uždaviniai
ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), kuriuo, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, buvo laikinai sumažintos valstybinio socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo ir ištarnauto laiko pensijos, valstybinės pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, rentos, kompensacinės išmokos, šalpos išmokos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Ekonomikos krizės padariniams suvaldyti valstybė laikinai sumažino asmenims jau paskirtas ir teisėtai priklausiusias išmokas. Dėl šio sprendimo finansinė valstybės našta buvo perkelta asmenims, kurių didelę dalį sudarė senyvo amžiaus, turintys negalią, netekę maitintojo ar dėl kitų socialinių aplinkybių tiems asmenims buvo reikalinga valstybės parama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime vertino Laikinojo įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties pensijos ir kitos Konstitucijos saugomos socialinės išmokos gali būti mažinamos tik laikinai, laikantis konstitucinių proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimų. Kartu Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti teisingą dėl tokių išmokų sumažinimo asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.
Nepaisant šios Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, klausimas dėl Laikinojo įstatymo taikymo metu asmenų patirtų praradimų kompensavimo ilgą laiką nebuvo išspręstas. Tik 2019 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymas Nr. XIII-2719 (toliau – Dalinio kompensavimo įstatymas). Šiuo įstatymu valstybė pripažino, kad dėl Laikinojo įstatymo taikymo asmenys patyrė finansinių praradimų, tačiau nustatė, kad kompensuojama tik 10 procentų asmeniui priklausančios neišmokėtos išmokos dalies. Vadinasi, praėjus dešimčiai metų nuo išmokų sumažinimo, asmenims1 buvo grąžinta tik nedidelė jų patirtų praradimų dalis, o likę 90 procentų nebuvo kompensuoti. Įstatyme taip pat nebuvo nustatyta nei aiški likusios sumos išmokėjimo perspektyva, nei galutinis terminas, iki kurio valstybė visiškai atsiskaitytų su teisę į kompensacijas turinčiais asmenimis. Dešimties procentų kompensacija negali būti laikoma visiškai teisingu ir galutiniu asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmu. Valstybė negali apsiriboti dalinės kompensacijos išmokėjimu ir likusią savo prievolės dalį palikti neapibrėžtam laikui. Toks reguliavimas neatitinka atsakingo valstybės valdymo ir asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Nuo Laikinojo įstatymo priėmimo jau praėjo daugiau kaip šešiolika metų, o nuo dalinio kompensavimo įstatymo priėmimo - daugiau kaip šešeri metai. Tačiau asmenys iki šiol nėra sulaukę visiško dėl jiems sumažintų išmokų patirtų praradimų kompensavimo.
Kiekvieni papildomi delsimo metai reiškia, kad mažėja asmenų, kurie patys sulauks jiems priklausančių sumų išmokėjimo. Dalis teisę į kompensacijas turėjusių asmenų jau yra mirę, todėl jų neišmokėtų kompensuojamųjų sumų klausimą tenka spręsti paveldėjimo tvarka. Priešingai, ilgas delsimas tik didina administracinę naštą, apsunkina teisės į kompensaciją įgyvendinimą ir lemia, kad išmoką vis rečiau gauna pats finansinius praradimus patyręs asmuo. Valstybės biudžeto poreikiai ir kiti finansavimo prioritetai savaime negali pateisinti neriboto valstybės prisiimtos ir įstatymu pripažintos prievolės vykdymo atidėjimo. Valstybė negali savo finansinių įsipareigojimų vykdymo nuolat nukelti socialiai pažeidžiamų asmenų sąskaita ir jų neišmokėtas sumas naudoti kitoms reikmėms, nenustatydama realaus bei galutinio atsiskaitymo termino. Todėl Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų išmokėjimo įstatymo projektu (toliau- Įstatymo projektas) siekiama užbaigti daugiau kaip dešimtmetį trunkantį dėl Laikinojo įstatymo taikymo atsiradusių asmenų finansinių praradimų kompensavimo procesą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti likusios neišmokėtos galutinės kompensuojamosios sumos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką bei aiškų galutinį valstybės įsipareigojimų įvykdymo terminą. Numatoma, kad likusi neišmokėta galutinės kompensuojamosios sumos dalis būtų išmokama 2027-2031 metais lygiomis dalimis rugpjūčio mėnesį.
