Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Lyginamasis variantas
2026 m. ___ d. Nr.
1 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
dalimi:
“3¹. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju centralizuotai valdyti perduotas
valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas LŠS panaudos pagrindais, jeigu:
1) turtas nėra reikalingas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti;
2) turtas nėra įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir nėra numatytas naudoti patvirtintame centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projekte;
3) LŠS motyvuotame prašyme pagrindžia turto poreikį konkretiems šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems uždaviniams įgyvendinti, numatomą turto naudojimo paskirtį, prašomo ploto ir panaudos termino proporcingumą;
4) Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintas turto perdavimo poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams.”
straipsnį 3² dalimi:
“3². Sprendime dėl šio straipsnio 3¹ dalyje nurodyto turto perdavimo turi būti
nurodytas perduodamas turtas, panaudos terminas, naudojimo paskirtis, alternatyvaus turto panaudojimo įvertinimas ir šio straipsnio 3¹ dalyje nustatytų sąlygų įvertinimas. Sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo paskelbiamas turto valdytojo interneto svetainėje, išskyrus informaciją, kurios viešinimą riboja įstatymai.”
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Finansų ministras iki 2027 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XVP-1899, XVP-1900 Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
DĖL
priežastys, tikslai ir uždaviniai Projektų rengimą paskatino iš esmės pasikeitusi regiono saugumo aplinka, Rusijos Federacijos tęsiama karinė agresija prieš Ukrainą ir Lietuvos pasirinktas visuotinės gynybos modelis, dėl kurių būtina nuosekliai stiprinti visuomenės pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Lietuvos šaulių sąjunga įstatyme apibrėžiama kaip valstybės remiama nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška sukarinta organizacija. Jai pavesta rengti šaulius ginkluotai valstybės gynybai ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, o karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos metu – dalyvauti valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime. Nacionalinė darbotvarkė „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ ir jos 2026–2030 metų įgyvendinimo planas numato toliau plėtoti piliečių pasirengimą, o Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad praktinio piliečių įsitraukimo į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui sąlygos dar nėra pakankamos. Šiems uždaviniams vykdyti reikalinga teritoriniu principu prieinama infrastruktūra – patalpos mokymui, susirinkimams, veiklos planavimui, inventoriui saugoti ir kitoms įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti.
Galimybė terminuotai panaudos pagrindais perduoti Lietuvos šaulių sąjungai valstybės funkcijoms nereikalingą centralizuotai valdomą nekilnojamąjį turtą leistų racionaliau naudoti jau turimą valstybės turtą ir mažintų papildomų biudžeto asignavimų patalpų nuomai ar įsigijimui poreikį. Projektų tikslas – sudaryti aiškų teisinį pagrindą tokiam turtui perduoti, kartu užtikrinant, kad nebūtų perduodamas valstybės funkcijoms reikalingas, parduoti numatytas ar patvirtintame atnaujinimo projekte naudojamas turtas, o perduotos patalpos būtų naudojamos tik įstatyme nustatytiems Lietuvos šaulių sąjungos uždaviniams. 2. Projektų iniciatoriai ir rengėjai Projektų iniciatoriai ir teikėjai - Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Jurgis Razma. Projektų rengėjas advokatas Dainius Urbonas. 3. Dabartinis teisinis reguliavimas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas leidžia perduoti turtą panaudos pagrindais kitiems subjektams, kai tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos specialiuose įstatymuose, tarp jų Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 58 straipsnio 3 dalis numato valstybės turto perdavimą Lietuvos šaulių sąjungai panaudos pagrindais jos 8 straipsnyje nustatytiems uždaviniams. Tačiau bendrojo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies įžanginė nuostata iš panaudos pašalina centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą. Ši normų sąveika nėra vienareikšmė ir sudaro prielaidas atsisakyti perduoti Turto banko valdomas patalpas vien dėl jų centralizuoto valdymo statuso. Pažymėtina, kad iki 2019 m. spalio 1 d.
