Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 3 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, turinčių leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kuris yra pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonoje ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu atstumu nuo karinių teritorijų Lietuvos Respublikoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, jei Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“
2Papildyti 3 straipsnį 6² dalimi:
„6².
Sustabdoma Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kuris yra pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonoje ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu atstumu nuo karinių teritorijų Lietuvos Respublikoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, jei Baltarusijos Respublikos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“
3Papildyti 3 straipsnį 12 dalimi:
„12.
Draudžiama Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje gyvenantiems asmenims, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ar jų padaliniams Lietuvos Respublikoje vykdyti švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų srities viešąją veiklą, jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:
1) tokią veiklą vykdo ar vykdė Rusijos Federacijos aneksuotose ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose (netaikoma asmenims, kurie minėtose teritorijose vykdė veiklą, aiškiai nukreiptą prieš Rusijos Federacijos vykdomą agresiją, laikiną okupaciją ar neteisėtą Ukrainos teritorijų aneksiją, arba viešai demonstravo nepritarimą tokiems veiksmams ir savo veikla objektyviai neprisidėjo prie okupacinės valdžios interesų įgyvendinimo), ir (arba)
2) tiesiogiai arba netiesiogiai rėmė ar remia Rusijos Federacijos agresijos karą prieš Ukrainą arba jame dalyvavo ar dalyvauja, ir (arba)
3) vykdė ar vykdo veiksmus arba politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, arba kuriais kenkiama Ukrainos stabilumui ar saugumui arba į juos kėsinamasi, ir (arba)
4) tiesiogiai arba netiesiogiai rėmė ar remia šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus arba represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratines jėgas Rusijos Federacijoje arba Baltarusijos Respublikoje, arba jų veikla kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei, ir (arba)
5) atsisako pasirašyti, pateikti ir leisti paskelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos deklaraciją, kurioje smerktų Rusijos agresiją prieš Ukrainą, reikštų paramą Jungtinių Tautų Chartijai ir jos principams, Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas.“ 4.
Draudžiama Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje gyvenantiems asmenims, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ar jų padaliniams Lietuvos Respublikoje vykdyti švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų srities viešąją veiklą, jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:
1) tokią veiklą vykdo ar vykdė Rusijos Federacijos aneksuotose ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose (netaikoma asmenims, kurie minėtose teritorijose vykdė veiklą, aiškiai nukreiptą prieš Rusijos Federacijos vykdomą agresiją, laikiną okupaciją ar neteisėtą Ukrainos teritorijų aneksiją, arba viešai demonstravo nepritarimą tokiems veiksmams ir savo veikla objektyviai neprisidėjo prie okupacinės valdžios interesų įgyvendinimo), ir (arba)
2) tiesiogiai arba netiesiogiai rėmė ar remia Rusijos Federacijos agresijos karą prieš Ukrainą arba jame dalyvavo ar dalyvauja, ir (arba)
3) vykdė ar vykdo veiksmus arba politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, arba kuriais kenkiama Ukrainos stabilumui ar saugumui arba į juos kėsinamasi, ir (arba)
4) tiesiogiai arba netiesiogiai rėmė ar remia šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus arba represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratines jėgas Rusijos Federacijoje arba Baltarusijos Respublikoje, arba jų veikla kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei, ir (arba)
5) atsisako pasirašyti, pateikti ir leisti paskelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos deklaraciją, kurioje smerktų Rusijos agresiją prieš Ukrainą, reikštų paramą Jungtinių Tautų Chartijai ir jos principams, Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas.“
4Papildyti 3 straipsnį 13 dalimi:
„13.