Toks mechanizmas sudarytų galimybę valstybės finansinius įsipareigojimus vykdyti nuosekliai ir planuoti jų poveikį valstybės biudžetui, tačiau kartu užkirstų kelią tolesniam neapibrėžtam kompensavimo atidėjimui ir užtikrintų, kad asmenims arba jų paveldėtojams būtų išmokėta visa priklausanti kompensuojamoji suma. 2
rengėjai Įstatymo projekto parengimą inicijavo Seimo narys Ignas Vėgėlė. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Dalinio kompensavimo įstatymu asmenims buvo kompensuota 10 procentų neišmokėtų atitinkamų kompensacijų dalis dėl Laikinojo įstatymo taikymo. Šiuo metu nėra teisinio reguliavimo, kuriuo yra vykdomas tolimesnis kompensavimas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenims būtų kompensuota likusi 90 procentų dėl Laikinojo įstatymo ir Dalinio kompensavimo įstatymo taikymo neišmokėtos atitinkamos išmokos dalis. Likusi neišmokėta galutinės kompensuojamosios sumos dalis būtų išmokama 2027-2031 metais lygiomis dalimis kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį. Taip pat siūloma nustatyti likusios kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, prašymų ir dokumentų pateikimo terminus bei šių sumų išmokėjimą mirusių asmenų paveldėtojams. Priėmus Įstatymo projektą būtų užbaigtas dėl Laikinojo įstatymo taikymo asmenų patirtų finansinių praradimų kompensavimo procesas, užtikrintas teisėtų lūkesčių apsaugos principų įgyvendinimas. Kompensacijų išmokėjimą išdėsčius per penkerius metus, valstybė galėtų nuosekliai planuoti reikalingas biudžeto lėšas ir kartu nustatytu terminu galutinai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus asmenims arba jų paveldėtojams. 5.
priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, būtų sudaryta galimybė 2027-2031 metais išmokėti likusias dėl Laikinojo įstatymo ir Dalinio kompensavimo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtas kompensuojamųjų sumų dalis. Siūlomas teisinis reguliavimas turėtų teigiamą poveikį, nes būtų baigtas sumažintų išmokų kompensavimo procesas, užtikrintas išmokų gavėjų teisių įgyvendinimas ir sustiprintas jų pasitikėjimas valstybe. Įstatymą įgyvendinančioms institucijoms atsirastų papildoma administracinė našta, susijusi su likusių kompensuojamųjų sumų dalių apskaičiavimu, duomenų perdavimu ir išmokėjimu, tačiau šioms funkcijoms atlikti būtų naudojami institucijų turimi duomenys ir esamos išmokų administravimo sistemos. 3 Poveikio verslo sąlygoms, konkurencijai, kriminogeninei situacijai, korupcijai ir aplinkai nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Nėra. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
Įstatymo projekto keitimo ir papildymo įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2027 m. gegužės 1 d. nustato savivaldybių administracijoms skiriamų lėšų likusioms kompensuojamosioms sumoms mokėti planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką. 4 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iki 2027 m. kovo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Tiksliam Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingų Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo lėšų poreikiui nustatyti būtina gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir kitų atitinkamų išmokų mokėjimą administruojančių įstaigų duomenis apie bendrą dėl Laikinojo įstatymo taikymo likusių neišmokėtų išmokų sumą, jau išmokėtas kompensuojamąsias sumas, likusias mokėtinas sumas ir numatomas administravimo išlaidas.
