Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 6, 7, 10, 11, 13, 14, 18, 19, 22, 24, 28, 29, 34, 41-1, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 58, 59, 61 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1 ir 13-2 straipsniais įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
10, 11, 13, 14, 18, 19, 22, 24, 28, 29, 34, 41¹, 44, 45, 46, 47, 51,
2026 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 3 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Akcininko paskola – paskola, kurią alternatyvusis kolektyvinio
investavimo subjektas suteikia juridiniam asmeniui, kuriame jis tiesiogiai arba netiesiogiai turi ne mažiau kaip 5 procentus kapitalo arba balsavimo teisių, ir kurios negalima parduoti kitiems asmenims atskirai nuo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto turimų kapitalo priemonių – nuosavybės vertybinių popierių, obligacijų ir kitų finansinių priemonių, pagal savo pobūdį suteikiančių teisę į juridinio asmens kapitalą, pelną ir balsavimo teises, – tame pačiame juridiniame asmenyje.“
straipsnio 1 dalį laikyti 1¹dalimi. 3. Papildyti 3 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto kapitalas – visi
kapitalo įnašai ir nepareikalautasis numatytasis alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto kapitalas, apskaičiuoti remiantis sumomis, kurios gali būti investuojamos atskaičius visus mokesčius, įmokas ir išlaidas, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai padengia investuotojai, kai alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į paskolas.“
4Papildyti 3 straipsnį 3² dalimi:
„3².
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto paskolos suteikimas – visuma veiksmų, kuriuos atlikdamas alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjektas, kaip pirminis skolintojas, suteikia paskolą tiesiogiai arba netiesiogiai per kitą asmenį arba specialiosios paskirties bendrovę, kai toks asmuo ar bendrovė veikia alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto naudai arba jo interesais, o alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba jis pats prieš įgydamas paskolos suteikimo teisę dalyvauja priimant sprendimus dėl esminių paskolos sąlygų, įskaitant paskolos sumą, terminą, kainodarą, užtikrinimo priemones ar kitas paskolos struktūros ypatybes.“
5Pakeisti 3 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės priimančioji
valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdomi alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai, platinami šių subjektų investiciniai vienetai ar akcijos arba teikiamos šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–47 punktuose nurodytos paslaugos, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė, o tais atvejais, kai valdymo įmonė nėra įsteigta Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, – valstybė narė, kuri nėra referencinė valstybė narė.“
dalimi:
„13¹. Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas – kaip tai apibrėžta 2014 m.
liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012, su visais pakeitimais 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte.“
dalimi: „17¹.
Finansinį svertą taikantis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, kurio pozicijas jo valdymo įmonė padidina arba pasiskolindama grynųjų pinigų ar vertybinių popierių, arba taikydama finansinį svertą, susijusį su išvestinių finansinių priemonių pozicijomis, arba kitomis priemonėmis.“
8Papildyti 3 straipsnį 25¹ dalimi:
„25¹. Į paskolas investuojantis alternatyvusis kolektyvinio
investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, kurio pagrindinė investavimo strategija pagal steigimo dokumentus ar prospektą yra paskolų teikimas ir į paskolas investuojama daugiau kaip 50 procentų alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės arba kurio suteikiamų paskolų nominalioji vertė sudaro bent 50 procentų jo grynųjų aktyvų vertės.“
9Pakeisti 3 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas – juridinis asmuo, kurio
vienintelis tikslas – vykdyti pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, kaip tai apibrėžta 2008 m. gruodžio 19 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamente (EB) Nr. 24/2009 1075/2013 dėl finansinių priemonių korporacijų, sudarančių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (OL 2009 L 15, p. 1).“
10Papildyti 3 straipsnį 39¹ dalimi:
„39¹. Specialiosios paskirties bendrovė – juridinis asmuo, investuojantis į
alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją atitinkantį turtą, kurio nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teises, leidžiančias kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas yra įsigijęs.“
11Papildyti 3 straipsnį 39² dalimi:
„39².
Sutartinis kapitalo įsipareigojimas – investuotojo pagal investavimo sutartį ar kitą teisinį dokumentą prisiimtas teisiškai privalomas įsipareigojimas valdymo įmonės pareikalavimu įmokėti kapitalą į alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą.“
12Pakeisti 3 straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip:
„44. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip apibrėžiamos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, Ūkinių bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 su visais pakeitimais, 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB, su visais pakeitimais ir Reglamente (ES) 2022/2554.“
1Papildyti 4 straipsnio 3 dalį 5 punktu:
„5) bet kokių kitų funkcijų, kurias valdymo įmonė jau atlieka, ar veiklos,
kurią ji jau vykdo pagal šį straipsnį valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu, arba funkcijų ar veiklos, susijusių su paslaugomis, kurias valdymo įmonė teikia pagal šio straipsnio 3 dalį, atlikimo ar vykdymo, jeigu dėl tokių funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo kitiems asmenims galinti kilti interesų konflikto rizika yra tinkamai valdoma;“. 2.
2Papildyti 4 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) lyginamųjų indeksų administravimo pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)
2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, su visais pakeitimais;“. 3. Papildyti 4 straipsnio 3 dalį 7 punktu: „7) kredito administravimo veiklos pagal Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymą.“
4Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 4 punktu:
„4) paskolų suteikimo kolektyvinio investavimo subjekto vardu;“. 5. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 5 punktu: „5) specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų administravimo, kuris apima veiklą, susijusią su tokių subjektų veiklos organizavimu ir kasdieniu administravimu, įskaitant finansinės apskaitos tvarkymą, finansinių ataskaitų rengimą, pinigų srautų ir mokėjimų administravimą, sutarčių vykdymo priežiūrą, ryšių su investuotojais ir kitomis sandorio šalimis palaikymą ir kitų su šių subjektų tinkamu veikimu susijusių funkcijų atlikimą.“
6Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valdymo įmonė turi teisę savo veikloje, neperžengdama licencijoje jai nustatytų
teisių, pasitelkti priklausomus tarpininkus ir šiuo tikslu mutatis mutandis turi vadovautis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir
1–4 punktuose nurodytas investicines paslaugas, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 13, 14 straipsnyje, 16 straipsnyje, išskyrus 10 dalį, 17 straipsnio 1 dalyje ir 28–31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai.“
7Pakeisti 4 straipsnio 5¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„5¹.
Šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 14 straipsnio 10 12 dalyje nurodyti priklausomi tarpininkai suprantami kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie, veikdami išimtinai vienos valdymo įmonės vardu ir šiai įmonei esant visapusiškai ir besąlygiškai esant atsakingai už jos priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu, turi teisę teikti tik tas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, kurias turi teisę teikti ta valdymo įmonė pagal jai išduotą licenciją.“
straipsnio 6 dalį. 6. Valdymo įmonė gali teikti šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas paslaugas tik tuo atveju, jeigu jai išduotoje licencijoje numatyta galimybė teikti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas paslaugas. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kiekvieno kandidato į valdymo įmonės vadovo ir
investicinius sprendimus priimančio fizinio asmens pareigas (tuo atveju, kai yra sudarytas kolegialus investicinius sprendimus priimantis organas, – kiekvieno jį sudarančio asmens) (toliau – investicinius sprendimus priimantis asmuo) užpildytą ir jo parašu patvirtintą priežiūros institucijos nustatytos formos dokumentą (anketą) ir jame (joje) pateiktos informacijos pagrindimo dokumentus;, taip pat šių asmenų atliekamų funkcijų, pareigų, atskaitomybės (hierarchinės) ryšių ir sričių valdymo įmonės viduje ir už jos ribų aprašymą, laiko, kurį kiekvienas iš šių asmenų skiria kiekvienai atsakomybės sričiai, apžvalgą, žmogiškųjų ir techninių išteklių, kurie padeda vykdyti šių asmenų veiklą, aprašymą, valdymo įmonės pavadinimą ir juridinio asmens kodą;“. 2.
2Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) informaciją apie tiesioginius ir netiesioginius valdymo įmonės akcijų paketų savininkų tapatybę akcininkus ir dalyvius, turinčius kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, jų tapatybę (fizinių asmenų vardus, pavardes, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą), pilietybę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius duomenis) ir juridinių asmenų pavadinimus, kodus ir buveinės adresus) kiekvieno akcijų paketo savininko turimo akcijų paketo dydį, įskaitant turimų akcijų bendrą vertę, taip pat šių asmenų tinkamumą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį valdymo įmonės valdymą. Šiame punkte nurodyti duomenys pateikiami apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkus. Jeigu valdymo įmonės akcijų paketų savininkės yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, atskleidžiami duomenys fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo, jeigu valdymo įmonės akcijų paketų savininkės yra tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, atskleidžiami duomenys jų dalyvių – fizinių asmenų (jeigu valdymo įmonės akcijų paketą turinčios tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyviai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, atskleidžiami duomenys fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo);“. 3. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) veiklos planą, kuriame, be kita ko, yra aprašytos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikta juridinio asmens organizacinė struktūra, taip pat informacija, kaip bus užtikrinamas Reglamento (ES) Nr.
231/2013, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų laikymasis ir savo pareigų pagal Reglamento (ES) 2019/2088 3 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio
žmogiškųjų ir techninių išteklių, kuriuos valdymo įmonė naudos šiam tikslui, aprašymą;“. 4. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) informaciją apie susitarimus pavesti dalį valdymo funkcijų juridiniams ir, kai taikoma, fiziniams asmenims informaciją apie funkcijų perdavimo ir tolesnio jų perdavimo, įskaitant susitarimus, kuriais kitai įmonei (fiziniam asmeniui) pavedama atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, tvarką pagal šio įstatymo 14 straipsnį;.
Pateikiama informacija turi apimti bent šiuos duomenis:
a) juridinio asmens pavadinimą ir kodą, registruotą buveinę ir priežiūros instituciją, jeigu ji yra, arba fizinio asmens vardą, pavardę, pilietybę ir asmens kodą arba, jeigu asmens kodas nesuteiktas, – gimimo datą ir vietą;
b) išsamų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos darbuotojų ir techninių išteklių, kuriuos ji naudoja kasdienėms investicinių priemonių portfelio valdymo ar rizikos valdymo funkcijoms atlikti ir perduotų dalies valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, teikimo stebėsenai vykdyti, aprašą;
c) informaciją apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurį ji valdo arba ketina valdyti, – trumpą pavedamų investicinių priemonių portfelio valdymo funkcijų aprašymą, nurodant, ar šių funkcijų perdavimas yra dalinis ar visiškas, ir trumpą pavedamų rizikos valdymo funkcijų aprašymą, nurodant, ar šių funkcijų perdavimas yra dalinis ar visiškas;
d) periodinio išsamaus patikrinimo priemonių, kurias valdymo įmonė ketina taikyti perduotų dalies valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, teikimo stebėsenai vykdyti, aprašymą.“
Pateikiama informacija turi apimti bent šiuos duomenis:
a) juridinio asmens pavadinimą ir kodą, registruotą buveinę ir priežiūros instituciją, jeigu ji yra, arba fizinio asmens vardą, pavardę, pilietybę ir asmens kodą arba, jeigu asmens kodas nesuteiktas, – gimimo datą ir vietą;
b) išsamų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos darbuotojų ir techninių išteklių, kuriuos ji naudoja kasdienėms investicinių priemonių portfelio valdymo ar rizikos valdymo funkcijoms atlikti ir perduotų dalies valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, teikimo stebėsenai vykdyti, aprašą;
c) informaciją apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurį ji valdo arba ketina valdyti, – trumpą pavedamų investicinių priemonių portfelio valdymo funkcijų aprašymą, nurodant, ar šių funkcijų perdavimas yra dalinis ar visiškas, ir trumpą pavedamų rizikos valdymo funkcijų aprašymą, nurodant, ar šių funkcijų perdavimas yra dalinis ar visiškas;
d) periodinio išsamaus patikrinimo priemonių, kurias valdymo įmonė ketina taikyti perduotų dalies valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, teikimo stebėsenai vykdyti, aprašymą.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kandidatai į valdymo įmonės vadovus, investicinius sprendimus priimančius asmenis neatitinka šio Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 13 straipsnio 2 9 straipsnio 4 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų;“. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valdymo įmonės pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau 2013 m. birželio 26
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau
575/2013) 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.“
2Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą. 2) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais
metodais apskaičiuotą nuosavų lėšų poreikį. Šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi investicinėms bendrovėms-valdytojoms;
išdėstyti taip:
„5. Valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalies įsigijimui ir perleidimui mutatis mutandis taikomi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, laikantis šiame straipsnyje nustatytų terminų.“
2Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:
„6. Valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus
priimančių asmenų kandidatūrų vertinimui ir informacijos apie šių asmenų kandidatūras ar jų paskyrimą pateikimo priežiūros institucijai tvarkai mutatis mutandis taikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 9 straipsnio 4–9 dalių nuostatos, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir terminų.“
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) užtikrinti, kad valdymo įmonės turimi žmogiškieji ištekliai būtų pakankami jos veiklai vykdyti, valdymo įmonės vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys atitiktų šio straipsnio Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 9 straipsnio 2 4 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimusValdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai.
Valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka;“. 2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 21 punktu: „21) vykdydama investavimo į paskolas veiklą, įgyvendinti veiksmingą paskolų suteikimo politiką, procedūras ir procesus;“. 3. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 22 punktu: „22) šios dalies 9 punkte nustatytu tikslu, kai ji valdo investavimo į paskolas veiklą vykdančius kolektyvinio investavimo subjektus, įskaitant atvejus, kai tie kolektyvinio investavimo subjektai įgyja paskolos suteikimo teisę netiesiogiai per tarpininkus, specialiosios paskirties bendroves ar kitus asmenis, atlikti kredito rizikos vertinimą ir stebėseną, kurių procedūras reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūrėti ir prireikus atnaujinti;“. 4. Papildyti 13 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Nepaneigiant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, šio
straipsnio 1 dalies 21 ir 22 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi akcininkų paskolų teikimui, kai tokių paskolų nominalioji vertė neviršija 150 procentų kolektyvinio investavimo subjekto kapitalo.“
5Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 2 dalį. 2.
investicinius sprendimus priimantys asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas. Bent du iš jų turi turėti darbo patirties investavimo strategijų, kurias įgyvendintų jų valdomi kolektyvinio investavimo subjektai, srityje. Vertinant vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų nepriekaištingą reputaciją mutatis mutandis taikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 41 dalies nuostatos. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Papildyti 13 straipsnį 7¹ dalimi: „7¹.