Lietuvos Respublikoje vykdomos švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų srities viešosios veiklos organizatoriai užtikrina šio straipsnio 12 dalyje nustatytų ribojimų laikymąsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka viešai skelbdami švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų viešosios veiklos vykdytojų teikiamą informaciją apie šio straipsnio 12 dalyje nustatytų ribojimų laikymąsi.“
5Papildyti 3 straipsnį 14 dalimi:
„14. Šio straipsnio 12 dalyje nurodytą veiklą Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, Rusijos
Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje gyvenantys asmenys, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ar jų padaliniai, kurie neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 12 dalyje nurodytų sąlygų, gali vykdyti tik jei jie neatstovauja Rusijos Federacijai ar Baltarusijos Respublikai, dalyvauja kaip neutralūs dalyviai ir jei tokia veikla neprieštarauja kitiems Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.“
ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2026 m. gruodžio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įstatymas netaikomas nekilnojamojo turto sandoriams, pradėtiems ar sudarytiems iki 2026 m. gruodžio 31 d. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio papildytoje 12 dalyje nurodytos veiklų sutartys, sudarytos iki 2026 m. gruodžio 31 d., sutarties šalių turi būti peržiūrėtos ir patikslintos iki 2027 m. vasario 28 d., atsižvelgiant į šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Atsižvelgiant į Rusijos Federacijos ir jos bendrininkių šalių vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir poreikį Lietuvai papildomai, greta Europos Sąjungos nustatytų tarptautinių sankcijų, nacionaliniu lygmeniu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir ES teisei, taikyti ribojamąsias priemones valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę, 2023 m. balandžio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas Nr. XIV-1888 (toliau – Įstatymas). Rusija ir jos bendrininkė Baltarusija tęsia beprecedentę karinę agresiją prieš Ukrainą. Priežastys, dėl kurių taikomos ribojamosios priemonės Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, ne tik nėra išnykusios, bet ir matomas poreikis jas stiprinti tokiose srityse kaip ribojimai įsigyti nekilnojamąjį turtą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose ar šalia karinių teritorijų (toliau kartu – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai), riboti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje gyvenančių asmenų, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ar jų padalinių (toliau – Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys) švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų srities viešą veiklą.
Rusija ne tik toliau vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, apšaudo Ukrainos miestus, vykdo atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą, tęsia hibridines atakas ir įvairaus pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką, bet ir išnaudoja švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų srities viešąją veiklą kaip švelniosios galios instrumentus skleisti savo kaip agresoriaus naratyvą, taip pat kaip galimybę skleisti propagandą. Galimybė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų visais atvejais yra susijusi su papildoma rizika ir gali sukurti ilgalaikį teisinį ir fizinį pagrindą priešiškoms valstybėms daryti nepageidaujamą įtaką. Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. sausio 14 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio ir saugumo politikos tęstinumo ir ja įsipareigojo stiprinti nacionalines, europines ir tarptautines sankcijas Rusijai ir jos agresiją palaikančioms šalims, atskiroms įmonėms ar asmenims. 2022 m. gegužės 10 d.
Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijai. Rusija nuo karo pradžios naudojasi Baltarusijos teritorija, dislokuoja joje savo karius ir karinius objektus. Baltarusija remia Rusijos užsienio politikos iniciatyvas, Baltarusijos veiksmai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir patikimai valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrolei ir apsaugai, todėl Įstatyme nustatomos ribojamosios priemonės Baltarusijos Respublikos piliečiams. 2026 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XV-840, kuriame pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2026 m. spalio 1 d. parengti ir Seimui pateikti įstatymų projektus, kuriais būtų nustatyti ribojimai Baltarusijos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat draudimai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą šalia Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 6¹ straipsniu, kuriame įtvirtinta galimybė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyti ribojamąsias priemones, siūloma papildyti Įstatymą naujomis nuostatomis, ribojančiomis Rusijos ir Baltarusijos piliečiams teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų bei Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų srities viešąją veiklą Lietuvoje. Įstatymo projekto nuostatos buvo pristatytos Vyriausybės sudarytai Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai 2026 m. gegužės 27 d. posėdyje. Komisijos veikloje dalyvaujančios institucijos esminių prieštaravimų dėl Įstatymo projekto nuostatų neturėjo. Valstybės įmonės Registrų centro 2026 m. gegužės mėn. duomenimis,