Turto banko, kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas Lietuvos šaulių sąjungai buvo perduodamas panaudos pagrindais. Antai Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 890 Lietuvos šaulių sąjungai pagal panaudos sutartį 10 metų buvo perduotas Turto banko patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas Šiauliuose, J. Basanavičiaus g. 106. Išimtis dėl centralizuotai valdyti perduoto valstybės nekilnojamojo turto į 14 straipsnio 1 dalį įrašyta 2019 m. liepos 25 d. įstatymu Nr. XIII-2398, įsigaliojusiu 2019 m. spalio 1 d. Tuo pačiu įstatymu Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas įrašytas į specialiųjų įstatymų, pagal kuriuos turtas perduodamas panaudos pagrindais, sąrašą. Taigi įstatymų leidėjas Lietuvos šaulių sąjungos galimybę gauti valstybės turtą panaudos pagrindais išsaugojo, tačiau centralizuotai valdomo turto išimtis ją faktiškai susiaurino. Kitų turto valdytojų valdomas valstybės turtas Lietuvos šaulių sąjungai panaudos pagrindais perduodamas be kliūčių (pvz., Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 297 perduotos Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomos patalpos Šilalėje, o 2024 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 869 – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas). Todėl projektais siekiama ne sukurti naują privilegiją, o atkurti iki 2019 m. veikusią galimybę, papildomai nustatant jos taikymo saugiklius. 4. Siūlomas teisinis reguliavimas ir laukiami rezultatai Pirmuoju projektu siūloma bendrojo įstatymo 14 straipsnį papildyti nauja 1¹ dalimi, nustatančia siaurą išimtį: centralizuotai valdyti perduotas valstybės nekilnojamasis turtas galėtų būti perduodamas Lietuvos šaulių sąjungai Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatytomis sąlygomis.
Antruoju projektu siūloma nustatyti materialias apsaugas: turtas turi būti nereikalingas valstybės funkcijoms, neįtrauktas į parduodamo turto sąrašą ir nenumatytas patvirtintame atnaujinimo projekte, Lietuvos šaulių sąjunga turi pagrįsti konkretų poreikį, plotą ir terminą, o perdavimas – atitikti konkurencijos ir valstybės pagalbos reikalavimus. Sprendimas turėtų būti motyvuotas ir viešas. Laukiamas rezultatas
Teigiamas poveikis – geresnės sąlygos Lietuvos šaulių sąjungai vykdyti pilietinio pasipriešinimo, visuomenės rengimo valstybės gynybai ir kitus įstatyme nustatytus uždavinius, taip pat aiškesnis ir skaidresnis sprendimų priėmimas. Galima neigiama pasekmė – sumažėjusios potencialios valstybės pajamos iš konkretaus objekto nuomos ar pardavimo ir turto rezervavimas ilgesniam laikui.
Ši rizika ribojama tuo, kad neatsiranda pareiga perduoti turtą, neperduodamas valstybės funkcijoms, pardavimui ar atnaujinimui reikalingas turtas, o panaudos gavėjas apmoka išlaikymą ir remontą pagal bendrąsias taisykles. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Projektai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Diskrecinis neatlygintino valstybės turto perdavimas gali kelti neskaidraus pasirinkimo riziką. Ji mažinama nustatant baigtinius vertinimo kriterijus, pareigą motyvuoti sprendimą ir jį paskelbti. Antikorupcinio vertinimo poreikis turi būti patikrintas pagal Korupcijos prevencijos įstatyme nustatytus kriterijus prieš teikiant projektus. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Tiesioginio neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai nenumatoma. Prieš kiekvieną perdavimą Vyriausybės nustatyta tvarka turės būti įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams. LŠS negalės perduoto turto išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. 8. Atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai atitinka Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ tikslą stiprinti piliečių atsparumą, pilietinę valią ir pasirengimą ginkluotam bei neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, taip pat prisideda prie šios darbotvarkės 2026–2030 metų įgyvendinimo plano vykdymo. Siūlomas reguliavimas sudaro teisines prielaidas stiprinti visuomenės pasirengimui reikalingą infrastruktūrą, tačiau nesukuria pareigos perduoti konkretų valstybės turto objektą. Prieš registruojant projektus atitiktis turi būti baigiamai sutikrinta su tuo metu galiojančiais nacionalinio saugumo ir strateginio valdymo dokumentais. 9.