Jeigu valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti kolektyvinio investavimo subjektą kito juridinio asmens iniciatyva, įskaitant atvejus, kai kitas juridinis asmuo inicijuoja kolektyvinio investavimo subjekto steigimą, priima sprendimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto valdymo perdavimo konkrečiai valdymo įmonei ar kitam valdytojui arba nustato jo investavimo strategiją, taip pat kai kolektyvinio investavimo subjektas naudoja kito juridinio asmens pavadinimą arba paskiria kitą fizinį asmenį ar įmonę, kurie turi teisę teikti atitinkamas paslaugas ir kuriems bus pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pagal šio įstatymo 14 straipsnį, valdymo įmonė, atsižvelgdama į interesų konflikto riziką, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo pavesti dalį funkcijų ar paslaugų priėmimo dienos, priežiūros institucijai turi pateikti įrodymais pagrįstus paaiškinimus apie šio straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 7 dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi. Pateikdama šią informaciją, valdymo įmonė nurodo veiksmus, kurių ji ėmėsi, kad išvengtų interesų konflikto dėl santykio su kitu juridiniu asmeniu rizikos. Jeigu interesų konflikto neįmanoma išvengti, valdymo įmonė privalo paaiškinti, kokiais būdais ir priemonėmis ji nustato, valdo, stebi ir, jei privaloma, atskleidžia aplinkybes, galinčias tapti interesų konflikto priežastimi.“
7Pakeisti 13 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kai alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė prisiima
riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka 2017 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL 2017 L 347, p. 35), su visais pakeitimais numatytų nustatytų reikalavimų, ji veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdama į investuotojų interesus.“
Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu: „13¹ straipsnis. Investavimo į paskolas veiklai taikomi reikalavimai
kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į paskolas, to kolektyvinio investavimo subjekto vienam paskolos gavėjui suteiktų paskolų bendra vertė neviršytų 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto kapitalo, jeigu paskolos gavėjas yra vienas iš šių subjektų:
1) finansų įstaiga, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje;
2) kolektyvinio investavimo subjektas;
3) suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai Reglamente (ES) Nr. 345/2013, Reglamente (ES) Nr. 346/2013 ir 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų su visais pakeitimais nustatytos skirtingos ribos, apribojimai ar sąlygos. 3.
paskolas investuojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinis svertas sudarytų ne daugiau kaip:
1) 175 procentus, kai kolektyvinio investavimo subjektas yra atvirojo tipo;
2) 300 procentų, kai kolektyvinio investavimo subjektas yra uždarojo tipo. 4. Į paskolas investuojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinis svertas išreiškiamas kaip to kolektyvinio investavimo subjekto pozicijos, apskaičiuotos pagal įsipareigojimų metodą, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 231/2013 6 straipsnyje, ir jo grynųjų aktyvų vertės santykis. 5. Skolinimosi susitarimai, kurie yra visiškai padengiami į paskolas investuojančio kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų sutartiniais kapitalo įsipareigojimais, nelaikomi pozicijomis šio straipsnio 4 dalyje nurodyto santykio apskaičiavimo tikslais. 6. Jeigu į paskolas investuojantis kolektyvinio investavimo subjektas nesilaiko šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytų reikalavimų ir jį valdanti valdymo įmonė to kontroliuoti negali, valdymo įmonė per tinkamą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo dienos, turi imtis priemonių, būtinų padėčiai ištaisyti, atsižvelgdama į paskolas investuojančio kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesus. 7. Nepaneigiant šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų priežiūros institucijos įgaliojimų, šio straipsnio 3–5 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi į paskolas investuojančiam kolektyvinio investavimo subjektui, kurio skolinimo veiklą sudaro tik paskolų akcininkams teikimas, jeigu tų paskolų nominalioji vertė neviršija 150 procentų to kolektyvinio investavimo subjekto kapitalo. 8.
8Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta 20 procentų investavimo riba:
1) taikoma iki kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose arba prospekte nurodytos datos, kuri turi būti ne vėlesnė kaip 24 mėnesiai nuo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų pirmo išleidimo dienos;
2) nebetaikoma, kai valdymo įmonė pradeda parduoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, kad išpirktų investuotojų turimus investicinius vienetus ar akcijas vykdant kolektyvinio investavimo subjekto likvidavimo procesą, ir
3) laikinai netaikoma, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto kapitalas padidinamas arba sumažinamas. 9. Šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga turi būti taikoma tiek, kiek tai būtina, siekiant tinkamai atsižvelgti į kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesus, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. 10. Nustatant šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytą taikymo datą atsižvelgiama į turto, kurį kolektyvinio investavimo subjektas investuoja, ypatumus ir savybes, įskaitant turto likvidumą, galimybę nustatyti turto rinkos vertę, investavimo terminus, investavimo strategiją ir rinkos veikimo ypatumus. Esant išskirtinėms aplinkybėms, priežiūros institucija, valdymo įmonei pateikus pagrįstą investavimo planą, gali leisti pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 12 mėnesių. 11.
investavimo subjektas neteiktų paskolų šiems subjektams:
1) valdymo įmonei arba jos darbuotojams;
2) kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui arba subjektams, kuriems tas depozitoriumas perdavė su kolektyvinio investavimo subjektu susijusias funkcijas pagal šio įstatymo 24 straipsnį;
3) fiziniam asmeniui ar kitai įmonei, kuriems valdymo įmonė perdavė dalį valdymo funkcijų ar paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pagal šio įstatymo 14 straipsnį, ar tos įmonės darbuotojams;
4) subjektui, priklausančiam tai pačiai įmonių grupei, kaip ir valdymo įmonė, išskyrus atvejus, kai tas subjektas yra finansų įstaiga, išimtinai finansuojanti paskolos gavėjus, kurie nėra nurodyti šios dalies 1–3 punktuose. 12. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į paskolas, visos iš paskolų gautos pajamos, atėmus visus leistinus mokesčius už jų administravimą, priskiriamos tam kolektyvinio investavimo subjektui. Visos sąnaudos ir išlaidos, susijusios su paskolos administravimu, atskleidžiamos pagal šio įstatymo 19 straipsnį. 13. Kolektyvinio investavimo subjektai negali teikti paskolų vartojimo kredito gavėjams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, taip pat vykdyti vartojimo kredito gavėjams suteiktų kreditų administravimo veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis draudimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kurie teikia paskolas vartojimo kredito gavėjams (tarpininkams) arba administruoja jiems suteiktus kreditus, investicinių vienetų ar akcijų platinimui Europos Sąjungoje. 14. Valdymo įmonė negali valdyti į paskolas investuojančių kolektyvinio investavimo subjektų, jeigu visa jų investavimo strategija arba jos dalis yra paskolų teikimas siekiant tas paskolas ar pozicijas perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. 15.
investavimo subjektas pasiliktų 5 procentus kiekvienos jo išduotos ir vėliau kitiems asmenims perduotos paskolos nominaliosios vertės. Ši kiekvienos paskolos procentinė dalis pasiliekama:
1) iki termino pabaigos – paskolų, kurių terminas yra iki 8 metų;
2) kitų paskolų – ne trumpesniam kaip 8 metų laikotarpiui. 16. Šio straipsnio 15 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, kai:
1) valdymo įmonė pradeda kolektyvinio investavimo subjekto turto pardavimo procesą, kad išpirktų investuotojų turimus investicinius vienetus arba akcijas vykdant kolektyvinio investavimo subjekto likvidavimo procesą;
2) kolektyvinio investavimo subjekto turtą parduoti būtina siekiant laikytis ribojamųjų priemonių, priimtų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį, arba produktams taikomų reikalavimų;
3) perleisti reikalavimo teisę į paskolą būtina, kad valdymo įmonė galėtų įgyvendinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją, veikdama geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesais, arba
4) reikalavimo teisė į paskolą perleidžiama dėl padidėjusios su paskola susijusios rizikos, kurią valdymo įmonė nustatė vykdydama šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytas pareigas ir valdydama riziką, o paskolos perėmėjas informuojamas apie su paskola susijusią padidėjusią riziką jam perleidžiant reikalavimo teisę į paskolą. 17. Priežiūros institucijos prašymu per jos nustatytą terminą valdymo įmonė įrodo, kad ji atitinka šio straipsnio 16 dalyje nustatytas sąlygas, leidžiančias netaikyti šio straipsnio 15 dalyje nustatyto reikalavimo. 18. Valdymo įmonė turi užtikrinti, kad jos valdomas į paskolas investuojantis kolektyvinio investavimo subjektas būtų uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas. 19.
netaikomas ir į paskolas investuojantis kolektyvinio investavimo subjektas gali būti atvirojo tipo, jeigu jį valdanti valdymo įmonė priežiūros institucijai gali įrodyti, kad kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo rizikos valdymo sistema yra suderinama su jo investavimo strategija ir išpirkimo politika. 20. Šio straipsnio 18 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai Reglamente (ES) Nr. 345/2013, Reglamente (ES) Nr. 346/2013 ir Reglamente (ES) 2015/760 nustatytos kitos ribos, apribojimai ar sąlygos. 21. Šio straipsnio nuostatos netaikomos informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investavimo į paskolas veiklą reglamentuoja Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas.“
Papildyti Įstatymą 13² straipsniu:
„13² straipsnis. Likvidumo valdymo priemonės ir jų taikymo
sąlygos 1.
Valdymo įmonė, valdanti atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektus, gali taikyti šias likvidumo valdymo priemones:
1) investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo sustabdymą, kai investuotojams laikinai neleidžiama prašyti išleisti ar išpirkti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų;
2) išpirkimo apribojimą – laikiną ir dalinį investicinių vienetų savininkų ar akcininkų teisės prašyti išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas apribojimą, kad investuotojai galėtų prašyti išpirkti tik tam tikrą savo investicinių vienetų ar akcijų dalį;
3) pranešimo laikotarpių pratęsimą, kai pranešimo laikotarpis, per kurį investicinių vienetų savininkai ar akcininkai turi įspėti valdymo įmonę, kad prašys išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas, pratęsiamas ir viršija minimalų laikotarpį, taikomą konkrečiam kolektyvinio investavimo subjektui;
4) išpirkimo mokestį – iš anksto nustatytą dydžių intervalą apimantį ir atsižvelgiant į likvidumo sąnaudas taikomą mokestį, kurį kolektyvinio investavimo subjektui moka investicinių vienetų savininkai ar akcininkai, kai prašo išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, ir kuriuo užtikrinama, kad investicinių vienetų savininkų ar akcininkų, tebeturinčių kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, atžvilgiu nebūtų nepagrįstai sudaromos nepalankios sąlygos;
5) kintamosios kainos nustatymą – iš anksto nustatytą mechanizmą, pagal kurį kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertė koreguojama taikant likvidumo sąnaudas atspindintį koeficientą (kintamąjį koeficientą);
6) dvejopos kainos nustatymą – iš anksto nustatytą mechanizmą, pagal kurį kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kainos nustatomos investicinio vieneto ar akcijos grynųjų aktyvų vertę pakoregavus taikant likvidumo sąnaudas atspindintį koeficientą;
7) apsaugos nuo gautinų sumų sumažėjimo mokestį – kolektyvinio investavimo subjekto taisyklėse ar steigimo dokumentuose nustatytą mokestį, kurį investicinių vienetų savininkas arba akcininkas moka kolektyvinio investavimo subjektui išleidžiant arba išperkant investicinius vienetus ar akcijas, kuriuo kompensuojamos kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo išlaidos, patirtos dėl to sandorio dydžio, ir kuriuo užtikrinama, kad kitų investicinių vienetų savininkų ar akcininkų atžvilgiu nebūtų nepagrįstai sudaromos nepalankios sąlygos;
8) išpirkimą natūra – kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto perdavimą vietoj grynųjų pinigų, siekiant patenkinti investicinių vienetų savininkų ar akcininkų pateiktus prašymus išpirkti investicinius vienetus ar akcijas;
9) atskirtąjį portfelį – tam tikro turto, kurio ekonominės ar teisinės savybės labai pasikeitė arba dėl išimtinių aplinkybių tapo neaiškios, atskyrimą nuo kito kolektyvinio investavimo subjekto turto.
Valdymo įmonė, valdanti atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektus, gali taikyti šias likvidumo valdymo priemones:
1) investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo sustabdymą, kai investuotojams laikinai neleidžiama prašyti išleisti ar išpirkti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų;
2) išpirkimo apribojimą – laikiną ir dalinį investicinių vienetų savininkų ar akcininkų teisės prašyti išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas apribojimą, kad investuotojai galėtų prašyti išpirkti tik tam tikrą savo investicinių vienetų ar akcijų dalį;
3) pranešimo laikotarpių pratęsimą, kai pranešimo laikotarpis, per kurį investicinių vienetų savininkai ar akcininkai turi įspėti valdymo įmonę, kad prašys išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas, pratęsiamas ir viršija minimalų laikotarpį, taikomą konkrečiam kolektyvinio investavimo subjektui;
4) išpirkimo mokestį – iš anksto nustatytą dydžių intervalą apimantį ir atsižvelgiant į likvidumo sąnaudas taikomą mokestį, kurį kolektyvinio investavimo subjektui moka investicinių vienetų savininkai ar akcininkai, kai prašo išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, ir kuriuo užtikrinama, kad investicinių vienetų savininkų ar akcininkų, tebeturinčių kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, atžvilgiu nebūtų nepagrįstai sudaromos nepalankios sąlygos;
5) kintamosios kainos nustatymą – iš anksto nustatytą mechanizmą, pagal kurį kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertė koreguojama taikant likvidumo sąnaudas atspindintį koeficientą (kintamąjį koeficientą);
6) dvejopos kainos nustatymą – iš anksto nustatytą mechanizmą, pagal kurį kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kainos nustatomos investicinio vieneto ar akcijos grynųjų aktyvų vertę pakoregavus taikant likvidumo sąnaudas atspindintį koeficientą;
7) apsaugos nuo gautinų sumų sumažėjimo mokestį – kolektyvinio investavimo subjekto taisyklėse ar steigimo dokumentuose nustatytą mokestį, kurį investicinių vienetų savininkas arba akcininkas moka kolektyvinio investavimo subjektui išleidžiant arba išperkant investicinius vienetus ar akcijas, kuriuo kompensuojamos kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo išlaidos, patirtos dėl to sandorio dydžio, ir kuriuo užtikrinama, kad kitų investicinių vienetų savininkų ar akcininkų atžvilgiu nebūtų nepagrįstai sudaromos nepalankios sąlygos;
8) išpirkimą natūra – kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto perdavimą vietoj grynųjų pinigų, siekiant patenkinti investicinių vienetų savininkų ar akcininkų pateiktus prašymus išpirkti investicinius vienetus ar akcijas;
9) atskirtąjį portfelį – tam tikro turto, kurio ekonominės ar teisinės savybės labai pasikeitė arba dėl išimtinių aplinkybių tapo neaiškios, atskyrimą nuo kito kolektyvinio investavimo subjekto turto. 2.
punktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektus valdanti valdymo įmonė, įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų likvidumo valdymo priemonių tinkamumą taikyti jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pasirinktai investavimo strategijai, likvidumo pobūdžiui ir išpirkimo politikai, pasirenka bent dvi likvidumo valdymo priemones iš šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų priemonių ir jas įtraukia į kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, kad galėtų jas taikyti atsižvelgdama į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesus. Valdymo įmonės pasirinktos likvidumo valdymo priemonės negali būti tik šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytos priemonės. 3. Neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, valdymo įmonė gali nuspręsti iš šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų likvidumo valdymo priemonių sąrašo pasirinkti tik vieną likvidumo valdymo priemonę ir ją taikyti savo valdomam kolektyvinio investavimo subjektui, jeigu tam kolektyvinio investavimo subjektui yra išduotas pinigų rinkos fondo veiklos leidimas pagal Reglamentą (ES) 2017/1131. 4. Valdymo įmonė įgyvendina išsamią bet kurios pasirinktos likvidumo valdymo priemonės taikymo ir taikymo sustabdymo politiką ir procedūras, taip pat nustato išsamią tokios priemonės taikymo ir administravimo tvarką. Valdymo įmonė apie pasirinktas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones ir išsamią priemonių taikymo ir taikymo sustabdymo politiką ir procedūras nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo konkrečių likvidumo valdymo priemonių pasirinkimo dienos, praneša priežiūros institucijai. 5.
gali būti taikoma tik tam, kad būtų įvykdytas profesionaliųjų investuotojų paprašytas išpirkimas, ir tik tokiu atveju, kai išpirkimas natūra atitinka kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto pro rata dalį. 6. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies nuostatą, išpirkimas natūra neturi atitikti kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto pro rata dalies, jeigu to kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik profesionaliesiems investuotojams arba to kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikos tikslas yra atkartoti tam tikro akcijų arba skolos vertybinių popierių indekso struktūrą ir tas kolektyvinio investavimo subjektas yra biržoje prekiaujamas fondas. 7. Valdymo įmonė, valdanti atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektus, siekdama apsaugoti investuotojų interesus, gali laikinai sustabdyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų išleidimą ir išpirkimą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba, jeigu tos priemonės įtrauktos į kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, taikyti kitas likvidumo valdymo priemones, pasirinktas iš šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose pateikto sąrašo, vadovaudamasi šio straipsnio 2–6 dalimis, arba sustabdyti šių priemonių taikymą. Valdymo įmonė, atsižvelgdama į kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesus, gali taikyti šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atskirtąjį portfelį. 8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytas priemones valdymo įmonė taiko tik išimtiniais atvejais, kai to reikia dėl susidariusių aplinkybių ir pateisinama atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesus. 9.
9Valdymo įmonė nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamos likvidumo valdymo
priemonės, nurodytos šios dalies 1 ir 2 punktuose, pasirinkimo arba jos taikymo sustabdymo dienos, informuoja priežiūros instituciją šiais atvejais:
1) kai valdymo įmonė taiko šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą likvidumo valdymo priemonę arba sustabdo jos taikymą;
2) kai valdymo įmonė taiko bet kurią šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytą likvidumo valdymo priemonę tokiu būdu, kuris neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų šios priemonės taikymo sąlygų, arba sustabdo šios priemonės taikymą. 10. Valdymo įmonė, prieš taikydama šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą likvidumo valdymo priemonę arba sustabdydama jos taikymą, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios likvidumo valdymo priemonės pasirinkimo arba jos taikymo sustabdymo dienos praneša priežiūros institucijai. 11. Valdymo įmonės priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijas, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir, jeigu kyla galima rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybą, įsteigtą 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europinės sisteminės rizikos valdybos įsteigimo su visais pakeitimais, apie visus pagal šio straipsnio 9 ir 10 dalis gautus pranešimus.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Valdymo įmonės teisė pavesti dalį
valdymo funkcijų kitam fiziniam asmeniui ar įmonei 1.
Valdymo įmonė turi teisę pavesti dalį valdymo funkcijų atlikti ar dalį šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų pavesti atlikti teikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei, turinčiai turintiems teisę atlikti atitinkamas funkcijas ar teikti atitinkamas paslaugas. Esminės valdymo funkcijos – investicinių priemonių portfelio valdymas, rizikos valdymas ir investicinių vienetų arba akcijų platinimas – gali būti pavestos atlikti tik kitai įmonei. Valdymo įmonė apie ketinimą pavesti atlikti dalį savo esminių valdymo funkcijų valdymo funkcijų ar teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų pavesti atlikti kitai kitam fiziniam asmeniui ar įmonei prieš įsigaliojant šiam susitarimui privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiantis fizinis asmuo ar įmonė ir jiems ketinamų pavesti esminių valdymo funkcijų sąrašas. nurodomi:
1) šį pavedimą priimsiantis fizinis asmuo (asmens vardas pavardė ir kiti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktyje nurodyti asmens duomenys) ar įmonė (įmonės pavadinimas, juridinio asmens kodas ir buveinės adresas);
2) jiems ketinamų pavesti valdymo funkcijų ar paslaugų sąrašas;
3) laikotarpis, kuriam ketinama pavesti atlikti atitinkamas funkcijas ar teikti atitinkamas paslaugas. 2.
įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų galima tik tuo atveju, jeigu:
objektyviomis priežastimis;
atlikti, o pavedimą priimsiančiai įmonei perduotą veiklą faktiškai vykdysiantys darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos, turi kvalifikaciją ir darbo patirties toje srityje, kurioje bus vykdomos pavedamos funkcijos ar teikiamos pavedamos paslaugos;
būti pavedamas tik toms įmonėms, kurios turi licenciją arba yra įregistruotos turtui valdyti ir kurioms taikomi tokie patys veiklos reikalavimai. Kai nurodytų sąlygų patenkinti nėra galimybės, su investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymu susijusios funkcijos gali būti perduodamos tik tuo atveju, jeigu gautas išankstinis valdymo įmonės priežiūros institucijos leidimas.
Toks pavedimas galimas tik tuo atveju, kai valdymo įmonės priežiūros institucija ir įmonės priežiūros institucija, įsikūrusi trečiojoje valstybėje, yra pasirašiusios susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
trukdyti veiksmingai valdymo įmonės priežiūrai, valdymo įmonės veiklai ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymui;
kompetentinga kompetentingi vykdyti atitinkamas funkcijas ir teikti atitinkamas paslaugas, kad ji jie buvo atidžiai atrinkta atrinkti ir kad valdymo įmonė gali veiksmingai nuolat stebėti perduotos veiklos vykdymą, bet kada pavedimą priėmusiai įmonei ar fiziniam asmeniui pateikti papildomus nurodymus ir nedelsdama atšaukti funkcijų pavedimą ar paslaugų pavedimą, kai tai būtina atsižvelgiant į dalyvių interesus;
straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų galima tik tuo atveju, jeigu:
interesams;
valdymo funkcijų ar teikti dalį paslaugų priėmusio fizinio asmens ar įmonės veiklą;
subjekto dalyvių interesai, duoti fiziniam asmeniui ar įmonei papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
paslaugas teiksiantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos, turi kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas;
leista pavesti atlikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei. 4. Valdymo įmonė nuolat tikrina kiekvieno pavedimą priėmusio fizinio asmens ar įmonės teikiamas paslaugas. 5. Valdymo įmonė negali perleisti investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo funkcijų:
kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams, nebent toks fizinis asmuo ar įmonė funkciškai ir hierarchiškai atskirtų savo investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo užduočių atlikimą nuo kitų savo vykdomų, valdymo įmonės arba kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesams galimai prieštaraujančių užduočių ir būtų tinkamai nustatyti, valdomi, stebimi ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams atskleisti galimi interesų konfliktai. 6.
6Įmonė, kuriai pavestos tam tikros valdymo įmonės esminės valdymo funkcijos,
gali perduoti bet kokią priimtą funkciją kokių funkcijų atlikimą ar paslaugų teikimą, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:
informavo priežiūros instituciją prieš įsigaliojant tolesnio funkcijų perdavimo ar paslaugų perdavimo susitarimams;
nustatytus reikalavimus;
laikomasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. 7. Jeigu pavedimą atlikti esmines valdymo funkcijas priėmusi įmonė priimtas funkcijas perduoda kitoms įmonėms, ji turi nuolat tikrinti tų įmonių teikiamas paslaugas. 8. Kai pavedimą atlikti esmines valdymo funkcijas priėmusi įmonė priimtas funkcijas ar paslaugas perduoda kitoms įmonėms, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 6, ir 7 ir 10 dalyse nustatytos sąlygos. 9. Kai šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo funkciją atlieka vienas ar keli platintojai, veikiantys savo vardu ir turintys teisę platinti finansines priemones Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta tvarka arba turintys teisę platinti draudimo principu pagrįstus investicinius produktus Draudimo įstatyme nustatyta tvarka, tokia jų veikla nėra laikoma funkcijų perdavimu ir šio straipsnio 1–8 dalys ir 10 dalis netaikomos, neatsižvelgiant į valdymo įmonės ir platintojo sudarytos sutarties nuostatas. 10. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad atlikdama šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas arba teikdama šio įstatymo 4 straipsnio
pavedimą priėmusio įmonės ar fizinio asmens statusą ar buveinės (nuolatinės gyvenamosios vietos) vietą. 911.
valdymo įmonė dalį savo funkcijų pavedė atlikti ar paslaugas teikti pavedė kitam fiziniam asmeniui ar įmonei, neatleidžia valdymo įmonės nuo atsakomybės už tinkamą jų atlikimą. Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei atlikti tiek savo funkcijų ar teikti tiek paslaugų, kad iš esmės jų nebeturėtų nebebūtų laikoma valdymo įmone arba šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų teikėja. Sprendžiant dėl atitikties šiam reikalavimui vadovaujamasi
(ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL 2013 L 83, p. 1), 82 straipsnyje nustatytais kriterijais. 1012. Kai valdymo įmonė savo veiklai vykdyti pasitelkia priklausomus tarpininkus, tai nėra laikoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos – rinkodaros, įskaitant platinimą, pavedimu. Valdymo įmonė visapusiškai ir besąlygiškai atsako už priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu.“
1Papildyti 18 straipsnio 1 dalį nauju 1 punktu:
„1) kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimą;“. 2. Buvusį 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikyti 1¹ punktu. 3.
3Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas investuoja
į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – turto, į kurį kolektyvinio investavimo subjektas gali investuoti, rūšių ir būdų, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas gali naudoti, visų su tuo susijusios rizikos rūšių, visų galiojančių investavimo apribojimų, aplinkybių, kuriomis kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę taikyti finansinį svertą, leidžiamų finansinio sverto tipų ir šaltinių, su jais susijusios rizikos, visų finansinio sverto taikymo apribojimų aprašą ir visus susitarimus dėl pakartotinio įkeisto turto ir turto naudojimo bei didžiausią finansinio sverto lygį, kurį valdymo įmonė turi teisę taikyti kolektyvinio investavimo subjekto vardu, taip pat informaciją apie finansuojamojo kolektyvinio investavimo subjekto ir pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų įsteigimo vietą, kai kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;“. 4. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo rizikos valdymo aprašą, įskaitant išpirkimo teises tiek įprastinėmis, tiek išskirtinėmis aplinkybėmis, esamų galiojančius išpirkimo susitarimus susitarimų su investuotojais ir pagal šio įstatymo 13² straipsnio 2–6 ir 8 dalis pasirinktas likvidumo valdymo priemones ir jų taikymo sąlygų aprašą;“. 5. Papildyti 18 straipsnio 1 dalį 13¹ punktu: „13¹) visų įmokų, mokesčių, išlaidų, kuriuos padengia valdymo įmonė ir kurie yra susiję su kolektyvinio investavimo subjekto valdymu ir turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai priskiriami konkrečiam kolektyvinio investavimo subjektui, sąrašą;“. 12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Valdymo įmonė turi nuolat atnaujinti ir padaryti prieinamą investuotojams ir priežiūros institucijai informaciją apie:
speciali tvarka dėl šio turto nelikvidumo;
taikomas rizikos valdymo sistemas tai rizikai valdyti įskaitant rinkos riziką, likvidumo riziką, sandorio šalies riziką, operacinę riziką ir kitas rizikas, pobūdį ir bendrą kolektyvinio investavimo subjekto naudojamo finansinio sverto dydį.;
4) suteiktų paskolų portfelio sudėtį;
5) visas įmokas, mokesčius, išlaidas, tiesiogiai ar netiesiogiai pritaikytus investuotojams, (ši informacija teikiama kartą per metus);
6) bet kokią patronuojančiąją įmonę, patronuojamąją įmonę ar specialiosios paskirties bendrovę, kurią valdymo įmonė pasitelkia kolektyvinio investavimo subjekto investicijų tikslais arba kuri pasitelkiama valdymo įmonės vardu (ši informacija teikiama kartą per metus).“
2Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 2) pagrindines turto, į kurį kolektyvinio investavimo subjekto turtas
buvo investuotas, rūšis;
3Papildyti 19 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) valstybių narių, kuriose valdymo įmonė arba jos vardu veikiantys subjektai faktiškai platina kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus arba akcijas, sąrašą.“
4Papildyti 19 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Priežiūros institucijai papildomai teikiama informacija apie funkcijų perdavimo tvarką, susijusi su investicinių priemonių portfelio valdymo arba rizikos valdymo funkcijomis, nurodant:
1) juridinio asmens, kuriam buvo pavestos valdymo funkcijos, pavadinimą, buveinę, ar jis turi glaudžių ryšių su valdymo įmone, ar turi licenciją arba yra turto valdymo tikslais reguliuojamas subjektas, jo priežiūros instituciją, taip pat įmonių, kurioms buvo pavestos valdymo funkcijos, juridinių asmenų kodus, siekiant pateiktą informaciją susieti su kitais priežiūros institucijos turimais arba viešai prieinamais duomenų šaltiniais;
2) valdymo įmonės darbuotojų, kurie atlieka kasdienes investicinių priemonių portfelio valdymo ar rizikos valdymo funkcijas, skaičių ir jų darbo laiką;
3) su perduotomis investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo funkcijomis susijusios veiklos sąrašą ir aprašą;
4) jeigu buvo perduota investicinių priemonių portfelio valdymo funkcija, kolektyvinio investavimo subjekto turto, kuriam taikoma su portfelio valdymo funkcija susijusi perdavimo tvarka, sumą ir procentinę dalį;
5) valdymo įmonės darbuotojų, kurie atsakingi už valdymo funkcijų perdavimo tvarkos stebėseną, skaičių ir jų darbo laiką;
6) valdymo įmonės atliekamų periodinių išsamaus patikrinimo peržiūrų, skirtų perduotai veiklai stebėti, skaičių ir datas, nustatytų problemų sąrašą ir, kai aktualu, priemonių, kurių imtasi toms problemoms spręsti, sąrašą ir datą, iki kurios tos priemonės turi būti įgyvendintos;
7) pavestų valdymo funkcijų tolesnio perdavimo tvarką, jeigu tokia tvarka nustatyta.
