiklos pobūdį, dėl siūlomo teisinio reguliavimo veiksmingumo kyla tam tikrų abejonių. Kitaip nei Darbo kodekso normomis reguliuojamuose darbo santykiuose, kuriuose taikoma darbo laiko apskaita, savarankiškos veiklos vykdymo (pagal individualios veiklos pažymą arba pagal verslo liudijimą) laikas nėra apskaitomas, todėl užtikrinti siūlomo nustatyti reikalavimo laikymąsi būtų sudėtinga arba net neįmanoma. 4. Siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, projekto 4 straipsnyje išdėstytame Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9¹ punkte nurodytą mokslo ir studijų instituciją reikėtų aiškiai susieti su šios dalies nuostatoje iki dvitaškio minimu užsieniečiu, kuriam panaikinamas leidimas laikinai gyventi, išdėstant šio punkto nuostatą, pavyzdžiui, taip: „pasibaigia mokslo ir studijų institucijos, į kurią užsienietis priimtas studijuoti, patvirtinimo galiojimo laikotarpis arba patvirtinimas panaikinamas;“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad vientisosios studijos apima pirmosios ir antrosios pakopos studijas, svarstytina, ar projekto 5 straipsniu pagrįstai siūloma Įstatymo 58 straipsnio 1¹ punkte nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį darbo laiko apribojimas būtų taikomas tik pagal pirmosios pakopos studijų programą studijuojantiems užsieniečiams.
Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos nevienodos sąlygos asmenims, studijuojantiems pagal lygiaverčių studijų programas. Siūlytume šį punktą patikslinti taip, kad laikytis atitinkamo darbo laiko apribojimo turėtų ir pagal vientisųjų studijų programą studijuojantys užsieniečiai. Be to, pažymėtina, kad pakopinės studijos apima ir trumposios pakopos studijas, todėl neaišku, kodėl Įstatyme nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas pagal tokių studijų programas studijuojantiems užsieniečiams. Šiame punkte pavartotą formuluotę
„pirmosios pakopos studijų programoje“ reikėtų pakeisti formuluote „pagal
pirmosios pakopos studijų programą“. 6. Projekto 6 straipsnio 1–3 dalyse yra numatytos skirtingos įstatymo, kurio projektas teikiamas, nuostatų įsigaliojimo datos (2027 m. sausio 1 d., gegužės 1 d. ir rugsėjo 1 d.), taigi neaišku, su kuria iš jų reikėtų sieti šio straipsnio 4 dalyje pavartotas formuluotes
„iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ ir „iki šiame įstatyme numatytų
pakeitimų įsigaliojimo dienos“. Tikslinant šios dalies nuostatą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 118¹ punktą, formuluojant teisės akto įsigaliojimo, galiojimo, įgyvendinimo ir (arba) taikymo nuostatas, turėtų būti nurodoma konkreti data, o tokios formuluotės kaip „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nevartojamos. 7.
galiojantis Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kurį siūloma pakeisti, yra suderintas su Europos Sąjungos teise (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, priedo
„Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 6, 30 punktai), pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2
punktą prie projekto turėtų būti pridėta įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir projekto atitikties lentelė, iš kurios būtų matyti, kad siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos teisę. 8. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 17 punktu, kuriame nustatytas reikalavimas atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu siūloma reguliuoti su migracija susijusius visuomeninius santykius, ir šio straipsnio 5 dalimi, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. 9. Atsižvelgiant į Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją formuoti valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje, dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0
5) 209 6356, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]