Baltarusijos pilietis, turintys leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jau yra įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, įskaitant nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų. Toks nekilnojamasis turtas gali būti panaudotas veikloms, keliančioms grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tęsiantis Rusijos Federacijos ir jos bendrininkės Baltarusijos Respublikos karinei agresijai prieš Ukrainą, Lietuva nuolat patiria šių valstybių organizuotų bandymų skleisti Lietuvoje propagandą, dezinformaciją ir kurstyti pilietinę nesantaiką poveikį. Dažnai toks poveikis daromas pasitelkiant švietimą, kultūrą, mokslą ir sportą – sritis, tiesiogiai nesusijusias su Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos politika, bet naudojamas kaip platforma skleisti priešiškus naratyvus. Lietuvoje veikiantiems švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir pramogų veiklų organizatoriams ne visada pavyksta laiku identifikuoti tokias Rusijos ir Baltarusijos fizinių ar juridinių asmenų iniciatyvas, dėl to yra patiriama finansinių nuostolių ir žalos reputacijai. Įstatymo projekte nustatyti ribojimai ne tik aiškiai apibrėžtų, kokia veikla yra ribojama, bet ir reglamentuotų galimybę švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir pramogų veiklų organizatoriams, esant bent vienam iš Įstatymo projekte numatytų kriterijų, imtis atitinkamų ribojamųjų priemonių. Įstatymo projekte nesiūloma visiškai suvienodinti bendrai taikomų ribojimų įsigyti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams. Vertinant ilgalaikės Lietuvos užsienio politikos perspektyvos požiūriu, Baltarusijos piliečiai ir toliau turi būti traktuojami skirtingai, jų atžvilgiu turi būti taikomos skirtingos ribojamosios priemonės. Visi Baltarusijos žmonės neturi būti tapatinami su Lukašenkos režimu, dėl to rusų ir baltarusių visuomenės narius reikia traktuoti skirtingai. 2025 m sausio 14 d. Seimo priimtoje rezoliucijoje dėl Lietuvos užsienio ir saugumo politikos tęstinumo numatyta visapusiškai remti demokratinę Baltarusijos opoziciją, siekti demokratinių pokyčių kaimyninėje valstybėje tam, kad įvyktų laisvi ir demokratiški rinkimai, būtų paleisti visi politiniai kaliniai.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad Lietuvoje gyvena nemaža dalis Baltarusijos piliečių, pasitraukusių iš Baltarusijos dėl politinių priežasčių, Įstatymo projektu siūloma Baltarusijos piliečiams, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso Lietuvoje, riboti tik įsigijimą nekilnojamojo turto, esančio šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų politikos departamento direktorė Neringa Juodkaitė-Putrimienė, tel. (0 5) 236 2496, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje yra nustatytos ribojamosios priemonės Rusijos Federacijos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjai yra Rusijos Federacijos piliečiai, nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, išskyrus tuos atvejus, kai nekilnojamasis turtas yra paveldimas. Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. kovo 10 d. priėmė rezoliuciją Nr. 1782 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose uždraudimo“, kurioje teigiama, kad ribojimai Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos sportininkams dalyvauti visose tarptautinėse sporto varžybose būtų įgyvendinami iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą pabaigos. 2023 m. vasario 14 d.
2023 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatino rekomendaciją dėl bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija, kurioje Lietuvos Respublikos sportininkai raginami ne tik nedalyvauti tarptautinėse varžybose, kuriose dalyvauja Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos sportininkai, bet ir nekviesti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos sportininkų bei neleisti jiems dalyvauti Lietuvoje rengiamose tarptautinėse varžybose. Šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta ribojamųjų priemonių, susijusių su draudimu Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos fiziniams ar juridiniams asmenims vykdyti švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, meno ir pramogų srities viešąją veiklą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto tikslas – nustatyti platesnes ribojamąsias priemones Rusijos Federacijos fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, taip pat tokį draudimą laikinai taikyti ir Baltarusijos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, atsižvelgiant į jų Lietuvoje turimą teisinį statusą. Papildomai, siekiant užtikrinti, kad taikant ribojimą Baltarusijos Respublikos piliečiams, turintiems leidimus laikinai ar nuolat gyventi, įsigyti nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, tam, kad šia teise nesinaudotų ir asmenys, neturintys leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, siūloma laikinai tokį patį ribojimą nustatyti ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, neturintiems leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus ribojimus būtų reikšmingai sumažinta rizika ir užkirstas kelias galimoms žvalgybinėms, stebėjimo ar kitoms priešiškoms veikloms, kurios gali būti vykdomos pasinaudojant įsigytu nekilnojamuoju turtu.
Ribojimai taip pat sumažintų galimybes naudoti nekilnojamąjį turtą kaip priemonę remti hibridines operacijas, įskaitant karinių pratybų stebėjimą, kariuomenės judėjimo sekimą, informacijos rinkimą ar provokacijų organizavimą. Ribojimai Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos fiziniams ar juridiniams asmenims vykdyti švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, meno ir pramogų srities viešąją veiklą padėtų užkirsti kelią tam, kad švietimo, sporto, kultūros ar mokslo, meno ar pramogų veikla būtų naudojama propagandai, istorijos iškraipymui ir naratyvų formavimui, siekiant paveikti Lietuvos visuomenę, išnaudoti šias sritis kaip politinį instrumentą, kartu šie ribojimai didintų Lietuvos visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms. Lietuva, kaip demokratinė valstybė, turi pareigą saugoti viešąją erdvę nuo režimų, kurie sistemingai pažeidžia žmogaus teises, vykdo agresiją prieš kaimynines valstybes ir naudoja švietimą, sportą, kultūrą ar mokslą ir meną kaip švelniosios galios instrumentus. Nustačius šiuos ribojimus būtų išvengiama situacijų, kai bendradarbiavimas švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, meno ir pramogų srityse galėtų tapti galimybe formuoti palankų požiūrį į vykdomą agresiją, skleisti valstybių agresorių ideologiją ir legitimizuoti Kremliaus ir Minsko režimų politizuotą ir manipuliacinę veiklą. Nors rekomendacijos dėl Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse sporto varžybose jau yra pateiktos, vertinama, kad Įstatyme nustatytas draudimas suteiktų šalies sporto šakų federacijoms ir organizacijoms, bendraujančioms su tarptautinėmis organizacijomis, būtiną teisinę apsaugą.