Priežiūros institucijai papildomai teikiama informacija apie funkcijų perdavimo tvarką, susijusi su investicinių priemonių portfelio valdymo arba rizikos valdymo funkcijomis, nurodant:
1) juridinio asmens, kuriam buvo pavestos valdymo funkcijos, pavadinimą, buveinę, ar jis turi glaudžių ryšių su valdymo įmone, ar turi licenciją arba yra turto valdymo tikslais reguliuojamas subjektas, jo priežiūros instituciją, taip pat įmonių, kurioms buvo pavestos valdymo funkcijos, juridinių asmenų kodus, siekiant pateiktą informaciją susieti su kitais priežiūros institucijos turimais arba viešai prieinamais duomenų šaltiniais;
2) valdymo įmonės darbuotojų, kurie atlieka kasdienes investicinių priemonių portfelio valdymo ar rizikos valdymo funkcijas, skaičių ir jų darbo laiką;
3) su perduotomis investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo funkcijomis susijusios veiklos sąrašą ir aprašą;
4) jeigu buvo perduota investicinių priemonių portfelio valdymo funkcija, kolektyvinio investavimo subjekto turto, kuriam taikoma su portfelio valdymo funkcija susijusi perdavimo tvarka, sumą ir procentinę dalį;
5) valdymo įmonės darbuotojų, kurie atsakingi už valdymo funkcijų perdavimo tvarkos stebėseną, skaičių ir jų darbo laiką;
6) valdymo įmonės atliekamų periodinių išsamaus patikrinimo peržiūrų, skirtų perduotai veiklai stebėti, skaičių ir datas, nustatytų problemų sąrašą ir, kai aktualu, priemonių, kurių imtasi toms problemoms spręsti, sąrašą ir datą, iki kurios tos priemonės turi būti įgyvendintos;
7) pavestų valdymo funkcijų tolesnio perdavimo tvarką, jeigu tokia tvarka nustatyta. Tokiu atveju pagal šios dalies 1, 3 ir 4 punktus teikiama informacija, susijusi su įmonėmis, kurioms toliau perduodamos valdymo funkcijos, ir informacija apie tolesnę, su perduotomis investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo funkcijomis susijusią, veiklą;
8) valdymo funkcijų perdavimo ir tolesnio perdavimo pradžios ir pabaigos laikotarpius.“ 5.
Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 2, 2¹ ir 3
dalyse nurodytos informacijos pateikimo tvarką.“
1Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valdymo įmonė, kurios buveinė yra registruota Lietuvos
Respublikoje, priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi teikia jai veiklos ataskaitas, kuriose, be kita ko, nurodo pagrindines rinkas, kurių nare ji yra ar kuriose ji aktyviai prekiauja, informaciją apie kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto priemones, kuriomis ji prekiauja savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų vardu, ir kiekvieno valdomo kolektyvinio investavimo subjektų subjekto pagrindines pozicijas ir turtą bei svarbiausias investicinių priemonių portfelio koncentracijas. Ta informacija apima reikalingus kodus, kad pateiktus duomenis apie kolektyvinio investavimo subjektą, jo turtą ir valdymo įmonę būtų galima susieti su kitais priežiūros institucijos turimais ar viešai prieinamais duomenų šaltiniais.“
taip:
„6) tais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 35
straipsnio 1 dalimi, kolektyvinio investavimo subjektas kontroliuoja į biržos prekybos sąrašus neįtrauktas bendroves, – tokių bendrovių verslo plėtros apžvalga, kurioje būtų numatyti visi svarbūs įvykiai, įvykę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos, bendrovės plėtros perspektyvos ir informacija apie savų akcijų įsigijimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme;“. 14 straipsnis.
dalimi:
„7¹. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalį, kolektyvinio investavimo subjekto
depozitoriumu gali būti kitoje valstybėje narėje įsteigta įstaiga, nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:
1) priežiūros institucija gavo pagrįstą valdymo įmonės prašymą leisti kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu paskirti kitoje valstybėje narėje įsteigtą įstaigą, kuriame matyti, kad Lietuvos Respublikoje neteikiamos depozitoriumo paslaugos, kuriomis galėtų būti veiksmingai užtikrinami kolektyvinio investavimo subjekto poreikiai, atsižvelgiant į jo investavimo strategiją, ir
2) kolektyvinio investavimo subjekto nacionalinėje depozitoriumo rinkoje bendra turto, patikėto saugoti, kaip nurodyta šio įstatymo 28 straipsnyje, kitoje valstybėje narėje įsteigtų alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir valdomų Europos Sąjungoje licencijuotų valdymo įmonių vardu, suma neviršija 50 milijardų eurų arba lygiavertės sumos bet kuria kita valiuta.“
2Papildyti 24 straipsnį 7²dalimi:
„7². Nustatant, ar tenkinama šio straipsnio 7¹ dalies 2 punkte
nustatyta sąlyga, į turtą, kuris patikėtas saugoti depozitoriumams, veikiantiems pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, ir depozitoriumų nuosavą turtą neatsižvelgiama.“
3Papildyti 24 straipsnį 7³dalimi:
„7³. Priežiūros institucija, nepaisydama to, kad tenkinamos šio straipsnio 7¹ ir 7² dalyse nurodytos sąlygos, tik kiekvienu konkrečiu atveju įvertinusi, ar kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybėje narėje, atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją, neteikiamos atitinkamos depozitoriumo paslaugos, priima sprendimą dėl kitoje valstybėje narėje įsteigto depozitoriumo paskyrimo.“
4Papildyti 24 straipsnį 7⁴dalimi:
„7⁴.
Priežiūros institucija, priėmusi teigiamą sprendimą dėl kitoje valstybėje narėje įsteigto depozitoriumo paskyrimo, apie tai informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.“
5Papildyti 24 straipsnį 7⁵dalimi:
„7⁵. Šio straipsnio 7¹–7⁴ dalys nedaro įtakos kitų šio
straipsnio nuostatų, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, taikymui.“
6Pakeisti 24 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Lietuvos Respublika, kurioje yra registruota trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, ir kitos valstybės narės, kuriose ketinama platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, yra su trečiąja valstybe, kurioje įsisteigęs depozitoriumas, pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių), ir kuri nėra paminėta 2024 m. vasario 20 d. Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo Nr. 6776/24 I priede;“. 7. Pakeisti 24 straipsnio 8 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) trečioji valstybė, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą;, nėra nustatyta kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes, su visais pakeitimais.“
8Papildyti 24 straipsnį 8¹ dalimi:
„8¹.
Šio straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos taikomos depozitoriumo paskyrimo metu. Jeigu trečioji valstybė, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas, yra nustatyta kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal Reglamentą (ES) 2016/1675 arba yra paminėta 2024 m. vasario 20 d. Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo Nr. 6776/24 I priede, po to, kai paskiriamas depozitoriumas, atsižvelgiant į investuotojų interesus, per tinkamą, ne ilgesnį negu 2 metai, laikotarpį paskiriamas naujas depozitoriumas.“
9Pakeisti 24 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros
institucijos atliktais vertinimais dėl kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo įsisteigimo vietos, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), su visais pakeitimais į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.“
Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Saugodamas finansines priemones, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos šios finansinės priemonės būtų registruojamos kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu depozitoriume atidarytose atskirose finansinių priemonių sąskaitose, vadovaujantis principais, nustatytais 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos direktyvos 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26), 16 straipsnyje, kad pagal taikytinus teisės aktus visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.“
1Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Depozitoriumas, pasirinkdamas kitą įmonę, jai
pavesdamas turto saugojimo funkciją, išskyrus atvejus, kai ta įmonė yra centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, veikiantis kaip centrinio vertybinių popierių depozitoriumo investuotojas, kaip apibrėžta 2016 m. lapkričio 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/392, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 papildomas centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklos leidimų išdavimo, priežiūros ir veiklos reikalavimų techniniais reguliavimo standartais, periodiškai peržiūrėdamas turto saugojimo funkcijos pavedimą ir stebėdamas įmonę, kuriai pavesta turto saugojimo funkcija, ir tokio pavedimo sąlygas, turi elgtis profesionaliai, apdairiai ir stropiai.“
2Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Depozitoriumo funkcijų pavedimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos. Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, veikiančio kaip centrinio vertybinių popierių depozitoriumo emitento, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/392, paslaugų teikimas nelaikomas depozitoriumo saugojimo funkcijų perdavimu. Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, veikiančio kaip centrinio vertybinių popierių depozitoriumo investuotojo, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/392, paslaugų teikimas laikomas depozitoriumo saugojimo funkcijų perdavimu.“
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vertindama šio straipsnio 1 dalyje numatytą riziką, priežiūros institucija
bendradarbiauja su kitų valstybių narių, trečiųjų valstybių, Europos Sąjungos finansų rinkų priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba, keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija ir nedelsdama ją teikia, jeigu priežiūros institucijos prižiūrima valdymo įmonė arba jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas gali kelti reikšmingą su sandorio šalimis susijusią sisteminę riziką kredito įstaigai, kitoms valstybėse narėse esančioms sisteminės svarbos įstaigoms arba kitos valstybės narės finansų sistemos stabilumui.“
Pakeisti 41¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pateikiamas išsamus pasiūlymas, netaikant jokių mokesčių ar atskaitymų, išpirkti visus tokius investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos turi investuotojai kitoje valstybėje narėje, išskyrus atvejus dėl uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir investicinių fondų, reglamentuojamų 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Reglamentu (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų su visais pakeitimais.
Šis pasiūlymas turi būti viešai skelbiamas investuotojui pateiktuose kolektyvinio investavimo subjekto dokumentuose nurodytoje interneto svetainėje bent 30 darbo dienų iki investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos, taip pat pateikiamas tiesiogiai arba per finansinius tarpininkus individualiai kiekvienam investuotojui, kurio tapatybė yra žinoma, toje valstybėje narėje;“. 19 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) teikti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–4 1–7 punktuose nurodytas paslaugas kitoje valstybėje narėje, jeigu valdymo įmonės licencijoje numatyta galimybė teikti atitinkamas paslaugas.“
2Pakeisti 44 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Valdymo įmonė, pirmą kartą ketinanti valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą
kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) teikti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–4 1–7 punktuose nurodytas paslaugas, priežiūros institucijai pateikia:“. 3. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) informaciją, kurioje valstybėje narėje ji ketina tiesiogiai ar per įsteigtą filialą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) teikti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–4 1–7 punktuose nurodytas paslaugas;“. 20 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teikti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–4 1–7 punktuose nurodytas paslaugas Lietuvos Respublikoje, jeigu valdymo įmonės licencijoje numatyta galimybė teikti atitinkamas paslaugas.“
1.
1Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Lietuvos Respublika ir trečiosios valstybės priežiūros
institucija yra pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių), ir ta trečioji valstybė nėra paminėta 2024 m. vasario 20 d. Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo Nr. 6776/24 I priede;“. 2. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kitos valstybės narės, kuriose valdymo įmonė ketina platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, ir trečioji valstybė, kurioje yra įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, yra pasirašiusios susitarimus, kurie visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriais užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių), įskaitant daugiašalius mokesčių susitarimus, ir ta trečioji valstybė nėra paminėta 2024 m. vasario 20 d. Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo Nr. 6776/24 I priede;“. 3. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) trečioji valstybė, kurioje yra įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą nustatyta kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal Reglamentą (ES) 2016/1675;“. 22 straipsnis.
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) trečioji valstybė, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą nustatyta kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal Reglamentą (ES) 2016/1675;“. 23 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Papildyti 51 straipsnį 13 dalimi:
„13. Jeigu trečioji valstybė, kurioje įsteigta valdymo
įmonė, valdanti trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, yra nustatyta kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal Reglamentą (ES) 2016/1675 arba yra paminėta 2024 m. vasario 20 d. Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo Nr. 6776/24 I priede ir ši aplinkybė paaiškėja po to, kai toje trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei išduodamas veiklos leidimas, ta valdymo įmonė, atsižvelgdama į investuotojų interesus, per ne ilgesnį kaip 2 metų laikotarpį privalo imtis atitinkamų priemonių, kurios yra būtinos jos trečiojoje valstybėje valdomų kolektyvinio investavimo subjektų padėčiai ištaisyti.“
Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priežiūros institucija kartą per 3 mėnesius informuoja Europos vertybinių
popierių ir rinkų instituciją apie pagal šį įstatymą išduotas ir panaikintas licencijas., taip pat apie duomenų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjektais, kuriuos valdo arba kurių investicinius vienetus ar akcijas Europos Sąjungoje platina licencijas pagal šį įstatymą turinčios valdymo įmonės, pakeitimus.“
1Papildyti 54 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹.