ir kitų teisės aktų pakeitimai Kartu teikiami du suderinti įstatymų projektai. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo keisti nereikia, nes jo 4 straipsnis apima centralizuotai perduoto turto valdymą, naudojimą ir disponavimą bei kitų įstatymuose nustatytų funkcijų vykdymą. Reikės pakeisti Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtintą valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarką ir prireikus finansų ministro teisės aktus, reglamentuojančius centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. 10. Atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir terminijos reikalavimams Projektai parengti laikantis bendrinės lietuvių kalbos ir teisės technikos reikalavimų. Vartojamos galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos sąvokos. Naujų sąvokų nenustatoma. 11. Atitiktis Europos žmogaus teisių konvencijai ir Europos Sąjungos teisei Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymas priklauso nuo konkrečios veiklos ekonominio pobūdžio, todėl projekte nustatoma privaloma individuali atitikties valstybės pagalbos reikalavimams ir poveikio konkurencijai patikra. 12. Įgyvendinamieji teisės aktai Iki įstatymų įsigaliojimo Vyriausybė turės pakeisti valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarką, nustatydama Lietuvos šaulių sąjungos prašymo dokumentus, centralizuotai valdomo turto vertinimo procedūrą, sprendimo turinį, viešinimą ir kontrolę. Finansų ministras turės įvertinti, ar keistini centralizuoto turto valdymą reglamentuojantys teisės aktai. Įgyvendinamojo reguliavimo gairės pateiktos šio paketo 8 dalyje. 13. Valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės fondų lėšos Projektai savaime nesukuria privalomų biudžeto išlaidų, nes neįpareigoja perduoti konkretaus turto ir nenustato kompensavimo Lietuvos šaulių sąjungai.
Galimas netiesioginis poveikis – negautos konkretaus objekto nuomos ar pardavimo pajamos. Jo iš anksto apskaičiuoti negalima, kol nenurodyti objektai, jų rinkos vertė, alternatyvus panaudojimas ir panaudos terminas. Šis poveikis turės būti įvertintas kiekviename individualiame sprendime. 14. Specialistų vertinimai ir išvados Rengiant projektą nepriklausomų specialistų vertinimų negauta. Derinimo metu tikslinga gauti Finansų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Turto banko, Konkurencijos tarybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. 15. Reikšminiai žodžiai Lietuvos šaulių sąjunga; Turto bankas; valstybės nekilnojamasis turtas; centralizuotas valdymas; panauda; neatlygintinis naudojimas; patalpos; pilietinis pasipriešinimas. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Pakeitimai neturi būti aiškinami kaip suteikiantys individualią teisę pavieniams šauliams ar automatinę teisę į konkretų valstybės turto objektą. Prašymą galėtų pateikti tik Lietuvos šaulių sąjunga arba jos vardu teisėtai įgaliotas asmuo, o kiekvienas prašymas būtų vertinamas individualiai pagal įstatyme nustatytas sąlygas.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-02 Nr. XVP-1900 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo ir išsamumo, siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsniu pildomoje Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 58 straipsnio 3¹ dalyje teikiamos dispozicinės nuorodos į šio straipsnio 3 dalį, nes 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji valstybės ir savivaldybių turto perdavimo Lietuvos šaulių sąjungai panaudos pagrindais tvarka, tuo tarpu pildoma 3¹ dalimi siekiama sureguliuoti išimtinį atvejį – centralizuotai valdyti perduoto valstybės nekilnojamojo turto perdavimą panaudos pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad centralizuotai valdomas nekilnojamasis turtas pasižymi specifiniu teisiniu režimu, 58 straipsnio 3¹ dalį reikėtų formuluoti kaip savarankišką teisės normą, kurioje būtų tiesiogiai įtvirtintas ir šio turto perdavimo tikslas (8 straipsnyje numatytiems LŠS uždaviniams įgyvendinti), perduodamo turto valdymo forma (laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos pagrindais), sprendimą priimantis subjektas bei visos tokio turto perdavimui būdingos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu pildomą keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3¹ dalies nuostatą iki dvitaškio siūlytina išdėstyti taip: „Šio įstatymo 8 straipsnyje numatytiems LŠS uždaviniams įgyvendinti LŠS laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos pagrindais Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas centralizuotai valdyti perduotas valstybės nekilnojamasis turtas, jeigu:“. 2.
keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3¹ dalies 2 punkte vartojama formuluotė „administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas“, nepagrįstai nesusiaurintų įstatymo taikymo, nes pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį centralizuotai valdomą valstybės turtą sudaro ne tik administracinės paskirties pastatai, bet ir kitos paskirties objektai (pavyzdžiui, sandėliai, garažai, dirbtuvės), kurie Lietuvos šaulių sąjungos veiklai gali būti dar aktualesni nei administracinės paskirties pastatai. Toks reglamentavimas gali sukurti neaiškumą vertinant kitos paskirties centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus, todėl, siekiant teisinio aiškumo, šiame punkte siūlytina atsisakyti žodžių „administracinės paskirties“ ir nustatyti bendresnę nuostatą – „nėra numatytas naudoti patvirtintame centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projekte“. 3. Projekto 1 straipsniu pildomos keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3¹ dalies 3 punkto nuostata „prašomo ploto“ patikslintina, nurodant kokio objekto (pavyzdžiui, pastato, nekilnojamojo turto ar pan.) turimas omenyje. 4. Sistemiškai vertinant projekto 1 straipsniu pildomas keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3¹ ir 3² dalių nuostatas, pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo lieka neaišku, koks tiksliai subjektas – Vyriausybė ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – priims sprendimą dėl nekilnojamojo turto perdavimo Lietuvos šaulių sąjungai panaudos pagrindais.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad Lietuvos šaulių sąjungai laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos pagrindais valstybės turtas gali būti perduodamas turto valdytojų sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, siūlytina ir pildomose dalyse aiškiai įvardyti sprendimą priimantį subjektą bei aiškiai nustatyti, kad priimtas sprendimas (nepriklausomai nuo jį priėmusios institucijos) paskelbiamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo interneto svetainėje. 5. Vertinant projekto 1 straipsniu pildomų keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3¹ ir 3² dalių nuostatas, pažymėtina, kad, nors jose minimas reikalavimas pagrįsti prašomo panaudos termino proporcingumą bei nurodyti šį terminą priimamame sprendime, pačiame keičiamame įstatyme nėra nustatytas maksimalus tokio turto perdavimo panaudai terminas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas reguliavimas būtų specialioji norma, bendrosios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo taisyklės dėl maksimalių panaudos terminų (pavyzdžiui, leidžiančios turtą perduoti ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui) šiam išimtiniam atvejui nebus savaime taikomos. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo bei užtikrinti racionalų valstybės turto valdymą, siūlytina pildomoje 58 straipsnio 3² dalyje aiškiai įtvirtinti maksimalų centralizuotai valdomo nekilnojamojo turto perdavimo panaudai terminą. 6.
įstatymo 58 straipsnio 3² dalies nuostatos „alternatyvaus turto panaudojimo įvertinimas“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar turimas omenyje perduodamo turto alternatyvus panaudojimas, ar turimas omenyje alternatyvus turtas. Pastaruoju atveju nėra aišku, ar nuostata „alternatyvus turtas“ būtų suprantama, kaip turtas, kuris kaip alternatyva panaudos pagrindais perduodamam turtui, galėjo būti perduotas Lietuvos šaulių sąjungai, ar kažkaip kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostata tikslintina. 7. Projekto 1 straipsniu pildomos keičiamo įstatymo 58 straipsnio 3² dalyje po žodžio „priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 8. Siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsnio 2 dalies dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo kaip perteklinės, nes įpareigojimas Vyriausybei ir finansų ministrui dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų parengimo ir priėmimo jau nustatytas kartu teikiamame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XVP-1899). 9. Atsižvelgiant į Teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, keičiamo įstatymo 58 straipsnis viena po kita einančiomis 3¹ir 3² dalimis turėtų būti pildomas viena projekto 1 straipsnio dalimi, kurios pakeitimų esmė dėstytina taip:
„Papildyti 58 straipsnį 3¹ ir 3² dalimis:“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] E.
Mušinskis, tel. (0
5) 239 6356, el. p. [email protected]