Taip būtų eliminuota galima prielaida, neva sprendimas priimtas taikant asmeninę sporto federacijos ar organizacijos diskriminaciją, – draudimas būtų grindžiamas nacionalinio saugumo prerogatyva ir teisės aktais. Įstatymo projektu nustatytas ribojamųjų priemonių rinkinys vertintinas kaip optimalus ir suderintas; esamų grėsmių akivaizdoje šios priemonės yra reikalingos ir tikslingos, taikytinos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, jų taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams. Įstatymo projektas atitinka konstitucinius lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Siūlomas teisinis reguliavimas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, turintiems leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, įsigyti nekilnojamąjį turtą, skirtingas nuo taikomo kitiems tokį patį teisinį statusą turintiems užsieniečiams, grindžiamas objektyviomis Konstitucinio Teismo praktikoje pripažįstamomis reikšmingomis aplinkybėmis, susijusiomis su Rusijos Federacijos vykdoma karine agresija prieš Ukrainą ir Baltarusijos Respublikos dalyvavimu agresiją remiant. Atsižvelgiant į tai, kad šių valstybių veiksmai kelia tiesioginę grėsmę tarptautinei taikai ir nacionaliniam saugumui, siūlomas reguliavimas yra nukreiptas į rizikos veiksnių valdymą ir nėra diskriminacinio pobūdžio kitų užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu. Siūlomas ribojimas taip pat nepažeidžia lygiateisiškumo principo asmenų, kurie jau yra įsigiję nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, atžvilgiu, nes įsigaliojusios Įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos tik naujiems nekilnojamojo turto sandoriams.
Įstatymo projekte siūlomas ribojimas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikoje vykdyti švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų srities viešąją veiklą taip pat atitinka konstitucinį lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, nes ribojimas nėra absoliutus, – jis susietas tik su viešosios veiklos, t. y. tokios veiklos, kurios viešas pobūdis savaime lemia veiklos vykdytojo didesnę įtaką arba siekį formuoti visuomenės nuomonę ir dalyvauti visuomeniniuose procesuose, vykdymu Lietuvoje. Siūlomas ribojimas taip pat yra proporcingas siekiamam nacionalinio saugumo užtikrinimo ir rizikų, kylančių dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresyvių veiksmų, prevencijos tikslui. Ribojimas taikomas tik tiek, kiek būtina siekiant apsaugoti konstitucinę vertybę – valstybės saugumą. Siūlomas reguliavimas taip pat nenustato absoliutaus draudimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, turintiems leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, įsigyti nekilnojamojo turto nuosavybės teise, o tik ribojimus įsigyti nekilnojamojo turto šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją ir nacionalinio saugumo poreikius.
Tais pačiais pagrindais grindžiamas ir siūlomo reglamentavimo santykis su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės, laikomi atitinkančiais Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus ir turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemės, miškų ir vidaus vandenų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama, jei ribojimas demokratinėje visuomenėje yra būtinas siekiant apsaugoti konstitucines vertybes, įskaitant nacionalinį saugumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamo poveikio priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir nustatyti deklaracijos formą, kurią turės pasirašyti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys vykyti Lietuvos Respublikoje švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno ir pramogų srities viešąją veiklą, taip pat įtvirtinti kitas su deklaracijos paskelbimu susijusias nuostatas. Taip pat Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti, kokiu atstumu nuo karinių teritorijų esančio nekilnojamojo turto negalima įsigyti. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo projekte nustatyta, kad įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki 2026 m. gruodžio 15 d. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: tarptautinės sankcijos, ribojamosios priemonės. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-02 Nr. XVP-1901 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected] R. Šidlauskaitė, tel. (0 5) 209 6817, el. p. [email protected]