Trečiojoje valstybėje licenciją gavusi valdymo įmonė arba trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantys platinti investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, turi būti pasirašę susitarimą su Lietuvos Respublika dėl investicinių vienetų ar akcijų platinimo, kuris visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių). Trečioji valstybė, kurioje įsteigta valdymo įmonė arba kolektyvinis investavimo subjektas, neturi būti paminėta 2024 m. vasario 20 d. Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo Nr. 6776/24 I priede.“
2Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomų
kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje galimas tik tada, kai trečioji valstybė, kurioje įsteigta valdymo įmonė ir kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą. nustatyta kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal Reglamentą (ES) 2016/1675.“
Pakeisti 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų pardavimą
ir išpirkimą, įnašo įnešimą arba jo grąžinimą taikyti šio įstatymo 13² straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą likvidumo valdymo priemonę arba sustabdyti jos taikymą, siekiant apsaugoti investuotojų interesus ar esant išskirtinėms aplinkybėms, prieš tai pasikonsultavusi su valdymo įmone, taip pat jeigu esama rizikų investuotojų apsaugai arba finansiniam stabilumui, dėl kurių, remiantis pagrįstu ir subalansuotu vertinimu, būtina taikyti šią likvidumo valdymo priemonę arba sustabdyti jos taikymą;“. 27 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmens duomenys, kuriuos privalo tvarkyti arba ketina tvarkyti priežiūros
institucija, gali būti perduodami kitos valstybės narės priežiūros institucijai arba trečiosios valstybės priežiūros institucijai vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1).“
2Pakeisti 59 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Priežiūros institucija naudojasi savo įgaliojimais, siekdama bendradarbiauti
net tuo atveju, kai tiriama veikla nėra Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų pažeidimas.
Jeigu priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių įtarti, kad Lietuvos Respublikoje neprižiūrima valdymo įmonė vykdo ar įvykdė šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, ji apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir atitinkamoms valdymo įmonės buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, suteikdama kuo tikslesnę informaciją.“
3Papildyti 59 straipsnį 10 dalimi:
„10. Kai priežiūros institucija naudojasi įgaliojimais pagal šio įstatymo 58
straipsnio 3 dalies 1 punktą, ji apie tai informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir, jeigu kyla potenciali rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybą.“
4Papildyti 59 straipsnį 11 dalimi:
„11. Valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali
prašyti priežiūros institucijos pasinaudoti įgaliojimais pagal šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nurodydama prašymo priežastis ir apie tai pranešdama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir, jeigu kyla rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybai.“
5Papildyti 59 straipsnį 12 dalimi:
„12. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su šio straipsnio 11 dalyje nurodytu
prašymu, ji apie tai informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir, jeigu Europos sisteminės rizikos valdyba buvo informuota apie pateiktą prašymą pagal šio straipsnio 11 dalį, Europos sisteminės rizikos valdybą, nurodydamos nesutikimo priežastis.“
6Papildyti 59 straipsnį 13 dalimi:
„13.
Jeigu remdamasi pagal šio straipsnio 11 ir 12 dalis gauta informacija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija yra parengusi ir priežiūros institucijai pateikusi nuomonę dėl priežiūros institucijos naudojimosi įgaliojimais pagal šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tačiau gavusi nuomonę priežiūros institucija nesiima veiksmų arba neketina laikytis šios nuomonės, ji apie tai informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją, nurodydama savo veiksmų pagal gautą nuomonę nesiėmimo arba ketinimo nesilaikyti šios nuomonės priežastis.“
7Papildyti 59 straipsnį 14 dalimi:
„14. Valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija, kai ji
turi tam pagrįstų priežasčių, gali teikti prašymą priežiūros institucijai nedelsiant pasinaudoti įgaliojimais pagal šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2–7 punktų nuostatas, konkrečiai nurodydama savo prašymo priežastis ir apie tai pranešdama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir, jeigu kyla potenciali rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybai. Priežiūros institucija apie panaudotus įgaliojimus ir savo išvadas nedelsdama informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir, jeigu kyla potenciali rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybą.“
8Papildyti 59 straipsnį 15 dalimi:
„15.
Jeigu Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių manyti, kad būtina pasinaudoti šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2–7 punktuose nustatytais įgaliojimais, ji gali kreiptis į valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją, prašydama nedelsiant pasinaudoti šiais įgaliojimais, konkrečiai nurodydama prašymo priežastis, apie tai turi informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir, jeigu kyla potenciali rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybą.“
9Papildyti 59 straipsnį 16 dalimi:
„16. Kai Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto
depozitoriumu paskirtas kitoje valstybėje narėje įsteigtas depozitoriumas, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 7¹ dalyje, ir jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad depozitoriumas atlieka ar atliko šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitos valstybės narės, kurioje depozitoriumas įsteigtas, priežiūros institucijai, suteikdama joms visą su tuo susijusią informaciją. Informaciją gavusi priežiūros institucija imasi atitinkamų veiksmų ir informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją bei pranešimą pateikusią priežiūros instituciją apie tokių veiksmų rezultatus. Ši dalis nedaro įtakos kitiems priežiūros institucijos įgaliojimams.“
10Papildyti 59 straipsnį 17 dalimi:
„17. Priežiūros institucija dalijasi su depozitoriumo buveinės valstybės narės
priežiūros institucijomis visa informacija, kuri yra svarbi tų institucijų naudojimuisi priežiūros institucijos įgaliojimais.“
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovais, investicinius sprendimus priimančiais asmenimis išrenkami arba vadovų, investicinius sprendimus priimančių asmenų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šio Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 13 straipsnio 2 9 straipsnio 4 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų;“. 29 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir
kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/927.“
2Pakeisti Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/927.“
3Papildyti Įstatymo priedą 15 punktu:
„15. 2024 m. kovo 13 d.
Tarybos direktyva (ES) 2024/927, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2011/61/ES ir 2009/65/EB, kiek tai susiję su funkcijų perdavimo susitarimais, likvidumo rizikos valdymu, priežiūros ataskaitų teikimu, depozitoriumo bei saugojimo paslaugų teikimu ir alternatyvaus investavimo fondų paskolų išdavimu.“
dalį, įsigalioja 2026 m. spalio 16 d. 2. Šio įstatymo 12 ir 13 straipsniai įsigalioja 2027 m. balandžio 16 d. 3. Lietuvos bankas iki 2026 m. spalio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valdymo įmonės, valdančios į paskolas investuojančius alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus iki 2024 m. balandžio 15 d., iki
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13¹ straipsnio 1–10 ir 18 dalių nuostatas. 5. Valdymo įmonės, valdančios alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2026 m. spalio 15 d., laikomos atitinkančiomis šiuo įstatymu keičiamo Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13¹ straipsnio 1–10 ir 18 dalyse nustatytus reikalavimus, kuriems įgyvendinti būtinas atitinkamų veiklos procesų, investavimo strategijos, steigimo ar kitų dokumentų pakeitimas, tačiau šie reikalavimai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo 2026 m. spalio 16 d. 6.
subjekto vienam skolininkui suteiktų paskolų vertė arba to kolektyvinio investavimo subjekto finansinis svertas viršija šiuo įstatymu keičiamo Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13¹straipsnio
subjektus valdančios valdymo įmonės nedidina to dydžio arba finansinio sverto. Jeigu alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto vienam skolininkui suteiktų paskolų vertė arba finansinis svertas yra mažesni už šiuo įstatymu keičiamo Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13¹straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas ribas, tuos alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus valdančios valdymo įmonės nedidina to dydžio arba finansinio sverto virš tų ribų. 7. Valdymo įmonės, valdančios į paskolas investuojančius alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus, kurie įsteigti iki 2024 m. balandžio 15 d. ir kurie po šio termino nesukaupia papildomo kapitalo, laikomos atitinkančiomis šiuo įstatymu keičiamo Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13¹ straipsnio 1–10 ir 18 dalių nuostatas. 8. Neatsižvelgdamos į šio straipsnio 3–6 dalių nuostatas, valdymo įmonės, valdančios į paskolas investuojančius alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus iki 2024 m. balandžio 15 d., gali pasirinkti taikyti šiuo įstatymu keičiamo Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13¹ straipsnio 1–10 ir 18 dalių nuostatas, jeigu apie tai praneša Lietuvos bankui. 9.
kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus iki 2024 m. balandžio 15 d., gali ir toliau valdyti tokius kolektyvinio investavimo subjektus, neužtikrindamos atitikties šiuo įstatymu keičiamo Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 21 punkto ir 13¹ straipsnio 11–15 dalių nuostatoms, kiek tai susiję su šiomis paskolomis. 10. Valdymo įmonės, valdančios alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2026 m. spalio 15 d., laikomos atitinkančiomis šiuo įstatymu keičiamo Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 21 punkte ir 13¹ straipsnio 11–15 dalyse nustatytus reikalavimus, kuriems įgyvendinti būtinas atitinkamų veiklos procesų, investavimo strategijos, steigimo ar kitų dokumentų pakeitimas, tačiau šie reikalavimai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo 2026 m. spalio 16 d. 11. Iki 2026 m. spalio 15 d. pradėtoms, bet nebaigtoms vykdyti alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo ir leidimų suteikimo procedūroms taikomos iki 2026 m. spalio 15 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos, kol šios procedūros bus užbaigtos. 12. Iki 2026 m. spalio 15 d. pradėtos, tačiau nebaigtos vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų ir valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo vertinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. spalio 15 d. galiojusias Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XVP-1893-XVP-1896 Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
22, 24, 28, 29, 34, 41¹, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 58, 59, 61
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 6, 7, 10, 11, 13, 14, 18, 19, 22, 24, 28, 29, 34, 41¹, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 58, 59, 61 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ ir 13²straipsniais įstatymo projektas (toliau – AKISVĮ projektas), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 21, 27, 28, 30¹, 37, 52, 79, 86, 164, 165, 166, 171, 172 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹straipsniu įstatymo projektas (toliau – KISĮ projektas), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr.
XII-376 6, 9, 11, 12, 13, 16 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IISKISĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 31, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XV-847 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/927, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2011/61/ES ir 2009/65/EB, kiek tai susiję su funkcijų perdavimo susitarimais, likvidumo rizikos valdymu, priežiūros ataskaitų teikimu, depozitoriumo bei saugojimo paslaugų teikimu ir alternatyvaus investavimo fondų paskolų išdavimu, nuostatas. Teikiamų Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti aiškų, nuoseklų ir visame kolektyvinio investavimo subjektų sektoriuje vienodą teisinį reguliavimą, suderintą su kitų finansų rinkos dalyvių reguliavimu, ir sudaryti prielaidas efektyvesniam priežiūros procesų organizavimui. Direktyva (ES) 2024/927 yra svarbi Europos Sąjungos (toliau – ES) teisinio reguliavimo paketo dalis, kuria siekiama užtikrinti aukšto lygio investuotojų interesų apsaugą, finansinį stabilumą, ES vidaus rinkos vientisumą ir sklandų kolektyvinio investavimo subjektų rinkos veikimą. Direktyva (ES) 2024/927 taip pat siekiama suvienodinti skirtingose ES valstybėse narėse taikomus nacionalinio reguliavimo standartus, trukdančius sukurti veiksmingą Europos alternatyvaus investavimo fondų vidaus rinką, tinkamai įvertinti riziką, užtikrinti vienodą investuotojų apsaugos lygį visoje ES ir kartu užtikrinti taikomų reguliavimo standartų teisinį aiškumą ir tikrumą.
Šiam tikslui buvo atlikti atitinkami 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010, ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo pakeitimai, susiję su funkcijų perdavimu, likvidumo rizikos valdymu, duomenų ataskaitų teikimu rinkos stebėjimo tikslais ir depozitoriumų reguliavimu, o Direktyva 2011/61/ES, be kita ko, buvo iš dalies pakeistos reguliavimo taisyklės dėl į paskolas investuojančių kolektyvinio investavimo subjektų veiklos ir galimybės naudotis depozitoriumo paslaugomis tarpvalstybiniu lygiu.
Be to, tam tikrais pakeitimais (Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo (toliau – AKISVĮ) 11 ir 13 straipsnių pakeitimas, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) 9 ir 10 straipsnio pakeitimas) ir Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – IISKISĮ) 11 ir 12 straipsnių pakeitimas) siūloma suvienodinti ir patikslinti kolektyvinio investavimo subjektų sektoriuje taikomus procesus, susijusius su valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų derinimu bei kvalifikuotųjų įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalies įsigijimo vertinimu priežiūros institucijoje – Lietuvos banke. Šiuo metu skirtinguose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytos analogiškos, tačiau ne visais atvejais tarpusavyje suderintos procedūros, kurios praktikoje lemia nevienodą taikymą, skirtingą terminų skaičiavimą ir perteklinę administracinę naštą.
Šių pakeitimų rengimą taip pat paskatino poreikis įtvirtinti proporcingą ir rizika grindžiamą požiūrį į vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų vertinimą, sudarant galimybę asmenims, kurių kandidatūros jau buvo įvertintos ir kurioms priežiūros institucija buvo pritarusi, kai nėra pasikeitusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos jų tinkamumui be pakartotinių procedūrų keisti pareigas toje pačioje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytoje arba būti pakartotinai paskirtais toms pačioms pareigoms, nereikalaujant išankstinio priežiūros institucijos pritarimo, tačiau nustatant pareigą apie paskyrimą pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. +370 607 92 083) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė, tel. +370 690 32 016, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ieva Vaštakaitė (tel. +370 633 27 475, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų bei kolektyvinio investavimo subjektų veiklos sąlygas ir tvarką bei šios veiklos valstybinės priežiūros standartus nustato AKISVĮ, KISĮ ir IISKISĮ. AKISVĮ, KISĮ ir IISKISĮ nustato priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas prižiūrint valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų veiklą, poveikio priemones už AKISVĮ, KISĮ ir IISKISĮ pažeidimus bei šių poveikio priemonių taikymo pagrindus ir kt. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Su Direktyvos (ES) 2024/927 perkėlimu susiję pakeitimai AKISVĮ pakeitimai AKISVĮ vartojamų sąvokų pakeitimas ar papildymas (AKISVĮ 3 straipsnio pakeitimas)
3 straipsnis papildomas naujomis sąvokomis: „akcininko paskola“,
„alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto kapitalas“, „centrinis
vertybinių popierių depozitoriumas“, „finansinį svertą taikantis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas“, „į paskolas investuojantis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas“, „paskolos suteikimas arba paskolos suteikimo procesas“, „specialiosios paskirties bendrovė“, „sutartinis kapitalo įsipareigojimas“, taip pat patikslinamos kai kurios AKISVĮ jau esančios sąvokos. Patikslinamos funkcijos, kurias leidžiama vykdyti valdymo įmonei (AKISVĮ 4 straipsnio pakeitimas) Pakeitimu nustatoma, kad valdymo įmonė gali atlikti papildomas alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui teikiamas funkcijas ir vykdyti veiklas, įskaitant lyginamųjų indeksų administravimo veiklą, kredito administravimo veiklą, paskolų suteikimo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto vardu veiklą bei specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų administravimo veiklą, taip pat atlikti bet kokias kitas funkcijas ar vykdyti veiklą, kurią valdymo įmonė jau atlieka ar vykdo savo valdomo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu, jei bet kokia galima interesų konflikto rizika yra tinkamai suvaldyta. Pažymėtina, kad AKISVĮ
atlikti naujas funkcijas ar vykdyti veiklą, kurios nėra numatytos jos licencijoje. Bet kokios šiame punkte nurodytos funkcijos ar veikla gali būti atliekamos ar vykdomos tik tuo atveju, jeigu jos yra įtrauktos į priežiūros institucijos valdymo įmonei išduotą licenciją ir atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Užtikrinama investuotojų interesų apsauga valdymo įmonės funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo atveju ir stiprinamas priežiūros institucijų vaidmuo šioje srityje (AKISVĮ 6, 14, 19 straipsnių pakeitimas) AKISVĮ pakeitimu užtikrinimas didesnis valdymo funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo taisyklių aiškumas bei šių funkcijų ar paslaugų perdavimo praktikos skaidrumas. Taip pat užtikrinama, kad kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai laikytųsi aukštų valdymo funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo standartų. AKISVĮ 6 straipsnio pakeitimu nustatomas reikalavimas valdymo įmonėms priežiūros institucijai pateikti išsamią informaciją apie pavedamas valdymo funkcijas ar paslaugas. Ši informacija turės apimti duomenis apie kiekvieną asmenį, kuriam pavedamos valdymo funkcijos ar paslaugos, – jei tai juridinis asmuo, nurodomas jo pavadinimas, juridinio asmens kodas, įsisteigimo vieta ir priežiūros institucija, o jei fizinis asmuo, – vardas, pavardė, asmens kodas ir pilietybė. Taip pat turės būti pateikiamas žmogiškųjų ir techninių išteklių, kuriuos valdymo įmonė naudoja kasdienėms investicinių priemonių portfelio ar rizikos valdymo užduotims vykdyti bei pavestų valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų teikimo stebėsenai vykdyti, aprašas. Valdymo įmonės turės nurodyti informaciją apie kiekvieną valdomą ar ketinamą valdyti alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą, įskaitant glaustą pavestų investicinių priemonių portfelio ir rizikos valdymo funkcijų aprašymą ir informaciją, ar funkcijos pavestos iš dalies, ar visiškai. Be kita ko, turės būti pateikiamas periodinių patikrinimo priemonių, kuriomis valdymo įmonė užtikrina perduotų valdymo funkcijų ar paslaugų kontrolę, aprašymas.