Likusią kompensuojamąją sumą išmokant 2027–2031 metais lygiomis dalimis, kiekvienų metų lėšų poreikis sudarytų vieną penktadalį bendros mokėtinos sumos, papildomai įvertinus administravimo išlaidas. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „kompensavimas“, „valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos“, „maitintojo netekimo pensijos“, „ištarnauto laiko pensijos“,
„kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“, „valstybinės pensijos“, „kompensacinės išmokos teatrų
ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams“, „šalpos kompensacijos“, „slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos“, „Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinė renta“,
„valstybinė signataro renta“, „rentos buvusiems sportininkams“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Papildomi pagrindimai ir paaiškinimai neteikiami. Teikia:
5
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų išmokėjimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-06 Nr. XVP-1898 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pavadinimas turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką, taip pat į tai, kad projekto
išmokų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, likusių neišmokėtų sumų kompensavimo dydį, tvarką ir terminus, tikslintinas projekto pavadinimas – vietoj žodžio „išmokėjimo“ įrašytinas žodis „kompensavimo“. 2. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes: „likusi neišmokėta suma“, „likusi kompensuojama suma“ ir „kompensuojama suma“. 3.
aspektu, kad Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymu (toliau
įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų išmokų likusi kompensuojamoji suma yra lygi asmeniui paskirtos atitinkamos išmokos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo ir Dalinio kompensavimo įstatymo nuostatas“. Siūloma reguliavimo nuostata yra neaiški ir tikslintina kalbos požiūriu. Pastebėtina ir tai, kad Dalinio kompensavimo įstatymo 2 straipsnyje numatytas išmokų kompensuojamosios sumos dydis yra apibrėžtas procentais (suma lygi asmeniui paskirtos atitinkamos išmokos ir šios išmokos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, skirtumo 10 procentų), todėl svarstytina, ar siekiant aiškumo nereikėtų projekte likusios kompensuojamos sumos taip pat apibrėžti procentais. Taip pat atitinkamai siūlytina apibrėžti, kas yra likusi valstybinių pensijų kompensuojamoji suma. 6. Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlytina konkrečiau apibrėžti kas yra laikytina „lygiomis dalimis“, pvz., apibrėžiant šias dalis procentais. 7.
7Atsižvelgiant į nuo 2027 m. sausio 1 d.
įsigaliosiančias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12¹ straipsnio nuostatas, pagal kurias registro objektų duomenų rinkiniai tvarkomi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinėje sistemoje, projekto 3 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „registro duomenimis“ vartotina formuluotė „registro informacinės sistemos duomenimis“. 8. Projekto 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta, kad šiose dalyse nustatytais atvejais asmuo turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo ir teisės aktų nustatytais būdais patvirtinti savo tapatybę. Svarstytina, ar asmeniui būtina teikti dar vieną prašymą, jei asmuo jau pateikė prašymą pagal Dalinio kompensavimo įstatymo nuostatas. 9. Projekto 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad šiose dalyse nustatytais atvejais asmenims, pateikusiems prašymą, priklausančios kompensuojamos sumos išmokamos iki 2028 m. kovo 30 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kompensuojama suma išmokama lygiomis dalimis kiekvienų 2027-2031 metų rugpjūčio mėnesį, išskyrus projekto 3 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį paskutinė kompensuojamos sumos dalis išmokama tik 2031 metais ir siekiant projekto nuostatų suderinamumo, siūlytina projekto 3 straipsnio 4 ir 5 dalis patikslinti, nustatant kompensuojamos sumos mokėjimą dalimis, o paskutinį kompensuojamos sumos mokėjimą nustatyti 2031 metais. Taip pat siūlytina projekto 3 straipsnio 6 dalyje nurodyti konkrečią datą, iki kurios kompensuojamos sumos turi būti išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) šioje dalyje nurodytas turtas. 10.
būti nustatoma įstatymais, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsnio formuluotę, vietoj žodžių „pagal teisės aktus“ įrašant žodžius „pagal įstatymus“. 11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsnyje nurodomi kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, našlių, našlaičių pensijų ir kitų socialinių išmokų kompensavimo finansavimo šaltiniai, 6 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Kompensavimo finansavimo šaltinis“. 12. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimas paprastai siejamas su mėnesio pradžia, siūlytina projekto 7 straipsnio 1 dalyje vietoj datos „2027 m. kovo 31 d.“ įrašyti datą „2027 m. balandžio 1 d.“. Atitinkamai turėtų būti patikslinta ir šio straipsnio 2 dalis, kadangi visi įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo. 13. Atsižvelgiant į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų, bei į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas vidutinės trukmės konsoliduotasis biudžetas tvirtinamas pamečiui kiekvieniems 3 biudžetiniams metams, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Kliukienė, tel. (0
5) 209 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]