Galiausiai patikslinami reikalavimai, taikomi informacijai apie kandidatus į valdymo įmonės vadovo ir investicinius sprendimus priimančių asmenų pareigas, numatant pareigą pateikti jų funkcijų, atsakomybės sričių, atskaitomybės ryšių ir veiklai skiriamų išteklių aprašymą. Be to, nustatoma pareiga veiklos plane pateikti informaciją apie tai, kaip valdymo įmonė užtikrins pareigų vykdymą pagal 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852, įskaitant tam skiriamus žmogiškuosius ir techninius išteklius. AKISVĮ 14 straipsnio pakeitimu įtvirtinama išimtis, kad jeigu alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platina platintojai, kurie veikia savo vardu ir turi teisę platinti finansines priemones pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą (toliau – FPRĮ) arba draudimo pagrindu teikiamus investicinius produktus pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą, tokia veikla nėra laikoma valdymo funkcijų perdavimu. Taip pat patikslinama AKISVĮ 14 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad valdymo įmonė privalo prieš įsigaliojant susitarimui informuoti priežiūros instituciją apie ketinimą pavesti ne tik esmines valdymo funkcijas, bet ir bet kurias kitas valdymo funkcijas ar šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas paslaugas kitam fiziniam asmeniui ar įmonei. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti išsamesnį priežiūros institucijos informavimą apie valdymo įmonės funkcijų ar paslaugų perdavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai priežiūrai.
AKISVĮ 19 straipsnio pakeitimu suteikiama teisė priežiūros institucijai gauti išsamią informaciją apie investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo funkcijų perdavimą, stebėti šių funkcijų vykdymą, vertinti susijusias rizikas ir užtikrinti investuotojų interesų apsaugą. Patikslinami reikalavimai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims (AKISVĮ 11 ir 13 straipsnių pakeitimas) AKISVĮ projektu įtvirtinama valdymo įmonės pareiga, kai alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas valdomas kito juridinio asmens iniciatyva ar su ja susijusiais pagrindais, per nustatytą terminą pateikti priežiūros institucijai informaciją ir paaiškinimus dėl interesų konflikto rizikos valdymo, užtikrinant skaidrų tokių situacijų vertinimą ir kontrolę. Siūloma pripažinti netekusia galios AKISVĮ 13 straipsnio 2 dalį, nes alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims taikomi reikalavimai išsamiai reglamentuoti AKISVĮ 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte, todėl atskira nuostata laikytina pertekline ir dubliuojančia galiojantį reguliavimą. Taip pat siūloma AKISVĮ 11 straipsnio 6 dalį patikslinti, siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį reguliavimą ir aiškų nuostatų taikymą, numatant, kad vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų vertinimui bei informacijos apie jų paskyrimą pateikimui priežiūros institucijai mutatis mutandis taikomos KISĮ 9 straipsnio 4–9 dalių nuostatos.
Įtvirtinamos naujos taisyklės į paskolas investuojantiems alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams (AKISVĮ papildymas 13¹ straipsniu) AKISVĮ papildomas nauju straipsniu, kuriuo nustatomos bendros minimalios taisyklės alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams, tiesiogiai investuojantiems į įmonėms teikiamas paskolas. Pakeitimai sudarys sąlygas į paskolas investuojantiems kolektyvinio investavimo subjektams veikti tarptautiniu lygiu ir užtikrins, kad jie galėtų būti alternatyvus bankų teikiamoms paskoloms finansavimo šaltinis įmonėms. Be kita ko, siekiant valdyti riziką, susijusią su tokiu skolinimu, nustatomi reikalavimai valdymo įmonėms įgyvendinti veiksmingą paskolos suteikimo, paskolos rizikos vertinimo ir paskolų portfelio stebėjimo politiką, procedūras ir procesus, taip pat nustatomi suteikiamų paskolų sumos vienam skolininkui apribojimai, įtvirtinamas draudimas skolinti valdymo įmonei ar jos darbuotojams, depozitoriumui, fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems pavestos valdymo įmonės funkcijos ar paslaugos, ir kt. Įtvirtinamas likvidumo valdymo priemonių sąrašas (AKISVĮ papildymas 13² straipsniu, 18 straipsnio pakeitimas) Siekiant sudaryti sąlygas atvirojo tipo alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams efektyviau valdyti likvidumo riziką ir atsižvelgti į Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau – ESRB) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (toliau – ESMA) rekomendacijas, nustatomas konkretus likvidumo valdymo priemonių (angl. liquidity management tools) sąrašas.
Valdymo įmonės, valdančios atvirojo tipo alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus, turės iš konkretaus nustatyto sąrašo pasirinkti bent dvi likvidumo valdymo priemones ir jas įtraukti į savo valdomo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus. Šias priemones jos galės taikyti ar sustabdyti jų taikymą atsižvelgdamos į poreikį ir investuotojų interesus. Kartu sustiprinami priežiūros institucijų įgaliojimai koordinuoti veiksmus, susijusius su likvidumo valdymo priemonių taikymu, (AKISVĮ 58 straipsnio pakeitimas). Įtvirtinama galimybė priežiūros institucijai leisti alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams įsigyti depozitoriumo paslaugas kitose ES valstybėse narėse (24 straipsnio pakeitimas) Šiuo metu Lietuvos depozitoriumų rinka nėra pakankamai išvystyta, o depozitoriumo paslaugų poreikis gerokai viršija šių paslaugų pasiūlą, todėl rinkos dalyviams kyla problemų dėl depozitoriumo paslaugų pasiekiamumo. Negana to, ribotos pasirinkimo galimybės ir konkurencijos nebuvimas didina šių paslaugų kainą. Siekiant spręsti šias problemas AKISVĮ įtvirtinamos nuostatos, sudarysiančios galimybę priežiūros institucijai leisti alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus valdančioms valdymo įmonėms įsigyti depozitoriumo paslaugų kitose ES valstybėse narėse.
Patikslinamos nuostatos dėl priežiūros institucijai teikiamų ataskaitų (AKISVĮ 22 straipsnio pakeitimas) Pakeitimu išplečiamas priežiūros institucijai teikiamų ataskaitų turinys ir užtikrinama, kad priežiūros institucija gautų išsamesnius duomenis apie kiekvieną valdymo įmonės valdomą alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą bei jo turtą, kuriuos būtų galima lengvai susieti su kitais priežiūros institucijos turimais ar viešai pateikiamais duomenų šaltiniais. Kartu sumažinama valdymo įmonėms tenkanti administracinė našta, nes pašalinamas neveiksmingas ir perteklinis ataskaitų, kuriose teikiama vienoda informacija, teikimo dubliavimas. Užtikrinamas sklandus saugojimo grandinės veikimas (AKISVĮ 29, 37 straipsnių pakeitimas) Pakeitimais įtvirtinama, kad saugojimo grandinėje esantys centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (toliau – CVPD) būtų laikomi depozitoriumo įgaliotiniais. Tai sudarys galimybę depozitoriumams gauti reikiamą informaciją apie portfelio judėjimą ir atlikti priežiūros pareigas, kai alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas CVPD. Tokiu būdu taip pat bus panaikinta reguliavimo spraga, trukdanti depozitoriumams tinkamai vykdyti savo pareigas, dėl ko galėtų nukentėti investuotojų interesai.
Stiprinamas priežiūros institucijų bendradarbiavimas (AKISVĮ 34, 53, 56, 59 straipsnių pakeitimas)
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priežiūros institucijos pareiga bendradarbiauti ir keistis informacija su kitų ES valstybių narių priežiūros institucijomis, ES finansų rinkų priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba išplečiama, papildomai įtvirtinant, kad priežiūros institucija privalo nedelsdama teikti informaciją, jei prižiūrimos valdymo įmonės ar jų valdomi alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai gali kelti reikšmingą su sandorio šalimis susijusią sisteminę riziką kredito įstaigoms, kitoms sisteminės svarbos įstaigoms ar kitos valstybės narės finansų sistemos stabilumui. AKISVĮ 51 straipsnio pakeitimu įtvirtinama nuostata, užtikrinanti, kad priežiūros institucija galėtų efektyviai su depozitoriumo buveinės valstybės institucijomis dalytis svarbia informacija, kuri reikalinga jų priežiūros įgaliojimams vykdyti. AKISVĮ 53 straipsnio 6 dalis papildoma nauja informavimo pareiga – be duomenų apie išduotas ir panaikintas licencijas, priežiūros institucija kas 3 mėnesius taip pat turės pateikti ESMA informaciją apie visus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos valdomų alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų duomenų pasikeitimus, kai šiuos subjektus valdo arba jų investicinius vienetus ar akcijas ES platina pagal AKISVĮ licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos. AKISVĮ 59 straipsnio pakeitimu nustatoma priežiūros institucijų bendradarbiavimo, informavimo ir koordinavimo tvarka, kai naudojamasi įgaliojimais pagal AKISVĮ projektu įtvirtinamą AKISVĮ 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Priežiūros institucija įpareigojama informuoti valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijas, ESMA bei, esant potencialiai rizikai finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, ESRB apie įgaliojimų panaudojimą, gautus prašymus ir nuomones, nesutikimą ar planus jų nevykdyti. Taip pat nustatoma, kokiu būdu priežiūros institucija turi pateikti informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus ar netinkamus depozitoriumo veiksmus ir stebėti, kaip imtasi atitinkamų veiksmų, užtikrinant teisės aktų laikymąsi, investuotojų apsaugą bei finansų sistemos stabilumą. Be to, nustatoma priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos teisė kreiptis į valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją dėl atitinkamų priežiūros priemonių taikymo, taip stiprinant tarpvalstybinį priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir veiksmingą priežiūros funkcijų vykdymą ES. Nustatomi reikalavimai, siekiant užtikrinti interesų konfliktų valdymą su kitų juridinių asmenų iniciatyvomis susijusiuose alternatyviuosiuose kolektyvinio investavimo subjektuose, (AKISVĮ 13 straipsnio pakeitimas) Jeigu valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti kolektyvinio investavimo subjektą kito juridinio asmens iniciatyva, ji priežiūros institucijai turės pateikti išsamius paaiškinimus ir įrodymus, kad laikosi AKISVĮ nustatytų reikalavimų. Valdymo įmonė taip pat privalės nurodyti priemones, kurių ėmėsi, kad užkirstų kelią interesų konfliktams su tuo kitu juridiniu asmeniu, o jei konfliktų išvengti neįmanoma, – paaiškinti, kaip juos nustato, valdo, stebi ir prireikus atskleidžia, kad jie nepadarytų neigiamo poveikio alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui ir jo investuotojams.
Nustatomas pereinamasis laikotarpis iki įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtiems į paskolas investuojantiems alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams, taip pat pradėtoms licencijavimo ir leidimų suteikimo procedūroms ir kt. (įtvirtinama AKISVĮ projekto baigiamosiose nuostatose) Nustatomos pereinamosios nuostatos, pagal kurias iki 2024 m. balandžio 15 d. įsteigti į paskolas investuojantys alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai iki 2029 m. balandžio 15 d. laikomi atitinkančiais naujus reikalavimus dėl paskolų teikimo ir finansinio sverto ribų. Tokie kolektyvinio investavimo subjektai negali didinti vienam skolininkui išduotų paskolų dydžio ar finansinio sverto virš nustatytų ribų. Valdymo įmonės gali savanoriškai pasirinkti taikyti naujas AKISVĮ nustatomas taisykles anksčiau nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos, apie tai pranešusios priežiūros institucijai. AKISVĮ projektu taip pat nustatoma, kad iki 2026 m. spalio 15 d. pradėtoms, bet nebaigtoms alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo bei leidimų suteikimo procedūroms būtų taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusi tvarka. Be to, įtvirtinama, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų ir valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir
(arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo vertinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. spalio 15 d. galiojusias AKISVĮ nuostatas. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, proceso tęstinumą ir sklandų naujo teisinio reguliavimo taikymą.
Dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, taikomų į paskolas investuojantiems alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams Pažymėtina, kad AKISVĮ projekto 30 straipsnio 4–8 dalimis perkeliamos Direktyvos (ES) 2024/927 pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos iki 2024 m. balandžio 15 d. įsteigtiems į paskolas investuojantiems alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams. Šiems subjektams Direktyvoje nustatytas specialus pereinamasis režimas, leidžiantis tam tikrą laikotarpį netaikyti dalies naujų reikalavimų arba juos taikyti pasirinktinai. Alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams, įsteigtiems nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, minėtos pereinamojo laikotarpio nuostatos netaikomos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo jie veikia pagal galiojantį nacionalinį teisinį reguliavimą, o nuo įstatymo įsigaliojimo dienos jiems taikomos visos šiuo įstatymu nustatytos nuostatos. Direktyvoje (ES) 2024/927 atskirų pereinamojo laikotarpio taisyklių šiems subjektams nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigti alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai buvo įsteigti ir pradėjo veiklą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti sklandų jų ir jų valdymo įmonių prisitaikymą prie naujo teisinio reguliavimo ir išvengti neproporcingos administracinės naštos, šiems subjektams nustatomas 6 mėnesių prisitaikymo laikotarpis. Per šį laikotarpį jie ir jų valdymo įmonės laikomi atitinkančiais naujus reikalavimus, kuriems įgyvendinti būtina pakeisti atitinkamus veiklos procesus, investavimo strategiją, steigimo ar kitus dokumentus, jeigu jie imasi būtinų veiksmų, kad šie reikalavimai būtų įgyvendinti per nustatytą terminą.
Šis prisitaikymo laikotarpis nėra Direktyvoje (ES) 2024/927 nustatyto pereinamojo režimo išplėtimas ir nesuteikia teisės netaikyti Direktyvoje (ES) 2024/927 nustatytų reikalavimų. Juo siekiama sudaryti praktines sąlygas tinkamai įgyvendinti naujus nacionalinėje teisėje nustatomus reikalavimus subjektams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos teisėtai veikė pagal tuo metu galiojusį nacionalinį teisinį reguliavimą. Taip pat nustatomas 6 mėnesių prisitaikymo laikotarpis AKISVĮ projektu keičiamo AKISVĮ 13 straipsnio 1 dalies 21 punkte ir 13¹ straipsnio 11–15 dalyse nustatytiems reikalavimams, kuriems įgyvendinti būtina pakeisti atitinkamus veiklos procesus, investavimo strategiją, steigimo ar kitus dokumentus. Tokiu būdu užtikrinama, kad nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigti į paskolas investuojantys alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės turėtų pakankamai laiko tinkamai prisitaikyti prie naujo teisinio reguliavimo, kartu užtikrinant, kad nauji reikalavimai būtų visiškai įgyvendinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. KISĮ pakeitimai KISĮ vartojamų sąvokų pakeitimas ar papildymas (KISĮ 2 straipsnio pakeitimas) KISĮ 2 straipsnis papildomas nauja sąvoka „centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“. Patikslinamos funkcijos, kurias leidžiama atlikti valdymo įmonei, (KISĮ 4 straipsnio pakeitimas) Pakeitimu nustatoma, kad valdymo įmonė gali atlikti papildomas kolektyvinio investavimo subjektui teikiamas funkcijas ir vykdyti veiklas, įskaitant lyginamųjų indeksų administravimo veiklą bei su finansinėmis priemonėmis susijusių pavedimų priėmimą ir perdavimą.
Taip pat numatoma galimybė atlikti bet kokias kitas funkcijas ar vykdyti veiklą, kurią valdymo įmonė jau atlieka ar vykdo savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu, jei bet kokia galima interesų konflikto rizika yra tinkamai suvaldyta. Pažymėtina, kad KISĮ
atlikti naujas funkcijas ar vykdyti veiklą, kurios nėra numatytos jos licencijoje. Bet kokios šiame punkte nurodytos funkcijos ar veikla gali būti atliekamos ar vykdomos tik tuo atveju, jeigu jos įtrauktos į priežiūros institucijos valdymo įmonei išduotą licenciją ir atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Užtikrinama investuotojų interesų apsauga valdymo įmonės funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo atveju ir stiprinamas priežiūros institucijų vaidmuo šioje srityje (KISĮ 6 ir 21 straipsnių pakeitimas) KISĮ pakeitimu užtikrinimas didesnis valdymo funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo taisyklių aiškumas bei šių funkcijų ar paslaugų perdavimo praktikos skaidrumas. Taip pat užtikrinama, kad kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai laikytųsi aukštų valdymo funkcijų perdavimo standartų. KISĮ 6 straipsnio pakeitimu patikslinami valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų licencijavimo reikalavimai ir išplečiama priežiūros institucijai teikiamos informacijos apimtis.
Nustatoma, kad, siekiant gauti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos licenciją, kartu su prašymu turi būti pateikiama išsami informacija apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos dalyvius, vadovus, veiklą, įskaitant dalyvių ir vadovų tapatybės, reputacijos, kvalifikacijos bei turimos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies duomenis, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų laikymąsi, taip pat veiklos planą, kuriame aprašomos numatomos veiklos sritys, organizacinė struktūra, žmogiškieji ir techniniai ištekliai bei darbuotojų funkcijos, atsakomybės sritys ir atskaitomybės ryšiai. Veiklos plane taip pat turės būti pateikiama informacija apie darbuotojų kvalifikaciją ir laiko, kurį kiekvienas darbuotojas skiria atskiroms atsakomybės sritims, apžvalga. Be to, veiklos plane turės būti pateikiama informacija, kaip valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja užtikrins KISĮ ir savo pareigų pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 laikymąsi, įskaitant šiam tikslui naudojamus žmogiškuosius ir techninius išteklius. Nustatomas reikalavimas priežiūros institucijai pateikti išsamią informaciją apie numatomą valdymo funkcijų ar paslaugų perdavimą kitiems asmenims. Ši informacija turės apimti duomenis apie kiekvieną asmenį, kuriam pavedama atlikti valdymo funkcijas ar teikti paslaugas, – jei tai juridinis asmuo, nurodomas jo pavadinimas, juridinio asmens kodas, registruota buveinė ir priežiūros institucija, jei ji yra. Taip pat turės būti pateikiamas žmogiškųjų ir techninių išteklių, kuriuos valdymo įmonė naudoja kasdienėms investicinių priemonių portfelio ar rizikos valdymo užduotims vykdyti bei perduotų valdymo funkcijų atlikimui ar paslaugų teikimui stebėti, aprašas.
Turės būti pateikiama ir informacija apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurį valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti, nurodant pavedamų investicinių priemonių portfelio ir rizikos valdymo funkcijų apimtį (ar jos perduodamos iš dalies, ar visiškai), taip pat periodinių patikrinimo priemonių, skirtų perduotų valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų teikimo priežiūrai užtikrinti, aprašymas. Taip pat nustatomas reikalavimas, kad investicinius sprendimus priimtų bent du fiziniai asmenys, turintys atitinkamą patirtį ir dirbantys valdymo įmonėje visą darbo dieną arba einantys jos valdymo ar priežiūros organų narių pareigas bei gyvenantys ES. Be to, nustatoma pareiga valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai informuoti priežiūros instituciją apie visus esminius išdavus licenciją atsiradusius pasikeitimus, susijusius su priežiūros institucijai pateikta informacija, prieš juos įgyvendinant. KISĮ 21 straipsnio pakeitimu patikslinamas reglamentavimas dėl valdymo įmonės teisės pavesti dalį savo funkcijų ir išplečiama galimybė pavesti ne tik dalį valdymo funkcijų, bet ir KISĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų dalies paslaugų teikimą kitai įmonei (įgaliotiniui). Taip pat nustatoma pareiga apie ketinimą pavesti dalį funkcijų atlikti ar paslaugų teikti iš anksto informuoti priežiūros instituciją. Įtvirtinama išimtis, kad jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platina platintojai, kurie veikia savo vardu ir turi teisę platinti finansines priemones pagal FPRĮ arba draudimo pagrindu teikiamus investicinius produktus pagal Draudimo įstatymą, tokia veikla nėra laikoma valdymo funkcijų perdavimu.
Taip pat nustatoma, kad valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei ar įgaliotiniui atlikti tiek savo valdymo funkcijų arba teikti KISĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, kad ji prarastų savo pagrindinę funkciją ir nebegalėtų būti laikoma kolektyvinio investavimo subjekto valdytoja arba šio KISĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėja. Taip pat nustatoma, kad valdymo įmonė privalo užtikrinti, jog funkcijų ar paslaugų perdavimo struktūra būtų pagrįsta objektyviomis priežastimis ir kad funkcijų ar paslaugų perdavimas ar tolesnis perdavimas atitiktų KISĮ nustatytus reikalavimus, nepriklausomai nuo pavedimą priėmusios įmonės (įgaliotinio) statuso ar buveinės vietos. Patikslinami reikalavimai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims (KISĮ 9 straipsnio pakeitimas) Įtvirtinamas reikalavimas, kad bent du valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys, be kitų KISĮ nustatytų kriterijų, taip pat atitiktų bent vieną iš šių sąlygų: 1) dirbtų toje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytoje visą darbo dieną ir nuolat gyventų bet kurioje iš ES valstybių narių arba 2) eitų valdymo įmonės vadovo, valdybos nario arba stebėtojų tarybos nario pareigas toje valdymo įmonėje, arba 3) vykdytų tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklą visą darbo dieną.
Nustatomi papildomi reikalavimai, taikomi interesų konfliktų valdymui, tais atvejais, kai kolektyvinis investavimo subjektas valdomas kito juridinio asmens iniciatyva, (KISĮ 11 straipsnio pakeitimas) Jeigu valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti kolektyvinio investavimo subjektą kito juridinio asmens iniciatyva, įskaitant atvejus, kai kolektyvinio investavimo subjektas naudoja kitos valdymo įmonės pavadinimą arba, kai kitam juridiniam asmeniui pavedama atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį paslaugų pagal KISĮ 21 straipsnį, ji priežiūros institucijai privalės nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, pateikti išsamius paaiškinimus ir įrodymus, kad laikosi KISĮ nustatytų reikalavimų dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo. Valdymo įmonė taip pat turės pateikti įrodymais pagrįstą informaciją apie tai, kaip laikosi KISĮ nustatytų interesų konfliktų valdymo reikalavimų, ir nurodyti veiksmus, kurių ėmėsi siekdama išvengti interesų konflikto, kylančio dėl santykio su kitu juridiniu asmeniu, o jei konfliktų išvengti neįmanoma, – paaiškinti, kaip juos nustato, valdo, stebi ir prireikus atskleidžia, kad jie nepadarytų neigiamo poveikio kolektyvinio investavimo subjektui ir jo investuotojams.
Įtvirtinamas likvidumo valdymo priemonių sąrašas (KISĮ papildymas 11¹ straipsniu,
Siekiant sudaryti sąlygas kolektyvinio investavimo subjektus valdančioms valdymo įmonėms efektyviau valdyti likvidumo riziką ir atsižvelgti į ESRB ir ESMA rekomendacijas, nustatomas konkretus likvidumo valdymo priemonių sąrašas. Valdymo įmonės, valdančios kolektyvinio investavimo subjektus, turės iš konkretaus nustatyto sąrašo pasirinkti bent dvi likvidumo valdymo priemones ir jas įtraukti į savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus. Šias priemones jos galės taikyti ar sustabdyti jų taikymą atsižvelgdamos į poreikį ir investuotojų interesus. Kartu sustiprinami priežiūros institucijų įgaliojimai koordinuoti veiksmus, susijusius su likvidumo valdymo priemonių taikymu,
52 ir 164 straipsnių pakeitimas). Patikslinamos nuostatos dėl priežiūros institucijai teikiamų ataskaitų (KISĮ 28 straipsnio pakeitimas) Pakeitimu išplečiamas priežiūros institucijai teikiamų ataskaitų turinys ir užtikrinama, kad priežiūros institucija gautų išsamesnius duomenis apie kiekvieną valdymo įmonės valdomą kolektyvinio investavimo subjektą bei jo turtą, kuriuos būtų galima lengvai susieti su kitais priežiūros institucijos turimais ar viešai pateikiamais duomenų šaltiniais. Kartu sumažinama valdymo įmonėms tenkanti administracinė našta, nes pašalinamas neveiksmingas ir perteklinis ataskaitų su vienoda informacija teikimo dubliavimas.
Užtikrinamas sklandus saugojimo grandinės veikimas (KISĮ 37 straipsnio pakeitimas) Pakeitimais įtvirtinama, kad saugojimo grandinėje esantys CVPD būtų laikomi depozitoriumo įgaliotiniais. Tai sudarys galimybę depozitoriumams gauti reikiamą informaciją apie portfelio judėjimą ir atlikti priežiūros pareigas, kai kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas CVPD. Tokiu būdu taip pat bus panaikinta reguliavimo spraga, trukdanti depozitoriumams tinkamai vykdyti savo pareigas, dėl ko galėtų nukentėti investuotojų interesai. Stiprinamas priežiūros institucijų bendradarbiavimas (KISĮ 165 ir 166 straipsnių pakeitimas) KISĮ 165 straipsnio pakeitimu nustatoma priežiūros institucijų bendradarbiavimo, informavimo ir koordinavimo tvarka, kai naudojamasi įgaliojimais pagal KISĮ projektu įtvirtinamą KISĮ 52 straipsnio 1 dalį. Priežiūros institucija įpareigojama informuoti valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijas, ESMA bei, esant potencialiai rizikai finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, ESRB apie įgaliojimų panaudojimą, gautus prašymus ir nuomones, nesutikimą ar planus jų nevykdyti. KISĮ 166 straipsnio pakeitimu nustatoma, kokiu būdu priežiūros institucija turi pateikti informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus ar netinkamus depozitoriumo veiksmus ir stebėti, kaip imtasi atitinkamų veiksmų, užtikrinant teisės aktų laikymąsi, investuotojų apsaugą bei finansų sistemos stabilumą. Nustatomas pereinamasis laikotarpis iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms licencijavimo procedūroms (įtvirtinama KISĮ projekto baigiamosiose nuostatose) KISĮ projektu taip pat nustatoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms, bet nebaigtoms kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo procedūroms būtų taikoma iki įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusi tvarka.
Be to, įtvirtinama, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų ir valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo vertinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. spalio 15 d. galiojusias KISĮ nuostatas. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, proceso tęstinumą ir sklandų naujo teisinio reguliavimo taikymą. Kiti pakeitimai Įstatymų projektais siūloma patikslinti ir suvienodinti valdymo įmonių bei investicinių bendrovių-valdytojų vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų tinkamumo vertinimo, išankstinio pritarimo ir informacijos teikimo priežiūros institucijai teisinį reguliavimą visame kolektyvinio investavimo subjektų sektoriuje, taip pat patikslinti kvalifikuotųjų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių įsigijimo vertinimo procedūras. KISĮ projektas (KISĮ 5, 9 ir 10 straipsnių pakeitimas) KISĮ projekte nustatomas nuoseklus, aiškus ir proporcingas vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų taikymo bei kandidatūrų derinimo su priežiūros institucija mechanizmas, apimantis vienodus sprendimų priėmimo terminus ir jų skaičiavimo taisykles.
Siekiant užtikrinti vienodą finansų rinkos dalyvių sprendimų priėmimo priežiūros institucijoje terminų skaičiavimo tvarką, KISĮ projekte numatyta, kad valdymo įmonių bei investicinių bendrovių-valdytojų vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų tinkamumo vertinimas priežiūros institucijoje atliekamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, reikalingų sprendimui priimti, kreipiasi dėl informacijos pateikimo į kompetentingas institucijas arba papildomą informaciją pateikia išankstinio pritarimo prašantis asmuo, 30 darbo dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo papildomos informacijos priežiūros institucijoje gavimo dienos. Ši nuostata užtikrina objektyvų ir nuoseklų visos turimos informacijos įvertinimą ir objektyvaus, įrodymais pagrįsto sprendimo priėmimą. KISĮ projekte taip pat įtvirtinama galimybė vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims, kurių kandidatūros jau buvo įvertintos priežiūros institucijos ir kurie toliau atitinka nustatytus reikalavimus, toje pačioje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytoje keisti pareigas ar būti pakartotinai paskirtiems be išankstinio priežiūros institucijos pritarimo, tačiau numatant pareigą apie paskyrimą pranešti jos nustatyta tvarka. Tokiu būdu užtikrinamas reguliavimo proporcingumas ir veiklos tęstinumas, kartu išlaikant priežiūros institucijos galimybes reaguoti tais atvejais, kai kyla grėsmė tinkamam ir skaidriam valdymui.
Be to, KISĮ projekte patikslinamos kvalifikuotųjų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių įsigijimo vertinimo procedūros, įtvirtinant priežiūros institucijos pareigą patvirtinti pranešimų gavimą, informuoti apie vertinimo laikotarpio pabaigą ir aiškiau reglamentuojant terminų skaičiavimą. Tai didina procedūrų skaidrumą ir teisinį tikrumą įsigyjantiesiems asmenims. Kartu užtikrinamas efektyvesnis priežiūros institucijos darbas. KISĮ projektu taip pat siūloma atsisakyti KISĮ 5 straipsnio 4 dalies 2 punkto – nėra poreikio jame nustatyto reikalavimo įtvirtinti nacionaliniu lygmeniu, nes valdymo įmonių nuosavoms lėšoms taikomi reikalavimai išsamiai reglamentuojami ES teisės aktuose, todėl siekiant išvengti reguliavimo dubliavimo ir užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą nacionalinė nuostata pripažįstama netekusia galios. IISKISĮ projektas (IISKISĮ 9, 11, 12, 13, 16 ir 65 straipsnių pakeitimas) ir AKISVĮ projektas (AKISVĮ 11 ir 13 straipsnių pakeitimas) IISKISĮ projektu siūloma patikslinti IISKISĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pripažinti netekusiu galios IISKISĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes su tvarumo reikalavimais susijusios valdymo įmonių pareigos tiesiogiai reglamentuojamos Reglamentu (ES) 2019/2088. Įtvirtinti atskiri nacionalinio reguliavimo reikalavimai laikytini pertekliniais ir dubliuojančiais ES teisės aktų nuostatas, todėl siūloma jų atsisakyti, siekiant teisės akto aiškumo ir nuoseklumo.
IISKISĮ projekte siūloma atsisakyti dubliuojančio ar fragmentiško analogiškų klausimų reglamentavimo ir nustatyti, kad valdymo įmonės vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims taikomiems reikalavimams, taip pat jų kandidatūrų vertinimui bei informacijos apie šių asmenų kandidatūras ar jų paskyrimą pateikimo priežiūros institucijai tvarkai mutatis mutandis būtų taikomos KISĮ 9 straipsnio 4–9 dalių nuostatos. Įvertinus tai, kad AKISVĮ į nacionalinę teisę perkeltos Direktyvos 2011/61/ES nuostatos, AKISVĮ projekte numatyta, kad valdymo įmonės vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims taikomiems reikalavimams, taip pat jų kandidatūrų vertinimui bei informacijos apie šių asmenų kandidatūras ar jų paskyrimą pateikimo priežiūros institucijai tvarkai taip pat mutatis mutandis būtų taikomos KISĮ 9 straipsnio 4–9 dalių nuostatos, tačiau laikantis AKISVĮ 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir terminų (pavyzdžiui, priežiūros institucijos sprendimui priimti nustatyto 1 mėnesio termino ar AKISVĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyto pasyvaus priežiūros institucijos sprendimų priėmimo). IISKISĮ projekte ir AKISVĮ projekte atsisakant perteklinių ir dubliuojančių nuostatų, ne tik užtikrinamas vienodas reguliavimo turinys ir jo taikymo praktika visiems kolektyvinio investavimo subjektų sektoriaus dalyviams, bet kartu mažinama administracinė ir reguliacinė našta bei didinamas priežiūros institucijos sprendimų nuspėjamumas ir investuotojų pasitikėjimas kolektyvinio investavimo subjektų sektoriumi.
Siekiant išvengti reguliavimo fragmentiškumo ir galimų aiškinimo skirtumų, užtikrinant vienodą procedūrų taikymą visame kolektyvinio investavimo subjektų sektoriuje, ir prisidėti prie aiškesnės bei nuoseklesnės teisinės sistemos kūrimo, IISKISĮ projekte atsisakoma dubliuojančių nuostatų, reglamentuojančių valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo ir vertinimo procedūras. Vietoj atskiro ir iš esmės tapataus reglamentavimo nustatoma, kad šiems klausimams mutatis mutandis taikomos KISĮ nuostatos, kaip tai jau įtvirtinta AKISVĮ 11 straipsnio 5 dalyje. Įstatymų projektais atlikti ir kiti techniniai patikslinimai, pvz., papildytos, išbrauktos ar patikslintos nuorodos į ES teisės aktus ir pan., (AKISVĮ 7, 10, 28, 41¹, 44, 45, 46, 47, 54, 61 straipsnių ir priedo pakeitimas, KISĮ 27, 30¹, 171, 172 straipsnių ir priedo pakeitimas, kita). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti visišką Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatoma, kad teisinis reglamentavimas sudarys palankias sąlygas efektyviam kolektyvinio investavimo subjektų rinkos veikimui. Teisinio reguliavimo suderinimas į paskolas investuojančių fondų taisyklių, funkcijų perdavimo, ataskaitų teikimo priežiūros tikslais, likvidumo rizikos valdymo ir kt. srityse padės užtikrinti sklandų kolektyvinio investavimo subjektų rinkos veikimą tarpvalstybiniu lygiu, aukšto lygio investuotojų interesų apsaugą, finansinį stabilumą, padidins teisinį aiškumą ir paskatins alternatyvaus investavimo fondų vidaus rinkos plėtrą. Taip pat įtvirtinus galimybę priežiūros institucijai leisti alternatyvaus investavimo fondams įsigyti depozitoriumo paslaugas kitose ES valstybėse narėse, bus išspręstos dėl šiuo metu rinkoje esančio depozitoriumo paslaugų trūkumo kylančios problemos ir sudarytos palankesnės sąlygos rinkos dalyviams. Be to, siūlomų pakeitimų įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas kolektyvinio investavimo subjektų veiklai ir plėtrai, nes bus užtikrintas aiškesnis, labiau prognozuojamas ir proporcingas teisinis reguliavimas. Suvienodintos procedūros, aiškūs terminai ir galimybė efektyviai organizuoti vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų paskyrimus leis rinkos dalyviams operatyviau prisitaikyti prie organizacinių pokyčių ir planuoti veiklą. Sumažėjusi administracinė našta ir didesnis reguliavimo aiškumas prisidės prie patrauklesnės investicinės aplinkos kūrimo, skatins konkurencingumą ir sudarys prielaidas tvariai kolektyvinio investavimo subjektų sektoriaus plėtrai, kartu užtikrinant investuotojų interesų apsaugą ir finansų rinkos stabilumą. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų naujos ir tikslinamos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai, detalizuojantys valdymo įmonių veiklos ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo reikalavimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valdymo įmonė“,
„investicinė bendrovė-valdytoja“, „investicinis fondas“, „kolektyvinio
investavimo subjektas“, „alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas“,
„alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojas“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 6, 7, 10, 11, 13, 14, 18, 19, 22, 24, 28, 29, 34, 41-1, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 58, 59, 61 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1 ir 13-2 straipsniais įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-07 Nr. XVP-1893 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 1-3 dalimis keičiamo Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis papildoma 5-7 punktais, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje esančios nuorodos į šio straipsnio 3 dalies 1-4 punktus nereikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje prieš formuluotę „10 dalį“ įrašytina formuluotė „16 straipsnio“. 2. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad kartu su prašymu valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo turi pateikti atitinkamą informaciją „apie tiesioginius ir netiesioginius valdymo įmonės akcininkus ir dalyvius, turinčius kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį“. Atkreiptinas dėmesys, kad akcininkas yra juridinio asmens dalyvis, todėl svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje turėtų būti vartojama tiek sąvoka „akcininkas“, tiek sąvoka „dalyvis“.
Pažymėtina, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka „dalyvis“ apima ir akcininkus. Kartu svarstytina, ar siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą bei teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos „netiesioginis valdymo įmonės akcininkas ir dalyvis“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1¹ dalyje yra pateikiama išimtį nustatantį taisyklė, svarstytina, ar formuluotės „Nepaneigiant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 7 daliai. 4. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valdymo įmonė turi užtikrinti, kad tuo atveju, kai jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į paskolas, to kolektyvinio investavimo subjekto vienam paskolos gavėjui suteiktų paskolų bendra vertė neviršytų 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto kapitalo, jeigu paskolos gavėjas yra „finansų įstaiga, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje“. Atkreiptinas dėmesys, kad Draudimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga suprantama taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. Be to, nurodoma, kad šiame įstatyme (Draudimo įstatyme – paaiškinimas mūsų) finansų įstaiga taip pat yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar keičiamame įstatyme finansų įstaiga būtų suprantama taip, kaip ji apibrėžta tik Finansų įstaigų įstatyme, ar į finansų įstaigos sąvoką patektų ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nurodytos draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės. Siekiant aiškumo, siūlytina projekte aiškiai įvardinti, kuriuos konkrečiai subjektus apimtų projekte vartojama sąvoka „finansų įstaiga“. 5. Tikslintina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13² straipsnio 3 dalies formuluotė „iš šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų likvidumo valdymo priemonių sąrašo pasirinkti tik vieną likvidumo valdymo priemonę“, nes šio straipsnio
nustatytas atskiras jų sąrašas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 daliai. 6. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, tikslintina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13²straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „bet kurios pasirinktos likvidumo valdymo priemonės“, nes nėra aišku, ar ji apima visas šio straipsnio
valdymo įmonė privalo pasirinkti pagal šio straipsnio 2 dalį. 7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13² straipsnio 5 dalyje po žodžio
„dalį“ įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus
atvejus“. 8.
straipsniu keičiamo įstatymo 13² straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „išpirkimas natūra neturi atitikti kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto pro rata dalies“ vartoti formuluotę „reikalavimas, kad išpirkimas natūra atitiktų kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto pro rata dalį, netaikomas“, kuri yra vartojama lydinčiajame projekte Nr. XVP-1894. 9. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę ir į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, taip pat į tai, kad įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, suderinti ir priimti turėtų būti skirta pakankamai laiko, projekto 30 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta vėlesnė ir reali įstatymo įsigaliojimo data (vietoj dabar siūlomos 2026 m. spalio 16 d.), o šio straipsnio 3 dalyje – su šia data suderintas terminas įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti; atitinkamai taisytinos šio straipsnio kitų dalių nuostatose nurodytos įstatymo taikymo datos. 10. Projektas tikslintinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 10.1. Kadangi vienu straipsniu (ar jo struktūrine dalimi) ar punktu (papunkčiu) teisės aktas ar juo tvirtinamas dokumentas gali būti pildomas iš karto keliomis iš eilės einančiomis struktūrinėmis dalimis, jeigu užtikrinama, kad šių papildymų įsigaliojimas nebus atidėtas, projekto 1 straipsnio 3-4 dalimis dėstomos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3¹-3² dalys dėstytinos viena projekto 1 straipsnio dalimi.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 10-11 dalimis dėstomoms keičiamo įstatymo 3 straipsnio 39¹-39² dalims, projekto 2 straipsnio 1-3 dalimis dėstomiems keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5-7 punktams, projekto 2 straipsnio 4-5 dalimis dėstomiems keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4-5 punktams, projekto 7 straipsnio 2-3 dalimis dėstomiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 21-22 punktams; projekto 8-9 straipsniais dėstomiems keičiamo įstatymo 13¹-13² straipsniams; projekto 14 straipsnio 1-5 dalimis dėstomoms keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7¹-7⁵ dalims; projekto 27 straipsnio 3-10 dalimis dėstomoms keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10-17 dalims. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotinos projekto 30 straipsnyje esančios nuorodos į projekto straipsnius. 10.2. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje reikėtų vietoj nuorodos į šio įstatymo
šią dalį sudaro 7 punktai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 19-20 straipsniais keičiamo įstatymo 44-45 straipsniams. 10.3. Projekto 1 straipsnio 12 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 44 dalyje teikiant nuorodą į skirtingos teisinės galios teisės aktus, jie turi būti dėstomi nuo aukščiausios iki žemiausios teisinės galios teisės akto, o teikiant nuorodą į kelis įstatymus, jie turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. 10.4.
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkte esančios nuorodos „pagal šio straipsnio 3 dalį“ rašytina nuoroda „pagal šią dalį“. 10.5. Projekto 27 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje vietoje žodžio „nurodydamos“ rašytinas žodis „nurodydama“. 10.6. Projekto 30 straipsnio 8 dalyje esanti nuoroda į šio straipsnio 3-6 dalis keistina nuoroda į šio straipsnio 4-6 dalis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]